2013-04-24 Nr. AB-1328-3-61-3-00696-2010-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-11/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00696-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. kovo 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ skirtą drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trečdaliu trims mėnesiams, bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-184 „Dėl krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ pakeitimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad eina Karo prievolės administravimo tarnybos (toliau ir – KPAT) prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, KAM) Klaipėdos karo prievolės centro (toliau – ir KPC) viršininko pareigas. Krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 76 straipsnio 1 dalies (tarnybos įgaliojimų viršijimas) pažeidimą jam buvo skirta drausminė nuobauda – trečdaliu sumažintas tarnybinis atlyginimas trims mėnesiams. Nesutikdamas su skirta drausmine nuobauda 2010 m. vasario 24 d. raštu jis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą. Krašto apsaugos viceministras 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-184 pakeitė krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 skirtą drausminę nuobaudą ir skyrė drausminę nuobaudą už Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies (tarnybos pareigų neatlikimas) pažeidimą. Teigė, jog tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant KDS reikalavimų, drausminė nuobauda jam skirta nepagrįstai ir neteisėtai, asmens, neturinčio teisės skirti drausmines nuobaudas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 23-31 d. karo laivu „Jotvingis“ (N42) dalyvavo tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“. Dalyvavimą organizavo T. P., Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos viršininkas. KPAT viršininko 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A-362 liepos 24 dieną pareiškėjas buvo išleistas nemokamų atostogų, o KPAT viršininko 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A-363 nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 31 d. išleistas kasmetinių atostogų. Kelionės metu susipažino su karo laivo specifika, laivo įgulos darbo subtilybėmis. Kartu vyko ir kiti KPAT pareigūnai – L. B., L. B., T. P..

2009 m. lapkričio 12 d. KAM generalinis inspektorius pradėjo tarnybinį patikrinimą „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“. KAM Generalinės inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-46 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai keliaudamas karo laivu „Jotvingis“ netinkamai dėl nerūpestingumo ir aplaidumo atliko pareigas, nustatytas Karo tarnybos statute, patvirtintame krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Statutas), bei Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose KPAT viršininko 2008 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir Nuostatai). Manė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje jam pareikšti kaltinimai yra abstraktūs, nenurodoma, kokį Statuto ar Nuostatų straipsnį, dalį ar punktą jis pažeidė. Tyrimo metu neišsiaiškinta jo kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo), nenustatyta dėl jo veiksmų (neveikimo) kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad atostogų metu jam nebuvo pavesta atlikti tarnybinių užduočių, suformuluotų rašytiniu pavedimu, tarnybos pareigų jis nevykdė, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog jis netinkamai dėl nerūpestingumo ir aplaidumo atliko pareigas, ir konstatuoti, jog jo veikoje yra šiurkštaus drausmės pažeidimo sudėtis.

Nurodė, kad raštiško krašto apsaugos ministro įsakymo arba raštiško nurodymo dėl tarnybinio patikrinimo, kaip to reikalauja KDS 20 straipsnio 1 ir 5 dalys, nebuvo. Drausminę nuobaudą pareiškėjui 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 skyrė krašto apsaugos ministras, o krašto apsaugos viceministras 2010 m. vasario 25 d. įsakymu pakeitė krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 skirtą drausminę nuobaudą už KDS 76 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė drausminę nuobaudą už KDS 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Teigė, kad krašto apsaugos viceministras neturi teisės keisti krašto apsaugos ministro įsakymų, nes KAM vadovauja krašto apsaugos ministras, o viceministras yra jo pavaldinys. Anot pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, kad drausminių nuobaudų skyrimų, skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato tik specialusis įstatymas – KDS, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, KASOKTĮ) nuostatos negali būti taikomos, krašto apsaugos ministro įgaliotas krašto apsaugos viceministras neturėjo teisės skirti drausminės nuobaudos.

Pabrėžė, kad KDS nesuteikia teisės krašto apsaugos ministrui įgalioti kitą asmenį skirti drausmines nuobaudas už krašto apsaugos ministrą, o pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 4 dalį krašto apsaugos ministras gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės, bet negali deleguoti savo kaip krašto apsaugos ministro teisių, pareigų ir atsakomybės, numatytų kituose įstatymuose.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime su pareiškėjo R. L. skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2009 m. liepos 24 d. ir nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 31 d. atostogavo ir nevykdė tarnybinių pareigų (liepos 25–26 dienos buvo poilsio dienos). Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (toliau – ir KJP) vadas 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ „The Tall Ships Races“ dalyvavimo metu skyrė papildomus asmenis (tarp jų ir pareiškėją), 2009 m. liepos 23–31 dienomis štabo aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) vado žinion. Tai reiškia, kad savo atostogų metu pareiškėjas vykdė net ne savo tiesioginio vado (t. y. KPAT viršininko), o visai kito juridinio asmens, Lietuvos kariuomenės, vieno iš struktūrinių padalinių (KJP) vado įsakymą. Dėl to, anot atsakovo, padaryta išvada, kad pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, 2009 m. liepos 23–31 dienomis, keliaudamas KJP karo laivu N42 „Jotvingis“, dalyvaujančiu tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, ir išvyką pateisindamas kasmetinėmis ir nemokamomis atostogomis bei tarnybinių pareigų vykdymu (susipažinimu su karo tarnybos kariniame laive specifika), netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo atliko pareigas, nustatytas Statute ir Nuostatuose. Pabrėžė, jog Nuostatuose nustatyta, kad KPC viršininkas turi žinoti krašto apsaugos ir kovinių statutų reikalavimus, taip pat privalo vadovautis įstatymais ir kitais karo tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas privalėjo išsiaiškinti ir suprasti, kad jo kelionė atostogų metu karo laivu, vykdančiu krašto apsaugos ministro įsakymu skirtą užduotį užsienyje, yra neteisėta, be to, kad jis neturi teisės atostogų metu būti kariniame laive, dalyvaujančiame tarptautiniame renginyje, ir vykdyti pareigines funkcijas. Taip pat jis turėjo išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ yra teisėtas, o kilus abejonių dėl jo teisėtumo, jis apie tai ir kitas aplinkybes privalėjo pranešti savo viršininkui T. P. ar aukštesniems vadams (viršininkams).

Nurodė, kad karo laivas „Jotvingis“ (N42) tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“ dalyvavo vykdydamas krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. KK-751 „Dėl Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ (N42) dalyvavimo tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“ Suomijos Respublikoje“ skirtą papildomą užduotį, 51 Lietuvos karių įgulai, esančiai BALTRON eskadros sudėtyje, buvo įsakyta 2009 m. liepos 23–31 dienomis dalyvauti Suomijos Respublikoje ir Baltijos jūroje vyksiančioje tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“. Pabrėžė, kad į minėto įsakymo priede pateiktą KJP laivo „Jotvingis“ įgulos narių, dalyvaujančių tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, sąrašą pareiškėjas nebuvo įtrauktas. Taip pat jis nebuvo įtrauktas į NATO kelionės įsakymą Nr. K-239 ir į Suomijos Respublikos vardu 2009 m. liepos 16 d. išduotą diplomatinį leidimą karo laivui įplaukti į Suomijos Respublikos teritoriją ir Turku uostą. Šie tarnybinio patikrinimo metu surinkti faktai, anot atsakovo, įrodo, kad pareiškėjas savo atostogų metu 2009 m. liepos 24–31 dienomis neteisėtai buvo karinėje teritorijoje (karo laive) ir plaukdamas juo neteisėtai dalyvavo tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, neišsiaiškino, ar Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ yra teisėtas ir ar jis privalo jį vykdyti savo atostogų metu, prisidengdamas tarnybinių pareigų vykdymu (nors atostogų metu jis nevykdo jokių tarnybinių pareigų, nes už jį tai atlieka jį pavaduojantis asmuo), naudojosi valstybiniu turtu savo reikmėms (savo malonumui).

Pabrėžė, kad profesinės karo tarnybos karys, ypač karininkas, tiek tarnybos, tiek laisvu nuo tarnybos metu (šiuo atveju – atostogų) privalo elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl jo elgesio teisėtumo ir etiškumo. Visi paminėti faktai, atsakovo teigimu, ir buvo pagrindas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą už šiurkštų drausmės pažeidimą pagal KDS 75 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad krašto apsaugos ministras 2010 m. vasario 23–26 dienomis buvo tarnybinėje komandiruotėje Ispanijoje, šios komandiruotės metu jį, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) narį, pavadavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras R. P., o krašto apsaugos sistemos vidaus klausimus, vadovaudamasis teisės aktais, sprendė ir įsakymus pasirašinėjo krašto apsaugos viceministras gynybos politikai V. U.. Tai, anot atsakovo, reiškia, kad krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ pasirašė tai padaryti teisės aktais įgaliotas asmuo, todėl šis įsakymas negali būti laikomas neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Atsakovas, sistemiškai aiškindamas KASOKTĮ 48 straipsnio 1–2 dalis, darė išvadą, jog drausminių nuobaudų, kurių sankcija nėra atleidimas iš profesinės karo tarnybos, paskyrimo teisėtumą krašto apsaugos sistemoje nagrinėja krašto apsaugos ministras kaip aukščiausiasis pareigūnas. Ginčų dėl tokių drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo teismai nenagrinėja. Teismai sprendžia, ar teisėtai paskirtos tos drausminės nuobaudos, kurių sankcijos numato atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Pabrėžė, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-425/2009. Dėl šios priežasties administracinė byla, anot atsakovo, nutrauktina kaip nenagrinėtina teismų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo R. L. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. AS14-248/2007 ir Nr. AS63-377/2009, neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-425/2009 suformuotą priešingą poziciją, kad pagal KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį teismai nesprendžia ginčų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-51 ir krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. P-184 yra teisėti ir pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ „The Tall Ships Races“ dalyvavimo metu paskyrus pareiškėją 2009 m. liepos 23–31 d. štabo aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) vado žinion, pareiškėjas atostogų metu vykdė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymą, nors šis asmuo net nėra jo tiesioginis viršininkas.

Pažymėjo, kad karo laivas „Jotvingis“ (N42) tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“ dalyvavo vykdydamas krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. KK-751 „Dėl Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ (N42) dalyvavimo tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“ Suomijos Respublikoje“ skirtą papildomą užduotį, į įsakymo priede pateiktą KJP laivo „Jotvingis“ įgulos narių, dalyvaujančių tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, sąrašą pareiškėjas nebuvo įtrauktas. Taip pat jis nebuvo įtrauktas į NATO kelionės įsakymą Nr. K-239 ir į Suomijos Respublikos vardu 2009 m. liepos 16 d. išduotą diplomatinį leidimą karo laivui įplaukti į Suomijos Respublikos teritoriją ir Turku uostą. Teismas vadovavosi KDS 11 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis tai, kaip karys privalo elgtis neteisėto įsakymo davimo atveju, Statuto 10, 14-15 punktais, nurodančiais, kaip karys privalo elgtis įsakymo gavimo ir vykdymo momentu, bei Nuostatais, kuriuose nustatyta, kad KPC viršininkas turi žinoti krašto apsaugos ir kovinių statutų reikalavimus ir privalo vadovautis įstatymais ir kitais karo tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-1033/2009 pateiktus išaiškinimus dėl Lietuvos karininko statuso ypatumų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir minėtų teisės aktų reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo išsiaiškinti ir suprasti, jog jo kelionė atostogų metu karo laivu, vykdančiu krašto apsaugos ministro įsakymu skirtą užduotį užsienyje, yra neteisėta, kad jis neturi teisės atostogų metu būti kariniame laive, dalyvaujančiame tarptautiniame renginyje, ir vykdyti pareigines funkcijas. Taip pat, anot teismo, pareiškėjas turėjo išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ yra teisėtas, o kilus abejonių dėl jo teisėtumo, jis apie tai ir kitas aplinkybes privalėjo pranešti savo viršininkui ar aukštesniems vadams (viršininkams). Teismo nuomone, pareiškėjas netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo atliko savo pareigas, todėl krašto apsaugos ministras pagrįstai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą už šiurkštų drausmės pažeidimą – tarnybos pareigų neatlikimą (netinkamą atlikimą) pagal KDS 75 straipsnio 1 dalį.

Pasisakydamas dėl krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-184 „Dėl krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ pakeitimo“, teismas pažymėjo, kad krašto apsaugos viceministras tik patikslino nuobaudos skyrimo pagrindus, paskirtos nuobaudos nepakeitė, kitos nepaskyrė. Pažymėjo, kad KASOKTĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.

Nurodė, kad pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 5 dalį negali būti deleguotos tik krašto apsaugos ministro, kaip Vyriausybės nario, teisės. Kai krašto apsaugos ministro nėra, jo, kaip Vyriausybės nario, teisėmis tokiu atveju gali naudotis tik krašto apsaugos ministrą pavaduojantis kitas ministras. Akcentavo, kad krašto apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl Krašto apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto KAM darbo reglamento 28 straipsnis nustato, kad ministras pasirašo įsakymus. Kai ministro nėra, šiuos dokumentus pasirašo ministrą pavaduojantis kitas Vyriausybės narys. Kai ministro nėra, jo rašytiniu pavedimu šiuos dokumentus gali pasirašyti ir viceministras. Atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą bei faktą, kad krašto apsaugos ministras 2010 m. vasario 23–26 dienomis buvo tarnybinėje komandiruotėje Ispanijoje, o šios komandiruotės metu KAM vidaus klausimus, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, jos vardu sprendė ir įsakymus pasirašinėjo krašto apsaugos viceministras gynybos politikai V. U., teismas darė išvadą, kad 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-184 pasirašė tai padaryti teisės aktais įgaliotas asmuo. Anot teismo, nagrinėjamu atveju, pasirašydamas įsakymą dėl krašto apsaugos ministro įsakymo pakeitimo, krašto apsaugos viceministras veikė kaip krašto apsaugos ministro pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 4 dalį įgaliotas asmuo, sprendžiantis krašto apsaugos sistemos vidaus klausimus, o ne naudodamasis krašto apsaugos ministro, kaip valstybės politiko – Vyriausybės nario, teisėmis pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 5 dalį, todėl savo įgaliojimų neviršijo.

III. Pareiškėjas R. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ skirtą drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trečdaliu trims mėnesiams, bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-184 „Dėl krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ pakeitimo“.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmiau nurodytais skundo motyvais. Papildomai akcentuoja, kad krašto apsaugos viceministras neturi nei teisės skirti atlikti tarnybinį patikrinimą, nei teisės skirti drausminę nuobaudą, o pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė, neišreiškė nuomonės, ar turi teisę pakeisti skirtą drausminę nuobaudą asmuo, neturintis teisės skirti tarnybinį patikrinimą ir neturintis teisės tirti ar keisti krašto apsaugos ministro skirtą drausminę nuobaudą. Pabrėžia, kad KDS nesuteikia teisės krašto apsaugos ministrui įgalioti kitą asmenį skirti drausmines nuobaudas už krašto apsaugos ministrą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog krašto apsaugos viceministras tik patikslino nuobaudos skyrimo pagrindus, o paskirtos nuobaudos nepakeitė, naujos nepaskyrė. Nurodo, kad krašto apsaugos ministras jam buvo skyręs nuobaudą pagal KDS 76 straipsnio 1 dalį, o krašto apsaugos viceministras paskyrė nuobaudą pagal KDS 75 straipsnio 1 dalį, taip viršydamas savo įgaliojimus. Pabrėžia, kad pavėluotai buvo supažindintas su paskirta drausmine nuobauda, atliktas tarnybinis patikrinimas buvo šališkas ir neišsamus, nurodytas drausmės pažeidimas netinkamai kvalifikuotas pagal KDS 75 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas neatliko jo nurodytų norminių teisės aktų analizės, netinkamai taikė teisės normas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu su pareiškėjo R. L. apeliaciniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktais, todėl yra teisėtas ir teisingas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, teigia, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, turėjo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, keliamų tokio skundo formai ir turiniui, o pagal ABTĮ 134 straipsnį šių imperatyvių nurodymų nesilaikymas vertinamas kaip neatitikimas įstatymų reikalavimams ir nepašalinus nurodytų trūkumų yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas yra tapatus skundui, kurį pareiškėjas teikė pirmosios instancijos teismui, perrašytas turinys, todėl, anot atsakovo, pareiškėjas nesilaikė ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytų reikalavimų, nenurodė ir neįrodė, kokius proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir kokių ABTĮ 86–87 straipsnių nustatytų reikalavimų jis nesilaikė. Atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos esminis ginčo dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (krašto apsaugos ministrės) 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. P-51, kuriuo pareiškėjui R. L. buvo paskirta drausminė nuobauda (tarnybinio atlyginimo sumažinimas), teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat pareiškėjas byloje ginčija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-184 „Dėl krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ pakeitimo“.

Pagal bylos duomenis nagrinėjamo ginčo metu pareiškėjas tarnavo krašto apsaugos sistemoje, ėjo Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro viršininko pareigas, t. y. pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, kurio statusą ir tarnybos atlikimą reglamentavo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-763 su pareiškėju buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą 2010 m. birželio 29 d.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, o 3 dalis reglamentuoja, kad drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Karo tarnybos statuto 10 straipsnyje, kuris detalizuoja kario pareigas, nurodyta, kad karys privalo tinkamai ir laiku vykdyti vadų (viršininkų) duotus įsakymus (Karo tarnybos statuto 10.3 punktas); būti pareigingas, iniciatyvus, vykdydamas vado (viršininko) įsakymus (Karo tarnybos statuto 10.5 punktas). Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 27 straipsnis nustato, kad karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus, tačiau niekas negali kariui duoti įsakymo, verčiančio karį sulaužyti priesaiką, aiškiai neteisėto įsakymo (už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė) bei įsakymo, pažeidžiančio visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Jeigu akivaizdžiai neteisėtas įsakymas būtų duotas, karys neturi jo vykdyti, bet turi apie tai pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui.

Be to, būtina pažymėti, kad karo tarnybos santykiams yra būdingi griežto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai, atsižvelgiant į būtinybę sudaryti sąlygas darniai funkcionuoti krašto apsaugos sistemai. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja karį sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, o už šių pareigų nevykdymą karys traukiamas drausminėn atsakomybėn (žr. administracines bylas Nr. A9-994/2007; Nr. A146-1033/2009; Nr. A146-709/2010; kt.).

Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas Kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis). Kariuomenės drausmės statuto 2 straipsnio 1 dalis numato, kad kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius.

Drausmės pažeidimas yra Kariuomenės drausmės statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra Kariuomenės drausmės statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, už kurią Kariuomenės drausmės statutas numato drausminę nuobaudą (Kariuomenės drausmės statuto 5 straipsnio 1-3 dalys). Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 26 d.) buvo nustatyta, kad, jei privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui sumažinama stipendija arba jis atleidžiamas iš pareigų. Šioje normoje įtvirtintas šiurkštus tarnybos pažeidimas. Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnyje nurodyta, kad krašto apsaugos ministras turi teisę skirti drausmines nuobaudas. Kariuomenės drausmės statuto 35 straipsnis reglamentuoja tarnybinio atlyginimo sumažinimą, t. y. numato, kad tarnybinio atlyginimo sumažinimas yra drausminė nuobauda, skiriama už drausmės pažeidimą, įspėjanti, kad kario padaryta veika nevisiškai atitinka turimą kario laipsnį ir einamas pareigas. Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažintas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministrė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-46, vadovaudamasi Kariuomenės drausmės statuto „35 str., 1, 2, 7 d., 52 str., 76 str. 1 d.“, 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trečdaliu trims mėnesiams – už tarnybos pareigų neatlikimą. Šiame įsakyme nėra konkrečiai nurodytos pareigos, už kurių neatlikimą buvo paskirta drausminė nuobauda. Kadangi drausminė nuobauda paskirta atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl konstatuotina, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra sudėtinė 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. P-51 dalis, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu išnagrinėti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, bei įvertinti, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais bei teisės aktais.

Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui nurodė, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jam nuobauda buvo paskirta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-184 „Dėl krašto apsaugos ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 51 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. R. L.“ pakeitimo“. Šie pareiškėjo argumentai nepripažinti pagrįstais, nes pareiškėjui minėta drausminė nuobauda paskirta 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-51, šio įsakymo krašto apsaugos viceministras nepanaikino ir nepriėmė naujo įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM Klaipėdos KPC viršininkas mjr. R. L., 2009 m. liepos 23-31 dienomis keliaudamas Karinių jūrų pajėgų karo laivu N42 „Jotvingis“, dalyvaujančiu tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo atliko pareigas, nustatytas krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtintu Karo tarnybos statutu ir Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM viršininko 2008 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. V-37 patvirtintais nuostatais, ir šia veika padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas) (b. l. 62). Tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjui už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas) padarymą, rekomenduojama skirti drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trečdaliu trejiems mėnesiams. 2010 m. vasario 25 d.

įsakyme Nr. P-184 nurodyta, jog yra keičiamas 2010 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-51 ir įrašoma preambulėje vietoj žodžių „35 str. 1, 3, 7 d., 52 str., 76 str. 1 d.“ žodžiai „35 str., 52 str. ir 75 str. 1 d.“, t. y. šiuo įsakymu nebuvo pakeistos Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, o, priešingai, įrašyta ta pati Karo drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalis, kuri yra nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, į kurią atsižvelgdama, tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė krašto apsaugos ministrė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad krašto apsaugos ministrė nuobaudą paskyrė pagal Karo drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį, tačiau bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Kaip jau buvo minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. P-51 dalis, nurodyta, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nustatytą Karo drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje, krašto apsaugos ministrė įsakyme nėra nurodžiusi jokių aplinkybių, dėl kurių nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvada.

Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui drausminę nuobaudą paskyrė krašto apsaugos viceministras, o ne krašto apsaugos ministrė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda, nes pareiškėjas privalėjo išsiaiškinti ir suprasti, jog jo kelionė atostogų metu karo laivu, vykdančiu krašto apsaugos ministro įsakymu skirtą užduotį užsienyje, yra neteisėta, be to, kad jis neturi teisės atostogų metu būti kariniame laive, dalyvaujančiame tarptautiniame renginyje, ir vykdyti pareigines funkcijas. Taip pat pirmosios instancijos nurodė, kad pareiškėjas turėjo išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ yra teisėtas, o kilus abejonių dėl jo teisėtumo, jis apie tai ir kitas aplinkybes privalėjo pranešti savo viršininkui ar aukštesniems vadams (viršininkams). Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, 2009 m. liepos 23–31 dienomis, keliaudamas KJP karo laivu N42 „Jotvingis“, dalyvaujančiu tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, ir išvyką pateisindamas kasmetinėmis ir nemokamomis atostogomis bei tarnybinių pareigų vykdymu (susipažinimu su karo tarnybos kariniame laive specifika), netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo atliko savo pareigas, t. y. padarė šiurkštų pažeidimą, numatytą Krašto apsaugos statuto 75 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nedarė karių drausmės pažeidimo, tarnybos įgaliojimų neviršijo, tarnybos pareigas atliko, nepažeisdamas Kariuomenės drausmės statuto, Karo tarnybos statuto, kitų norminių aktų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde, bei akcentuoja, kad nemokamų ir kasmetinių atostogų metu jam nebuvo pavesta atlikti tarnybinių užduočių, suformuluotų rašytiniu pavedimu, ir jis kasmetinių atostogų metu tarnybos pareigų nevykdė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertimu, įrodymų pagrindu nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis aplinkybėmis, pabrėžtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis.

Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, susijusius su bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Taip pat nėra pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo bylos faktus.

Pagal bylos duomenis pareiškėjas Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2009 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A-362 buvo išleistas nemokamų atostogų 2009 m. liepos 24 d. (b. l. 11), o 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 363 buvo išleistas kasmetinių atostogų nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 31 d. (b. l. 12). Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl papildomų asmenų priskyrimo N42 „Jotvingis“ „The Tall Ships Races“ skyrė pareiškėją 2009 m. liepos 23–31 dienomis štabo aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) vado žinion (b. l. 84-85), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas atostogų metu vykdė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymą.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas nebuvo pareiškėjo tiesioginis viršininkas. Pareiškėjas nurodė, kad išeiti atostogų ir jų metu plaukti laivu, taip sutaupant komandiruotpinigius, pasiūlė jo tiesioginis viršininkas ir jis vykdė viršininko žodinį įsakymą. Kelionės karo laivu N42 „Jotvingis“ metu jis vykdė tarnybą, buvo įpareigotas susipažinti su kariuomenės vykdoma veikla, laivu, įgula, aplinka, stebėjo pratybas, nesiilsėjo (b. l. 102). Į krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. KK-751 „Dėl Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ (N42) dalyvavimo tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“ Suomijos Respublikoje“ priede įvardytą LK Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ įgulos narių, dalyvaujančių tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, sąrašą pareiškėjas nebuvo įtrauktas (b. l. 82-83).

Taip pat pareiškėjas nebuvo įtrauktas į NATO kelionės įsakymą Nr. K-239 ir į Suomijos Respublikos vardu 2009 m. rugsėjo 16 d. išduotą diplomatinį leidimą karo laivui įplaukti į Suomijos Respublikos teritorinius vandenis ir Turku uostą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas karo laivu N42 „Jotvingis“ plaukė neteisėtai. Kadangi pareiškėjas vykdė pareigas atostogų metu, žinodamas, jog atostogų metu tarnybinės pareigos nevykdomos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas privalėjo išsiaiškinti ir suprasti, kad jo kelionė atostogų metu karo laivu, vykdančiu krašto apsaugos ministro įsakymu skirtą užduotį užsienyje, yra neteisėta, kad jis neturi teisės atostogų metu būti kariniame laive, dalyvaujančiame tarptautiniame renginyje, ir vykdyti pareigines funkcijas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad nemokamų ir kasmetinių atostogų metu tarnybos pareigų nevykdė, nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu plaukė karo laivu nemokamų ir kasmetinių atostogų metu ir vykdė Karinių jūrų pajėgų vado 2009 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. V-527.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Kariuomenės drausmės statuto 11 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad, jeigu karys suprato, jog jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui). Jeigu nuo kario nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. Karo tarnybos statuto 14-15 punktai numato, kad kariai, prieš vykdydami gautą įsakymą, privalo patikslinti įsakymo vykdymo aplinkybes, jeigu jiems kyla abejonių, kad įsakymas gali būti netinkamai suprastas ir įvykdytas. Jei paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vado (viršininko) duotas įsakymas gali būti neįvykdytas laiku ar tinkamai, karys privalo nedelsdamas apie tai pranešti įsakymą davusiam vadui (viršininkui). Gautą aukštesniojo vado įsakymą kariai privalo vykdyti tik prieš tai pranešę tiesioginiam vadui (viršininkui), o jeigu įsakymas turi būti vykdomas nedelsiant, apie tokio įsakymo gavimą ir vykdymą kariai tiesioginiam vadui (viršininkui) privalo nedelsdami pranešti ir jį įvykdyti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisėtai ir pažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto reikalavimus buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nes tarnybinis patikrinimas atliktas nesant krašto apsaugos ministro raštiško įsakymo ar nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinį patikrinimą atliko neturintis teisės tai daryti asmuo. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Byloje nustatyta, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM 2009 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. IS-1679 „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“ krašto apsaugos ministrei pateikė informaciją apie galimą Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba (b. l. 79-80). Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas krašto apsaugos ministrės 2009 m. lapkričio 11 d. pavedimu ir KAM generalinio inspektoriaus 2009 m. lapkričio 12 d. rezoliucija (b. l. 14). Pagal bylos duomenis krašto apsaugos ministrės 2009 m. lapkričio 11 d. rašytinis nurodymas Generaliniam inspektoriui atlikti tyrimą yra išdėstytas minėtame Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie KAM 2009 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. IS-1679. Pareiškėjas buvo informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą krašto apsaugos ministrės pavedimu, apie teisę teikti paaiškinimus, įrodymus bei reikšti nušalinimus (b. l. 13). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu pradėtas tarnybinis tyrimas. Pareiškėjas buvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada (b. l. 63), krašto apsaugos ministrės įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo (b. l. 8). Pareiškėjas pasinaudojo teise ikiteismine tvarka ginčyti krašto apsaugos ministrės įsakymą (b. l. 9).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS822-24/2013, pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės ir netenkino atsakovo reikalavimo nutraukti bylą tuo pagrindu, jog pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjas neturėjo teisės teismine tvarka ginčyti įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjui nepažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto reikalavimų pagrįstai ir teisėtai paskirta drausminė nuobauda, tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, įrodymų pagrindu nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykis, proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą administraciniame teisme, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė