2019-09-18 Nr. AB-17617-3-61-3-01674-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5145-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01674-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B., nepilnamečių O. D., V. D. (V. D.), V. D. (V. D.), atstovaujamų pagal įstatymą S. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. B., nepilnamečių O. D., V. D. (V. D.), V. D. (V. D.), atstovaujamų pagal įstatymą S. B., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „D legals“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. B. (toliau – ir pareiškėja), nepilnamečiai O. D., V. D., V. D., atstovaujami S. B. (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (15-01) 3I-00275; 00276; 00277; 00278 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė S. B. 2018 m. liepos 31 d. įsigijo Lietuvos Respublikoje teisėtai įsteigtos ir veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „D legals“ (toliau – ir Bendrovė) akcijas. Pareiškėja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pradėjo verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamame Sprendime nėra argumentų dėl Bendrovės (veiklos) fiktyvumo. Sprendimo motyvai susiję išimtinai su pareiškėjos asmeniu. Sprendimas didžiąja dalimi grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių jau pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4987-816/2018 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3385-822/2019. Atsakovo specialistei, dėl kurios subjektyvumo apeliavo pareiškėjai skųsdami pirmąjį atsakovo (panaikintą) sprendimą, vėl buvo paskirta nagrinėti pareiškėjų situaciją, vėl remtasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir pateiktas tas pats jų vertinimas, kuris buvo panaikintame sprendime. Atsakovas vėl priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeidžiantį pareiškėjų subjektines teises.

3. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) išdavimo iškart tapusi Bendrovės akcininke, laikydamasi Įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, pateikdama visus prašymą pagrindžiančius dokumentus. Šios aplinkybės, priešingai, nei jas vertina atsakovas, pagrindžia pareiškėjos siekį kuo greičiau įsitraukti į Bendrovės veiklą ir visapusiškai joje dalyvauti, investuoti veiklos vykdymui ir naujų klientų pritraukimui būtiną kapitalą. Pareiškėja dalyvavo Bendrovės veikloje ir iki akcijų įsigijimo. Investicija buvo virš 20 272 Eur, t. y. beveik dukart didesnė, nei reikalauja Įstatymas. Investicija atlikta Bendrovės parengto verslo plano pagrindu ir skirta ne buvimo legalizavimui, o kontoros veiklos plėtrai. Minėti pinigai buvo suplanuoti naujos ofiso technikos įsigijimui, darbo vietų įkūrimui, Bendrovės svetainės atkūrimui, naujo ofiso nuomai ir kitoms išlaidoms, būtinoms siekiant pakelti kontoros darbo našumą, efektyvumą, naujų paslaugų įdiegimą, naujų darbo vietų sukūrimą. Sprendimas įnešti pinigus grynais į Bendrovės kasą, iš kurios Bendrovės vadovas įnešė pinigus į Bendrovės banko sąskaitą, priimtas siekiant operatyviai apmokėti naujai išleistas akcijas, bet pareiškėjai neturint banko sąskaitos Lietuvoje.

4. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ji nevengė būti apklausta. Priešingai, siekė atvykti pas atsakovą ir pašalinti visas pastarojo abejones dėl savo veiklos Bendrovėje, tačiau planus pakeitė liga, apie ką atsakovas buvo tinkamai informuotas. Vėliau data buvo derinama pagal užimtumą, kadangi reikia suplanuoti kelionę iš Kijevo. Pareiškėja pažymėjo, kad išduotos vizos pasibaigė 2019 m. sausio 7 d. Tą dieną jie išvyko iš Lietuvos Respublikos. Pasibaigus vizoms ir atsakovui neišduodant leidimų, neturėjo galimybės nei būti Lietuvos Respublikoje, nei dalyvauti kasdienėje Bendrovės veikloje, bendrauti su klientais, kurių dalis yra ir Lietuvoje, teikti jiems teisines paslaugas Bendrovės vardu. Pareiškėja nurodė, kad siekia gauti leidimą, kad galėtų nepertraukiamai teikti teisines paslaugas klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjos vertinimu, įstatyminę pareigą pagrįsti savo prašymą ji įvykdė tinkamai, o kokių papildomų duomenų ar dokumentų prireiks atsakovui, objektyviai žinoti negalėjo. Jokių naujų duomenų Sprendimo priėmimui atsakovas nesurinko.

5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad bendradarbiavimo sutartis tarp jos ir Bendrovės yra pagrindas Bendrovės vardu teikti paslaugas esamiems ir potencialiems kontoros klientams. Nei vienas iš Bendrovės darbuotojų nevyksta į užsienį ieškoti klientų ir visi jie yra surasti būtent pareiškėjos bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjai tapus Bendrovės dalyve, pastaroji pradėjo tiesiogiai teikti teisines paslaugas, kaip kontoros ekspertė. Pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, kilmės valstybėje dirbo notare, yra doktorantė. Šiuo metu yra motinystės atostogose. Jos, kaip teisės ekspertės, žinios Bendrovei, teikiančiai teisines paslaugas, yra būtinos. Tik ji dirba anglų kalba. Apribojus pareiškėjos buvimą Lietuvoje bei dalyvavimą Bendrovės paslaugų teikime, Bendrovė patiria nuostolį. Todėl pareiškėjos, kaip Bendrovės dalyvės, teisės ekspertės, dalyvavimas kasdienėje Bendrovės veikloje yra privalomas visapusiškam veiklos vykdymui bei plėtojimui pagal parengtą verslo planą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka.

7. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamą Sprendimą pasirašė ne Migracijos departamento specialistė, kurios nešališkumu abejoja pareiškėja, bet Migracijos departamento direktorius. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl priimto administracinio akto nešališkumo ir neobjektyvumo nepagrįsti. Migracijos departamento teigimu, pareiškėja vengė būti apklausiama, tai sudarė rimtą pagrindą įtarti, kad iš tikrųjų ji neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jai galioja bevizis režimas, t. y. pareiškėja, neturėdama išduotos vizos, gali būti Lietuvos Respublikoje 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į pareiškėjos teisininkės kvalifikaciją bei užimtų pareigų (duomenys neskelbtini) pobūdį, minėta aplinkybė pareiškėjai tikrai turėjo būti žinoma. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja galėjo kreiptis dėl vizos išdavimo prašymo dėl leidimo nagrinėjimo laikotarpiui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Taigi ta aplinkybė, kad pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos, pasibaigus išduotos vizos galiojimo laikui, nors galėjo likti Lietuvos Respublikoje ir užsiimti teisėta veikla Bendrovėje, pagrindžia Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje, siekiant užsiimti teisėta veikla Bendrovėje, nėra būtinas ir jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitoks, negu oficialiai deklaruojamas. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėja neįrodė, kad jos deklaruojamas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę. Būtent pareiškėja turėjo pagrįsti savo ketinimų realumą turimais dokumentais, nes Migracijos departamentas negali žinoti, kokius dokumentus asmuo turi.

9. Įvertinus surinktus duomenis, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja tik formaliai yra Bendrovės akcininkė, iš tikrųjų į Bendrovės valdymą, kontrolę, kaip paaiškėjo apklausos metu, nėra įsitraukusi, todėl galima teigti, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai yra ne atvykti į Lietuvos Respubliką su tikslu vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti veiklą – pareiškėja spręsti su Bendrove susijusių klausimų į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti su galiojančia viza arba naudojantis beviziu režimu. Atsisakymas išduoti leidimą savaime neatima galimybės pareiškėjai būti Bendrovės akcininke ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, pasitelkiant įgaliotus atstovus, taip pat atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar kitu tokią teisę suteikiančiu dokumentu). Vertinant Bendrovės teikiamų paslaugų pobūdį ir mastą bei tai, kad pareiškėja nuo 2019 m. sausio 17 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, nuolatinis jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, juo labiau kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų pradėjusi verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir kad visapusiškai dalyvautų Bendrovės veikloje.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „D legals“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad visiškai palaiko pareiškėjų skundo reikalavimus ir prašo skundą tenkinti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad visi pareiškėjos pateikti duomenys atitinka tikrovę, pareiškėja realiai užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Dar iki Bendrovės akcijų įsigijimo tarp pareiškėjos ir Bendrovės vyko glaudus bendradarbiavimas abipusiai nukreipiant klientus, teikiant konsultacijas. Pareiškėjai tapus Bendrovės akcininke, pradėtos teikti specializuotos teisinės paslaugos finansų ir bankininkystės teisės srityje (mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų licencijavimo dokumentų rengimo, SEPA registravimo ir kt.). Jos pagrįstos dokumentais ir neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja turėjo tikslą realiai investuoti į Bendrovės veiklą ir užsiimti teisėta veikla, o ne formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus. Investicijos stipriai pakeitė kasdienę Bendrovės veiklą, padidino našumą ir konkurencingumą teisinių paslaugų rinkoje. Tam, kad pareiškėja galėtų Bendrovės vardu nepertraukiamai teikti teisines paslaugas ir dalyvauti kasdienėje Bendrovės veikloje, jai būtinas fizinis buvimas Lietuvoje.

12. UAB „D legals“ nurodė, kad nesudarinėja sutarčių norėdama įtikti atsakovui, dirbamas kasdienis darbas, teikiamos realios paslaugos, realiems klientams, kas mėnesį apmokami mokesčiai. Bendrovės veikla nepertraukiamai vykdoma nuo 2007 metų. Pareiškėjos tikslas yra kurti teisinių paslaugų Bendrovę, kuri būtų konkurencinga, steigti darbo vietas, įdarbinti joje profesionalus, gaunant iš Bendrovės pelną. Pareiškėjai jos vizos galiojimo metu prisidėjus prie Bendrovės veiklos, 2018 metais kontora gavo beveik 48 tūkst. Eur pelno. 2019 metais kontora sustabdė dalį ypač pelningų paslaugų teikimo finansų ir bankininkystės teisės srityje, kadangi nėra kam organizuoti jų teikimo ir atlikimo. Bendrovės vadovas nėra pajėgus teikti tokias paslaugas aukščiausiu lygiu, ko reikalauja verslo klientai. Iš banko sąskaitos išrašo galima matyti, kad pareiškėjai išvykus iš Lietuvos, paslaugos jos atvestiems klientams nebeteikiamos (išskyrus vieną klientą, kurio dokumentai jau yra pateikti licencijavimui). Nuotolinis dalyvavimas Bendrovės veikloje ar nuotolinis paslaugų teikimas neturi jokios prasmės, todėl atsakovo nepagrįsti sprendimai, ribojantys pareiškėjos buvimą Lietuvoje, tiesiogiai sukelia nuostolius ir kontorai. Atsakovo formalus požiūris, kad pareiškėja bevizio režimo pagrindu gali atvykti į Lietuvą 90 dienų per 180 dienų laikotarpį yra nepagrįstas, nes pareiškėja augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko darželį.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, Sprendimas neatitinka ir proporcingumo reikalavimo bei pažeidžia pareiškėjos, kaip investuotojos, interesus dalyvauti įmonės, į kurią investuota, veikloje ir valdyme, tiesiogiai kontaktuoti su įmonės klientais, kurių yra Lietuvos Respublikoje, palaikyti aukštą Bendrovės konkurencingumo lygį rinkoje.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas yra konstatavęs, kad UAB „D legals“, kurios akcininkė yra pareiškėja, nėra fiktyvi. Ginčas tarp šalių kilęs dėl to, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo keliamų sąlygų leidimui išduoti, kadangi neužsiima realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą UAB „D legals“, todėl kyla nelegalios migracijos grėsmė.

16. Vadovaudamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra UAB „D legals“ akcininkė, 2018 m. liepos 31 d. įsigijusi 750 Bendrovės akcijų, t. y. ½ Bendrovės įstatinio kapitalo. Migracijos departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, pareiškėją kvietė atvykti į apklausą, siekdamas išsiaiškinti jos dalyvavimą Bendrovės veikloje ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau pareiškėja neatvyko. Iš elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, kad buvo derinamas apklausos laikas, paskirta data 2019 m. balandžio 1 d., tačiau Migracijos departamento specialistei UAB „D legals“ nurodė, kad į apklausą pareiškėja neatvyks dėl ligos ir kad gali atvykti tik 2019 m. gegužės 14 d., be to, Bendrovė prašė nagrinėti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų pateiktus prašymus, nestabdyti jų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neatvyko į apklausą, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 7 d. apklausos lape nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, susijusiais su jos vykdomos veiklos realumu, bei kitais surinktais duomenimis ir įrodymais.

17. Teismo vertinimu, išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir įrodymus, laikytina, kad, visų pirma, nepagrįsti pareiškėjos nurodyti argumentai, jog Migracijos departamento specialistė veikė šališkai jos atžvilgiu, kad Sprendime pasisakyta dėl tų pačių aplinkybių bei jos įvertintos priešingai, nei nustatyta teismo sprendimais. Kaip minėta, išnagrinėtoje administracinėje byloje dėl Migracijos departamento 2018 m. spalio 8 d. sprendimo yra konstatuota, kad UAB „D legals“ nėra fiktyviai veikianti bendrovė. Migracijos departamentas, priimdamas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo vėl atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą, vertino aplinkybes dėl pareiškėjos realios veiklos vykdymo šioje Bendrovėje. Todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, kad Migracijos departamento specialistė, atlikusi tyrimą, yra neigiamai nusiteikusi prieš ją, šališka, nelemia priimto Sprendimo pagrįstumo.

18. Migracijos departamentas įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. balandžio 19 d. atvykti į apklausą, kaip nurodė pranešime, dėl duomenų apie dalyvavimą Bendrovės veikloje ir valdyme patikslinimo. Negalėdama dalyvauti apklausoje, pareiškėja galėjo teikti paaiškinimus raštu, pagrįsti juos visais turimais įrodymais apie savo realią faktinę veiklą Bendrovėje, būtinybę vykdyti veiklą būnant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje. Juolab, kad pati pareiškėja yra teisininkė, todėl turėjo žinoti apie savo teisę teikti visus duomenis ir įrodymus prašymui pagrįsti ir nagrinėti, kad būtų jos naudai priimtas palankus sprendimas, net ir tuos įrodymus, kurių Migracijos departamentas nereikalavo. Pati pareiškėja jokiais būdais ir priemonėmis nebuvo susisiekusi su Migracijos departamentu, siekdama paaiškinti ir įrodyti savo veiklą Bendrovėje.

19. Pagal teisės aktų reikalavimus (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 84.2 papunktį), teismų praktiką, taip pat ir kitų valstybių migracijos institucijų praktiką, užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Taigi, Migracijos departamentas suteikė galimybę atvykti į apklausą, derino laiką su pareiškėja, nenustatyta jokių, kaip teigia pareiškėja „asmeniškumų“ pareiškėjos ir Migracijos departamento specialistės bendravime, šališkumo požymių, šie nurodyti pareiškėjos argumentai vertinti kaip subjektyvi, nepagrįsta pareiškėjos nuomonė. Skundžiamą Sprendimą pasirašė Migracijos departamento direktorius. Pareiškėja turėjo visas galimybes teikti įrodymus prašymui pagrįsti, teikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Priešingai, kaip nustatyta, su Migracijos departamentu nagrinėjimo metu pareiškėjos vardu bendravo UAB „D legals“. Pati pareiškėja su atsakovo specialiste nebuvo susisiekusi.

20. 2018 m. rugpjūčio 7 d. vykusios apklausos metu pareiškėja tiesiogiai nėra atsakiusi į Migracijos departamento specialistės klausimus, kiek valandų dirba Bendrovėje, kur įrengta jos darbo vieta, paaiškino tik kad yra sudaryta konsultacinių paslaugų teikimo sutartis, daugiau apie šios sutarties vykdymo ypatumus nepaaiškino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime yra konstatavęs, kad įvertinus pareiškėjos atsakymus apklausoje (prieš priimant 2018 m. spalio 8 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi) pareiškėjos žinios apie Bendrovę, jos valdymą ir darbuotojus buvo paviršutiniškos, į daugelį klausimų ji atsakė abstrakčiai ir neinformatyviai, o tai kelia pagrįstų abejonių apie realų jos įsitraukimą į Bendrovės veiklą ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

21. Bylos duomenimis nenustatyta ir tai, kad pareiškėja būtų įdarbinta Bendrovėje ar apskritai Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui pateiktame Bendrovės 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 14 d. gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų-faktūrų registre nėra nė vienos sąskaitos-faktūros, kurią Bendrovė būtų išrašiusi pareiškėjai, taip pat nei Migracijos departamentui, nei teismams prieš tai nagrinėjusiems bylą, nei dabar nagrinėjant bylą nepateikta jokių patvirtinančių dokumentų, t. y. įrodymų, kad pareiškėja būtų teikusi Bendrovei paslaugas ar būtų bendradarbiavusi su Bendrove, teikdama teisines paslaugas ir už jas būtų pareiškėjai sumokėta. Pateiktos UAB „D legals“ sudarytos sutartys su klientais, sąskaitos-faktūros, išrašytų sąskaitų 2018 m. sąrašas ir kiti paslaugų teikimą patvirtinantys dokumentai įrodo UAB „D legals“ veiklos vykdymą, tačiau ne pareiškėjos veiklą Bendrovėje. Pareiškėja skunde nurodė su UAB „D legals“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį, neva kurios pagrindu ji Bendrovės vardu teikia paslaugas klientams. Ši 2017 m. spalio 10 d. sutartis buvo pateikta į administracinę bylą Nr. eI-4987-816/2018, tačiau nei Migracijos departamentui atliekant pakartotinį nagrinėjimą, nei teismui į šią bylą tokia sutartis nepateikta. Be to, teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje yra pasisakęs dėl sutarties ir konstatavęs, kad nėra pateiktų šios sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų. Todėl visos tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjai tapus akcininke, buvo pradėtos teikti specializuotos teisinės paslaugos, kad pareiškėjos veikla ir patirtis padidino našumą ir konkurencingumą teisinių paslaugų rinkoje, kad pagrindiniu asmeniu pritraukimui klientų iš užsienio buvo pareiškėja ir kt., nėra pagrįstos, neįrodytos.

22. Teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad nurodoma veikla Bendrovėje pareiškėja gali užsiimti ir negyvendama Lietuvoje. To, kad, kaip nurodė pareiškėja, nebūdama Lietuvoje, ji negali teikti tam tikrų paslaugų ir dėl to patiriami nuostoliai Bendrovėje, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos pelningam tęstinumui užtikrinti, pareiškėja nepagrindė. Vien tai, kad pareiškėja yra įmonės akcininkė, įmokėjo didesnę pinigų sumą, nei numato įstatymas, kad pinigus investavo Bendrovės plėtrai, nėra pagrindas Įstatymo prasme išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018).

23. Pareiškėjai išvyko iš Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 17 d., pasibaigus vizų galiojimui. Nuo to laiko į Lietuvos Respubliką nebuvo atvykę. Jei būtų būtina į Lietuvą atvykti dėl darbo Bendrovėje, pareiškėja galėjo pasinaudoti beviziu režimu, suteikiančiu užsieniečiui teisę Lietuvos Respublikoje būti 90 dienų iš 180 dienų ar kreiptis dėl vizos išdavimo prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo laikotarpiui.

24. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos, jos nurodomas užimtumas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, dėl ko į apklausą negalėjo atvykti nustatytu laiku, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja, jei dalyvauja Bendrovės veikloje, tai gali daryti ir negyvendama Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėja nurodė, kad dar iki Bendrovės akcijų įsigijimo ji užsiėmė veikla Bendrovėje, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2017 m. į Lietuvą atvykusi nebuvo, atvyko tik 2018 m. liepos 31 d. – Bendrovės akcijų įsigijimo sandorio sudarymo dieną. Todėl akivaizdu, kad iki įsigyjant akcijas teisėta realia veikla pareiškėja Lietuvos Respublikoje neužsiėmė.

25. Išnagrinėjęs visus turimus dokumentus, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo išdavimo, siekė kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas tam, kad jai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo dalyvavimą Bendrovės veikloje. Tai nustatyta įvertinus pareiškėjos pirminės apklausos rezultatus, pagal kuriuos konstatuota, kad ji realiai nėra įsitraukusi į Bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamentui, teismui nepateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad pareiškėja nepertraukiamai dalyvautų Bendrovės kasdienėje veikloje ar vykdytų konkrečias funkcijas Lietuvos Respublikoje, ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Kiti Migracijos departamento surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja dalyvautų Bendrovės veikloje, kad jos veikla Bendrovei būtina. Nors teigiama, kad Bendrovė patiria nuostolius, kad pareiškėjos profesinis indėlis lėmė Bendrovės pelną, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nėra pateiktų tai pagrindžiančių tiesioginių įrodymų. Kaip minėta, atsisakymas išduoti leidimą savaime neatima galimybės pareiškėjai būti Bendrovės akcininke ir dalyvauti Bendrovės veikloje kitais būdais: nuotoliniu būdu, pasitelkiant įgaliotus atstovus, atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar kitu tokią teisę suteikiančiu dokumentu. Nurodomos pareiškėjos faktinės situacijos neatitinkančios aplinkybės rodo pareiškėjos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų išdavimo procedūra, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog egzistuoja pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

26. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pagal surinktus įrodymus, pareiškėjos pirminės apklausos rezultatus (kadangi į pakartotiną apklausą neatvyko, be to, nepateikė reikšmingų įrodymų ar naujų faktinių aplinkybių savo realiai veiklai Lietuvos Respublikoje pagrįsti), pareiškėja realiai nėra įsitraukusi į Bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, ir pažymėjo, kad tikrasis pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi. Įvertinęs tai, teismas laikė, kad pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės pripažinta pagrįsta ir teisėta.

27. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjos nepilnamečiai vaikai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kadangi pareiškėjai nėra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

28. Nenustatyta ir tai, kad Sprendimas neatitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Sprendimas išsamus, aiškus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 9 punktuose numatytų viešojo administravimo principų.

29. Taigi, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus turimus duomenis ir įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, netenkino pareiškėjos ir jo nepilnamečių vaikų prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 30. Pareiškėjai S. B., nepilnamečiai O. D., V. D. (V. D.), V. D. (V. D.), atstovaujami pagal įstatymą S. B., (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjai vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes atsakovas neatliko jokio papildomo tyrimo, nenustatė nei vienos naujos aplinkybės, nesurinko jokių objektyvių duomenų ar faktų, kuriais galėtų pagrįsti savo prielaidas, Sprendimą pagrindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios minėtos panaikintame administraciniame akte, ignoravo administracinių teismų sprendimuose pateiktus šalių santykių vertinimus. Nieko naujo, dėl ko nebūtų pasisakę administraciniai teismai išnagrinėtose bylose, atsakovas nenustatė.

30.2. Administracinių teismų nagrinėjant bylą Nr. eI-4987-816/2018 nustatytos aplinkybės privalomos tiek atsakovui, tiek šią bylą nagrinėjančiam teismui ir pareiškėjai jų iš naujo įrodinėti neturėjo. Tačiau teismų nustatytos aplinkybės buvo vertinamos skirtingai nagrinėjant bylą Nr. eI-4987-816/2018 ir pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje: dėl pareiškėjos ilgalaikių socialinių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, dėl pareiškėjos veiklos Bendrovėje formos, dėl paslaugų teikimo sutarties ir jos vykdymo vertinimo, dėl pareiškėjos įsitraukimo į Bendrovės veiklą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais, tačiau rėmėsi nepatikrintais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais iš atsakovo procesinių dokumentų. Pareiškėjai pateikė sąskaitas-faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos Bendrovės vardu suteiktas konkrečias teisines paslaugas.

30.3. Pareiškėja į apklausą atvykti nevengė, dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų atvykti pas atsakovą ir pašalinti kilusias abejones, tačiau planus pakeitė liga, apie ką atsakovas buvo tinkamai informuotas. Vėliau data buvo derinama pagal pareiškėjos, auginančios tris mažamečius vaikus, užimtumą. Atsakovo išvados dėl pareiškėjos vengimo atvykti į apklausą prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, negalėjo apsiriboti vien tik pirminės apklausos metu surinktais duomenimis ir vertinti juos atskirai nuo anksčiau nagrinėjant bylą teismo pateikto vertinimo, pagal kurį pirminės apklausos metu pareiškėja fiziškai galėjo nevaldyti visos reikalaujamos informacijos, nes tik prieš savaitę buvo investavusi į Bendrovę, tačiau raštu pareiškėja atsakė iš esmės į visus atsakovo prašomus klausimus. Atsakovas, priimdamas pakartotinį Sprendimą, papildomų duomenų ir įrodymų nesurinko.

30.4. Pareiškėja turi pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo išdavimo pagrindą, tačiau ji tai ir padarė, pateikdama dokumentus 2018 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovui kilus klausimų ar abejonių dėl tam tikrų aplinkybių, pareigą paprašyti papildomų duomenų ar įrodymų turi būtent atsakovas. Pareiškėja rūpinosi savo pareigų įgyvendinimu, domėjosi, kokius dokumentus atsakovas norėtų matyti, tačiau pats atsakovas netinkamai įgyvendino pareigą organizuoti ir atlikti visapusišką ir išsamų tyrimą. Be to, pirmosios instancijos teismas formaliai, panaudodamas atsakovo argumentus dėl Sprendimą pasirašiusio asmens, atmetė pareiškėjų argumentus dėl atsakovo specialistės šališkumo.

30.5. Pareiškėjos pateikti duomenys, skirtingai nei nurodė teismas ir atsakovas, atitinka tikrovę. Dar iki akcijų įsigijimo tarp Bendrovės ir pareiškėjos vyko glaudus bendradarbiavimas abipusiai nukreipiant klientus, teikiant konsultacijas ir pan. Šios paslaugos, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neprivalėjo būti atlygintinos. Bendrovė parengė verslo planą, pagal kurį turėjo būti atliktos investicijos, pareiškėja į Bendrovę investavo 20 272 Eur.

30.6. Teiginys, kad pareiškėja gali vykdyti verslą bevizio režimo pagrindu, nepagrįstas, nes pareiškėja viena augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko darželį, todėl buvimas Lietuvoje 90 dienų bei 90 dienų (duomenys neskelbtini) yra objektyviai neįmanomas.

30.7. Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia pareiškėjos, kaip investuotojos, interesus dalyvauti įmonės, į kurią investuota, veikloje ir valdyme, tiesiogiai kontaktuoti su klientais, palaikyti aukštą Bendrovės konkurencingumo lygį rinkoje.

31. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, atliko papildomą tyrimą, t. y. paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus ir atvykti į Migracijos departamentą apklausai atlikti, į kurią pareiškėja neatvyko. Pareiškėjos negalėjimas beveik du mėnesius atvykti į apklausą kėlė pagrįstų įtarimų, kad pareiškėja yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, ir leido daryti pagrįstą išvadą, kad užsiimti teisėta veikla Bendrovėje gali ir negyvendama Lietuvos Respublikoje. Pasibaigus vizos galiojimo terminui, pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos. Ji galėjo kreiptis dėl vizos išdavimo prašymo dėl leidimo nagrinėjimo laikotarpiui, tačiau nesikreipė, taip pat nesinaudojo beviziu režimu ir neatvyko į Lietuvą. Taigi pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos pasibaigus visos galiojimo terminui, nors galėjo likti ir užsiimti teisėta veikla Bendrovėje. Todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje, siekiant užsiimti teisėta veikla Bendrovėje, nėra būtinas, ir jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas kitoks, nei oficialiai deklaruojamas, t. y. jos tikslas nėra užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

33. Atsakovas akcentuoja, kad 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjai išsiųstas pranešimas, kuriuo paprašyta iki 2019 m. balandžio 19 d. pateikti papildomus dokumentus ir atvykti į apklausą, tačiau Bendrovės direktorius informavo atsakovą, jog pareiškėja gali atvykti 2019 m. balandžio 1 d. Tą dieną Migracijos departamentas informuotas, kad pareiškėja susirgo (dokumentų apie ligą į bylą nėra pateikta), o 2019 m. balandžio 15 d. gautas Bendrovės direktoriaus el. laiškas, kuriame prašoma nestabdyti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, nors pareiškėja į apklausą gali atvykti tik 2019 m. gegužės 14 d., t. y. jau po 2 mėnesių termino po teismo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą. Migracijos departamentas darė išvadą, jog pareiškėja vengė būti pakartotinai apklausta. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėja šia teise nepasinaudojo, turi prisiimti ji pati. Pareiškėjai neatvykus, ankstesnės apklausos duomenys buvo įvertinti turimų duomenų visumoje.

34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja tik formaliai yra Bendrovės akcininkė, tačiau iš tikrųjų į Bendrovės valdymą, kontrolę, kaip paaiškėjo apklausos metu, nėra įsitraukusi. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad pareiškėja bent vieną kartą būtų buvusi Lietuvos Respublikoje 2017 m., o 2018 m. pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko tik liepos 31 d., taigi iki šios datos pareiškėja teisėta veikla Bendrovėje neužsiėmė. Pareiškėja niekada nebuvo įdarbinta Bendrovėje ir apskritai Lietuvos Respublikoje. Nėra nei vienos sąskaitos faktūros, kurią Bendrovė būtų išrašiusi pareiškėjai, nors būtent užsienietis, siekiantis gauti leidimą, turi pareigą pateikti visus dokumentus, patvirtinančius leidimo išdavimo pagrindą. Pareiškėjai buvo sudarytos realios galimybės teikti paaiškinimus, tačiau pareiškėja nusprendė jomis nesinaudoti.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „D legals“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad apeliantai neprivalėjo įrodinėti prejudicinę galią turinčių aplinkybių iš naujo. Akcentuoja, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI-4987-816/2018 nurodė Migracijos departamentui patikrinti ar ištirti įtarimą keliančios įmonės veiklą už ilgesnį laikotarpį, stebint naujo įmonės dalyvio (užsieniečio) nurodomą (deklaruojamą) teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja aktyviai vykdė veiklą Bendrovėje iki 2019 m. sausio 17 d. 2019 m. kovo 26 d. išsiuntė el. laišką atsakovui, klausdama, ką turėtų atsinešti su savimi papildomai, tačiau atsakovas neturėjo jokių klausimų dėl pareiškėjos vykdomos veiklos Bendrovėje. Atsakovo prašyta nestabdyti prašymo nagrinėjimo iki pareiškėjos apklausos, nes pareiškėja tikėjosi, kad atsakovas surinks papildomus dokumentus apie pareiškėjos veiklą Bendrovėje po 2018 m. rugpjūčio bent iš Bendrovės. UAB „D legals“ akcentuoja, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas neatliko papildomo tyrimo – nenustatė nei vienos naujos aplinkybės, nesurinko objektyvių duomenų ar faktų, kuriais galėtų pagrįsti savo prielaidas, skundžiamą Sprendimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir panaikintą administracinį aktą. Taigi įpareigojimas ištirti pareiškėjos veiklą Bendrovėje už ilgesnį laikotarpį, nei reikalauja Įstatymas, neįvykdytas. Rašytiniai įrodymai dėl pareiškėjos teiktų paslaugų buvimo Lietuvoje metu, jos Bendrovei generuotų pajamų ir pelno, buvo pateikti teismui.

37. UAB „D legals“ pažymi, kad pareiškėja negali pasinaudoti beviziu režimu, nes viena augina tris mažamečius vaikus. Kito būdo dalyvauti Bendrovės, į kurią investuota, veikloje, pareiškėja neturi. Nuo 2019 m. sausio 19 d., kai išvyko pareiškėja, Bendrovė veikia nuostolingai. Dėl pareiškėjos veiklos Bendrovėje, kaip ir dėl Bendrovės fiktyvumo, atsakovas padarė skubotas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų išdavimo.

39. Nustatyta, kad pareiškėja S. B. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „D legals“ akcininkė. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamentui buvo pateikti ir pareiškėjos nepilnamečių vaikų V. D., O. D. ir V. D. prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu bei prašymams pagrįsti reikalingi dokumentai.

40. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, 2018 m. spalio 8 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino išduotas daugkartines nacionalines vizas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl šio sprendimo, 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu jį tenkino bei panaikino Migracijos departamento 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ir išnagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

41. Atsakovas, nustatęs, kad nepakanka pareiškėjų prašymus pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo priimti, 2019 m. kovo 25 d. išsiuntė pareiškėjai S. B. pranešimą Nr. (15/4-11) 10K-12736, prašydamas pateikti A. M. darbo sutarties, sudarytos su UAB „ESD baldai“ patvirtintą kopiją ir paaiškinimą dėl A. M. darbo vietos bei darbo grafiko šioje bendrovėje; visų Bendrovėje įdarbintų asmenų tikslų darbo laiką Bendrovėje. Taip pat iki 2019 m. balandžio 19 d. įpareigojo pareiškėją atvykti į apklausą (dėl duomenų apie dalyvavimą Bendrovės veikloje ir valdyme patikslinimo). Pareiškėja 2019 m. balandžio 1 d. pateikė papildomus duomenis ir paaiškinimus. Iš pateiktų duomenų apie susirašinėjimą elektroniniais laiškais matyti, kad pareiškėja su Migracijos departamentu derino apklausos laiką, iš pradžių nurodydama, kad galės atvykti apklausai 2019 m. balandžio 1 d., o 2019 m. balandžio 1 d. Bendrovės direktorius atsakovui nurodė, kad pareiškėja susirgo ir į apklausą neatvyks, 2019 m. balandžio 15 d. pranešė, kad pareiškėja gali atvykti į apklausą tik 2019 m. gegužės 14 d., 11 val. Tuo pačiu Bendrovės direktorius prašė nestabdyti pareiškėjų prašymų nagrinėjimo.

42. Pareiškėja 2019 m. balandžio 1 d. paaiškinimuose Migracijos departamentui nurodė, kad pateikti A. M. darbo sutarties su kita bendrove negali, kadangi jos nesutiko duoti A. M., UAB „D legals“ šios sutarties neturi. Pateikė A. M. pažymą apie darbo laiką UAB „ESD baldai“ (II t., b. l. 501). Taip pat pateikė informaciją apie Bendrovės darbuotojų darbo laiką (I t., b. l. 55).

43. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus ir su jais pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, skundžiamu 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pagal Įstatymo nuostatas teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus Bendrovės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas Bendrovės akcininku, realiai neįsitraukus į Bendrovės veiklą, valdymą ir kontrolę, nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, toks poreikis yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą, neatitinka tikrovės, todėl kyla nelegalios migracijos grėsmė.

44. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

45. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutikdamas su dalimi pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais pritarta visoms Migracijos departamento Sprendimo išvadoms dėl atsisakymo pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi pagrįstumo, kartu konstatuoja, kad tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

46. Pagal užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

47. Įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

48. Nagrinėjamu atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų ir ginčo dėl to nekyla, kad Bendrovė vykdo realią veiklą, numatytą jos steigimo dokumentuose ir atsakovui pateiktame verslo plane ir ši veikla vykdoma ilgesnį laikotarpį, nei minimaliai reikalaujama pagal Įstatymą. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

49. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Tuo tarpu atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018).

50. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu dėl to, ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visus pateiktus įrodymus, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu bei jų tyrimu, sprendimo turinio atitikimu ABTĮ reikalavimams, yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas šioje byloje ginčijamą Sprendimą priėmė neatlikęs pakankamo tyrimo.

52. Šiuo aspektu pirmiausiai pažymėtina, kad nagrinėjant administracinę bylą dėl pirminio Migracijos departamento 2018 m. spalio 8 d. sprendimo, teismų buvo konstatuota ir tai iš naujo nevertintina, kad pareiškėjos žinios apie Bendrovę, jos valdymą ir darbuotojus pirminės apklausos metu buvo paviršutiniškos, tačiau pareiškėjos, prieš savaitę įsigijusios Bendrovės akcijų, įsitraukimas į Bendrovės veiklą būtų neadekvatus reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, pareiškėją kvietė atvykti į apklausą, siekdamas išsiaiškinti jos dalyvavimą Bendrovės veikloje ir kitas reikšmingas aplinkybes, buvo derinamas pakartotinės apklausos laikas, paskirta data – 2019 m. balandžio 1 d., tačiau minėtą dieną, likus dviem valandoms iki sutarto laiko, Migracijos departamento specialistei Bendrovės direktorius el. paštu nurodė, kad į apklausą pareiškėja neatvyks dėl ligos. 2019 m. balandžio 15 d. laišku Bendrovės direktorius informavo, kad artimiausias laikas, kada pareiškėja gali atvykti į Migracijos departamentą apklausai, yra 2019 m. gegužės 14 d., nes iki nurodytos datos neturi laisvo laiko. Be to, buvo prašoma nestabdyti pareiškėjų prašymų nagrinėjimo dėl nusikėlusios apklausos datos ir nagrinėti juos laiku, akcentuojant, kad leidimo išdavimas neatima iš Migracijos departamento teisės užbaigti tikrinimo procedūrų ir atlikti pareiškėjos apklausą.

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Jas apibendrinus matyti, kad Migracijos departamentas bandė surinkti papildomą informaciją, kurios trūko teigiamo sprendimo pareiškėjų atžvilgiu priėmimui, tačiau iš esmės jokios informacijos nebuvo gauta ne dėl atsakovo kaltės. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog apie negalėjimą atvykti į pakartotinę apklausą Bendrovės direktorius (pati pareiškėja su Migracijos departamentu nesusisiekė) pranešė likus dviem valandoms iki numatyto apklausos laiko ir į Lietuvą tuo metu pareiškėja nebuvo atvykusi (nepateikė jokių duomenų net apie planuotą kelionę, lėktuvo bilietų rezervacijas ar pan.), nes pareiškėja jau 2019 m. sausio 7 d. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Vėliau buvo nurodyta, kad pareiškėja gali atvykti į apklausą 2019 m. gegužės 14 d., tačiau jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįsta nei pareiškėjos liga, dėl kurios ji negalėjo atvykti į 2019 m. balandžio 1 d. apklausą, nei tai, kodėl iki 2019 m. gegužės 14 d. pareiškėja neturėjo laisvo laiko atvykti į apklausą. Vien tai, kad laiške buvo parašytas tekstas, jog pareiškėja nevengia atvykti į apklausą, savaime tokio fakto niekaip objektyviai nepatvirtina.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus Bendrovės direktoriaus prašymą nestabdyti pareiškėjų prašymų nagrinėjimo, konstatuotina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir nesistengė atsakovui laiku pateikti visos trūkstamos informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, kad byloje iki šiol nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos dalyvavimą Bendrovės veikloje tuo aspektu, jog tam būtų būtinas jos buvimas Lietuvos Respublikoje.

55. Dėl iki akcijų įsigijimo tarp Bendrovės ir pareiškėjos vykusio bendradarbiavimo pažymėtina, kad surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje lankėsi 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir tą pačią dieną išvyko, nėra jokių objektyvių duomenų, jog ji būtų 2017 m. atvykusi į Lietuvos Respubliką. 2018 metais pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko tik 2018 m. liepos 31 d. sudaryti Bendrovės akcijų įsigijimo sandorį. Taigi akivaizdu, jog minėtam Bendrovės ir pareiškėjos bendradarbiavimui buvimas Lietuvos Respublikoje nebuvo būtinas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų atvykusi į Lietuvos Respubliką tvarkyti reikalus, susijusius su Bendrove, po to, kai išvyko iš čia 2019 m. sausio 7 d., nors pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jai galioja bevizis režimas, t. y. pareiškėja, neturėdama išduotos vizos, gali būti Lietuvos Respublikoje 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Todėl atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje, siekiant užsiimti teisėta veikla Bendrovėje, nėra būtinas, pripažintina pagrįsta.

56. Atsakovo skundžiamame Sprendime nurodytos išvados apie tai, kad pareiškėja neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių santykių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ilgalaikių socialinių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes tai iš esmės tik šalutiniai argumentai, nenulėmę ginčijamo Sprendimo priėmimo.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, susijusias su Bendrove ir pareiškėjos veikla joje, neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie paneigtų tokios Migracijos departamento išvados pagrįstumą.

58. Tačiau dėl Migracijos departamento išvadų dėl kitų pagrindų atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis / yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), pažymėtina, kad nors pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau vykdyti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, aplinkybė, kad pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti, jog pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad tokie duomenys neatitinka tikrovės.

59. Kadangi byloje pateiktų duomenų pagrindu negalima teigti, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti naują leidimą, neatitinka tikrovės, juo labiau – kad buvo pateikti neteisėti ar suklastoti dokumentai, užsieniečiams, prašantiems išduoti leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, Migracijos departamento išvados, kurioms skundžiamame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas, dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 2 punkte bei 12 punkte (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės / yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) numatytų pagrindų buvimo, nėra pagrįstos ir iš esmės grindžiamos tik spėjimais.

60. Kartu pažymėtina, kad ši aplinkybė (dalies išvadų, susijusių su kitų leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindų buvimu), nėra pagrindas tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą: konstatavęs, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, galėjo pareiškėjai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi vien šiuo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo, kuris, nepaisant dalies jo pagrindimo ydingumo, iš esmės yra pagrįstas.

61. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos nepilnamečiai vaikai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. B., nepilnamečių O. D., V. D. (V. D.), V. D. (V. D.), atstovaujamų pagal įstatymą S. B., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius