fe324572-bc85-40fc-a19a-e8dd5b30c3c5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-929-918/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12916-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.8.12; 2.6.16.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Vytautui Å ulijai, atsakovei L. K., atsakovės atstovui advokatui ArtÅ«rui Jucevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės MB „Dizaino vėjas“ ieÅ¡kinį atsakovei L. K. dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės L. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei MB „Dizaino vėjas“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo R. K. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 200,00 Eur sumokėtÄ ir negrÄ Å¾intÄ užstatÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktÄ Ä¯skaitymÄ , minimÄ 2020 m. balandžio 14 d. raÅ¡te Nr. 20/04/14 „Atsakymas į 2020-04-08 datuotÄ pretenzijÄ kartu su prieÅ¡prieÅ¡ine pretenzija bei su praneÅ¡imu dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo“, atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kovės reikalavimų sutikslinimo ir atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose dėl trečiojo asmens atsiliepime nurodomų aplinkybių) nurodo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sutuoktinio R. K. 2018 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2 metams, nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d..

Mirus R. K., tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės R. K. teisių perėmėjos 2019 m. gegužės 5 d. buvo sudarytas priedas prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Nuomos sutarties 5.2 p. pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo 2 200,00 Eur užstatÄ , kuris turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei sutarties 6.9-6.10 p. nustatyta tvarka, atlaisvinus nuomos patalpas ir priėmimo-perdavimo aktu grÄ Å¾inus jas nuomotojui. Po to, kai ieÅ¡kovė atlaisvino patalpas ir perdavė raktų komplektus nuo patalpų, atsakovė nepateikė pretenzijų dėl patalpų bÅ«klės ar nuomos sutarties vykdymo, tačiau atsakovė atsisakė patvirtinti patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ .

IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 8 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtÄ 2 200,00 Eur užstatÄ . Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad ieÅ¡kovė turi kompensuoti atsakovei 4 034,12 Eur nuostolius, sumokėti 1 000,00 Eur baudÄ ir padengti 200,00 Eur defektinį aktÄ ir lokalinę sÄ matÄ suraÅ¡iusių specialistų iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad CK 6.130 str. pagrindu atliko įskaitymÄ ir į atsakovės patirtÄ nuostolio ir taikytos baudos sumÄ Ä¯skaičiuoja 2 200,00 Eur sumokėtÄ depozitÄ , po atlikto įskaitymo nuomotojo prievolė grÄ Å¾inti depozitÄ pasibaigė, o ieÅ¡kovės prievolė atlyginti nuostolius ir sumokėti baudÄ sumažėjo iki 3 024,12 Eur.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės atsisakymas grÄ Å¾inti užstatÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas. IeÅ¡kovė atidavė patalpas tokias, kokios buvo priėmimo perdavimo dienÄ . Atsakovė, nesutikdama grÄ Å¾inti užstatÄ ar jo dalį turi pareigÄ pateikti įrodymus, kad konkretus daiktas buvo sugadintas, ir buvo kitoks, nei jis buvo perduotas ieÅ¡kovei. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 p aptartas Å¡alių susitarimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu laikytinas nustatytu prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«du.

Užstatas atliko negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo fakto patvirtinimo, jos termino laikymosi bei prievolių pagal Å¡iÄ sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ . Užstatas atliko funkcijas, kurios nebÅ«dingos netesyboms. IeÅ¡kovei įvykdžius savo prievoles, užstatas ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas nepaisant to, ar prievolių vykdymo eigoje buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pastarieji yra iÅ¡taisyti arba atsakovei tokie pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių.

PrieÅ¡ingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkcijÄ , todėl jo atžvilgiu pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė. Patalpų nuomos laikotarpiu patalpoms nebuvo padaryta nuostolių. Apie tai, kad ieÅ¡kovė subnuomos patalpas, atsakovė buvo informuota telefonu, atsakovė žodžiu sutiko. IÅ¡ atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. atsakymo į pretenzijÄ matyti, kad iÅ¡ esmės jos netenkino tai, kad ieÅ¡kovė nepratęsė nuomos sutarties. 1.2. IeÅ¡kovė su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nėra pasiektas joks susitarimas dėl ieÅ¡kovės atsakomybės, tik esant suderintam ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima bÅ«tų pripažinti, jog yra galiojanti ieÅ¡kovės prievolė sumokėti atsakovei tariamai patirtÄ Å¾alÄ 5 234,12 Eur, arba 1 556,48 Eur. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali bÅ«ti pripažintas vykdytinu. Be to, tarp Å¡alių esant ginčui dėl atsakovės reikalavimo apibrėžtumo, atsakovė neturėjo pagrindo įskaityti ieÅ¡kovės neginčijamÄ reikalavimÄ Ä¯ atsakovės neapibrėžtÄ reikalavimÄ , todėl toks įskaitymas yra neteisėtas ir niekinis.

Atsakovė praÅ¡o priteisti 200,00 Eur neva patirtÄ Å¾alÄ neteisėtos subnuomos pagrindu, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji planavo gauti prieÅ¡ieÅ¡kinyje aptariamas negautas pajamas, atsakovė nepateikė detalių skaičiavimų, kokios iÅ¡ tikrųjų yra jos negautos pajamos ir ar jos iÅ¡ tikrųjų yra realios. Atsakovė taip pat neįrodė, kad tikrai turėjo realiÄ galimybę ir tikrai ketino iÅ¡nuomoti patalpas UAB „Zufio prekyba“ 4 mėnesių laikotarpiui už 50,00 Eur didesnį nuomos mokestį. iÅ¡ esmės tikroji ginčo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės priežastis yra ta, kad ieÅ¡kovė nepratęsė nuomos sutarties.

Vien tai, kad atsakovė negalėjo iÅ¡nuomoti UAB „Zufio prekyba“ ar kitiems asmenims patalpų po to, kai gavo perduotas patalpas įrodo, kad atsakovė nebÅ«tų gavusi 50,00 Eur didesnių nuompinigių, nei gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tam, kad galėtų mažinti nuostolius, patiriamus dėl patalpų nuomos, ir galėtų subnuomoti patalpas, ieÅ¡kovė patyrė dideles iÅ¡laidas, kurių neketino patirti atsakovė. IeÅ¡kovė patyrė 1 815,00 Eur iÅ¡laidų už tarpininkavimo paslaugas, t. y. pagalbÄ subnuomojant patalpas.

Atsakovė nepatyrė nuostolių dėl tariamai negautų pajamų, todėl subnuomos faktas nereikÅ¡mingas. 2019 m. gegužės 2 d. Priedo prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 p. ieÅ¡kovės iniciatyva buvo įtraukta sÄ lyga, suteikianti teisę subnuomoti patalpas nuomininkui, taigi, jau tuo metu atsakovė buvo informuota apie ieÅ¡kovės ketinimÄ subnuomoti patalpas. Siekiant iÅ¡nuomoti patalpas jos buvo vieÅ¡inamos internetiniame portale www.aruodas.lt. Subnuomojus patalpas, parduotuvė pakeitė pavadinimÄ , tai buvo daroma vieÅ¡ai, atsakovei visÄ laikÄ Å¡ios aplinkybės buvo žinomos ir ji nereiÅ¡kė jokių pretenzijų.

Atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2020 m. balandžio 14 d. reikalavimu nepagrįstai reikalavo daug didesnių nuostolių atlyginimo, Å¡iame reikalavime atsakovė nurodė, kad patalpų atstatymas į pradinę bÅ«klę įvertintas 4 023,12 Eur, tuo tarpu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė beveik 3 kartus sumažino tariamų defektų Å¡alinimo kainÄ iki 1 556,48 Eur. Patalpos, kurias atsakovė iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei nebuvo naujos ir nebuvo naujai suremontuotos. Perduodant patalpas ieÅ¡kovei nedideli defektai buvo laikomas natÅ«raliu nusidėvėjimu, todėl Å¡alys Å¡okių trÅ«kumų nefiksavo ir atskirai nepažymėjo.

Su atsakovės teiginiais dėl stiklo paketo iš vidinės pusės įbrėžimo ieškovė nesutinka, nes ieškovės tvirtinimu, lango viduje yra apsauginės plėvelės įbrėžimas, kuris jau buvo prieš ieškovei išsinuomojant patalpas iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad patalpose palikta įranga yra ta pati, kuri jau buvo, kuomet patalpos buvo išsinuomojamos. Medinės ir metalinės konstrukcijos ieškovei nepriklausė ir buvo sumontuotos prieš priimant patalpas nuomai. Priešieškinyje tvirtinama, kad ieškovės atstovė el. laiškas įrodo, kad metalinės ir medinės konstrukcijos priklausė ieškovei, tačiau atsakovės minimame el. laiške nerašoma apie metalines ir medines konstrukcijas, o turima minty kita įranga, t. y. baldai, manekenai ir t.t.

Grindys liko tokios, kokios buvo dar iki ieÅ¡kovei perimant patalpas, tačiau ieÅ¡kovės atstovai tokiÄ grindų bÅ«klę laikė įprastu nusidėvėjimu. Tarp Å¡alių sudarytos sutarties 7.2 p. negalioja ir bauda iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei nepriteistina. Tuo atveju, jeigu atsakovė įrodytų, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovei blogesnės bÅ«klės patalpas, nei jos buvo iki jų perdavimo ieÅ¡kovei, patalpų trÅ«kumai bÅ«tų neesminiai, todėl 1 000,00 Eur baudos taikymas bÅ«tų neproporcingas ir neteisėtas.

Atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 str. 1 d., nustatytų imperatyvių sÄ lygų, taikomų įskaitymui, todėl yra negaliojantis. Å ioje byloje atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį reiÅ¡kė dėl netiesioginių (realių) nuostolių. Dėl netiesioginių nuostolių atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo reiÅ¡kiamas. Atsakovės pajamų iÅ¡ nuomos sumažėjimÄ didele dalimi nulėmė COVID-19 pandemija. 1.3. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovės vadovė G. J. ir atstovas advokatas Vytautas Å ulija palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

2. Atsakovė, patikslinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 780,48 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 1556,48 Eur nuostolių atlyginimo ir1 224 Eur negautų pajamų iÅ¡ subnuomos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (prieÅ¡ieÅ¡kinyje, patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodo, kad sutarties 6.3 p sutarta, kad nuomininkė įsipareigoja laikyti patalpas tvarkingai, savo lėšomis atlikti iÅ¡nuomotų patalpų einamosios priežiÅ«ros ir remonto darbus (apdaužytų ar iÅ¡teptų sienų dažymas, iÅ¡dužusių stiklų, vitrinų keitimas, sanitarinių mazgų keitimas ir remontas, pažeistos grindų ar lubų dangos keitimas ir remontas ir kitų panaÅ¡ių darbų atlikimas).

Sutarties 6.7 p. nurodyta, kad nuomininkė turi teisę savo sÄ skaita sumontuoti patalpose įrangÄ , tačiau taip, kad nepažeistų patalpų bÅ«klės. Pasibaigus sutarties terminui, nuomininkė privalo grÄ Å¾inti nuomotojui iÅ¡nuomotas patalpas ne blogesnės bÅ«klės, nei buvo iki jų perdavimo, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimÄ (Sutarties 6.9 p.), o pažeidusi, įsipareigojo atlyginti visus nuomotojos nuostolius bei sumokėti nuomotojai 1 000 Eur baudÄ (Sutarties 7.2 p.). 2018 m. balandžio 10 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte nuomininkė patvirtino, kad perduotos jai patalpos yra geros bÅ«klės ir jokių trÅ«kumų Å¡ios patalpos neturi, todėl jai yra pareiga grÄ Å¾inti patalpas tokios pačios geros bÅ«klės, neskaitant normalaus nusidėvėjimo.

Patalpas ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino su defektais. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas pasiraÅ¡ytas nebuvo, nes atsakovei buvo reikalingas papildomas laikas tiksliai nustatyti žalÄ . Atsakovė, pasinaudojusi specialistų pagalba, pateikė ieÅ¡kovei iÅ¡ savo pusės pasiraÅ¡ytÄ patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ , nurodydama defektiniame akte nustatytus patalpų trÅ«kumus. Atsakovė kreipėsi į specialistę, kuri paskaičiavo defektų Å¡alinimo kainÄ â€“ 1 556,48 Eur. Defektai buvo nustatyti patalpų apžiÅ«ros defektiniame akte, Å¡i kaina yra mažesnė, nei buvo pateikta kartu su atsakymu į pretenzijÄ , nes atsakovė atsisakė dalies defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų, tokių kaip radiatorių perdažymas.

Atsakovė nurodo, kad palaiko pozicijÄ , kad ieÅ¡kovė padarė tokiÄ Å¾alÄ patalpoms:

1) stipriai įbrėžtas stiklo paketas iš vidinės pusės, keičiamas stiklo paketas;

2) paliktos metalinės ir medinės konstrukcijos, skirtos drabužių pakabinimui, priklausančios nuomininkei;

3) nuomininkui demontavus šviestuvus ir pasiėmus juos, lubose tvirtinimo vietose liko skylutės;

4) apgadintos vidaus fanerinės durys, jose yra skylutės iš abiejų pusių;

5) suklijuoti/atstatyti sugadintas 27 vnt. grindų plyteles, perglaistyti jų tarpus, sandūras užsandarinti silikonu;

6) sutaisyti sugagintas apsaugines žaliuzes;

7) iÅ¡vežti susidariusį statybinį lauÅ¾Ä , iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ patalpų ir iÅ¡vežti utilizavimui;

8) po atstatymo darbų atlikti postatybinį visų dangų valymÄ . 2.2. Atsakovė, patikslinusi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nebereikalauja priteisti 1000 Eur baudos, kurios reikalautų tuo atveju, jei padaryta žala patalpoms bÅ«tų mažesnė už Å¡alių aptartas netesybas. 2.3. Atsakovė nurodo, kad apie subnuomÄ jai tapo žinoma visiÅ¡kai atsitiktinai, nors niekuomet nebuvo davusi sutikimo subnuomai. Atsakovės duomenimis, ieÅ¡kovė be atsakovės sutikimo subnuomavo patalpas UAB „Zufio prekyba“, subnuomininkas patalpomis naudojasi mažiausiai nuo 2019 m. lapkričio mėnesio ar gruodžio mėnesio, iki pat nuomos sutarties pabaigos.

Atsakovės tvirtinimu, jokio žodinio sutarimo dėl subnuomos nebuvo, joks subnuomininkas atsakovei įvardintas taip pat nebuvo, ji subnuomai nepritarė. Atsakovė neoficialiai sužinojo, kad subnuomininkas mokėjo didesnę subnuomos kainÄ , nei jai mokėjo nuomininkas nuomos mokestį, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai praturėjo atsakovės sÄ skaita, o atsakovė patyrė žalÄ . Atsakovė laiko, kad visa ieÅ¡kovės sutarties laikotarpiu neteisėta gauta iÅ¡ subnuomininko nauda yra atsakovės, kaip nuomotojos nuostolis, kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė už subnuomÄ gaudavo 1 600,00 Eur plius PVM, t. y. 1 938,00 Eur.

Ieškovė atsakovei mokėdavo 1 294,00 Eur. Skirtumas tarp subnuomininko sumokėtos nuomos kainos ir nuomininko (ieškovės) sumokėtos nuomos kainos sudarė 306,00 Eur per mėnesį, o per keturis subnuomos mėnesius ši suma sudarė 1 224,00 Eur. Atsakovė nurodo, kad nesutinka iš šios sumos atimti ieškovės sumokėtos 1 500,00 Eur plius PVM kainos už UAB Centro klubas – Nekilnojamas turtas“ tarpininkavimo paslaugas nuomojant ginčo patalpas, nes ieškovė tokias išlaidas prisiėmė savo rizika dar 2020 m. birželio 25 d.

PasiraÅ¡ydama tarpininkavimo sutartį, nors remiantis patalpų nuomos sutarties sÄ lygomis tam turėjo gauti atsakovės sutikimÄ . 2.4. Teismo posėdžiuose atsakovė ir jos atstovas advokatas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti visa apimtimi, o ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

3. Trečiasis asmuo R. K. sutinka su ieÅ¡kiniu ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o juos tenkinti. 3.1. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodo, kad atsakovės žinioje yra 2 200,00 Eur užstatas, kurį patalpų savininkai privalėtų grÄ Å¾inti, jei patalpos bÅ«tų grÄ Å¾into be defektų. Tačiau patalpos buvo grÄ Å¾intos su defektais, kurie yra nurodyti defektiniame akte ir kurių dydis yra paskaičiuotas lokalinėje sÄ matoje. Pabrėžė, kad tÄ dienÄ , kai patalpos buvo grÄ Å¾intos, jis pats dalyvavo priimant patalpas ir nurodė defektus, su kuriais ieÅ¡kovės vadovė sutiko.

Buvo siÅ«loma defektus įvertinti ir paskaičiuoti jų paÅ¡alinimo kainÄ , tačiau ieÅ¡kovės vadovė iÅ¡eidama pasakė, kad atsakovės žinioje lieka užstatas, jo turi užtekti defektų Å¡alinimui ir jį gali atsakovė pasilikti, todėl nepageidavo dalyvauti nustatant defektų atlyginimo kainÄ . Pabrėžia, kad ieÅ¡kovės vadovė ir kiti ieÅ¡kovės darbuotojai niekada nedalyvavo patalpų apžiÅ«rėjime, taip pat nepageidavo, kad patalpas apžiÅ«rėtų jos rasti specialistai, kuriems detaliai bÅ«tų buvę nurodyti defektai ir kartu paskaičiuota jų Å¡alinimo kaina.

Skylės grindyse, sienose, įbrėžimas lange ir apsauginių žaliuzių sugadinimas – atsirado bÅ«tent ieÅ¡kovės nuomos laikotarpiu, dėl to perdavimo akte, kurį pasirašė ieÅ¡kovės atstovė ir nėra nurodyta jokių defektų. Nurodo, kad jam žinoma, kad naujasis nuomininkas remonto metu nupoliravo stiklo įbrėžimÄ , todėl Å¡iuo metu jo nesimato. Pažymi, kad patys defektų neÅ¡alino, nes neturėjo tam lėšų. Tačiau vėliau rado naujÄ nuomininkÄ , kuris ten įrengė grožio salonÄ .

Naujasis nuomininkas paÅ¡alino defektus sienose, grindyse, lange, lubose, taip pat atliko papildomus patalpų įrengimo darbus pagal savo pageidavimÄ . Nors jis darbus atliko už didesnę kainÄ , tačiau atsakovė to nereikalauja visa apimtimi, o tik reikalauja žalos, dėl kurios atlyginimo pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Kad naujasis nuomininkas įskaitė defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas į nuomos kainÄ matyti ir iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo, kad remonto iÅ¡laidos kainavo apie 10 600,00 Eur, taip pat iÅ¡ to, kad nuomos kaina sumažėjo 300,00 Eur/mėn., neskaitant mokėtino GPM.

Toks nuomos sumažėjimas bÅ«tent ir siejamas su tuo, kad nuomininkas paÅ¡alino defektus, taip pat kad atliko kitÄ patalpų remontÄ . Dėl subnuomos nurodo, kad niekada nebuvo duotas tam sutikimas. IeÅ¡kovės vadovė bendravo tik su trečiojo asmens broliu J., tačiau nei su pačiu juo, nei su atsakove dėl subnuomos bendrauta nebuvo, tačiau nei vienas iÅ¡ minėtų asmenų sutikimo subnuomai nebuvo davęs. 3.2. Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje nustatyta, kad R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir MB „Dizaino vėjas“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį , kurios pagrindu nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti už užmokestį negyvenamÄ sias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo iÅ¡nuomotas patalpas naudoti drabužių, batų, aksesuarų ir/ar kitų prekių parduotuvei. Minėtos sutarties 3.1 punkte Å¡alys susitarė, kad patalpos iÅ¡nuomojamos 2 metams, nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d.

Minėtos sutarties 5.1 p. matyti, kad nuomos mokestis šalių susitarimu yra 1 294,00 Eur (e. b. 5-10 l.). 5. 2018 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto prie 2018-04-10 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys patvirtino, kad perduotos patalpos yra geros būklės ir jokių trūkumų šios patalpos neturi; patalpose esančio komunikacijų (šildymo, kanalizacijos, ventiliacijos, kondicionavimo, vandentiekio, šilumos tinklų, elektros tinklų, telekomunikacijų tinklų) apšvietimo sistemos, apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai atitinka šiems įrenginiams keliamus nustatytus reikalavimus (el. b. 11 l.).

6. Pinigų perdavimo aktas patvirtina, kad R. K. I. D. perdavė 3 300,00 Eur sumÄ , t. y. 1 100,00 Eur už pirmÄ nuomos termino mėnesį ir 2 200,00 Eur užstato dalį, lygų dviejų mėnesių patalpų nuomos kainai (el. b. 12 l.). 7. 20119 m. gegužės 2 d. Priedu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarta, kad mirus R. K., su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutarties su MB „Dizaino vėjas“, perduodama atstovauti sutuoktinei L. K. Priede numatytas sutarties pakeitimas, kad nuomotojas leidžia subnuomoti patalpas nuomininkui, iÅ¡ anksto gavus sutikimÄ iÅ¡ nuomotojo (el. b. 13 l.).

8. Teismo iniciatyva gautas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad mirus R. K., gim., (duomenys neskelbtini) nuomojamos patalpos po ½ dalį priklauso L. K. ir trečiajam asmeniui R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

9. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pasibaigus 2018 m. balandžio 10 d. nuomos sutartyje numatytam terminui, ieÅ¡kovė nuomos santykių tęsti nebepageidavo. Perduodant patalpas nuomotojai, tarp Å¡alių kilo ginčas tiek dėl atsakovės pareigos grÄ Å¾inti depozitÄ , tiek dėl to, ar patalpos atsakovei grÄ Å¾intos su defektais, neatitinkančiais normalaus nusidėvėjimo ir atitinkamai atsakovo pareigos atlyginti nuostolius (įskaitant negautas pajamas).

10. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2020 m. balandžio 8 d. Pretenzijos dėl prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo, siųstos atsakovės ieÅ¡kovei matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama, ne vėliau kaip iki nuomos sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. balandžio 10 d. patvirtinti ir ieÅ¡kovei atsiųsti skenuotÄ patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ , o atsisakius, ieÅ¡kovė laikys, kad savo pareigÄ perduoti nuomotojui patalpas, net ir nuomotojui atsisakius jas priimti ir formaliai tai užfiksuoti raÅ¡ytiniu dokumentu. Be to, ieÅ¡kovė pareikalavo nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 12 d. grÄ Å¾inti nuomininko sumokėtÄ 2 200,00 Eur užstatÄ (el. b. 14-15 l.).

11. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. „Atsakymu į 2020-04-08 datuotÄ pretenzijÄ kartu su prieÅ¡prieÅ¡ine pretenzija bei su praneÅ¡imu dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo“ Nr. 20/04/14 nurodė, kad nors nuomininkas ir faktiÅ¡kai perdavė nuomotojui patalpas, tačiau patalpų perdavimo priėmimo aktas iÅ¡ nuomotojo pusės nebuvo pasiraÅ¡ytas dėl to, kad nuomininkas pateikė ydingo turinio patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ , be to, nuomininkas neįvykdė sutarties 6.9 p. numatytos pareigos grÄ Å¾inti nuomotojui iÅ¡nuomotas patalpas ne blogesnės bÅ«klės, kuri buvo iki jų perdavimo nuomininkui, atsižvelgiant į natÅ«ralų iÅ¡nuomotų patalpų nusidėvėjimÄ , ko pasėkoje nuomotojui buvo reikalingas papildomas laikas tiksliai nustatyti žalÄ patalpoms.

Minėta pretenzija atsakovė pranešė, kad Å¡ios pretenzijos pagrindu sutinkamai su CK 6.130 str. į nuomotojo patirtÄ nuostolio bei ieÅ¡kovei taikytos baudos sumÄ Ä¯skaičiavo 2 200,00 Eur sumokėtÄ depozitÄ . Po atlikto įskaitymo nuomotojo prievolė grÄ Å¾inti 2 200,00 Eur depozitÄ pasibaigė, o ieÅ¡kovės prievolės atlyginti nuomotojui nuostolius bau sumokėti baudÄ sumažėjo iki 3 034,12 Eur. Be to, atsakovė, siekdama nustatyti galimai nuostolių dydį ryÅ¡ium su iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės neteisėtai vykdyta patalpų subnuoma, pareikalavo iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti ieÅ¡kovės su trečiaisiais asmenimis sutarčių kopijas dėl patalpų subnuomos ar kitokio perleidimo tretiesiems asmenims; iÅ¡ ieÅ¡kovės tretiesiems asmenims iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, susijusių su patalpų subnuoma ar kitokiu perleidimo tretiesiems asmenims, kopijas (el. b. 16-20 l.).

12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad dirbo MB „Dizaino vėjas“ drabužių dizaineriu ir su prekybos ženklo užsakymais, kadangi tai buvo mažas ženklas, bet ganėtinai žinomas. Nurodė, kad parduotuvės išvaizda sutarties pabaigoje buvo geresnė, nei sutarties pradžioje. Nurodė, kad ant langų buvo uždėta plėvelė, lakštai, kurie tvirtinami prie langų. Buvo aiški vertikali linija, kuri buvo palikta tarp dviejų lakštų nesueinančių.

Viršuje buvo tarsi įbrėžimas. Atrodė taip, lyg tas langas būtų sudaužytas, pažeistas. Įėjus į patalpas, buvo iš karto pamatyta, kad grindų danga yra pažeista. Nurodė, kad buvo pažeista stiklo plėvelė, o ne stiklo paketas. Išorinė siena, o plėvelė yra iš vidaus. Pirmiausiai yra sumontuojami stiklo paketai, o ta plėvelė užklijuojama papildomai. Žaliuzės, kaip užuolaidos, neveikė, pačioje pradžioje prie jų nebuvo galima prieiti, nes jos buvo uždengtos plakatu, ir tik tada, kai uždangalas buvo nuimtas, pamatė sugadintas žaliuzes.

Motociklai ant plytelių stovėjo prieÅ¡ MB „Dizaino vėjas“ įsikeliant į patalpas. PrieÅ¡ įsikeliant MB „Dizaino vėjas“ į patalpas, ant lubų kiek buvo skylučių, neprisimena, nes viskas buvo nudažyta. Kadangi langas yra nestandartinis, o plėvelė standartinė, visÄ laikÄ lieka plyÅ¡is ir pats pažeidimas buvo virÅ¡uje. Kilimas ant grindų buvo maždaug 2 metrų pločio, ir 3 metrų ilgio.

13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. nurodė, kad prieÅ¡ iÅ¡sinuomojant patalpas jas aprodė buvusi nuomininkė. Nurodė, kad patalpos buvo ganėtinai apleistos, mažai į jas investavo. Ä®monė buvo ant bankroto ribos todėl tam, kad atgauti užstatÄ , savo iniciatyva ėmėsi kitų nuomotojų. Buvo sutarta, kad kartu perleidžiamas ir turtas, kuris buvo įsigytas. Žaliuzės buvo užstatytos, kadangi buvo nenaudojamos. Grindų plytelių bÅ«klė buvo bloga. IÅ¡sikeliant iÅ¡ patalpų, medinės ir metalinės konstrukcijos liko patalpose. IÅ¡sikeliant iÅ¡ patalpų buvo iÅ¡sikviestas K., pasakė jam situacijÄ . Å viestuvus taip pat sumontavo. Kokį turtÄ perleido naujajam nuomininkui tiksliai pasakyti negalėjo, bet nurodė, kad tai tikrai buvo jiems nereikalingas turtas, tačiau tai buvo tas turtas, kuris kainavo pakankamai daug.

14. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. K. nurodė, kad buvo daug ir įvairių nuomininkų. 2016 m. (duomenys neskelbtini). buvo rasti nuomininkai, kurie siuva drabužius. Po kiek laiko tėvas pasakė, kad nuomininkai neiÅ¡gali mokėti nuomos, nes atsidÅ«rė ties bankroto riba ir pasakė, kad surado kitÄ nuomininkÄ , kuriai perduoda visÄ Ä¯rangÄ . Po to prasidėjo skambučiai, kad pas nuomininkus keičiasi verslo partneriai, kad santykiai nepasikeist, bet pas jÄ ateina naujas partneris, dėl ko buvo pasakyta, kad jeigu norėtų subnuomoti patalpas, tai atsakovė bÅ«tų prieÅ¡.

Vadovei Gintarei buvo ne kartÄ paminėta, kad jeigu norės subnuomoti patalpas, reikėtų klausti atsakovės. PrieÅ¡ sutarties pabaigÄ buvo gautas iÅ¡ MB „Dizaino vėjas“ skambutis, kad toliau patalpų nuomotis nebenori. Susitikus priimti patalpas, buvo pastebėta, kad patalpoms yra padaryta žala. Buvo pastebėta, kad nėra apÅ¡vietimo sistemos, lubose paliktos skylės nuo bėgelių. Buvo matyti, kad dalis skylių buvo bandyta taisyti, glaistyti ar taisyti, sunku pasakyti, nes ranka neįmanoma pasiekti.

Apie subnuomotas patalpas sužinojo iÅ¡ mamos, mama pasakė, kad buvo senamiestyje užsukusi į parduotuvę. Dėl atsakovės pareigos grÄ Å¾inti užstatÄ 15. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai Å¡alis pati gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimÄ teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019). 16. 2018 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 .2 punkte numatyta nuomininko pareiga sumokėti 2 200 Eur užstatÄ , kuris bus grÄ Å¾intas nuomininkui sutarties 6.9 -6.10 punktuose nustatyta tvarka atlaisvinus patalpas ir perdavimo – priėmimo aktu grÄ Å¾inus jas nuomotojui.

Tame pačiame sutarties punkte numatyta ir tai, kad , kad nuomininkui anksčiau laiko nutraukus nuomos sutartį, užstatas negrÄ Å¾inamas ir lieka kaip bauda nuomotojui.

17. IÅ¡analizavus sutarties sÄ lygas matyti, kad Å¡alys aptarė tokius atvejus, kai nuomotojas turi teisę negrÄ Å¾inti nuomininkui užstato:

a) nuomininkui anksčiau laiko nutraukus nuomos sutartį (sutarties 5.2 ir 8.3 p.), b) nuomotojo reikalavimu nutraukus sutartį 8.2.1-8.2.3 punktuose nustatytu pagrindu (Sutarties 8.3 p.). taigi, sudarant sutartį Å¡alys sutarė, kad nuomotojas turi teisę pasilikti užstatÄ tik tuo atveju, jei sutartyje numatytais pagrindais sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ (nuomininko iniciatyva ar nuomininkui netinkamai vykdant sutartį).

18. IÅ¡ byloje nustatytų duomenų matyti, kad nuomos sutartis nebuvo nutraukta prieÅ¡ terminÄ . Nesant sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ fakto, atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ 2 200 Eur užstatÄ (Sutarties 8.3 p.). Dėl atsakovės tariamai atlikto įskaitymo 19. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, turi bÅ«ti įstatymo nustatytos sÄ lygos įskaitymui atlikti (CK 6.130 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įskaitymÄ reglamentuojančias teisės normas, įskaitymui atlikti turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pvz., Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alis su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

20. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovė atsakyme į pretenzijÄ nepagrįstai nurodė apie tariamai atliktÄ Ä¯skaitymÄ , nes tuo metu atsakovės reikalavimas nebuvo nei aiÅ¡kiai apibrėžtas. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir pati atsakovė savo veiksmais procese – iÅ¡ pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio akivaizdu, kad atsakovė vienaÅ¡alio įskaitymo nebuvo taikiusi, todėl pareiÅ¡kimas apie tariamai atliekamÄ Ä¯skaitymÄ vertintina kaip bandymas sustiprinti savo derybinę pozicijÄ .

Teismo vertinimu, dėl atsakovės praneÅ¡imas apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ kaip vienaÅ¡alis sandoris turi valios trÅ«kumų, todėl laikytinus neįvykusiu sandoriu. Teismas atsakovės veiksmus negrÄ Å¾inant 2 200 Eur depozito sumos kvalifikuoja kaip atsakovės naudojimÄ si sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalys, 6.69 straipsnio 1 dalis). Dėl nuomotojo teisės reikalauti nuostolių 21. Ä®statymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, iÅ¡laikyti jį tvarkingÄ , savo lėšomis daryti einamÄ jį remontÄ ir grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis).

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimÄ yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iÅ¡ nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai iÅ¡nuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iÅ¡ anksto numatyti iÅ¡nuomojamo daikto pabloginimÄ , taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimÄ nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Remiantis kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už iÅ¡sinuomoto daikto bÅ«klės pablogėjimÄ paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sÄ lygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

22. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Ä®statymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Ketvirtoji civilinės atsakomybės sÄ lyga – kaltė pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

Didesnio nei faktiÅ¡kai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

24. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovė, siekdama prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę (t. y. kad iÅ¡nuomoto turto bÅ«klė pablogėjo ne dėl normalaus nusidėvėjimo).

25. Aplinkybę, jog patalpų bÅ«klė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, turėjo įrodinėti atsakovė. Teismo vertinimu, į bylÄ pateiktų įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei perdavus patalpas atsakovei, Å¡ios buvo prastesnės bÅ«klės – lubose liko skylės demontavus Å¡viestuvus, sienose ir durų varčioje liko įdubos nuo metalinių ir medinių konstrukcijų tvirtinimo detalių, taip pat buvo pažeistos grindys, įbrėžtas stiklo paketas.

Remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trÅ«kumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natÅ«ralaus susidėvėjimo. Teismo vertinimu, tokie defektai, kaip grindų plytelių įdaužos (Patalpų apžiÅ«ros defektinio akto 2 pav.), skylės grindų plytelėse (Patalpų apžiÅ«ros defektinio akto 7 pav.), demontavus stelažus likusios skylės sienose (Patalpų apžiÅ«ros defektinio akto 8 pav.), demontavus apÅ¡vietimo sistemÄ likusios skylės lubose (Patalpų apžiÅ«ros defektinio akto 9 pav.), taip pat stiklo įbrėžimas nėra normalus nusidėvėjimas.

Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė perimdama patalpas nuomai 2018 m. balandžio 10 d. perdavimo priėmimo akte nurodė, kad patalpos yra geros būklės, jokių trūkumų nėra.

26. Atsakovė patalpoms padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmės įrodinėja dviem raÅ¡ytiniais įrodymais patalpų apžiÅ«ros defektiniu aktu ir sÄ mata. Ä® bylÄ pateiktoje lokalinėje sÄ matoje Nr. S001 nurodyta, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paruoÅ¡iamieji, demontavimo darbai, atstatymo darbai ir kiti darbai sudaro 1 556,48 Eur , į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukta(el. b. 31 l.). Pateiktame 2020 m. balandžio 9 d. Patalpų apžiÅ«ros defektiniame akte nurodyti patalpų defektai - 1) įbrėžtas stiklo paketas iÅ¡ vidinės pusės;

2) neiÅ¡montuotos metalinės ir medinės konstrukcijos, po jų demontavimo neužtaisytos tvirtinimo vietos sienose ir lubose, 3) lubose demontuoti nuomotojui priklausantys Å¡viestuvai, įrengti kiti neatitinkantys apÅ¡vietimo reikalavimų, prie Å¡tai buvę Å¡viestuvai negrÄ Å¾inti, 4) sienose – nepanaikintos tvirtinimo detalės, neužtaisytos ir neperdažytos pažeistos vietos;

5) apgadintos vidaus fanerinės durys;

6) sugadintos grindų plytelės;

7) sugadintos apsauginės žaliuzės;

8) pakeista radiatorių ir vamzdžių spalva 9) neišvežtas statybinis laužas;

10) po atstatymo darbų atlikti postatybinį visų dangų valymÄ (el. b. 34 l.).

27. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 15 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 2020-09-15 turinio matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo su MB „ENZO Baltic“ sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė ir trečiasis asmuo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir terminais iÅ¡nuomojo, o nuomininkas iÅ¡sinuomoja negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 160-166 l.). IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 14 d. Patvirtinimo nustatyta, kad sudarant 2020 m. rugsėjo 15 d.

Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020-09-15, tarp MB „ENZO Baltic“ ir atsakovės dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, ir susitariant dėl nuomos kainos buvo įvertinta tai, kad MB „ENZO Baltic“, kaip nuomininkas, savo sÄ skaita sutiko atlikti patalpų remonto darbus, t. y. demontuoti esamas pakabas, suremontuoti duris, atlikti visų sienų glaistymo ir dažymo darbus, visų lubų glaistymo ir dažymo darbus, suremontuoti apsaugines lango žaliuzes, įrengti naujÄ grindų dangÄ , kitoje vietoje įrengti naujÄ sanmazgÄ , nupoliruoti iÅ¡brėžimus ant lango stiklo bei atlikti elektros instaliacijos darbus (el. b. 167 l.).

28. Byloje kilo ginčas dėl to, ar defektiniame akte minimas stiklo paketo įbrėžimas buvo pačiame stikle, ar tai buvo stiklo plėvelės sandÅ«ra. Atsakovė ir jos atstovas iki pat iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio tvirtino, kad Å¡iam defektui paÅ¡alinti reikalinga keisti visÄ stiklo paketÄ . IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad apžiÅ«ros metu jokio stiklo paketo (ar stiklo plėvelės) mechaninio įbrėžimo nėra. Atsakovė į bylÄ pateikė naujojo patalpų nuomininko raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad stiklo paketas nebuvo keičiamas, tačiau buvo Å¡lifuojamas nuomininko lėšomis.

Kita vertus, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog stiklo paketo (ar jo plėvelės) defektai buvo dar iki ieÅ¡kovei perimant patalpas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir ieÅ¡kovės iÅ¡ interneto portalų pateiktos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuotas renginys, vykęs iki nuomos su ieÅ¡kove. Å iose nuotraukose matosi tokios pačios konfigÅ«racijos stiklo paketo (ar jo apsauginės plėvelės) pažeidimas kaip ir Patalpų apžiÅ«ros defektinio akto priede pateikiamoje nuotraukoje.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, kad aptariamas stiklo paketo įbrėžimas buvo dar iki patalpų perdavimo ieÅ¡kovei ir už šį defektÄ ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga.

29. IeÅ¡kovė nurodė, kad kai kurios grindų plytelės buvo įskilusios dar iki jai įsikeliant į patalpas ir tokiÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojas, nurodydamas siekiant uždengti grindų plyteles buvo naudoti 2 kilimai. Pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog kai kurios grindų plytelės yra įskilusios, o, kaip jau minėta, mechaniniai pažeidimai nėra priskiriami prie natÅ«ralaus nusidėvėjimo. IeÅ¡kovė priimdama kaip nuomininkė patalpas su mechaninėmis įdaužomis ir Å¡io aspekto nepatarusi patalpų perdavimo -priėmimo akte prisiėmė dėl tokių savo veiksmų kylančiÄ rizikÄ .

Nors ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ankstesni nuomininkai nuomojamose patalpose laikė motociklÄ , kuris galėjo kristi ir sudaužyti grindų plyteles, tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, t. y. byloje nėra duomenų, jog mechaniniai grindų pažeidimai (plytelių įskėlimas) atsirado iki momento, kai patalpos buvo perduotos ieÅ¡kovei.

30. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovei įsikeliant į nuomojamas patalpas, jose buvo sumontuota apÅ¡vietimo sistema. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Å¡iÄ apÅ¡vietimo sistemÄ ieÅ¡kovė, prieÅ¡ iÅ¡sikeldama iÅ¡ patalpų, demontavo. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad demontavus apÅ¡vietimo sistemÄ (Å¡viestuvus), lubos liko skylės. Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės vadovė tvirtino, kad Å¡ias skylutes lubose užtaisė, tačiau jokiais įrodymais Å¡i aplinkybė nepatvirtinta, taigi, jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė demontavusi ir iÅ¡sivežusi jai nepriklausančius Å¡viestuvus (Å¡iuos Å¡viestuvus sumontavo ankstesnis nuomininkas vietoje buvusių nuomotojo Å¡viestuvų) tinkamai sutvarkė patalpų lubas, užglaistė likusias skyles, jas perdažė.

31. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovė, iÅ¡sikėlus ieÅ¡kovei, ginčo patalpų neremontavo, ieÅ¡kovės paliktų patalpų defektų neÅ¡alino – Å¡iuos darbus atliko naujasis patalpų nuomininkas, kartu patalpas pritaikydamas savo poreikiams. Nors įstatymas ir teismų praktika nedraudžia žalos dydį įrodinėti sÄ matomis, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu pažymėti, kad pati atsakovė tiesioginių iÅ¡laidų, susijusių su patalpų atstatymu, nepatyrė. Kita vertus, svarbu įvertinti tai, kad atsakovės ir naujojo nuomininko sulygtas nuomos mokestis yra mažesnis su sudarius sutartį su ieÅ¡kove.

Nors ieÅ¡kovė tvirtino, kad mažesnis nuomos mokestis susijęs iÅ¡imtinai su bendra situacija rinkoje dėl COVID -19 pandemijos, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokiÄ konkrečiÄ Ä¯takÄ bÅ«tent ginčo patalpų nuomos kainai turėjo pandeminė situacija. Teismo įsitikinimu, bendro pobÅ«džio apžvalginiai straipsniai interneto portaluose tokios aplinkybės byloje patvirtinti negali. IÅ¡ pateikto raÅ¡ytinio įrodymo - naujojo nuomininko raÅ¡to - matyti, kad nuomos mokestis nustatytas atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuomininkas pats turėjo patalpas suremontuoti ir pritaikyti savo poreikiams.

Svarbu įvertinti ir tai, kad į bylÄ nėra pateikta ir duomenų apie tai, kokiÄ konkrečiÄ Ä¯takÄ nuomos kainai turėjo ieÅ¡kovės paliktų patalpų defektų paÅ¡alinimas, o ne pritaikymas nuomininko poreikiams.

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių Å¡alys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

33. Apibendrinant, nustačius faktinę aplinkybę kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė nuomos sutarties 6.9 punkto nuostatÄ grÄ Å¾inti patalpas ne blogesnės bÅ«klės nei buvo iki patalpų perdavimo nuomininkui, atsižvelgiant į natÅ«ralų nusidėvėjimÄ , taikytinos sutarties 7.2 punkte numatytos pasekmės. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad atsakovė tiesioginių iÅ¡laidų, susijusių patalpų bÅ«klės atstatymu, faktiÅ¡kai nepatyrė, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1000 Eur bauda – sutartyje numatyti ir preziumuojami nuostoliai.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, tikslindama prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, kad baudos nereikalauja, nes siekia didesnės sumos tariamų faktiÅ¡kai patirtų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i suma preziumuojamų nuostolių suma iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės sÄ matoje nurodytas sumas, atmetus stiklo paketo pakeitimo, socialinio draudimo, pelno, PVM ir kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡laidas. Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas 34. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020).

35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius (t. y. negautas pajamas), turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iÅ¡ kurių atskaitomos visos sÄ naudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, o iÅ¡ Å¡ių – ir pelno mokestį.

36. Byloje nustatyta, kad nuomos laikotarpiu ieÅ¡kovė patalpas subnuomojo UAB „Zufio prekyba“. Å ias aplinkybes patvirtina ne tik Å¡alių paaiÅ¡kinimai, bet ir į bylÄ pateikta ieÅ¡kovės ir UAB „Zufio prekyba“ sutartis, ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos ir UAB „Zufio prekyba“ apmokėtos už nuomÄ bei komunalinius mokesčius 2019 m. gruodžio – 2020 m. kovo mėnesiais (2019 m. gruodžio 18 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20191218 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. sausio 28 d.

PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20200128 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. kovo 2 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20200302 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV2020 04 01 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. sausio 14 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20200114 – 251,50 Eur sumai, 2020 m. vasario 10 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20200210 – 269,39 Eur sumai, 2020 m. kovo 18 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20200318 – 106,85 Eur sumai, 2020 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. DV20200331 – 106,86 Eur sumai) (el. b. 92-99 l.).

37. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.5 punkte buvo numatytas draudimas nuomininkui subnuomoti, duoti panaudÄ ar kitaip perleisti iÅ¡nuomotas patalpas kitiems asmenims. 2019 m. gegužės 2 d. priedu prie nuomos sutarties Å¡i sÄ lyga buvo pakeista – susitarta, kad nuomotojas leidžia subnuomoti patalpas, iÅ¡ anksto gavus sutikimÄ iÅ¡ nuomotojo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės įgalioto asmens susiraÅ¡inėjimo, ieÅ¡kovės atstovė informavo nuomotojÄ apie ketinimus patalpas subnuomotis.

Nors viename laiÅ¡kų nuomininko vadovė teigia, kad nėra reikalingo raÅ¡ytinio sutikimo, tačiau pabrėžtina, kad nuomos sutartis yra raÅ¡ytinė, todėl bet kokie sutarties pakeitimai turi bÅ«ti tokios pačios formos – raÅ¡tu. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad nuomotojas (t. y. atsakovė ar trečiasis asmuo ) bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ subnuomai. Atvirkščiai, iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo akivaizdu, kad J. K. nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad šį klausimÄ yra bÅ«tina aptarti su atsakove ir tikėtina, kad atsakovė nesutiks.

38. Vis dėlto, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo subnuomojo patalpas neturėdama nuomotojo sutikimo, atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai skirtumÄ tarp nuomos ir subnuomos mokesčių kaip tariamai patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad dėl subnuomos fakto atsakovė jokių nuostolių nepatyrė. Pažymėtina, kad nei nuomos sutartis, nei įstatymai nenumato nuomotojui, esant subnuomos faktui bei nuomotojo sutikimo, reikalauti nuostolių. Tiek nuomos sutarties 8.2. punktas, tiek įstatymo nuostatos numato vienintelį nuomotojo gynimo bÅ«dÄ teisę nutraukti nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Pagal nuomos sutarties 8.3 punktÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį dėl nuomos sutarties pažeidimo, įskaitant numatytÄ nuomos sutarties 6.6 punktÄ , nuomotoja turi teisę pasilikti užstatÄ kaip baudÄ už sutarties nutraukimÄ . Teismo vertinimu, atsakovė , trečiasis asmuo R. K. ir jų įgaliotas asmuo J. K. žinojo apie patalpų subnuomÄ , taigi nuo 2019 m. gruodžio mėnesio turėjo teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pasilikti užstatÄ kaip baudÄ . Vis dėlto, nuomotojas pasirinko sutarties nenutraukti ir gauti nuomos mokestį, numatytÄ sutartyje,.

Tokie nuomotojo veiksmai vertinti kaip konkliudentiniais veiksmais duotas sutikimas subnuomai. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrįstai, nesant atm jokio teisinio pagrindo reikalauja priteisti jai skirtumÄ tarp nuomos ir subnuomos mokesčio. Atmetus šį reikalavimÄ , Å¡alių argumentacija dėl ieÅ¡kovės patirtų 1 500 Eur iÅ¡laidų už tarpininkavimo paslaugas surandant subnuomininkÄ teisinės reikÅ¡mės neturi.

39. VisiÅ¡kai sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovė nepagrįstai skirtumÄ tarp subnuomos ir nuomos mokesčio traktuoja kaip negautas pajamas. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė tokiÄ sumÄ bÅ«tų iÅ¡ anksto planavusi gauti. Kaip jau minėta, nuomos sutartyje yra numatyta vienintelė sankcija dėl subnuomos be sutikimo – sutarties nutraukimas prieÅ¡ terminÄ ir nutraukus sutartį – galimybė pasilikti depozitÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė Å¡ia teise nesinaudojo ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino subnuomos teisėtumÄ .

40. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas negali daryti iÅ¡vados apie atsakovės pagrįstÄ lÅ«kestį gauti didesnes, nei sutarta nuomos sutartyje pajamas, taigi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė nuomotojo negautų pajamų realumo, dydžio, priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡i reikalavimo dalis negali bÅ«ti patenkinta. Dėl priteistinų sumų įskaitymo ir dydžio, procesinių palÅ«kanų priteisimo 41. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismas priima prieÅ¡ieÅ¡kinį, jeigu prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Taigi, viena iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo sÄ lygų yra tai, kad prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovė, pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės siekė įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris, yra tapatus pareiÅ¡kimui apie įskaitymÄ materialiosios teisės prasme.

42. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui iÅ¡sprendus ginÄÄ ir sprendimu konstatavus kiekvienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai iÅ¡spręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieÅ¡kovui, „sudengia“ prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir priteisia skirtumÄ iÅ¡ Å¡alies, kurios reikalavimas nepadengia kitos Å¡alies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymÄ , o atlikdamas tokį procesinį veiksmÄ , pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobÅ«džio siekio, kad pasibaigtų ieÅ¡kovo reikalavimo teisė, jo reikalavimÄ Ä¯skaičius į atsakovo reikalavimÄ , teisėtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-53-684/2017).

43. Å iuo teismo sprendimu yra konstatuota tiek tai, kad atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 2 200 Eur depozitÄ , tiek tai, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti atsakovei 1 000 Eur baudÄ . Taigi, kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus. Siekiant ekonomiÅ¡ko vykdymo proceso, Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai Å¡iuo teismo sprendimu įskaitomi CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 200 Eur suma.

44. IeÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Tenkinus turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 5 % palÅ«kanos nuo priteistos sumos (1 200 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 3 004,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 2954 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2020 m. rugpjūčio 24 d. operacijos iÅ¡raÅ¡as – 1 502,00 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 24 d. operacijos iÅ¡raÅ¡as – 1 502,00 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra – 3 004,00 Eur sumai).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 400,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (2020 m. birželio 2 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 621 – 500,00 Eur sumai; 2020 m. birželio 3 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ 500,00 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 25 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 639 – 400,00 Eur sumai; 2021 m. birželio 10 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 689 – 500,00 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ â€“ 400,00 Eur sumai; 2021 m. birželio 14 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ â€“ 500,00 Eur sumai); sumokėjo 63,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 662 – 62,00 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 22 d. kvitas – 1,00 Eur sumai), iÅ¡ viso 1463 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 54 procentais, o priešieškinio reikalavimai patenkinti 36 procentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei atitinkamai priteistina 1622,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 526,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Teismas Å¡ioje byloje patyrė 5,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios jas paskirsčius Å¡alims proporcingai tenkintiems ir atmestiems ieÅ¡kinio reikalavimams, nesiekia minimalios iÅ¡ kiekvienos iÅ¡ Å¡alių iÅ¡ieÅ¡kotinos į valstybės biudžetÄ sumos, todėl iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 82 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“, į. k. 304828796, naudai 1 200 Eur (tÅ«kstantis du Å¡imtai eurų) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 18 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1622,16 Eur (tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai dvideÅ¡imt du eurai 16 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“, į. k. 304828796, atsakovės L.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 526,68 Eur (penki Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 68 centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė