2017-12-12 Nr. AB-23246-3-62-3-00587-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2282-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00587-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.2.3.2;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. su skundu (b. l. 4, 10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN, jis turėjo televizorių „Šilelis“ ir skaitmeninį radijo imtuvą „Nokina“. 2006 m. vasarą Marijampolės PN pareigūnai, nepaaiškinę kodėl, iš jo paėmė televizorių ir radijo imtuvą, kurie iki šiol nėra grąžinti. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su skundu dėl negrąžinto televizoriaus ir radijo imtuvo, tačiau jam buvo atsakyta, jog pareigūnai neranda iš pareiškėjo paimtų daiktų. Pareiškėjas teigė, jog kreipėsi į pareigūną E. S. su prašymu išregistruoti paimtus daiktus, kad galėtų nusipirkti kitą televizorių ir radijo imtuvą, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t. y. jis patyrė orumo pažeminimą, buvo atimta galimybė turiningai praleisti laiką, laiku gauti aktualią informaciją, be to, buvo labiau izoliuotas nuo išorinio pasaulio ir tai tęsėsi 10 metų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu (b. l. 13–14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad į Marijampolės PN administraciją pareiškėjas kreipėsi su 2016 m. vasario 10 d. skundu, kuriame prašė grąžinti jam priklausančius grotuvą „Nokina“ ir televizorių „Šilelis“. Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje yra įrašas, kad 2005 m. rugpjūčio 14 d. jam buvo perduoti magnetola „Nokina“ ir TV „Šilelis“. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyrius 2016 m. kovo 9 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-342, kuriame nurodė, kad Apsaugos ir priežiūros skyriuje bei sandėlyje minimų daiktų nėra. Paprašius nuteistojo G. K. paaiškinti situaciją, jis nurodė, kad minėtus daiktus davė naudotis savo draugui, kuris gyvena tame pačiame būryje. Atsakovas pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi duomenų, jog pataisos namų pareigūnai paėmė televizorių „Šilelis“ ir grotuvą „Nokina“, todėl nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 10 d. su skundu (b. l. 16) kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas paaiškinti, kodėl, vykstant etapu į kitas kalinimo įstaigas, neatiduodamas jam priklausantis grotuvas „Nokina“ ir televizorius „Šilelis“. 2016 m. kovo 9 d. Marijampolės PN pateikė atsakymą Nr. 20/07-342 (b. l. 5), kuriame nurodė, kad Apsaugos ir priežiūros skyriuje bei sandėlyje minimų daiktų nėra. Teismas nurodė, kad nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje yra įrašas, kad 2005 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo perduotas magnetola „Nokina“ ir TV „Šilelis“ (b. l. 22). Taip pat teismas pažymėjo, jog 2016 m. vasario 18 d. Marijampolės PN Ūkio skyriaus sandėlininko pažymoje (b. l. 17) nurodyta, jog iš nuteistojo G. K. nebuvo priimta garso, vaizdo aparatūra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti valstybinės institucijos pateiktais duomenimis. Nors pareiškėjas tvirtino, kad 2006 m. pareigūnai iš jo paėmė „Nokina“ ir TV „Šilelis“, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

7. Įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama žala, todėl nenustatęs atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 52), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, t. y. teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo užregistruota, jog pareiškėjas turi televizorių „Šilelis“ ir radijo imtuvą „Nokina“.

10. Pareiškėjas nurodo, kad 2006 m. vasarą, jam sportuojant, atėjo pareigūnas ir, nurodęs, kad pareiškėjas radijo klausėsi per garsiai, radijo imtuvą išsinešė. Taip pat dingo jo televizorius „Šilelis“. Pareiškėjas pažymi, kad jis šių daiktų niekam nei atidavė, nei pardavė. Jam nuėjus pas atsakingą pareigūną, buvo pasakyta, jog vyksta tyrimas. Vėliau, atvykus pareiškėjo mamai pasiimti daiktų, jam buvo nurodyta, kad, sergant sandėlininkui, nėra raktų, todėl daiktų grąžinti negali. Galiausiai pareiškėjui nebuvo leista gauti naujo televizoriaus, nes, anot atsakovo, jis televizorių jau turi ir antro turėti negali.

11. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 55) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė šią bylą, atliko visus reikalingus veiksmus, todėl priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių teismo sprendimo neteisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų – negražinant jam televizoriaus „Šilelis“ ir grotuvo „Nokina“, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių kildinama žala, todėl, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

17. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytų ir pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnus atlikus veiksmus, t. y. paėmus ir be pagrindo atsisakius jam grąžinti daiktus – radijo imtuvą ir televizorių, su kuriais yra siejamas prašomos priteisti žalos atsiradimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, taip pat priežasčių, dėl kurių dėl savo, kaip teigiama, pažeistų teisių gynimo kreipėsi praėjus apie 10 metų nuo veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas, atlikimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21. Kadangi reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms - neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimui vienos iš būtinų sąlygų, dėl ko kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

22. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan