fe30499d-5ffa-456b-bdce-0fd3fb65eb6a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-79/2013                                                                                                       (buvęs Nr. 2A-705/2012)                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                     24.2.; 73.2.1.; 73.2.6.1.; 118.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“ ir trečiojo asmens J.

K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-788-513/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stevita“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys – J. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“), pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens J.

K. priešieškinį ieškovui dėl draudimo išmokos išmokėjimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu, pareikštu 2010 m. liepos 31 d., prašė priteisti iš atsakovo UAB „Stevita“ (kurio bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi) ieškovo naudai 382 876,26 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 133-137 l.; 2 b. t., 133 l.).Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 27 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 Nr. 786557, kuria buvo apdraustas automobilis (vilkikas) „Mercedes Benz Actros“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovo teigimu, 2008 m. lapkričio 12 d. PrancÅ«zijoje, greitkelyje A6 (kryptis: Paryžius – Lionas), įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo Å¡iÄ transporto priemonę vairavęs atsakovo darbuotojas N. K. (trečiojo asmens J. K. sutuoktinis), eismo įvykio metu buvęs neblaivus (jo kraujyje nustatyta 2,20 g/l alkoholio). Pasak ieÅ¡kovo, paminėtas eismo įvykis įvyko dėl atsakovo darbuotojo N. K. kaltės (automobilį vairavo neblaivus), kuris žuvo, nes, vairuodamas automobilį, nebuvo prisegęs saugos diržo, o tai patvirtina Nacionalinės Žandarmerijos iÅ¡duota pažymos „Dėl mirtinai nelaimingo atsitikimo kelyje“ ir „Dėl nelaimingo atsitikimo procedÅ«ros“, nurodytos institucijos preliminaraus tyrimo duomenys bei 2008 m. lapkričio 12 d. gydytojo iÅ¡vados.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dėl Å¡io eismo įvykio PrancÅ«zijoje esančiam naudos gavėjui iÅ¡mokėjo 154 991,46 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio (transporto priemonės) valdytojas, t. y. atsakovas (CK 6.263 str. 1-2 d., 6.280 str. 1 d.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 59.1 p.).Be to, nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 18 d. ieÅ¡kovo su atsakovu sudarytÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 Nr. 7059178 ieÅ¡kovas apdraudė automobilį (vilkikÄ ) „DAF FT XF 105.460“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas atsakovo darbuotojas D. S., 2009 m. liepos 7 d. Vokietijoje, Wildeck apskrityje, greitkelyje Bad Herfeldas – Aizenachas, nepasirinkęs saugaus greičio, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo Vokietijoje esančiam naudos gavėjui 227 884,80 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , o tai patvirtina Rytų Heseno policijos prezidiumo Bad Hersfeldo greitkelio policijos skyriaus protokolo dėl sumokėto užstato, Rytinės Hesseno dalies policijos prefektÅ«ros Kelių eismo saugumo ir specialiųjų užduočių direkcijos Bad Hersfeldo policijos komisariato praneÅ¡imo apie įvykį duomenys bei draudimo iÅ¡mokos apmokėjimÄ pagrindžiantys įrodymai.

IeÅ¡kovo teigimu, paminėta draudimo iÅ¡moka taip pat priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai (CK 6.263, 6.280 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 64 p.).IeÅ¡kovas, be aukščiau nurodytų reikalavimų, buvo pareiÅ¡kęs atsakovui reikalavimÄ dėl 74 087,55 Lt nesumokėtų draudimo įmokų priteisimo, kurio atsisakė, dėl ko Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 74 087,55 Lt žalos (3 b. t., 133, 149-150 l.).Atsakovas 2010 m. lapkričio 23 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 366 101,77 Lt draudimo iÅ¡mokÄ pagal 2008 m. kovo 6 d.

Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisÄ Nr. 1086984 (bei jo priedÄ Nr.

4) ir Transporto priemonių parko draudimo sutarties liudijimÄ PZU Nr. 1005221 (bei jo priedÄ Nr. 31), nurodydamas, kad dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio atsakovas patyrė 366 101,77 Lt nuostolių, susijusių su transporto priemonės ir krovinio sugadinimu, kadangi ieÅ¡kovas 2009 m. kovo 23 d. atsisakė administruoti 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykį, nes nebuvo pateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų jam įvertinti (2 b. t., 94-97 l.). Be to, atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, kadangi pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė, jog dėl Å¡io įvykio patyrė 20 252,57 Lt žalÄ , o Å¡alys sudarė taikos sutartį ir Å¡iÄ bylos dalį teismas nutraukė 2010 m. spalio 5 d. nutartimi. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo pateikti žalos apskaičiavimai nepagrįsti, be to, byloje nėra patikimų įrodymų apie N. K. neblaivumÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (2 b. t., 87-92 l.).Trečiasis asmuo J.

K. 2010 m. gruodžio 17 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB DK „PZU Lietuva“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl jos sutuoktinio N. K. mirties 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu, remdamasi Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisu PZULT Nr. 1015304, kuriÄ ieÅ¡kovas 2009 m. kovo 29 d. atsisakė sumokėti dėl to, kad nukentėjusysis vairavo, apsvaigęs nuo alkoholio (3 b. t., 2-6 l.). Be to, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (2 b. t., 189-192 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti 227 884,80 Lt žalÄ , ieÅ¡kovo patirtÄ dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje; patenkino kitÄ ieÅ¡kinio dalį: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 154 991,46 Lt žalos atlyginimo dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio PrancÅ«zijoje, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo 154 991,46 Lt sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 666,96 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens ieÅ¡kinį, be to, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 7 440,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir trečiajam asmeniui – 654,72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (4 b. t., 90-94 l.).Dėl bylos nutraukimo teismas nurodė, kad Å¡alys sudarė taikos sutartį dėl 2009 m. liepos 31 d. eismo įvykio Lenkijoje metu padarytos 2 894 Lt žalos atlyginimo ir 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu padarytos 20 252,57 Lt žalos atlyginimo, 701,80 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir dėl 989,11 Lt vertimo iÅ¡laidų, kuriÄ teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė, likus neiÅ¡spręstam tik žyminio mokesčio klausimui, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti papildomÄ reikalavimÄ dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytos 66 000 eurų (227 884,80 Lt) žalos atlyginimo, nes apie 66 000 eurų pateiktÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas žinojo nuo 2009 m. lapkričio 10 d., tačiau nepateikė atsakovui reikalavimo jÄ apmokėti ir nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio, remdamasis ja.

Teismo teigimu, dėl nurodyto ieÅ¡kovas nustatė reikalavimo atsakovui apimtį ir Å¡alys laisva valia susitarė dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo tvarkos, o teismas Å¡iÄ sutartį patvirtino. Teismo nuomone, po taikos sutarties sudarymo papildomas žalos atlyginimo reikalavimas dėl 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje yra ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nutraukė bylos dalį dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo (CPK 293 str. 3 p.).

Pasak teismo, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad N. K. 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio metu automobilį (vilkikÄ ) vairavo blaivus, kad po eismo įvykio negalėjo bÅ«ti paimta jo kraujo tyrimui nustatyti (ne)blaivumui, kadangi jie prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Teismas nurodė, jog byloje nenustatytas tikslus nukentėjusiojo mirties laikas, dokumentuose pažymėtas tik autoįvykio laikas – 2008-11-12, 01.11 val. ir skambučio nacionalinei žandarmerijai laikas – 2008-11-12, 01.20 val., jog į įvykio vietÄ atvykę tyrėjai mirties fakto nekonstatavo, tik pažymėjo, kad nukentėjusysis nekalba, nejuda ir smarkiai kraujuoja, nepastebėta kvėpavimo, o mirties faktas buvo konstatuotas 03.25 val., kraujo paimta 03.40 val. nelaimingo atsitikimo vietoje (tačiau dokumento vertime iÅ¡ prancÅ«zų kalbos neteisingai nurodytas procedÅ«ros laikas – 13.40 val.), ir byloje nėra duomenų, kad Å¡io veiksmo nebuvo galima atlikti, nes paimtÄ kraujÄ biologai Leroj ir Villette gavo 2008-11-12, 15.30 val. bei iÅ¡tyrė jį dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio nustatymo: narkotikų pėdsakų nerasta, tačiau nustatyta 2,20 g/l alkoholio. Pažymėjo, jog faktas, kad mirties liudijime nėra nurodyta mirties priežastis, nereiÅ¡kia, jog nežinoma ir/ar nebuvo nustatyta mirties priežastis, nes Å¡i aplinkybė įrodyta kitais oficialiais raÅ¡ytiniais rodymais; kÅ«nÄ apžiÅ«rėjęs teismo ekspertas medikas Roussot aprašė sužalojimus ir konstatavo, kad N. K. mirė nuo daugybinių traumų, patirtų eismo įvykio metu, kurio aplinkybės iÅ¡dėstytos tyrimo ataskaitoje, todėl ir nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista mirties priežasties nustatymo tvarka (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d. 197 str. 2 d.).

Teismo nuomone, nors atsakovo advokato pavedimu, susipažinus su tyrimo medžiaga, ir iÅ¡keltos abejonės dėl prokuroro vizos laiko, dėl kraujo mėginių perdavimo skirtingoms laboratorijoms, dėl procedÅ«rų pažeidimo, tarp jų ir tiriant kraujo mėginį, tačiau advokato iÅ¡vados yra subjektyvios prielaidos, kurios neturi įrodomosios reikÅ¡mės bei nepaneigia byloje esančių oficialių raÅ¡ytinių įrodymų apie eismo įvykio tyrimÄ ir N. K. kraujyje aptiktÄ alkoholį, be to, eismo įvykio tyrimas PrancÅ«zijoje pasibaigė prokuroro sprendimu nutraukus bylÄ , ir nėra įrodymų, kad Å¡is procesinis sprendimas buvo ginčijamas nustatyta tvarka.Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių PrancÅ«zijos tyrimo rezultatus ir oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti atsakovui ir trečiajam asmeniui J.

K. draudimo iÅ¡mokas, o 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykis buvo pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, dėl ko ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad PrancÅ«zijos naudos gavėjui iÅ¡mokėtÄ 154 991,46 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , pagrįstÄ raÅ¡ytiniais įrodymais, grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, t. y. atsakovas (CK 6.245 str. 4 d., 6. 263 str. 3 d., 6.270 str., 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimų taisyklų 59.1 p.).Teismo teigimu, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens J.

K. reikalavimai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo draudimo iÅ¡mokas (atsakovui – 366 101,77 Lt, o trečiajam asmeniui – 10 000 Lt), kadangi eismo įvykis yra nedraudžiamasis; be to, taikoma ieÅ¡kinio senatis paminėtiems atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimams, kadangi nuo ieÅ¡kovo atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ iki prieÅ¡ieÅ¡kinio ir trečiojo asmens ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo praėjo daugiau kaip 1 metai (CK 1.125 str. 7 d. ir 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo, ir visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (4 b. t., 123-125 l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas be pagrindo sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo – tai ginčas yra tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio teismas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį. Nurodytos teismo nutarties priėmimo metu draudikas (ieÅ¡kovas) buvo atlikęs tik dalį draudiminės žalos sureguliavimo procedÅ«ros, todėl taikos sutartį pasirašė tik dėl tos žalos dalies (20 252,57 Lt), kuriÄ tuo metu galėjo įrodyti, atlyginimo, o, sureguliavęs kitÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, ieÅ¡kovas 2010 m. spalio 29 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo papildomai reikalavo iÅ¡ atsakovo 227 884,80 Lt žalos priteisimo.Teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino ieÅ¡kinio tapatumo kriterijų.

IÅ¡keldamas bylÄ teisme, ieÅ¡kovas siekė kompensuoti visÄ patirtÄ Å¾alÄ , už kuriÄ atsakingas atsakovas, tačiau įrodymus galėjo pateikti tik dėl dalies žalos, todėl pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 20 252,57 Lt žalos atlyginimo (už ugniagesių paslaugas), vėliau pareiÅ¡kė reikalavimÄ ir dėl 227 884,80 Lt žalos priteisimo, kuri susijusiu su likusių avarijos padarinių paÅ¡alinimu, be to, abu Å¡ie reikalavimai grindžiami skirtingais raÅ¡ytiniais įrodymais. Todėl ieÅ¡kinio ir jo patikslinimo reikalavimai nėra tapatÅ«s, kadangi skiriasi jų pagrindas.

Juolab kad 2010 m. vasario 3 d. teismo nutartyje nenurodyta, jog ieÅ¡kovas neturi daugiau pretenzijų atsakovui dėl eismo įvykio Vokietijoje.Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas apie papildomÄ 227 884,80 Lt reikalavimÄ Å¾inojo taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, nėra reikÅ¡mingas, kadangi vien tik sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo 227 884,80 Lt žalos pagrįstumo, todėl, esant didelei reikalavimo sumai, ieÅ¡kovas siekė tinkamai pagrįsti sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ .Apeliaciniais skundais atsakovas BUAB „Stevita“ (kurio, minėta, bankroto byla iÅ¡kelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi) ir trečiasis asmuo J.

K. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens ieÅ¡kinį patenkinti (4 b. t., 99-105 l., 113-116 l.). Skundus grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 181 str.), netinkamai įvertinęs PrancÅ«zijos Nacionalinės Žandarmerijos SAONE-at-LOIRE departamento kelių saugumo Kriminalinės policijos pareigÅ«nų raporte „Kelių eismo mirtinas įvykis.

Transportas ir konstatavimai“ nurodytas galimų pažeidimų ir atsakovo darbuotojo N. K. mirties priežastis. Teismo medicinos specialistas prof. habil. med. m. dr. A. A. Garmus 2010 m. lapkričio 17 d. konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-134-84 konstatavo, jog Prancūzijoje buvo padarytas grubus N. K. mirties priežasties nustatymo procedūros pažeidimas, t. y. faktiškai atsakovo vairuotojo mirties priežastis nebuvo nustatyta, o kraujo pavyzdžio paėmimo iš lavono neblaivumui nustatyti procedūra visiškai nepaaiškinama nei medicininiu vertinimu, nei sveika logika, neatlikus N. K. kūno autopsijos, tačiau teismas nepasisakė, kodėl nesutiko su nurodyto eksperto išvada.

Juolab kad, atsakovui kreipusis į PrancÅ«zijos teisininkus, jie irgi patvirtino, kad buvo pažeista N. K. mirties priežasties nustatymo procedÅ«ra. PrancÅ«zijos medikų iÅ¡vados neturi virÅ¡enybės kitų įrodymų, t. y. prof. habil. med. M. dr. A. A. Garmus konsultacinės iÅ¡vados ir PrancÅ«zijos teisininkų iÅ¡vados atžvilgiu.Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad PrancÅ«zijoje buvo priimtas procesinis sprendimas dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio, kadangi b yloje tokio sprendimo nėra, o PrancÅ«zijoje buvo atlikta „Nelaimingo atsitikimo procedÅ«ra“, kurios negalima apskųsti, kadangi mirusysis nebuvo patrauktas teisinės atsakomybėn. Taigi ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas ne dėl to, kad visos bylos aplinkybės nustatytos, o dėl to, kad žuvo vairuotojas.Teismas be pagrindo taikė ieÅ¡kinio senatį atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimams, tačiau atmetė jų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams.

IeÅ¡kinio senaties termino eiga ieÅ¡kovo reikalavimams prasidėjo nuo 2009 m. gegužės 27 d., kai jam buvo pateikta PrancÅ«zijos institucijos (Biuro) sÄ skaita – faktÅ«ra dėl nuostolių kompensavimo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje iki Å¡iol atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl N. K. mirties ir tuo pagrindu atsakovas bei trečiasis asmuo J. K. prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau teismas nepasisakė, kodėl atmetė šį praÅ¡ymÄ . Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens J.

K. apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti (4 b. t., 130-133 l.). Nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo prof. habil. med. m. dr. A. A. Garmaus 2010 m. lapkričio 17 d. konsultacine išvada, kuri prieštaringa ir yra tik vienas iš įrodymų, neturintis aukštesnės įrodomosios galios kitų įrodymų atžvilgiu, ir nepaneigianti užsienio šalių (ES) taikomos praktikos dėl kraujo poėmio asmens neblaivumui nustatyti. Juolab kad atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindo spręsti priešingai dėl N. K. mirties ir kaltės eismo įvykio metu.

Pažymi, jog pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento; ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui iÅ¡mokėjo 2009 m. rugsėjo 4 d., todėl, ieÅ¡kinį padavęs 2010 m. liepos 31 d., nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti (4 b. t., 135-136 l.). Nurodo, jog taikos sutartimi buvo iÅ¡spręstas žalos atlyginimo regreso tvarka ieÅ¡kovui klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas tiesėtai ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl 227 884,80 Lt priteisimo; be to, pažymi, kad ieÅ¡kovas šį reikalavimÄ pareiÅ¡kė 2010 m. spalio 29 d., t. y. suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 227 884,80 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkintini.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.).

Dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykiu PrancÅ«zijoje, bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 154 991,46 Lt žalos atlyginimo pagrįstumo, tinkamai pritaikydamas ir materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (tarp jų 2008 m. lapkričio 12 d.

Nacionalinės Žandarmerijos pažymos „Dėl mirtino nelaimingo atsitikimo kelyje“ ir „Dėl nelaimingo atsitikimo procedÅ«ros“, 2008 m. lapkričio 12 d. teisinės medicinos gydytojo (teismo eksperto) Jean-Francois Roussot iÅ¡vada, 2008 m. lapkričio 12 d. alkoholio kiekio kraujyje patikrinimo pažyma), turėjo pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio PrancÅ«zijoje metu atsakovo darbuotojas N. K., kurio mirties priežastį nustatė teismo ekspertas (medikas), transporto priemonę vairavo neblaivus (1 b. t., 28-34, 36-37, 40 l.; 3 b. t., 95-98 l.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų įrodymų visetÄ , teisingai konstatavo, jog paminėtų aplinkybių nepaneigia nei Lietuvos teismo medicinos specialisto A.

A. Garmaus 2010 m. lapkričio 17 d. „konsultacinės išvados Nr. A-KI-134-84“, nei advokato John Curioz (iš Prancūzijos; ST-Etienne universiteto docento) rašytinių paaiškinimų duomenys (2 b. t., 110-116 l.; 3 b. t., 142-144, 177-178 l.). Pažymėtina, kad teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus „konsultacinėje išvadoje“ nurodyta, jog Lietuvoje praktiškai negalima paimti kraujo iš mirusio asmens, neatlikus kūno autopsijos, tačiau nei šioje išvadoje, nei byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Prancūzijoje negalima paimti kraujo iš mirusio asmens; be to, tai, jog N. K. mirties liudijime nenurodyta mirties priežastis, neįrodo, kad ji nebuvo nustatyta (2 b. t., 109 l.).

Aukščiau minėta, jog N. K. mirties priežastį nustatė teismo ekspertas Jean-Francois Roussot (teismo medicinos gydytojas, dirbantis 28 metus) 2008 m. lapkričio 12 d. išvadoje konstatavęs, jog N. K. mirė nuo daugybinių traumų, patirtų per eismo įvykį, kurio aplinkybės detalizuojamos Prancūzijos Nacionalinės Žandarmerijos tyrimo ataskaitoje (1 b. t., 40 l.). Be to, teisinga ir teismo išvada, kad advokato John Curioz rašytiniai paaiškinimai neatitinka civiliniame procese keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 176-177 str., 185 str.).

Nepagrįsti ir atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties.CK 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatomis, iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2011, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2008 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio PrancÅ«zijoje naudos gavėjui iÅ¡mokėjo 2009 m. rugsėjo 4 d., todėl apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį padavė (2010 m. liepos 31 d.), nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino (1 b. t., 79-80, 82 l.;

CK 1.125 str. 7 d.). Be to, pagrįsti ir teismo iÅ¡vada bei motyvai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo praleido 1 metų terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus dėl draudimo iÅ¡mokų priteisimo, kurių nepaneigė apeliacinių skundų argumentai (CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009 m. kovo 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2008/042700 nemokėti atsakovui draudimo iÅ¡mokos dėl 2008 m. lapkričio 12 d. įvykio, o atsakovas 2010 m. lapkričio 23 d. pareiÅ¡kė teisme prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl Å¡ios draudimo iÅ¡mokos priteisimo; be to, ieÅ¡kovas 2009 m. kovo 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. 04-12A-44316 nemokėti trečiajam asmeniui J.

K. draudimo iÅ¡mokos dėl nurodyto įvykio, tačiau trečiasis asmuo tik 2010 m. gruodžio 14 d. (po daugiau nei 1,5 metų) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl Å¡ios draudimo iÅ¡mokos priteisimo (2 b. t., 94-97, 103, 181 l.; 3 b. t., 2-6, 17 l.). Dėl to yra pagrindo teigti, jo atsakovas ir trečiasis asmuo praleido terminÄ , nustatytÄ CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, kurio pradžia skaičiuotina nuo ieÅ¡kovo atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Pagal įstatymÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu nustato, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį (CPK 293 str. 3 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010).

IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo atsakovui pareikÅ¡tas materialus teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieÅ¡kinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieÅ¡kinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kiniai nurodytose bylose netapatÅ«s; tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kiniu, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pareikÅ¡tu atsakovui UAB „Stevita“, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 23 146,57 Lt žalos, ieÅ¡kovo turėtos, sumokėjus draudimo iÅ¡mokÄ už 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu suteiktas ugniagesių paslaugas (1 b. t., 3-7, 43, 51-52, 59-60 l.); dėl Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo Å¡alys susitarė taikiai ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieÅ¡kovo ir atsakovo 2010 m. spalio 5 d. sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl 23 146,57 Lt žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui (1 b. t., 118-119, 123-124 l.).

Tačiau 2010 m. lapkričio 2 d. teisme priimtas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 227 884,80 Lt (66 000 EUR) dydžio žalos, turėtos dėl aukščiau nurodyto eismo įvykio, atlyginimo, susijusios su kitų avarijos padarinių paÅ¡alinimu (priemonės atitverti kelio atkarpai, važiuojamosios kelio dalies valymas, tepalų žymės paÅ¡alinimas, tvarkymo darbai, kelių įrenginių keitimas ir remontas, jų iÅ¡kėlimas iÅ¡ vietos ir nuėmimas, žalios vejos sutvarkymas, grunto kasimas, iÅ¡laidos ekspertui, žala, padaryta važiuojamajai kelio daliai), pridėdamas Å¡ios žalos dydį ir faktÄ , jo nuomone, patvirtinančius įrodymus – 2009 m. lapkričio 10 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 000793-1003, iÅ¡laidų apskaičiavimo kvitÄ bei kitus dokumentus (1 b. t., 133-137, 161, 169-171 l.).IÅ¡ aukščiau nurodyto matyti, kad abu ieÅ¡kovo reikalavimai (dėl 23 146,57 Lt ir 227 884,80 Lt žalos priteisimo) yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieÅ¡kovo turėta žala, iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokas už žalÄ , padarytÄ 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu, tačiau Å¡ių reikalavimų (kurie grindžiami skirtingais juridiniais faktais) nagrinėjimo objektas nėra tapatus: ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 23 146,57 Lt žalos atlyginimo buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, susijusiais su žalos atlyginimu už ugniagesių suteiktas paslaugas 2009 m. liepos 7 d. eismo įvykio Vokietijoje metu, o reikalavimas dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, susijusiais su žalos atlyginimu, apmokant už darbus, atliktus Å¡alinant kitus avarijos padarinius.

Taigi skiriasi aukščiau nurodytų ieÅ¡kovo reikalavimų dalykas ir pagrindas.Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 227 884,80 Lt žalos atlyginimo nėra tapatus jo reikalavimui dėl 23 146,57 Lt žalos atlyginimo, dėl kurio kilęs ginčas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK numatytas taisykles, suklydo konstatavęs, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui dėl 227 884,80 Lt žalos atlyginimo yra dėl to paties dalyko ir pareikÅ¡tas tuo pačiu pagrindu, todėl be pagrindo nutraukė Å¡iÄ bylos dalį (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.; 293 str. 3 p.).

Dėl nurodyto panaikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl nurodyto ieÅ¡kovo reikalavimo (227 884,80 Lt žalos atlyginimo) bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos (iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista atsakovo naudai 7 440,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o trečiojo asmens naudai – 654,72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų), perduodant Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, reikalavimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stevita“, į. k. 141464578 (Å¡. m. bankrutuojanti), atlyginti 227 884,80 Lt dydžio žalÄ , priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“ naudai 7 440,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o trečiojo asmens J.

K. naudai – 654,72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam apygardos teismui. Palikti nepakeistÄ kitÄ teismo sprendimo dalį. TeisėjaiAudronė Jarackaitė Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius