Legislator Case Law & Legislation
2017-03-01 Nr. AB-4943-3-61-3-03306-2014-2 AI generated

2017-03-01 Nr. AB-4943-3-61-3-03306-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-03-01 Nr. AB-4943-3-61-3-03306-2014-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo A. D., dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-03-01 Nr. AB-4943-3-61-3-03306-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-796 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjui susidarė 8 269,60 Eur (28 553,28 Lt) dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti atsakovui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-288-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo A. D., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-796 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjui susidarė 8 269,60 Eur (28 553,28 Lt) dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti atsakovui.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas raštu Nr. BR6-9461 (3.144) „Dėl dalies apskaičiuotos skolos anuliavimo, skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ informavo pareiškėją, kad sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-796 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ laikomas negaliojančiu ir yra priimtas naujas sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1461 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir dalies susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako skundo ir prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir bylą nutraukė. Pareiškėjui išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 485,46 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ taisyklių akto redakcija galiojusia nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas nustatė, kad advokatas susipažinimui su procesiniais dokumentais skyrė 8 val. (valandos kaina 28,96 Eur), klientą konsultavo 5 val. (valandos kaina 28,96 Eur), ruošiant skundą užtruko 6 val. (valandos kaina 57,92 Eur), atstovavo pareiškėjo interesus teisme 2 val. (vienos valandos kaina 144,81 Eur). Viso pareiškėjas patyrė 1 013,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas atsižvelgė, jog bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme buvo surengti 2 teismo posėdžiai. Nustatė, jog pirmasis teismo posėdis truko 10 min., o antrasis teismo posėdis truko 11 min. Remiantis minėtomis Rekomendacijomis teismas sprendė, kad advokatas pareiškėją teisme atstovavo 2 val.

Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, iš viso pareiškėjui galėjo būti priteisiama 882,66 Eur. Konstatavo, kad pareiškėjui galėjo būti priteisiamos ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos išlaidos, tačiau tik tiek, kiek jo reikalavimas buvo patenkintas geruoju. Teismas įvertino, kad anuliuota grąžintinų lėšų sumą sudarė apytiksliai 55 proc. visos sankcijos dydžio (15 799,85 x 100 / 28 553,28), todėl nutarė prašomą priteisti sumą sumažinti 45 proc. (12 753,43 x 100 / 28 553,28) ir priteisti pareiškėjo naudai 485,46 Eur (882,66 x 55 / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė nepagristai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui atstovavimo išlaidas už 2 val. jo atstovavimo teismo posėdyje Remiasi Rekomendacijų 9 punktu, kuriame nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo surengti du posėdžiai: pirmasis posėdis truko 10 minučių, o antrasis teismo posėdis truko 11 min., todėl mano, kad teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Taip pat apeliantas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovui ginčo klausimai nebuvo nauji ir probleminiai, todėl mano, kad skundo parengimas neturėjo pareikalauti tokių didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, kaip buvo nurodoma prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (6 val. už skundo parengimą, 5 val. konsultacijos su klientu).

Apeliantas teigia, kad susipažinimas su procesiniais dokumentais laikytinas skundo parengimo teisnių paslaugų dalimi ir, galimai, atstovavimo teisme paslaugų dalimi. Atitinkamai, už susipažinimą su procesiniais dokumentais (8 val.) negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantas sutinka su teismo nutartyje nustatyta 55 proc. proporcija, tačiau mano, kad į priteistinas bylinėjimosi išlaidas, negali būti įtrauktos: 1) atstovavimo teismo posėdyje išlaidos (79,33 x 2 = 158,66); 2) susipažinimo su procesiniais dokumentais išlaidos (28,96 x 8 val. = 231,68 Eur), o likusios turėtų būti sumažintos.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Rekomendacijų nuostatos taip pat numato darbo užmokesčio advokatui dydžius ir už kitą jose nurodytą pagalbą, kuri plačiąja prasme taip pat reiškia atstovavimą procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria, teismas tenkinęs pareiškėjo prašymą ir nutraukęs bylą, priteisė pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 485,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog teismas priteisė nepagristai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį (akto redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) po to, kai skundo (prašymo) priėmimo klausimas jau išspręstas, jis neturi teisės prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilyginamas teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui (žr., pvz., 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-380/2011, 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1252-492/2015). Tačiau ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) numatytu atveju, t. y. kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui, jo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-822/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-978-602/2016).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), esminės reikšmės neturi tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto (iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas ir nebuvo de facto (iš tikrųjų) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-602/2015).

Nagrinėjamu atveju, ginčo nėra, kad atsakovas po pareiškėjo skundo padavimo teismui raštu informavo pareiškėją, kad dalis skolos yra anuliuojama ir sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-1461 pagrindu iš esmės (55 proc.) sumažino pareiškėjo atsakovui gražintinų lėšų sumą.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog spręsdamas dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio, teismas privalo vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytus maksimalius dydžius bei kitus kriterijus (nagrinėjamu atveju, daliai prašymo yra aktuali Rekomendacijų redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d., daliai redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.).

Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu (akto redakcija iki 2015 m. kovo 19 d.), rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pažymėtina, kad skirtingais laikotarpiais minimalios algos dydžiai kito, todėl sprendžiant teismo išlaidų priteisimo klausimą, apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, turi būti imamas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008). Vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 19 d. galiojančių Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, pastebi, kad teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio už susipažinimą su procesiniais dokumentais, pareiškėjo konsultavimą bei skundo ruošimą taikė netinkamą Rekomendacijų redakciją (taikė akto redakciją nuo 2015 m. kovo 19 d.). Nors teismas konkrečiai neįvardino, kokia Rekomendacijų redakcija vadovavosi, teisėjų kolegija taip sprendžia iš to, kad skaičiuodamas priteistinas sumas pirmosios instancijos teismas taikė Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, dydžius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2014 m. liepos 1 d., atitinkamai, ir į tai, kad pareiškėjas teikdamas išlaidų detalų paskaičiavimą, nenurodė konkrečių datų, kada jis buvo advokato Algirdo Putnos konsultuojamas, bei kada advokatas susipažino su bylos procesiniais dokumentais. Todėl, pareiškėjui tiksliai nenurodžius, kada jam buvo suteiktos konsultavimo ir susipažinimo su byla paslaugos, vertintina, kad tai pareiškėjo advokatas atliko prieš pateikdamas skundą teismui. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (akto redakcija iki 2015 m. kovo 19 d.), už skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtintas minimalios mėnesinės algos dydis – 1 000 Lt (t. y. 289,62 Eur). Iš pareiškėjo pateikto išlaidų paskaičiavimo (b. l. 122) matyti, kad pareiškėjas patyrė 724,05 Eur (2 500 Lt) skundo ruošimo, konsultavimo bei advokato susipažinimas su byla išlaidų. Šiuo atveju, maksimali priteistina išlaidų suma už vieną Rekomendacijų 8.2 punkte numatytą teisinę paslaugą negali viršyti 3000 Lt (868,86 Eur). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos susijusios su skundo parengimu, konsultavimu bei susipažinimu su byla 724,05 Eur (2 500 Eur), neviršija maksimalios rekomendacijose už skundo parengimą nustatytos sumos, todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjo naudai iš atsakovo.

Su apelianto nurodyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 9 punktą (akto redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) apskaičiuojant pareiškėjo patirtas išlaidas už jo atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad pareiškėjas advokato buvo atstovaujamas 2 valandas ir atsižvelgiant į Rekomendacijose (akto redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) nustatytus dydžius pareiškėjui priteisė 87,26 Eur (79,33 Eur x 2 val x 0.55). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į Rekomendacijų 9 punktą (teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda), bei į tai, kad pirmasis teismo posėdis truko 10 min., o antrasis 11 min. (b. l. 104–105, 124–125), konstatuoja, kad pareiškėjui už advokato, jo interesų atstovavimą teismo posėdžiuose, patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistinos.

Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto argumentas dėl pareiškėjas advokato buvo atstovaujamas panašioje byloje, kaip pagrindas mažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nėra pagrįstas, kadangi atsakovo nurodyta byla nėra tapati nagrinėtam ginčui šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys (2014 m. rugpjūčio 25 d. atstovavimo sutartis (b. l. 120); išlaidų paskaičiavimas (b. l. 122); 2017 m. liepos 1 d. pinigų rėmimo kvitas (b. l. 123)) patvirtino pareiškėjo patirtų išlaidų realumą, o pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų dydis buvo adekvatus suteiktoms paslaugoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 398,22 Eur (724,05 Eur x 0,55) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apelianto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį sumažinant pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Priteisti pareiškėjo D. A. naudai 398,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė