fe2be107-5f2e-4c98-9f39-0fe74ae7d700 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1654-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03034-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-10-30 iki 2020-09-30 buvo laikomas Marijampolės PN 22 bÅ«ryje netinkamomis sÄ lygomis. Nurodė, kad trÅ«ko gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų, gyvenamajame kambaryje buvo per mažai langų, neįrengtas tinkamas vėdinimas, žiemÄ Å¡alta, vasarÄ per karÅ¡ta, nesudarytos sÄ lygos džiovinti skalbinius, prausyklos duÅ¡e nebuvo Å¡ilto vandens, o bendroje duÅ¡inėje maudytis tekdavo dviem asmenims po vienu duÅ¡u.

Taip pat nurodė, kad buvo nuolat tiekiamas atÅ¡alęs maistas. Papildomai pažymėjo, kad sandėlis, kuriame pareiÅ¡kėjas laikė asmeninius daiktus, yra nevėdinamas, jame sklido nemalonus kvapas. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, emociniais iÅ¡gyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu. Prašė skundÄ patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 8-13) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 62-64) nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta visÄ ginčo laikotarpį. Sanitarinių įrenginių kiekis buvo pakankamas, kadangi vienu sanitariniu įrenginių galėjo naudotis iki 15 asmenų, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. DuÅ¡uose tiekiamas karÅ¡tas vanduo, kuriuo nuteistieji gali pasinaudoti kartÄ per savaitę. Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu nebuvo karÅ¡to vandens tiekimo sutrikimų.

Po vienu duÅ¡o rageliu neleidžiama maudytis po du, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti. Patalpos vėdinamos laikantis teisės aktų reikalavimų: per langus bei mechaninę vėdinimo sistemÄ . Å ildymas pataisos namuose yra centralizuotas, tiekiamas pagal sudarytÄ sutartį su Å¡ilumos tinklais „Litesko“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Marijampolės PN patalpose, higienos normos pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę naudotis ne tik įrengta atskira patalpa avalynei ir drabužiams džiovinti, bet ir džiauti skalbinius lauke arba naudotis Marijampolės PN skalbykla, iÅ¡ kurios nuteistiesiems drabužiai grÄ Å¾inami sausi.

Valgykloje tiekiamo maisto kokybė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų. Nepasitaikė atvejų, kuomet maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Nuteistiesiems skirta patalpa asmeniniams daiktams laikyti yra vėdinama per ventiliacinę angÄ . Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų bÅ«ti netinkamos kalinimo sÄ lygos.

Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019-10-30 iki 2020-09-30. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo kalinamas 22 būrio 2 patalpoje, kuriuos plotas yra 144,92 kv. m (b. l. 9, 49, 62). Atsakovės atstovas paaiškino, kad šioje patalpoje gyveno ne daugiau kaip 46 asmenys, tačiau pažymėjo, kad nuteistųjų skaičius skirtingais laikotarpiais galėjo būti mažesnis, dėl jų laikino perkėlimo į kamerų tipo patalpas ar etapavimo (b. l. 9, 62).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo patalpoje nuolat gyveno vidutiniÅ¡kai 35 asmenys. Nors byloje nėra tikslių duomenų, kiek nuteistųjų gyveno ginčo patalpoje skundžiamu laikotarpiu, teismas vertina, kad padalijus pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos plotÄ tiek iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus (35 nuteistieji), tiek iÅ¡ atsakovės atstovo nurodyto maksimalaus nuteistųjų skaičiaus (46 nuteistieji), pareiÅ¡kėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minimalios ploto normos pažeidimas šioje byloje nekonstatuotinas. Pareiškėjas teigė, jog buvo įrengta per mažai sanitarinių įrenginių, todėl rytais tekdavo laukti eilėje arba eiti valgyti nesiprausus. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktuose numatyta, kad vienas tualetas (klozetas arba pisuaras) ir viena praustuvė įrengiama ne daugiau kaip 15-ai asmenų.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 22 būrio prausykloje įrengta 5 tualetai (2 pisuarai ir 3 unitazai) ir 5 vandens čiaupai praustuvėje (b. l. 9, 10, 31-35, 37). Taip pat paaiškino, kad 22 būryje gyveno iki 64 nuteistųjų. Pareiškėjas skunde pateikė iš esmės tokius pačius duomenis apie sanitarinių įrenginių ir nuteistųjų kiekį (teigė, jog kartais nuteistųjų būdavo 66). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas vertina, kad Marijampolės PN 22 būryje įrengtų sanitarinių mazgų kiekis atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, kadangi vienu tualetu ir viena praustuve galėjo naudotis iki 15 asmenų.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos ir daiktų laikymo sandėlio ventiliacija buvo nepakankama, oro temperatÅ«ra miegamajame netinkama, žiemÄ buvo Å¡alta, vasarÄ â€“ nepakeliamai karÅ¡ta. Ä®kalinimo įstaigoms taikomoje Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C (16 p.). Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovės atstovas pateikė į bylÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos fotonuotraukas (b. l. 18, 20, 22, 28), iÅ¡ kurių matyti, kad joje įrengti atidaromi langai. PareiÅ¡kėjas neteigė ir byloje nėra duomenų, kad patalpos nebuvo galima iÅ¡vėdinti per atvirus langus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos atmestini. Papildomai pažymėtina, kad Å¡iuos nusiskundimus pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės siejo su gyvenamosios patalpos perpildymu, kuris Å¡ioje byloje nenustatytas.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, kad daiktų laikymo kambaryje įrengta ventiliacinė anga (b. l. 40-41), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Å¡i patalpa yra nevėdinama, atmestini. Dėl oro temperatÅ«ros atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus, jog vasarÄ gyvenamojoje patalpoje buvo per karÅ¡ta, o žiemÄ â€“ per Å¡alta. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, bÅ«tent Marijampolės PN turi pareigÄ laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai. Marijampolės PN nepateikus informacijos dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių Å¡ioje dalyje, jos vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16 punkto reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad prausyklos duÅ¡e nebuvo Å¡ilto vandens, o duÅ¡inėje, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo vedamas kartÄ per savaitę, maudytis tekdavo dviem asmenims po vienu duÅ¡u. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas Å¡ilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, Å¡iuo atveju – prausykloje, taigi, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karÅ¡tu vandeniu prausykloje įrengtame duÅ¡e (b. l. 38), laikytinos nepagrįstomis.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, jog maudytos po vienu dušo rageliu tekdavo dviem asmenims, tačiau atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek dušo ragelių įrengta Marijampolės PN dušinėje, ar visi 22 būrio nuteistieji buvo vedami maudytis vienu metu ir ar buvo užtikrinamas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.1 punkto reikalavimas, jog vienas dušo ragelis skiriamas vienam besiprausiančiam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i skundo aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai ir konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu galėjo bÅ«ti neužtikrinamas tinkamas duÅ¡o ragelių kiekis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog maistas valgykloje buvo tiekiamas atÅ¡alęs. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 12 punktÄ , Å¡iluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatÅ«ra jo viduje turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +75 °C.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto ir Marijampolės PN darbuotojų atliktų maisto ir jo gaminimo procesų bei laikymo sÄ lygų patikrinimo aktus (b. l. 65-87), kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės ar laikymo bei gaminimo procedÅ«rų pažeidimų. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo Å¡ioje dalyje nedetalizavo, iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino, kada tiksliai ir koks bÅ«tent maistas buvo tiekiamas atÅ¡alęs, kokiu bÅ«du ir kuo remiantis pareiÅ¡kėjas nustatė tiekiamo maisto temperatÅ«rÄ .

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės džiovinti skalbinius (patalynę), bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN veikia skalbykla, kurios paslaugomis nuteistieji gali pasinaudoti (b. l. 50-52). Be to, kiekviename bÅ«rio aukÅ¡te yra patalpa su tam skirta įranga (b. l. 48). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių nesinaudojo skalbyklos paslaugomis, nors tokiÄ galimybę turėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimÄ Å¡ioje dalyje.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos dėl kai kurių higienos ir buities sÄ lygų pažeidimo (tinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros ir reikiamo duÅ¡o ragelių kiekio neužtikrinimo). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į psichologÄ (b. l.

55) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019-10-30 iki 2020-09-30, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė