fe2a8d60-ce22-49eb-9604-7f6190dfb5ec · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-228-836/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10279-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.;1.1.8.9.1.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.1.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant: prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam V. Š., nukentėjusiajam M. J., nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovei R.

O., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, nustatė: 2020 m. kovo 10 d., apie 23.15 val., V. Å ., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su M. J. metu, tyčia žarstekliu sudavė ne daugiau dviejų kartų jam į galvÄ , padarydamas nubrozdinimÄ kaktos deÅ¡inėje, pereinantį į deÅ¡inio smilkinio sritį, nubrozdinimÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žande, kraujosruvÄ virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir taip padarė nukentėjusiajam M.

J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. Å . kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad 2020 m. kovo 10 d. su M. J. namie iÅ¡gėrinėjo. Paskui nuėjo pas kaimynÄ R. G. ir ten toliau gėrė. Begerdami su M. J. susipyko. Netoli gulėjo žarsteklis ir jis juo porÄ kartų trinktelėjo J.. M. J. nugriuvo, o jis išėjo namo. Paskui atvažiavo policija ir jį sulaikė. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl trinktelėjo J.. Abu susitaikė ir toliau gyvena vienuose namuose, gailisi. M. J. jo sÅ«nėnas, o jis jo mamos brolis.

Ligonių kasų ieškinio nesumokėjo, nes tik dabar pradėjo dirbti. Sutinka su ieškiniu. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivas taip nebūtų daręs. Kaltinamajame akte nurodytas teistumų skaičius yra klaida. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka iÅ¡tirtais kitais įrodymais: M. J. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 23.15 val., iÅ¡gertuvių metu, (duomenys neskelbtini), dėdė V. Å . sudavė jam smÅ«gius į galvÄ , kurių skaičiaus nepamena, dėl to patyrė fizinį skausmÄ ir nubrozdinimus galvos deÅ¡inėje pusėje (1 t., b. l. 18-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)g. dešinėje pusėje, pirmo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienoje iš patalpų prie įėjimo yra pečius, ant kurio paviršiaus padėtas metalinis suodinas žarsteklis, kuris paimtas iš įvykio vietos. Šalia pečiaus stovi įvairūs kibirai, ant grindų mėtosi malkos, šiukšlės, plastikinės nuolaužos, matomos išpiltų skysčių žymės (1 t., b. l. 21-27).

IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2020 m. kovo 10 d. 23.25 val. M. J. pranešė, kad jį sumušė dėdė, jam prakirsta galva, kraujuoja (1 t., b. l. 34-38). Patrulio tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad gauti paaiÅ¡kinimai, jog (duomenys neskelbtini), V. Å . iÅ¡gertuvių metu du kartus žarstekliu bei rankomis sudavė M. J. į galvÄ , dėl ko jam buvo prakirsta kakta (1 t., b. l. 40-43). Alkotesteriu 2020 m. kovo 10 d. 23.43 val.

M. J. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, 23.50 val. R. G. - 1,02 promilės neblaivumas, 2020 m. kovo 11 d. 00.05 val. V. Š. - 2,23 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 48-49). Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad žarsteklis paimtas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., yra 38 cm ilgio, jo galas yra užlenktas 8 cm (1 t., b. l. 28-31). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo ir garso įraše iš įvykio vietos užfiksuota, jog greitosios pagalbos automobilyje sėdintis M.

J., kurio veidas deÅ¡inėje pusėje užklijuotas pleistru, paaiÅ¡kina, kad „dėdė V.Å .  primušė, cigaretes atėmė, pavogė ir cigarečių pakelį ir dingo, ir va“ , „su kačerga du smÅ«gius davė, o paskui vėl su ranka davė, va va“ (rodo į veidÄ ) (1 t., b. l. 45-47 ). Nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis gyvena kartu su motina V. J. ir dėde V. Å .. Jo ir dėdės tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, ypač bÅ«nant neblaiviems. 2020 m. kovo 10 d., apie 18.00 val., jis su V.

Å . namuose vartojo alkoholį, o apie 22.00 val. abu nuėjo pas kaimynÄ R. G., kur su juo toliau vartojo alkoholį. Begeriant tarp jo ir dėdės V. Å . kilo konfliktas dėl cigarečių, jie abu ėmė vienas kitÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, stumdytis ir tampyti už rÅ«bų,. Negalėdamas jo įveikti, dėdė V. Å . su netoliese padėtu žarstekliu sudavė jam du kartus per galvÄ , dėl ko jis nugriuvo ant virtuvės cementinio grindinio, pradėjo kraujuoti galva, labai skaudėjo.

Atvykę medikai pristatė jį į ligoninę, o kitÄ dienÄ iÅ¡leido, bet skausmas galvoje vis stiprėjo, todėl mama iÅ¡kvietė medicinos pagalbÄ ir jis buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo operuota galva. Su V. Å . susitaikė, nes jis atsiprašė, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (1 t., b. l. 58-65, 69-71). Liudytojas R. G. parodė, kad 2020 m. kovo 10 d. apie 21.30 val. pas jį namus atėjo kaimynai V. Å . ir M. J., kurie begerdami alų susiginčijo dėl cigarečių. V. Å . sugriebė rankomis M.

J. ir jie susigrūmė, griuvo ant grindų, abu vienas kitam sudavė ar bandė suduoti, buvo užsimoję kumščiais ne daugiau nei po du kartus į veido sritį. Po to susikibę pradėjo „koliotis“, rėkti vienas ant kito. Jis neapsikentęs išėjo į koridorių. Jie dar pasigrūmė ant grindų, tada V. Š. atsistojo ir išėjo, palikęs M. J. gulintį ant grindų. M. J. atsikėlus nuo grindų ant lovos, matė, kad kraujuoja kakta, todėl iškvietė policijos pareigūnus.

Nematė, kuriuo momentu V. Å . sudavė M. J. metaliniu žarstekliu per galvÄ (1 t., b. l. 113-124). Liudytoja V. J. parodė, kad gyvena kartu su savo sÅ«numi M. J. ir savo broliu V. Å ., kuris yra baigęs pagalbinę mokyklÄ , darbÅ¡tus, padeda Å«kyje. Brolis pavartojęs alkoholio bÅ«na konfliktiÅ¡kas, plÅ«stasi necenzÅ«riniais žodžiais, kartais bÅ«na ir agresyvus, yra gydęsis Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dėl bandymo pasikarti. 2020 metų pavasarį, galėjo bÅ«ti kovo 10 d. vakaras, namuose V.

Å . kartu su M. J. vartojo alkoholį. Ji nuėjo miegoti, o jie abu išėjo pas kaimynÄ R. G.. Nakties metu atrakino duris ir į namus įleido grįžusį neblaivų V. Å ., kuris pasakė, kad M. J. iÅ¡sivežė greitoji medicinos pagalba, nes jie abu susimušė. V. Å . nebuvo sužalotas. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai ir brolį sulaikė. Grįžęs po sulaikymo, V. Å . pasakojo, kad susistumdė su M. J. ir pastarasis nugriuvo ant žemės. KitÄ dienÄ iÅ¡ ligoninės grįžo M. J., kurio kaktos deÅ¡inėje matėsi nubrozdinimas.

Po Å¡io įvykio sÅ«nus beveik dvi savaites ėjo į darbÄ ir pradėjo skųstis nepakeliamu skausmu kaktos srityje. Tada ji kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , manė, kad jam sinusitas, tačiau paskirti antibiotikai nepadėjo. SÅ«nų vaikÅ¡tant pradėjo mėtyti į Å¡onus, jis nebegalėjo eiti į darbÄ , tada vėl kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri jį iÅ¡vežė į ligoninę ir tÄ patį vakarÄ operavo jam galvÄ . Po Å¡ios operacijos sÅ«nus jaučiasi gerai, tik vėl nuolat kartu su V.

Å . iÅ¡gėrinėja ir konfliktuoja, muÅ¡asi tarpusavyje (1 t., b. l. 144-147). SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. G. savanoriÅ¡kai pateikė metalinį žarsteklį-virbalÄ ir metalinį žarsteklį, laikomus savo namų virtuvėje, kuriais galėjo bÅ«ti sužalotas M. J. (1 t., b. l. 125). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas metalinis strypas yra tamsaus metalo, nelygaus, apvalaus pavirÅ¡iaus. Vienoje pusėje yra laikiklis - apvali detalė. Visas ilgis 29 cm, užapvalintos dalies ilgis 5 cm.

Metalinio strypo galinė dalis statmena. ApžiÅ«rėjus jokių pėdsakų, dėmių vizualiai nesimato (1 t., b. l. 126-128). IÅ¡ daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. Å . atpažino žarsteklį Nr. 2, paimtÄ iš įvykio vietos jos apžiÅ«ros metu, kuriuo sudavė M. J. du kartus į galvos sritį (1 t., b. l. 130-135). IÅ¡ daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino žarsteklį Nr. 3, paimtÄ iš įvykio vietos jos apžiÅ«ros metu, kuriuo jam sudavė V.

Š. du kartu į galvos sritį (1 t., b. l. 136-141). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G804/2020 (02) M. J. konstatuotas nubrozdinimas kaktos dešinėje pereinantis į dešinio smilkinio sritį, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimas dešiniame žande. Sužalojimai padaryti buku daiktui dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių ir laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 77). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1303//2020 (02) nurodyta, kad M.

J. nustatytas nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje pereinantis į deÅ¡inio smilkinio sritį, nubrozdinimas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, nubrozdinimas deÅ¡iniame žande, kraujosruva virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje. Nustatyti sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 85-86). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Kaltinamojo parodymuose nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo su­Å¾a­lo­ji­mÄ yra nuoseklios, logiÅ¡kos ir iÅ¡ esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo pa­ro­dy­mus, specialisto iÅ¡vadÄ ir visus kitus aukščiau ap­raÅ¡ytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­Å¾as­Äių abejoti kaltinamojo parodymų tei­sin­gumu.

Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę sunkiai sutrikdžius M. J. sveikatÄ kal­tinime nurodytomis aplinkybėmis. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iÅ¡ anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labai pa­Å¾ei­džia­ma žmogaus kÅ«no dalis, ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas kitam žmogui į galvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti svei­katos su­Å¾a­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkÅ«s (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikÅ¡­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis, tiek kal­ti­na­masis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko neti­kė­tai. Kaltinamasis nukentėjusiajam smogė žarstekliu po kilusio konflikto. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų turėjęs iÅ¡anks­tinį tikslÄ sunkiai su­Å¾a­lo­ti nukentėjusįjį.

Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis ap­linkybėmis kal­tinamojo tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam kilo staiga, konflikto metu. Ä®ver­ti­nęs byloje iÅ¡tirtų įro­dymų bei nustatytų ap­lin­ky­bių visumÄ teismas sprendžia, kad kal­ti­na­masis, bÅ«­da­mas pa­kal­ti­na­mas, pa­kan­­ka­mos gyvenimo patirties, staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu smog­damas nukentėjusiajam žarstekliu į pa­vo­jingÄ sveikatai sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jo veiks­mai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrikdymÄ , ir jų siekė.

Jį tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Ä®vertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados, apžiÅ«ros protokolai. Surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai padaryti, kad V.Å . 2020 m. kovo 10 d., apie 23.15 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su M.

J. metu, tyčia žarstekliu sudavė ne daugiau dviejų kartų jam į galvÄ , padarydamas nubrozdinimÄ kaktos deÅ¡inėje, pereinantį į deÅ¡inio smilkinio sritį, nubrozdinimÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žande, kraujosruvÄ virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir taip padarė nukentėjusiajam M. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis, smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį (suduodamas du kartus metaliniu žarstekliu į galvÄ ), suvokė, kad taip veikdamas gali nukentėjusįjį sužaloti. Kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai buvo pavojingi gyvybei. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto papildomoje iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta iÅ¡vada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai. Dėl bausmės skyrimo. Kaltinamajam inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rÅ«Å¡inį pavojingumÄ priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę.

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji pre­vencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisin­gu­mo tikslÄ . Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teis­mo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kal­ti­nin­ko as­me­nybės pa­vo­jingumÄ . Ä®statymų lei­dėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sank­ci­jÄ už nu­si­kal­timÄ , įvertina tipinį (rÅ«­Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ .

Tačiau tam tikromis ap­linkybėmis pa­darytas nusikal­timas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nu­sikaltimo po­Å¾ymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusi­kal­ti­mus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straips­nio 1 dalis nus­tato, kad teis­mas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straips­nio, nu­matančio atsa­komybę už pada­ry­tÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų.

Tačiau tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisin­ga, įsta­ty­mų leidėjas nu­ma­tė iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais pas­kir­ti bausmę, nenu­matytÄ bau­džiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobÅ«dį ir pa­vo­jingumo laips­nį – nors kal­ti­na­mojo padaryta nusikalstama veika priskirta sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau jo padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos.

Byloje nėra duomenų, kad nuken­tė­ju­sia­jam bÅ«tų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę lie­ka­mie­ji sveikatos pa­blo­gėjimo reiÅ¡kiniai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltina­ma­jam jokių pre­tenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, abu susitaikė. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamÄ veikÄ kilo staiga, Å«miai. Kaltinamais neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 83-87), dirba (iÅ¡ jo žodžių pas Å«kininkÄ Å¡iltnamiuose pagal kvitus).

Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83 TPK-493/2020 V. Å . konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau jis nusikalstamos veikos darymo metu galėjo ir Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b . l. 70-73). IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad V. Å . nėra linkęs nusikalsti ir nu­sikalto atsitiktinai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pranešė apie padarytÄ veikÄ atvy­ku­siems pareigÅ«nams, t. y. savo kaltę dėl sužalojimo sava­noriÅ¡kai pripažino, nuosekliai iÅ¡dėstė visas savo nu­si­kalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Dėl savo nusikalstamų veiksmų jis nuoÅ¡irdžiai ap­gailestavo. Teisme visas aplinkybes kaltinamasis taip pat patvirtino ir pri­pažino savo kaltę, kad žarstekliu sudavė nukentėjusiajam, kÄ teismas pri­pa­Å¾Ä¯sta visiÅ¡kai atitinkant visus by­los įrodymus ir esant teisin­ga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę, bet iÅ¡reiÅ¡kė apgai­les­ta­vi­mÄ dėl pa­da­ryto nusikaltimo. Å iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos pri­pa­Å¾inti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytÄ kaltinamojo atsakomybę leng­vi­nan­ÄiÄ aplinkybę.

Kaltinamojo atsa­ko­mybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiek­vienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusi­kals­ta­mÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuo­Å¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teikė iÅ¡samius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymÄ , tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teis­mui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamasis visiÅ¡kai sutiko atlyginti nuken­tė­ju­sio­jo gydymo iÅ¡laidas. Kitokios turtinės žalos nusikaltimu nebuvo padaryta. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra sÄ lygos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, tei­kian­Äios pagrindÄ taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuos­ta­tas ir paskirti jam Å¡velnesnę baus­mę.

Teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltina­mo­jo asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam paskyrus ir minimaliÄ inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje nu­ma­ty­tÄ laisvės atė­mi­mo bausmę savo rÅ«Å¡imi ji bÅ«tų per griežta. Tokios baus­mės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡­tarautų ir tei­sin­gumo prin­ci­pui, nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismo nuomone, baus­mės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mÄ ­jį nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mÄ (BK 41 str. 2 d.), gali bÅ«ti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus ir pas­kyrus Å¡vel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros (BK 62 str. 3 d. 3 p.), nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje nu­matytÄ Å¡ios baus­mės dydį ir paskiriant įpareigojimus, kurie galėtų turėti tei­gia­mÄ Ä¯takÄ jo elgesiui.

Vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esÄ s kaltas dėl jam inkriminuotos veikos.

Å ios sÄ lygos lemia taikymÄ BK 641 straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo Å¡ias sÄ lygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Dėl kitų procesinių klausimų. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 11 d. 00.01 val. iki 2020 m. kovo 12 d. 15.39 val. (2 dienas; 2 t., b. l. 6-8, 47-49). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 50-52), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo M. J. gydymo iÅ¡laidų – 3 549,85 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 97-100, 107-108). Dėl kaltinamojo V. Å . padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas – 3 549,85 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryÅ¡ys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiÅ¡kai, ir iÅ¡ kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 3 549,85 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (BPK 115 straipsnis).

Du žarstekliai, grÄ Å¾inti savininkui R. G. (1 t., b. l. 32-33, 129), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiÅ«ra. Kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ įvykio vietos, saugomas byloje (1 t., b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje. Proceso iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nevirÅ¡ija galimos nepriteistinos proceso iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ kaltinamojo valstybei nepriteistinos. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, nusprendžia: V. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir vado­vau­jantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, nubausti jį laisvės apri­bo­ji­mu 2 (dvejiems) metams. Vietoj intensyvios priežiÅ«ros V. Å . skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vietoj intensyvios priežiÅ«ros V. Å . skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. kovo 11 d. 00.01 val. iki 2020 m. kovo 12 d. 15.39 val. (2 dienas).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), 3 549,85 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimÄ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sÄ skaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333). Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du žarsteklius, grÄ Å¾intus savininkui R.

G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti disponuoti jam savo nuožiÅ«ra; kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ įvykio vietos, saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė