fe2a2f03-9c53-44cd-a2f8-70f9bdab807a · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-3037-1084/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00041-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovei N. Š., jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovo L. T. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dovilei Tamulevičienei, nedalyvaujant atsakovui L.

T., iÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos valstybės įmonės Registrų centro atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinį atsakovui L. T. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija, – valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai IeÅ¡kovė N. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovo L. T. veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 602,48 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso minėtoje namų valdoje esantys statiniai: gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), tvartas ir viralinė. Tvora statyta 1995 m., jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ji yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Minėta tvora pažymėta ir 1995 m. atliktuose žemės sklypo kadastriniuose, geodeziniuose matavimuose. 2017 m. gegužės19 d. ieÅ¡kovės kaimynas, atsakovas L. T., nekreipdamas dėmesio į ieÅ¡kovės ir jos dukrų prieÅ¡taravimus, iÅ¡ardė ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ ir jos konstrukcijas iÅ¡sivežė.

IeÅ¡kovė nurodė, jog jai nėra žinoma, ar atsakovas turi kokius nors minėtos tvoros nuosavybės dokumentus, tačiau to paties daikto nuosavybė negali bÅ«ti įregistruota keliems savininkams. IeÅ¡kovės nuosavybės teisė į tvorÄ nėra pasibaigusi ir gali bÅ«ti realizuota atstatant ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ toje pačioje ar kitoje sklypo vietoje. Atsakovas gera valia tvoros atstatyti neketina, todėl jis turi atlyginti jo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o tvorÄ ieÅ¡kovė atstatys pasamdžiusi profesionalius statytojus.

IeÅ¡kovė kreipėsi į tvoras įrenginėjančias organizacijas ir gavo pasiÅ«lymÄ dėl tvoros atstatymo už 1 602,48 Eur. Nurodyta suma yra ieÅ¡kovės nuostoliai, iÅ¡laidos, kurias ji turės siekdama atstatyti tvorÄ Ä¯ iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad jai priklausanti tvora buvo jos žemės sklype ir dalis – valstybei priklausančiame žemės sklype. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas tik dėl tvoros dalies, buvusios ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype.

IeÅ¡kovė jokių tvoros statybÄ patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi nuosavybės teise ji įsigijo jau pastatytÄ ir teisiÅ¡kai įregistruotÄ tvorÄ 1997 m. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 3–6). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ir dėl tvoros dalies, besiribojančios su valstybine žeme, iÅ¡ardymo. Tvoros dalis (40,00 m), kuri skyrė ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypus, ir kaip nurodė teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, buvo ant žemės sklypų ribos, buvo iÅ¡ardyta dar 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje.

Likusi tvoros dalis (7,50 m), besiribojanti su valstybine žeme, buvo iÅ¡ardyta 2017 m. gegužės 20 d. IeÅ¡kovė nuosavybės teisę į tvorÄ grindžia VÄ® Registrų centro duomenimis, taip pat aplinkybe, kad visuose jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planuose, iÅ¡skyrus vienÄ , yra pažymėta jai nuosavybės teise priklausanti tvora. PaaiÅ¡kino, kad tvorÄ statė ankstesnis namų valdos savininkas, kuris ir nurodė, jog tvora priklauso jam. Tvora buvo apie 1,60 m aukščio, ažūrinio cinkuoto tinklo, su metaliniais strypais, 40,00 m ilgio, ploto ieÅ¡kovė nurodyti negalėjo.

PaaiÅ¡kino, kad tvora buvo aptvertas visas sklypas, taip pat ir valstybinė žemė, taip siekiant iÅ¡vengti miestelio žmonių vaikščiojimo per žemės sklypÄ Ä¯ Å¡alia esančiÄ fermÄ . Ar buvo gautas leidimas aptverti valstybinę žemę, ieÅ¡kovei nėra žinoma. Tvora tęsėsi pagal atsakovo žemės sklypo ribÄ iki fermos sanitarinės zonos, taip pat pagal kaimyninį N. U. žemės sklypÄ ir toliau iki fermos sanitarinės zonos ribos. Su N. U. žemės sklypu besiribojanti tvora yra apie 43,00 m ilgio, toliau tęsiasi dar apie 27,00 m.

Tikslaus visos jai priklausančios tvoros ilgio ieÅ¡kovė nurodyti negalėjo, nors vėliau, teismo posėdžio metu, įvertinusi kaimyninių žemės sklypų ribas, parodė, kad tvoros ilgis, neįskaitant tvoros dalies, kuria aptverta valstybinė žemė, yra 83,00 m. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kokia tvora buvo inventorizuota 1998 m. vasario 5 d. duomenimis, jos teigimu, ginčo tvora buvo inventorizuota 1999 m. IeÅ¡kovė patvirtino, kad ji tvoros nebuvo dažiusi, paaiÅ¡kino, kad tvorÄ , jos leidimu, iÅ¡ savo žemės sklypo pusės dažė A.

R. pasamdytas asmuo, tokia pačia žalia spalva buvo nudažyti ir varteliai, buvę atsakovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovė patvirtino, kad dviejų tvorų, skiriančių šalių žemės sklypus, nebuvo. Pasisakydama dėl prašomo priteisti žalos dydžio, ieškovė nurodė, kad teismui pateiktas pigiausias iš visų jai pateiktų pasiūlymų. Kiek išardytoje tvoroje buvo metalinių stulpų, ieškovė negalėjo nurodyti. Paaiškino, kad nors jai priklausančios tvoros aukštis buvo apie 1,60 m, tačiau pateiktame pasiūlyme nurodytas tinklo aukštis 1,80 m, nes kitokio neturėjo.

Taip pat pažymėjo, kad kadangi tvora buvo ant žemės sklypų ribos, atsakovas, prieÅ¡ iÅ¡ardydamas tvorÄ , turėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ . II. Atsikirtimai į ieÅ¡kinį Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys yra kaimynai ir atsakovas neginčija, kad ieÅ¡kovei priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės pateiktais VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, įskaitant ir tvorÄ , kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., tačiau namų valdos byloje esantis įraÅ¡as apie 1998 m. vasario 5 d. inventorizuotÄ 1995 m. statybos tvorelę yra iÅ¡brauktas.

Kitoje eilutėje esantis įraÅ¡as yra apie 1999 m. gruodžio 20 d. inventorizuotÄ tvorÄ , tačiau VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose duomenų apie jokiÄ 1999 m. gruodžio 20 d. inventorizuotÄ tvorÄ nėra. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokia tvora buvo inventorizuota, taip pat neaiÅ¡ku, dėl kokios tvoros iÅ¡ardymo ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį. Atsakovas yra įsitikinęs, kad metalinio tinklo ir metalinių stulpelių tvora, kuriÄ jis iÅ¡ardė, nuosavybės teise priklausė jam, todėl su ja elgėsi savo nuožiÅ«ra.

Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane aiškiai matyti, kad tarp šalims priklausančių žemės sklypų dar 1973 m. kovo 29 d. buvo pažymėta 40,00 m ilgio žemės sklypo riba, galinėje žemės sklypo dalyje ribos ilgis buvo 29,50 m, ties riba su sklypu Nr. 6 – 29,00 m, ties (duomenys neskelbtini) – 24,50 m. 1973 m. kovo 29 d. buvo inventorizuoti namų valdos statiniai, tarp jų ir tvora, kurios ilgis – 69,50 m, plotas 97,3 kv.m, aukštis 1,40 m, taip pat ir metalinio tinklo bei metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 24,50 m, plotas 24,50 kv.m, aukštis 1,00 m.

Tarp Å¡alims priklausančių žemės sklypų esančios tvoros ilgis yra toks pats kaip ir žemės sklypo ribų ilgis, ir ji pažymėta bÅ«tent atsakovo žemės sklype. Bendras tvoros ilgis atitinka žemės sklypo ribų ilgį. Tvora buvo vientisa, padaryta iÅ¡ vienodos medžiagos, vienodo aukščio – 1,40 m. Tais pačiais žalios spalvos dažais buvo nudažyta ne tik tvora, bet ir žemės sklype esantis Å¡ulinys, varteliai ir vartai. Atsakovui žinoma, kad Å¡iÄ tvorÄ statė tuo metu buvęs savininkas J.

Ž., jÄ prižiÅ«rėjo buvusi savininkė A. R.. Atsakovas žemės sklypÄ nusipirko su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, taip pat ir kiemo statiniais – lauko tualetu, Å¡uliniu, tvora, jų kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. vasario 3 d. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. birželio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte 2015 m. balandžio 22 d. nurodyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra 39,99 m, atsakovo žemės sklypo ribose iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, per visÄ ilgį pažymėta tvora.

Å iame akte yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as, kad ji su žemės sklypo ribomis sutinka, akte yra pasiraÅ¡iusi, pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kė. Visi dokumentai patvirtina, kad tvora nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl jis Å¡iÄ tvorÄ , kuri buvo neiÅ¡vaizdi, iÅ¡ardė dar 2016 metais, o ieÅ¡kovė jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Atsakovas nurodė, kad tvora, kuriÄ jis iÅ¡ardė, nebuvo cinkuoto tinklo, metaliniai stulpeliai taip pat nebuvo cinkuoti, tvoros aukÅ¡tis buvo 1,40 m, stulpų ilgis – 2 090,00 mm.

IeÅ¡kovė pagal pateiktÄ pasiÅ«lymÄ nori užsitverti naujÄ , daug geresnę tvorÄ , nors teigia, kad ketina atstatyti analogiÅ¡kÄ tvorÄ . IÅ¡ardyta tvora buvo labai sena, todėl vertinant jos nusidėvėjimÄ ir likutinę vertę, ji jokios vertės neturi (1 t., b. l. 50–56). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė, sutikusi su kadastro duomenų pakeitimais, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia nepagrįstai. 2015 m. birželio 1 d. buvo atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengtas Å¡io žemės sklypo planas, kuris 2015 m. balandžio 22 d.

žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktu suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo plane yra pažymėta tvora, kai ieškovės žemės sklypo plane tvoros nėra. Tiek ieškovė, tiek ir tuometiniai atsakovui priklausančio žemės sklypo bendraturčiai suderino sklypų ribas pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte ir ginčo dėl tvoros ribų tarp šių asmenų nekilo (1 t., b. l. 76–78).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės reikalavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad atliekant Å¡alims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus nebuvo tikslinti žemės sklypuose esančių statinių kadastriniai duomenys. Atliekant Å¡alims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus statinių nuosavybės teisės pakeitimai nebuvo atlikti, todėl žemės sklypo plane nebuvo nustatyta nei statinių priklausomybė, nei atlikta inventorizacija.

Paaiškino, kad žemės sklypo plane fiksuojami faktiniai matmenys ir statiniai faktinėje vietovėje. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypų ribų pasikeitimas neturi reikšmės žemės sklypuose esančių statinių nuosavybės teisės pasikeitimui, t. y. nuosavybės teisė į statinius pasikeitus žemės sklypo ribai neprarandama. Žemės sklypo planas pats savaime nepatvirtina fakto, kad jame pažymėti statiniai nuosavybės teisės priklauso žemės sklypo savininkui. Nuosavybės teisę į statinius patvirtina statinių, o ne žemės sklypo, kadastrinių matavimų duomenys.

IÅ¡vadÄ byloje duodančia institucija įtrauktas VÄ® Registrų centras pateikė teismui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad VÄ® Registrų centras negali bÅ«ti laikoma institucija, duodančia iÅ¡vadÄ byloje, tačiau pažymėjo, kad dar 2018 m. balandžio 19 d., atsakant į ieÅ¡kovės 2018 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymÄ , N. Å . buvo praneÅ¡ta, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, taip pat archyvines nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylas, nustatė, kad 1998 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys įregistruotas kiemo statinys – metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių iÅ¡dėstymo plane yra užfiksuota ne ant žemės sklypo ribos su namų valda, esančia (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė taip pat buvo informuota, kad nekilnojamojo turto registre, adresu (duomenys neskelbtini), 1989 m. vasario 3 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruoti kiemo statiniai – lauko tualetas, Å¡ulinys, metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėta tvora statinių iÅ¡dėstymo plane užfiksuota iÅ¡ vakarų pusės perimetre su ieÅ¡kovės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 102–107). III. Liudytojų parodymai Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad jai aplinkybės, susijusios su ginčo tvora nėra žinomos, kadangi nagrinėjant ieÅ¡kovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei pateiktÄ skundÄ , ji, kaip personalo specialistė, nagrinėjo tik skundo aplinkybes dėl seniÅ«no veiksmų.

Liudytoja L. G. parodė, kad ji yra KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei kreipusis į savivaldybės administracijÄ , liudytojai ir jos kolegoms buvo pavesta iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . Skundui nagrinėti sudaryta komisija buvo nuvykusi į vietÄ . Ginčas buvo kilęs tarp N. Å . ir L. T. dėl tvoros, ieÅ¡kovei teigiant, kad kaimynas nugriovė jai priklausančiÄ tvorÄ , užliejo dalį sklypo. AiÅ¡kinantis aplinkybes vietoje, sklypų savininkai pateikė kadastro duomenų bylas ir jau tuomet buvo galima pasakyti, kad ginčo tvora pagal duomenis priklausė L.

T.. Tvora buvo tarp šalims priklausančių žemės sklypų, už tujų, atsakovui priklausančiame žemės sklype. Liudytoja parodė, kad ji yra inžinierė hidrotechnikė, devynis metus dirbo žemėtvarkos skyriuje, todėl moka skaityti kadastrinių bylų duomenis. Jai abejonių dėl to, kad ieškovei priklausanti tvora yra ne ant žemės sklypo ribos, nekilo, buvo nagrinėtos ir žemės sklypų ribos. Nurodė, kad atsakovui priklausanti tvora yra ant sklypo ribos, o sklypo ribos nėra labai daug pasikeitusios.

Å ios aplinkybės bei iÅ¡vados buvo paaiÅ¡kintos ir vietoje. Grįžus buvo suraÅ¡ytas atsakymas, tačiau liudytoja nurodė, kad gavusi Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ ir susipažinusi su parengtu atsakymu, suprato, jog jame padaryta klaida – pasisakant dėl tvoros priklausomybės neteisingai nurodytas žemės sklypo numeris. Antroje pastraipoje turėtų bÅ«ti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad nurodytas neteisingas sklypo numeris, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakymo neteisingumÄ , nes, prieÅ¡ingu atveju, atsakymas bÅ«tų nelogiÅ¡kas.

Jame nurodyta, kad Å¡ie duomenys yra L. T. inventorinėje byloje, o toliau raÅ¡oma apie N. Å . priklausantį ir inventorizuotÄ turtÄ . IeÅ¡kovės namų techninės inventorizacijos byloje buvo pažymėta nedidelė tvoros atkarpėlė, kuri prasidėjo ne nuo žemės sklypo pradžios ir jos tikrinimo metu jau nebuvo. Liudytojos nuomone, ieÅ¡kovei priklausiusi nurodyta tvorelė galėjo atskirti įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ (2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 2 val. 39 min. – 2 val. 59 min.).

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys netenkinamas. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Faktinės bylos aplinkybės Dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių statinių Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad N. Å . 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ su dviem priestatais, dviem rÅ«siais, lodžija, mÅ«rinį tvartÄ ir mÅ«rinę viralinę, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19).

Minėtu adresu esantį žemės sklypÄ N. Å . įsigijo 1997 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 16–17). VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovės N. Å . vardu yra įregistruoti Å¡ie statiniai, esantys jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kiemo statinys – tvora yra įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruota kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys (1 t., b. l. 7–10, 27). IeÅ¡kovės vardu įregistruoti statiniai, iÅ¡skyrus kiemo statinį – tvorÄ , buvo pastatyti 1974 metais (statybos pabaigos metai), o tvora – 1995 m. Visų Å¡ių statinių kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., t. y., kai minėta namų valda nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei. 1995 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklypo plane tvora pažymėta ties kaimyniniu N. U. priklausančiu žemės sklypu, ribos ilgis – 48,45 m, ir ties dalimi kaimyninio atsakovo žemės sklypo, tuo metu priklausiusio A.

R.. Visos ieškovei priklausančio žemės sklypo rytinės ribos ilgis nurodytas 56,85 m, tačiau tvora pažymėta tik ties posūkio tašku su atsakovo žemės sklypo riba (1 t., b. l. 13). 2015 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo plane sutartiniais ženklais tvora pažymėta tik ties riba su N. U. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (1 t., b. l. 28). Nei viename iš šių žemės sklypo planų duomenys apie ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius jai priklausančiame žemės sklype, neužfiksuoti, kas patvirtina, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus jame esančių statinių kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m. gegužės 19 d. atlikus pagrindinę minėtame žemės sklype esančių statinių inventorizacijÄ , jokių duomenų apie žemės sklype esančiÄ tvorÄ nėra nurodyta. Archyvinės bylos, teismo iÅ¡reikalautos iÅ¡ VÄ® Registrų centro, duomenimis, statinių iÅ¡dėstymo planas buvo sudarytas 1997 m. kovo 25 d., tačiau 1995 metų statybos tvora jį sudarant nebuvo užfiksuota.

Pakeitimai ieškovei priklausančios namų valdos techninės apskaitos byloje buvo fiksuoti 1998 m. vasario 5 d., o statiniai perkainuoti – 1999 m. gruodžio 20 d. (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo lapo antra pusė). Statinių išdėstymo plane pakeitimai, atlikti 1998 m. vasario 5 d., fiksuoti raudonos spalvos rašikliu ir yra susiję tik su ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pavaizduota tvora (tvorele). Minėta tvora (tvorelė) fiksuota ne ties žemės sklypo ribomis su gretimais žemės sklypais.

Minėti pakeitimai atsispindi ir namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje žemės sklypo nuotraukoje (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 8 lapas), kurioje pakeitimai fiksuoti mėlynos spalvos rašikliu ir užfiksuoti būtent toje pačioje vietoje, kaip ir statinių išdėstymo plane. Sutartiniais ženklais tvora (tvorelė) fiksuota žemės sklypo vidinėje dalyje ir susideda iš dviejų dalių (ilgesnioji dalis – 38,00 m, trumpesnioji – 12,00 m, aukštis tiek vienos, tiek ir kitos tvoros dalies – 0,45 m).

Namų valdos įkainojimo suvestinėje pateikti duomenys, ties skiltimi „Statiniai“, patvirtina, kad 1998 m. vasario 5 d. inventorizavimo duomenimis užfiksuota tvorelė, 1995 metų statybos, metalinio tinklo, kurios ilgis 50,00 metrų, plotas – 22,50 kv. m, aukštis – 0,45 m. Minėti duomenys idealiai atitinka pirmiau aptartus statinių išdėstymo plane ir žemės sklypo nuotraukoje 1998 m. vasario 5 d. užfiksuotus pakeitimus. 1998 m. vasario 5 d. nustatytų kadastro duomenų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašytas ieškovei priklausantis kiemo statinys – tvora, statybos metai 1995 metai, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri yra ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys.

Minėti duomenys namų valdos įkainojimo suvestinėje iÅ¡braukti, 1999 m. gruodžio 20 d. padarant įraÅ¡Ä apie tvorÄ , tačiau tiek statybos metams, tiek ir tvoros plotui iÅ¡likus tokiems pat, keičiantis tik vertės apskaičiavimo duomenims, teismas, atsižvelgdamas į techninės apskaitos byloje esančius kiemo įrenginių įkainojimo duomenis, keistus taip pat 1999 m. gruodžio 20 d., sprendžia, kad statinys, namų valdos įkainojimo suvestinėje 1998 m. vasario 5 d. įvardintas kaip tvorelė, o 1999 m. gruodžio 20 d.

– kaip tvora, yra vienas ir tas pats statinys, kurio duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., o 1999 m. gruodžio 20 d. tik perkainuota jo vertė. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys (1999 m. gruodžio 20 d. pastatų techninio inventorizavimo darbų aktas (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 94 lapas), kuriame pažymėta, jog atliktas vieno vieneto kiemo statinių perkainojimas. Duomenų apie tai, kad Å¡io akto pagrindu bÅ«tų inventorizuotas koks nors kitas kiemo statinys, byloje nėra).

VÄ® Registrų centro duomenimis, ieÅ¡kovės žemės sklype daugiau tvorų nėra įregistruota. Dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių Atsakovui L. T. asmeninės nuosavybės teise 2015 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59–60). Atsakovas ta pačia pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo ir minėtame žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus – pastatus: gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , lauko virtuvę ir kiemo statinius, įregistruotus kaip gyvenamojo namo priklausinys, – lauko tualetÄ , Å¡ulinį, tvorÄ .

Minėtų pastatų ir statinių statybos metai 1968 m. (statybos pabaigos metai), o kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 61–63; 2 t., b. l. 20–35). 2015 m. birželio 1 d. atsakovui priklausančio žemės sklypo plane, sutartiniais ženklais tvora pažymėta vakarinėje žemės sklypo dalyje, taip pat šiaurinėje bei pietinėje dalyse, t. y. trijose sklypo pusėse (1 t., b. l. 68). 2015 m. balandžio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo suderintos su gretimų žemės sklypų savininkais, tarp jų ir ieškove.

Minėtame akte nurodyti ir kiemo statiniai jų nedetalizuojant. (1 t., b. l. 74–75). Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, minėtoje namų valdoje esantys statiniai pagrinde inventorizuoti 1973 m. kovo 29 d. Statinių iÅ¡sidėstymo plane pakeitimai fiksuoti 1979 m. gegužės 20 d. ir 1989 m. vasario 3 d. 1979 m. gegužės 20 d. pakeitimai fiksuoti mėlynos spalvos raÅ¡ikliu, Å¡iaurinėje, vakarinėje ir pietinėje žemės sklypo ribose pažymint tvorÄ ir vartelius, o 1989 m. vasario 3 d. pakeitimai fiksuoti raudonos spalvos raÅ¡ikliu, pažymint tinklo tvorÄ .

Statinių išsidėstymo plano duomenimis, šiaurinė žemės sklypo, priklausančio atsakovui, riba yra 29,50 m, vakarinė – 40,00 m, pietinė – 24,50 m, rytinė – 39,00 m (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1979 m. gegužės 20 d. užfiksuoti pakeitimai, susiję su statiniais – tvoromis. Minėtų pakeitimų metu fiksuotos dvi metalinio tinklo su metaliniais stulpeliais tvoros – vienos tvoros ilgis 69,50 m, plotas – 97,30 kv. m, aukštis – 1,40 m, kitos tvoros – ilgis – 24,50 m, plotas – 24,50 kv. m, aukštis –1,00 m.

Minėtų tvorų duomenys idealiai atitinka atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas, pažymėtas statinių iÅ¡sidėstymo plane. Kad 1979 m. gegužės 20 d. buvo inventorizuoti du vienetai tvorų ir aptvėrimų, nurodyta ir byloje esančiame 1979 m. gegužės 20 d. pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 26 lapas). Å ie duomenys namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje panaikinti, statinių inventorizacijÄ atlikus 1989 m. vasario 3 d.

Namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje pastatų ir statinių charakteristikoje, sudarytoje 1989 m. vasario 3 d., fiksuoti šie kiemo statiniai: tualetas – 1968 m. statybos, šulinys – 1968 m. statybos, tvora – 1979 m. statybos, vielinio tinklo, tvora – 1979 m. statybos, vielinio tinklo, vartai ir varteliai, vielinio tinklo, 1979 m. statybos. Nurodytas tvorų ir vartelių, vartų nusidėvėjimo procentas – 30 proc. (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lapas, antra pusė).

Pastatų, priestatų Å«kio ir kt. įkainojimas skiltyje „ĮvairÅ«s statiniai“, atliekant įkainojimÄ 1989 m. vasario 3 d. inventorizacijos metu, fiksuoti ne tik tualetas ir Å¡ulinys, 1968 m. statybos, bet ir tvora, 1979 m. statybos, ilgis – 69,50, plotas – 97,30 ir aukÅ¡tis – 1,40 (1 tvora), tvora 1979 m. statybos, ilgis 20,50, plotas – 20,50 ir aukÅ¡tis – 1,00 m. Taip pat nurodyti duomenys ir apie vartelius bei vartus, 1979 m. statybos. Visi Å¡ie statiniai pagaminti iÅ¡ metalinio tinklo (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 8 lapo antra pusė).

Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje žemės sklypo nuotraukoje fiksuoti duomenys apie žemės sklype esančias tvoras, įrašant duomenis apie tvorų aukščius (vakarinėje žemės sklypo pusėje – 1,40 m, pietinėje, nuo (duomenys neskelbtini) pusės – 1,00 m), ilgius (vakarinėje žemės sklypo pusėje – 40,00 m, pietinėje, nuo (duomenys neskelbtini) pusės – 24,50 m, šiaurinėje – 29,50 m) ir tai, kad tvoros yra metalinio tinklo su metaliniais stulpeliais (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 5 lapas).

Atsakovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis apie kitų statinių įkainojimÄ (perkainojimÄ ) nustatyta, kad tualeto, Å¡ulinio, dviejų tvorų ir vartų bei vartelių perkainojimas buvo atliktas 2014 m. lapkričio 13 d., taip pat ir 2015 m. spalio 21 d. Minėtoje lentelėje yra duomenys apie tvorÄ â€“ tinklo, ilgis – 69,50 m, aukÅ¡tis – 1,40 m, tvorÄ â€“ tinklo, ilgis – 20,50 m, aukÅ¡tis 1,00 m, vartus – tinklo, ilgis – 3,50 m., aukÅ¡tis – 1,00 m, vartelius – tinklo, ilgis – 1,00 m, aukÅ¡tis – 1,00 m.

Pažymėtina, kad VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e ties kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais pateikti duomenys patvirtina, kad jų vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2015 m. spalio 21 d., o pateikti duomenys apie atkÅ«rimo sÄ naudas (statybos vertę), nusidėvėjimo procentÄ bei atkuriamÄ jÄ vertę sutampa su namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 33 lapas).

Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 1979 m. gegužės 20 d. iki pat 2015 m. spalio 21 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje nuosekliai ir pastoviai buvo fiksuoti duomenys apie atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius ir jo vardu įregistruotus statinius, tarp jų ir tvoras, kurių ilgis sutampa su atsakovui priklausančio žemės sklypo ribomis ir kurios riboja atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurinę, vakarinę bei pietinę ribas. Dėl šalims priklausančių tvorų buvimo vietos Ieškovei ir atsakovui priklausančių namų valdų techninės apskaitos bylų duomenimis nustatyta ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų tvorų išsidėstymas sklypo plane.

Remiantis statinių iÅ¡sidėstymo plano duomenimis, ieÅ¡kovės vardu įregistruota tvora nėra ties jos žemės sklypo riba, o atsakovui priklausanti tvora fiksuota ties Å¡iaurine, vakarine ir pietine žemės sklypo ribomis. Duomenys, reikÅ¡mingi dėl ginčo tvoros priklausomybės ir jos iÅ¡sidėstymo užfiksuoti byloje esančiuose KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos ir VÄ® Registrų centro raÅ¡tuose. Remiantis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieÅ¡kovei su praÅ¡ymais kreipusis į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijÄ dėl tam tikrų atsakovo atliktų veiksmų, taip pat seniÅ«no veiksmų, minėtiems praÅ¡ymams iÅ¡nagrinėti buvo sudaryta komisija.

Ištyrus ieškovės nurodytas aplinkybes, 2017 m. liepos 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašte, adresuotame ieškovei, nurodyta, kad komisija, sudaryta minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti, patikrinusi vietoje taip pat nustatė, kad: „L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta, tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. Jūsų kadastro duomenų byloje aprašyta tvora, kuri dabar jau neišlikusi buvo Jūsų sklype, bet ne prie sklypo ribos“ (2 t., b. l. 11–14).

IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl jai ir atsakovui priklausančios tvoros, 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ , praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, kam priklauso tvora, nes tiek jos, tiek ir atsakovo nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad jiems priklauso tvora. 2018 m. balandžio 19 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centro Kauno filialas, atsakydamas į N. Å . praÅ¡ymÄ , nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinės bylos (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruotas kiemo statinys – metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1995, ilgis 50,00 m, aukÅ¡tis 0,45 m, plotas 22,50 kv. m.

Statinių išdėstymo plane ši tvora užfiksuota ne ant žemės sklypo ribos su namų valda, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad tvora 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje neįrašyta. Taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir nekilnojamojo turto archyvinės bylos (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m. vasario 3 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruoti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – lauko tualetas, šulinys, metalinio tinklo tvora (statybos metai 1979, ilgis 69,50 m, aukštis 1,40 m, plotas 97,30 kv. m) ir vartai su varteliais. 1989 m. vasario 3 d. statinių išdėstymo plane minėta tvora užfiksuota iš vakarų pusės perimetre su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25, 79, 101).

Nustatyta, jog tai yra ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (3 t., b. l. 26–27). Ginčo esmė Žalos atlyginimo institutÄ reglamentuoja materialinės civilinė teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas, o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymuose numatyta kitaip). Nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinės atsakomybės taikymas, o kartu ir žalos atlyginimas, negalimas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovo veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais, ir priteisti iÅ¡ jo žalÄ , todėl bÅ«tina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, kad bÅ«tų atlyginta, ieÅ¡kovės teigimu, jai padaryta turtinė žala.

Dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo iÅ¡ardant tvorÄ Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad atsakovas L. T., nuosavybės teise įsigijęs namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio ir 2017 m. gegužės mėnesiais iÅ¡ardė tvorÄ , skyrusiÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat dalį tvoros, skyrusios atsakovo žemės sklypÄ ir valstybei priklausančiÄ Å¾emę (toliau – ir ginčo tvora), nekilo. Atsakovas pripažino atlikęs Å¡iuos veiksmus teigdamas, kad iÅ¡ardė jam nuosavybės teise priklausiusiÄ tvorÄ , kuri buvo neiÅ¡vaizdi ir neturinti jokios ekonominės vertės. IeÅ¡kovė N. Å ., reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, atsakovo veiksmus iÅ¡ardant tvorÄ laiko neteisėtais, pažeidžiančiais jos teises, kadangi, jos teigimu, atsakovas iÅ¡ardė jai nuosavybės teise priklausiusiÄ tvorÄ ir tokiu bÅ«du padarė jai 1 602,48 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos iÅ¡ardytai tvorai atstatyti.

Siekiant nustatyti, ar atsakovo veiksmai iÅ¡ardant ginčo tvorÄ , yra neteisėti, bÅ«tina nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė Å¡i tvora. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo vardu yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kaip gyvenamųjų namų, priklausančių ieÅ¡kovei ir atsakovui nuosavybės teise, priklausiniai. IeÅ¡kovės vardu kaip kiemo statinys įregistruota 1995 metų statybos tvora, kurios kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., o vidutinė rinkos vertė nustatyta 1999 m. gruodžio 20 d.

Atsakovo vardu įregistruoti kiemo statiniai – lauko tualetas, šulinys, tvora, statybos pabaigos metai 1968 metai, kadastro duomenys nustatyti 1989 m. vasario 3 d., o vidutinė rinkos vertė nustatyta 2015 m. spalio 21 d. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nei viena iš ginčo šalių nebuvo jiems nuosavybės teise priklausančios tvoros ar tvorų statytojai – namų valdas jie įsigijo jau su pastatytomis tvoromis. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas duomenis apie jiems priklausančias tvoras grindžia remdamiesi trečiųjų asmenų – buvusių namų valdų savininkų paaiškinimais dėl jų namų valdoje buvusios tvoros ar tvorų.

Teismas pažymi, jog esant tokiai situacijai, sprendžiant klausimÄ dėl ginčo tvoros priklausymo nuosavybės teise, bÅ«tina ne tik visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tačiau sprendžiant dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ fakto, oficialÅ«s ir tuo pačiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys nekilnojamojo turto duomenys apie Å¡alims nuosavybės teise priklausančius statinius turi esminę reikÅ¡mę. Visų pirma teismas pažymi, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė pripažinti neteisėtais atsakovo L.

T. veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vežant tvoros konstrukcijas. Byloje ginčo dėl to, kad minėtas statinys – tvora, kuriai suteiktas nurodytas unikalus numeris, yra ieÅ¡kovės nuosavybė, nekilo, tačiau ieÅ¡kovė teigė, jog Å¡iuo unikaliu numeriu įregistruota tvora yra ginčo tvora, skyrusi jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas faktines aplinkybes apie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kurių pagrindu yra įregistruota tvora kaip ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, atsižvelgdamas į VÄ® Registrų centro ieÅ¡kovei ir teismui pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ ir jos buvimo žemės sklype vietÄ , sprendžia, jog 1995 m. statybos ieÅ¡kovei priklausanti tvora, įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, nestovėjo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kuriÄ nugriovė atsakovas.

Å i teismo iÅ¡vada pagrįsta pirmiau nurodytų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotais duomenimis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti jų tikrumu, tyrimu ir vertinimu. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenims apie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ nesant nuginčytiems ar pakeistiems, laikytina, kad ieÅ¡kovės vardu įregistruota tvora atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje esančius duomenis, kurių pagrindu teismas ir sprendžia dėl to, jog atsakovo iÅ¡ardyta tvora nėra ta pati tvora, kuri įregistruota ieÅ¡kovės vardu.

Teismas savo iÅ¡vadÄ grindžia ir žemiau iÅ¡dėstytais argumentais, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės tam tikrų argumentų ar teiginių, kurie, teismo vertinimu, nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių apie jai nuosavybės teise priklausiusiÄ tvorÄ , skyrusiÄ jos ir atsakovo žemės sklypo ribas. Nepaisant pirmiau aptartų nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų apie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusiÄ tvorÄ , ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo teisme metu ir toliau teigė, kad ginčo tvora jai priklausė nuosavybės teise ir kad bÅ«tent ginčo tvora yra įregistruota kaip jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys.

Pasisakydamas iÅ¡samiau dėl Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų argumentų, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tvoros inventorizacija buvo atlikta ir tvoros kadastriniai duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., t. y. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininke jau esant ieÅ¡kovei. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovė neigė namų valdos techninės apskaitos byloje inventorizuotos tvorelės (tvoros) buvimo jos namų valdoje faktÄ , teigdama, kad jokių tvorų ar tvorelių kitur, nei kaip aplink žemės sklypÄ , nebuvo, tačiau teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės, kaip suinteresuotos bylos baigtimi asmens, paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai.

Visų pirma, minėta tvorelė (tvora) buvo inventorizuota ieÅ¡kovei esant namų valdos savininke, todėl inventorizacijÄ atlikusiam asmeniui apie jai nuosavybės teise priklausiusius statinius turėjo nurodyti pati ieÅ¡kovė arba jos įgaliotas asmuo. IeÅ¡kovei neigiant, kad inventorizuota tvora yra kita tvorelė (tvora) nei kad ginčo tvora, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kokia tuomet tvora ar tvoros dalis, kurios ilgis 50,00 m, buvo inventorizuota, t. y. ar, jos teigimu, esanti ties atsakovo žemės sklypo riba, ar ties Å¡iaurine jos žemės sklypo riba, besiribojančia su N. U.

žemės sklypu, kurių nei vienos ribos ilgis neatitinka inventorizuotos tvoros ilgio. Kadangi, kaip jau nurodė teismas, bÅ«tent ieÅ¡kovė, kuriai geriausiai turėjo bÅ«ti žinomi duomenys apie jai nuosavybės teise priklausiusius statinius, inventorizacijÄ atlikusiam asmeniui ar asmenims turėjo nurodyti jai priklausiÄ tvorÄ ar tvoras, toks ieÅ¡kovės konkrečių duomenų nepateikimas, nutylėjimas, tariamas nežinojimas, kokia tvora buvo inventorizuota ir kokie duomenys buvo užfiksuoti jos namų valdos techninės apskaitos byloje, yra abejotinas ir leidžiantis spręsti apie ieÅ¡kovės nurodomų argumentų neatitikimÄ faktinėms aplinkybėms.

Antra, ieÅ¡kovei, kaip namų valdos savininkei buvo (turėjo bÅ«ti) žinomi namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys, tačiau net, jei ieÅ¡kovės teigimu, Å¡ie duomenys neatitiko tikrovės, ji jokių veiksmų dėl to, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų iÅ¡taisyti, nesiėmė nuo pat inventorizacijos atlikimo momento - 1998 m. vasario 5 d., t. y. daugiau nei 20 metų, kas tai pat leidžia manyti apie Å¡ių duomenų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. Be to, ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimus grįsdama bÅ«tent VÄ® Registrų centro duomenimis apie jai nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ , bylos nagrinėjimo teisme metu (ieÅ¡kovės atstovės pozicija) nurodė, kad namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys apie jai nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ (tvorelę) neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausanti ginčo tvora, besiribojanti su atsakovo žemės sklypu ir su N. U.

žemės sklypu, iÅ¡ viso nebuvo pažymėta ar apskaityta namų valdos techninės apskaitos byloje esančiuose dokumentuose. Toks ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumas dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie jos vardu įregistruotÄ tvorÄ teisingumo ir įrodomosios galios, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo teisme metu naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, sudaro pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės nurodomomis aplinkybėmis. Teismas tuo pačiu pažymi, kad statinių iÅ¡dėstymo plane braižomi visi žemės sklype esantys statiniai, o Å¡io plano sudarymo tikslas yra parodyti statinių, kurių kadastro duomenys nustatomi, iÅ¡orės kontÅ«rus, jų tarpusavio iÅ¡sidėstymÄ bei geografinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kritiÅ¡kai vertintini tiek ieÅ¡kovės nurodyti argumentai apie neva jos žemės sklype nebuvusiÄ tvorelę (tvorÄ ), tiek apie neva nepažymėtÄ kitÄ jai nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenims apie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ nesant nuginčytiems ar pakeistiems, laikytina, kad ieÅ¡kovės vardu įregistruota tvora atitinka bÅ«tent namų techninės apskaitos byloje esančius duomenis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė, be kita ko, įvertinus namų valdos techninės apskaitos byloje esantį įraÅ¡Ä apie 1999 m. gruodžio 20 d. atliktÄ inventorizacijÄ (teismo nustatyta, kad Å¡iÄ datÄ fiksuoti perkainojimo duomenys), teigė, jog ginčo tvora buvo inventorizuota 1999 m., tačiau teismas Å¡iÄ aplinkybę visų pirmiau nurodytų argumentų kontekste, vertina kritiÅ¡kai ir kaip neatitinkančiÄ faktinių aplinkybių, nes ieÅ¡kovė ne tik kad negalėjo nurodyti, kodėl tuomet tvoros duomenys sutampa su pirmiau inventorizuotos tvorelės duomenimis, bet, be kita ko, kyla pagrįstas klausimas, kodėl tvora, kurios pastatymo metai nurodomi 1995 m., nebuvo inventorizuota 1998 m. vasario 5 d., kai buvo atlikta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių kitų statinių inventorizacija.

IeÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, taip pat teigė, kad jai nuosavybės teise priklausiusia tvora buvo aptvertas ne tik jai nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, bet ir valstybinė žemė. IeÅ¡kovei nėra žinoma, ar buvo gautas leidimas tverti tvorÄ valstybiniame žemės sklype, tačiau buvęs namų valdos savininkas jai paaiÅ¡kino, kad ir Å¡i tvora buvo statyta jo. IeÅ¡kovės teigimu, sprendimÄ aptverti ir valstybinę žemę lėmė noras iÅ¡vengti miestelio gyventojų vaikščiojimo per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ Ä¯ Å¡alia esančiÄ fermÄ , tačiau teismas Å¡iuos argumentus vertina kritiÅ¡kai.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, to neneigia ir ieÅ¡kovė, ginčo tvora iÅ¡ esmės buvo aptverta pagal atsakovui priklausančio žemės sklypo vakarinę ir Å¡iaurinę ribÄ , o ne iÅ¡tisai per visÄ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo rytinę ribÄ . Teismo vertinimu, siekiu neva iÅ¡vengti miestelio žmonių vaikščiojimo per žemės sklypo ribas, negali bÅ«ti logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas sprendimas tvorÄ tverti pagal kaimyninio žemės sklypo ribÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo brėžinių bei žemės sklypo iÅ¡sidėstymo plano, praėjimas į Å¡alia esančiÄ fermÄ bÅ«tų užtvertas ir tuo atveju, jei tvora, einanti ties rytine ieÅ¡kovės žemės sklypo dalimi, bÅ«tų pastatyta iki pat Å¡iaurinės sklypo ribos, t. y. iÅ¡tisine linija, o ne darant posÅ«kį ties atsakovui priklausančio žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡ku.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kina poreikio tverti tvorÄ aplink kaimyninį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė aplinkybę, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklauso jai, be kita ko grindė ir tuo, kad Å¡i tvora yra pažymėta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planuose. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė itin daug dėmesio skyrė žemės sklypo ribų pasikeitimams, nulemtiems skirtingu metu atliktų kadastrinių matavimų, tačiau teismas pažymi, kad žemės sklypo ribų pasikeitimas pats savaime nėra pagrindas pasibaigti ar atsirasti nuosavybės teisei į tame žemės sklype esančius statinius, o žemės sklype esantys duomenys apie tam tikrus statinius, patys savaime nepatvirtina žemės sklypo savininko nuosavybės teisės į juos.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme žemės sklypo planas apibrėžiamas kaip pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys, t. y. duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4, 12 punktai).

Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė, o Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neginčijo, atliekant ginčo Å¡alims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, juose esančių statinių kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl žemės sklypų kadastriniai matavimai patys savaime nepakeičia statinių kadastrinių duomenų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo planuose nurodomi duomenys apie žemės sklypo ribas, jo iÅ¡sidėstymÄ ir jame esančius objektus, tačiau tvoros, kaip nekilnojamojo daikto priklausomybę, žymi jos teisinė registracija ir duomenys apie nuosavybę registre bei statinių kadastrinėje byloje, tačiau ne tvoros pažymėjimas žemės sklypo plane.

Daiktinės teisės į statinį fiksuojamos statinių kadastrinėje byloje, o ne žemės sklypo plane. Teismas taip pat pažymi, kad žemės sklypo planuose, riba, esanti tarp gretimų žemės sklypų, atvaizduojama abiejų žemės sklypų planuose, todėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, neva tvora yra pavaizduota jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plane, kaip jau buvo nurodyta, pati savaime nepatvirtina ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į Å¡iÄ tvorÄ . Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ pradžių ir teigė, kad ginčo tvora buvo jai priklausančiame žemės sklype ir Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo, tačiau tiek teismui teikiamuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (1 t., b. l. 131), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu vėliau pripažino, kad tvora skyrė gretimus žemės sklypus, o vėliau, atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, buvo pavaizduota atsakovui priklausančiame žemės sklype.

Aplinkybę, kad ginčo tvora buvo ant ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribos, patvirtina ir pačios ieškovės pozicija dėl ieškovui reiškiamų reikalavimų teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas, taip pat leidžia kritiškai vertinti ieškovės nurodomas aplinkybes. Ieškovė taip pat teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.46 straipsnio 3 dalimi, atsakovas sklypų ribas žymėjusios tvoros negalėjo pašalinti be ieškovės sutikimo.

Taigi ieÅ¡kovė pripažįsta, kad ginčo tvora žymėjo sklypų ribas, tačiau teismas sprendžia, jog ir Å¡is ieÅ¡kovės argumentas nepagrindžia jos ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas pažymi, kad minėtas Civilinio kodekso straipsnis reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų (objektų) bendrÄ naudojimÄ tais atvejais, kai savininkų žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krÅ«mais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, tačiau tik negalint nustatyti, kad Å¡ie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie ginčo tvoros priklausomybę nuosavybės teise vienam iÅ¡ žemės sklypų savininkui (kÄ beje savo ieÅ¡kiniu įrodinėja ir pati ieÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovas iÅ¡ardė jai nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ ), todėl Å¡ios materialinės nuostatos dėl ginčo tvoros paÅ¡alinimo Å¡iuo atveju netaikytinos. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objekto savininkas jį gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus.

Tuo atveju, jei ginčo tvora nuosavybės teise priklauso atsakovui, jis, imdamasis veiksmų siekiant paÅ¡alinti Å¡iÄ tvorÄ , neturėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimo. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei ieÅ¡kovei teigiant, kad ginčo tvora skyrė kaimyninius žemės sklypus ir buvo ant žemės sklypų ribos (1 t., b. l. 28, 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 37 min. 15 sek. – 37 min. 25 sek.), teismas kritiÅ¡kai vertina ir ieÅ¡kovės pateiktas fotonuotraukas su juose pavaizduotais geodeziniais riboženkliais ir iÅ¡ardytos tvoros kuolo vieta.

Visų pirma, teismas pažymi, kad šios nuotraukos darytos bylos baigtimi suinteresuoto asmens – ieškovės N. Š.. Teismui nepateikti nepriklausomo asmens, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, kad teismas galėtų vertinti juos kaip objektyvius duomenis. Visų antra, minėtose nuotraukose nėra jokių jas identifikuojančių duomenų, t. y. nėra aišku, nei kur jos darytos, nei kada. Nors minėtose nuotraukose yra pateikti duomenys apie ieškovės ir neva atsakovo žemės sklypus, jų ribas, tačiau duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog šios fotonuotraukos darytos būtent minėtuose sklypuose, nėra.

Trečia, Å¡iose nuotraukose ieÅ¡kovė pati yra nubrėžusi žemės sklypų ribas, tačiau nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ios sklypo ribos atitinka tikrÄ sias žemės sklypų ribas. IeÅ¡kovės nuotraukose žemės sklypų riba brėžiama lygiagrečiai geodeziniams riboženkliams, tačiau, kaip jau nurodyta, nėra aiÅ¡ku, ar minėta žemės sklypų riba nėra kitokia. Be to, kaip jau buvo minėta, vien tai, kad atlikus geodezinius matavimus pasikeitė Å¡alių žemės sklypų ribos, nesudaro pagrindo spręsti apie pasikeitusiÄ nuosavybės teisę į tvorÄ (1 t., b. l. 20–23, 137–138).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktos kitos fotonuotraukos taip pat neįrodo fakto, jog atsakovo iÅ¡ardyta tvora nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų galima spręsti, kad iÅ¡ardyta tvora buvo metalinio tinklo su metaliniais stulpais, Å¡ias aplinkybes patvirtino tiek Å¡alys, tiek liudytojai, kuriems buvo žinomos aplinkybės dėl Å¡ios tvoros. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie tvoros priklausymÄ nuosavybės teise konkrečiam asmeniui. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad jai nuosavybės teise priklausiusi tvora buvo apie 1,60 m aukščio, tačiau ieÅ¡kovės teismui pateiktos fotonuotraukos Å¡ios aplinkybės nepatvirtina – nei vienoje iÅ¡ jų nėra nurodytas tikslus tvoros aukÅ¡tis (1 t., b. l. 24, 133–135).

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad panaÅ¡aus aukščio buvo ir jos statytas Å¡uns voljeras, tačiau ieÅ¡kovės pateiktose fotonuotraukose fiksuojama, kad voljero aukÅ¡tis yra 1,80 m (2 t., b. l. 8). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti Å¡io neatitikimo, vėliau nurodydama, kad Å¡uns voljeras yra aukščiau, taip paneigdama savo nurodytas aplinkybes dėl tvoros ir jai priklausančio Å¡uns voljero vienodo aukščio. Tiek ieÅ¡kovė, tiek bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmÄ kartÄ apklausta liudytoja I.

Å . teigė, kad ieÅ¡kovė ginčo tvorÄ prižiÅ«rėjo, atlikdavo jos remonto, tvarkymo darbus, t. y. elgėsi kaip jos savininkė, – priverždavo atsilaisvinusį tinklÄ , tačiau jokių didesnių remonto darbų neatliko – tinklo ir stulpelių nekeitė. IeÅ¡kovės nurodyti tvoros priežiÅ«ros darbai, jos teigimu, buvo susiję su tuo, kad tvora dėl žemės sklypų skirtingo aukščio buvo pasvirusi į atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pusę. IeÅ¡kovės pateiktose fotonuotraukose matomas tvoros pasvirimas į atsakovui priklausančio žemės sklypo pusę, tačiau Å¡i aplinkybė neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl tvoros priklausymo ieÅ¡kovei ar atsakovui nuosavybės teise, nes faktas, kad tvora per tam tikrÄ laikotarpį pasviro į vienÄ ar kitÄ pusę, nei paneigia, nei patvirtina jos priklausymo nuosavybės teise tam tikram asmeniui (1 t., b. l. 133–135).

Atsakovo pateiktose fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, atsakovo paaiÅ¡kinimais (2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 52 min. 30 sek. – 54 min. 00 sek.) nustatyta, o Å¡ios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir ieÅ¡kovė, kad ginčo tvora jos iÅ¡ardymo metu buvo metalinė, tinklo, su metaliniais stulpeliais (žalios spalvos, kaip ir atsakovui priklausančios tvoros varteliai, vartai, Å¡ulinys ir rÅ«sio durys) ir Å¡iek tiek aukÅ¡tesnė, nei prieÅ¡ atsakovo namÄ esanti tvora.

PrieÅ¡ atsakovo namÄ nuo gatvės pusės esanti tvora yra vielinio tinklo, su betoniniais stulpeliais, varteliai ir vartai žalios spalvos (1 t., b. l. 70, 128, 130). Atsakovas aplinkybę, jog jis iÅ¡ardė jam nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ grindė ir tuo, kad tvora buvo nudažyta tokios pačios spalvos dažais kaip ir varteliai bei namų valdoje esantis Å¡ulinys. Byloje esančios fotonuotraukos tai patvirtina (1 t., b. l. 128–130; 2 t., b. l. 41). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovė tiek savo raÅ¡ytiniuose teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose (2 t., b. l. 15), tiek 2018 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 16 min. 45 sek.

– 17 min. 25 sek.) nurodė, kad ji ginčo tvoros nedažė. PrieÅ¡ingai, paaiÅ¡kino, kad ginčo tvorÄ , jos leidimu, iÅ¡ savo pusės nudažė ankstesnė atsakovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos savininkė. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tvoros stulpeliai nudažyti iÅ¡ visų pusių, jie yra žali, kas paneigia ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl tvoros dažymo tik iÅ¡ vienos pusės. IeÅ¡kovė teismui nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių buvusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, bÅ«tų norėjusi nudažyti ne jai nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ ir Å¡iuos veiksmus bÅ«tų atlikusi, t. y. savo iniciatyva bÅ«tų gerinusi ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , o tam atlikti dar samdžiusi ir kitÄ asmenį.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad A. R. buvo įsigijusi metalinio tinklo ir pageidavo pakeisti ginčo tvoros tinklÄ , tačiau ieÅ¡kovė su tuo nesutiko. Nurodytas paaiÅ¡kinimas dar labiau atrodo nelogiÅ¡kas, nes koks asmuo, bÅ«damas ne jam priklausančio turto savininku, iÅ¡ pradžių įsigytų priemones, reikalingas tam turtui remontuoti, atnaujinti, o tik paskui kreiptųsi į to turto savininkÄ su praÅ¡ymu leisti tÄ daiktÄ remontuoti ar atnaujinti. Be to, tokie veiksmai ne tik kad ekonomiÅ¡kai nenaudingi asmeniui, kuris nėra to turto savininkas, bei ir logiÅ¡kai sunkiai paaiÅ¡kinami.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė kreipimÄ si į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo ne iÅ¡ karto po atsakovo veiksmų iÅ¡ardant tvorÄ 2016 m. balandžio pabaigoje argumentavo tuo, jog atsakovas neva jai nurodė, kad iÅ¡ardyta tvora bus renovuojama (restauruojama). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, kritiÅ¡kai vertina ir Å¡iÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę. IeÅ¡kovė nenurodė jokių logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamų aplinkybių, dėl kurių asmuo, nebÅ«damas tvoros savininku, imtųsi iniciatyvos renovuoti (rekonstruoti) ne jam priklausančiÄ tvorÄ , tokiu bÅ«du gerindamas kitam asmeniui priklausantį turtÄ .

IeÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nelogiÅ¡kumas, tarpusavio neatitikimas teismui leidžia labiau tikėtina laikyti atsakovo nurodytÄ versijÄ , jog ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik tarp kaimynų kilus konfliktui dėl Å¡uns voljero. Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl A. R. siekio remontuoti ginčo tvorÄ , jos veiksmai siekiant jÄ nudažyti ir Å¡ių veiksmų atlikimas, taip pat ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad buvusi namų valdos savininkė A. R. bent du kartus keitė tvorÄ , esančiÄ nuo (duomenys neskelbtini), leidžia spręsti, jog buvę savininkai rÅ«pinosi jiems nuosavybės teise priklausančiomis tvoromis irtai darė pagal savo galimybes, todėl spręsti, kad atsakovo vardu įregistruotos tvoros galėtų bÅ«ti neiÅ¡likę (o tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje), nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Be to, tokie aktyvÅ«s A. R. veiksmai prižiÅ«rint tvorÄ , leidžia spręsti, jog ji jÄ prižiÅ«rėjo kaip Å¡io turto savininkė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog A. R. teiravosi jos apie galimybę dažyti tvorÄ ar keisti tvoros tinklÄ , nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kuriuo ji grindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, yra 2017 m. liepos 21 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12–14), suraÅ¡ytas pateikiant ieÅ¡kovei atsakymÄ Ä¯ jos praÅ¡ymus, kuriame be kita buvo nurodyta, kad komisija, sudaryta aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, patikrinusi vietoje taip pat nustatė, kad:

„L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta, tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. JÅ«sų kadastro duomenų byloje apraÅ¡yta tvora, kuri dabar jau neiÅ¡likusi buvo JÅ«sų sklype, bet ne prie sklypo ribos“. IeÅ¡kovės teigimu, minėtame raÅ¡te nurodytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad ginčo tvora buvo jai nuosavybės teise priklausančiame sklype ir yra jos gyvenamojo namo priklausinys. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, remiantis kokiais duomenimis buvo padaryta minėta iÅ¡vada, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nagrinėjant bylÄ buvo apklaustos šį raÅ¡tÄ rengusios KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojos.

Liudytoja L. G. parodė, kad minėtame raÅ¡te yra padarytas raÅ¡ymo apsirikimas neteisingai nurodant atsakovui priklausančios namų valdos adresÄ â€“ liudytojos tvirtinimu, raÅ¡te turėtų bÅ«ti nurodyta (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl nurodyto raÅ¡ytinio įrodymo vertinimo, teismas pažymi, kad jis laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus – namų valdos techninės apskaitos archyvinių bylų duomenis, 2018 m. balandžio 19 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančius kiemo statinius – sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie paneigtų minėtame raÅ¡te esančiÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. Sprendime pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl minėtuose įrodymuose esančių duomenų, pakartotinai nenurodomos, teismui tuo pačiu pažymint, kad nurodyta iÅ¡vada pagal savo turinį yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taringa. Pažymėtina, kad Å¡iame minėto raÅ¡to sakinyje pasisakoma apie atsakovo kadastro duomenų byloje buvusiÄ tvorÄ . Taigi Å¡iuo atveju abejonių dėl to, kad minėta tvora nuosavybės teise priklausė bÅ«tent atsakovui, nes yra pažymėta jo kadastro duomenų byloje, nekyla.

Tokiu atveju nėra logiÅ¡ka, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti tvora buvo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, juo labiau, kad Å¡i tvora buvo ieÅ¡kovės pastato priklausinys. Byloje nėra jokių duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausiusi tvora buvo jos gyvenamojo namo priklausinys. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinio – tvoros savininkas yra atsakovas, o tokie duomenys, jei minėta iÅ¡vada bÅ«tų teisinga, turėtų bÅ«ti nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e. Teismo manymu, Å¡ioje iÅ¡vadoje pateiktų duomenų neatitikimÄ patvirtina ir tai, kad kitame pastraipos sakinyje yra pasisakoma bÅ«tent apie ieÅ¡kovės kadastro duomenų byloje buvusiÄ tvorÄ .

Teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų duomenys paneigia pirmiau aptartÄ iÅ¡vadÄ . Sprendžiant dėl minėto raÅ¡ytinio įrodymo, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, draudimas atsižvelgti į liudytojos L. G. parodymus dėl minėtame raÅ¡te padaryto raÅ¡ymo apsirikimo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė kėlė abejones dėl liudytojos parodymų patikimumo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja nėra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, kad jos klaidos pripažinimas gali sukelti jai tam tikras neigiamas pasekmes ir darbinėje veikloje, kad iki vykstant tirti aplinkybes liudytoja nepažinojo nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo, kad ji teisme buvo apklausta prisiekusi sakyti tiesÄ byloje, neturi pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumu.

Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, jog minėtas Kaišiadorių rajono savivaldybės raštas nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo tvoros priklausymo jai nuosavybės teise. Tuo pačiu teismas pažymi, jog minėtoje išvadoje buvo pasisakyta ir dėl ieškovės kadastro duomenų byloje aprašytos tvoros, kuri jau neišlikusi, buvimo vietos ir jos išsidėstymo žemės sklype. Minėtame rašte nurodyta, kad ši tvora buvo ieškovės sklype, bet ne prie sklypo ribos.

Minėta iÅ¡vada tik patvirtina teismo pirmiau nurodytus argumentus, kad ieÅ¡kovės namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje nesant daugiau jokių duomenų apie kitÄ tvorÄ , bÅ«tent Å¡i, neiÅ¡likusi ir ne prie sklypo ribos buvusi tvora kaip ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys yra įregistruota vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre. Visų bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovui namų valdoje esanti tvora buvo inventorizuota (vėliausiais duomenimis) dar 1989 m. vasario 3 d., nors archyvinėje namų valdos byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1979 m. gegužės 20 d. atlikus inventorizacijÄ fiksuoti duomenys apie tvorÄ , esančiÄ atsakovui priklausančiame sklype.

Taigi atsakovo vardu įregistruota tvora buvo pastatyta ir įregistruota daug anksčiau, nei kad ieÅ¡kovės vardu įregistruota tvora. Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje duomenys apie statinius – tvoras ir vartus bei vartelius, nuosekliai fiksuojami iki pat 2015 m., kai spalio 21 d. buvo atliktas Å¡ių statinių perkainojimas. Duomenų apie tai, kad Å¡ie statiniai bÅ«tų nugriauti ar jų nebÅ«tų iÅ¡likę, nėra. IeÅ¡kovės namų valdos techninės apskaitos byloje jokių duomenų apie tvorÄ , kuri priklausytų jai nuosavybės teise ir kuri ribotųsi su atsakovo žemės sklypu, nėra.

PrieÅ¡ingai, esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovės vardu yra įregistruota visai kita tvora. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus dėl ieÅ¡kovės teiginių bei jos pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, vertinimo, nustačius duomenis apie ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančias tvoras, kurių duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovės vardu įregistruota tvora nesiriboja su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esant neatitikimams dėl Å¡ios tvoros ir žemės sklypo ribų ilgio, tvoros aukščio ir kitų jÄ identifikuojančių duomenų, nustačius, kad atsakovo vardu įregistruota tvora ribojosi su ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu rytinėje jo pusėje, minėtos tvoros techninėms specifikacijoms atitinkant ginčo tvorÄ â€“ metalinio tinklo ir metalinių stulpų tvora, Nekilnojamojo turto registro duomenims nesant nuginčytiems, VÄ® Registrų centrui ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos sudarytai komisijai aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakius dėl ieÅ¡kovei ir atsakovui įregistruotų tvorų buvimo vietos, byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovo vardu įregistruota tvora, besiribojanti su ieÅ¡kovės žemės sklypu ar valstybine žeme, bÅ«tų neiÅ¡likusi, ieÅ¡kovei patvirtinus, kad ties sklypų riba buvo tik viena tvora ir nepateikus jokių įrodymų apie tvoros, kuri ribotųsi su atsakovo žemės sklypu ir valstybine žeme, statybas, kitiems įrodymams nepatvirtinant ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, visų kitų bylos įrodymų kontekste, teismas sprendžia, jog 1995 m. statybos ieÅ¡kovei priklausanti tvora (įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priklausiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nestovėjo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kuriÄ nugriovė atsakovas.

Teismas sprendžia, jog ginčo tvora buvo įregistruota atsakovo vardu ir priklausė jam nuosavybės teise, todėl su Å¡ia tvora atsakovas galėjo elgtis savo nuožiÅ«ra. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė bÅ«tent jai, todėl ir atsakovo veiksmai iÅ¡ardant ginčo tvorÄ negali bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais jos teises, o kartu ir neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vežant tvoros konstrukcijas, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl žalos dydžio Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydį grindė 2017 m. spalio 2 d. UAB „Elener“ pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateiktais duomenimis apie išlaidas, reikalingas naujai tvorai įrengti.

Pateikto pasiūlymo duomenimis, šios išlaidos, o kartu ir, ieškovės teigimu, jai padarytas žalos dydis, – 1 602,48 Eur (1 t., b. l. 19). Remiantis minėto pasiūlymo duomenimis, nustatyta, kad tvorai pastatyti būtų naudojama: 2 vnt. cinkuoto, regzto tinklo (rulonai), kurio matmenys (mm) 50 x 2.0 x 1 800, kurių vertė su PVM – 135,52 Eur (1 vnt. – 67,76 Eur); 20 vnt. apvalių stulpų D48, karšto cinkavimo, 3 000 mm aukščio, 3,2 mm storio sienelės, kurių vertė 435,60 Eur (1 vnt.

– 21,78 Eur); 8 vnt. stulpo atramų, kurių vertė 203,28 Eur (1 vnt. – 25,41 Eur), 3 vnt. vielos, kurios vertė 24,00 Eur (1 vnt. – 8,00 Eur), 3 vnt. įtempėjo, kurių vertė 3,99 Eur (1 vnt. – 1,33 Eur), 600 vnt. sutvirtinimo skobų, kurių vertė 24,00 Eur (1 vnt. – 0,04 Eur), 36 vnt. sujungimo skobų, kurių vertė 1,44 Eur (1 vnt. – 0,04 Eur). Pateiktame pasiūlyme tvoros montavimo darbų 50 m kaina – 756,50 Eur (1 m – 15,13 Eur), transportavimo išlaidos – 18,15 Eur (1 km – 1,21 Eur).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad teismui pateiktas pasiÅ«lymas, remiantis kuriuo yra paskaičiuotas jai padarytos žalos dydis, buvo pats pigiausias iÅ¡ visų ieÅ¡kovei pateiktų pasiÅ«lymų. Ä® ieÅ¡kovės užklausÄ atsiliepė ir daugiau įmonių, tačiau jų pasiÅ«lymai buvo brangesni. Teismas neturi galimybių įsitikinti Å¡ių aplinkybių pagrįstumu, nes teismui į bylÄ pateiktas tik vienos įmonės pasiÅ«lymas. Vertinant pateiktame pasiÅ«lyme nurodytų medžiagų parametrus ir kiekius, teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, jog jai priklausiusi tvora buvo 1,60 m aukščio, tačiau pateiktame pasiÅ«lyme cinkuoto, regzto tinklo rulono aukÅ¡tis nurodytas 1,80 m.

Nors ieškovei ši aplinkybė turėjo būti žinoma, tačiau ieškovė prašomos priteisti iš atsakovo žalos sumos nesumažino. Paaiškindama, kodėl pateiktame pasiūlyme yra aukštesnė nei išardyta tvora, ieškovė nurodė, kad kitokio aukščio tinklo nebuvo, tačiau teismas pažymi, jog, ieškovės teigimu, jai buvo pateikta ir daugiau pasiūlymų dėl tvoros pastatymo, todėl abejotina, jog nei viena įmonė neturėjo reikiamo aukščio tinklo. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo nurodyti ir kiek išardytoje tvoroje buvo metalinių stulpų.

Visų pirma, teismas pažymi, jog ieÅ¡kovei, kuri teigia, kad tvora nuosavybės teise priklausė jai, bent jau preliminariai turėjo bÅ«ti žinomi Å¡ie duomenys, tačiau teismui Å¡ių duomenų ieÅ¡kovė negalėjo nurodyti paaiÅ¡kindama, jog pasiÅ«lymÄ pateikusios įmonės duomenimis, stulpai į žemę kalami 2,00 – 2,50 m atstumu. Tuo atveju, jei tvoros stulpai į žemę bÅ«tų kalami 2,50 m atstumu, pasiÅ«lyme nurodytas metalinių stulpų kiekis bÅ«tų didesnis nei kad reikalinga 47,50 m ilgio tvorai.

PasiÅ«lyme tvoros montavimo darbai paskaičiuoti montuojant 50 m ilgio tvorÄ , nors, ieÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ardytos tvoros ilgis buvo 47,50 m. Pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo manymu, ne tik kad sudaro pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumu, nes ieÅ¡kovei, teigiančiai, jog bÅ«tent ji yra iÅ¡ardytos tvoros savininkė, bent jau preliminariai galėjo ir ar turėjo bÅ«ti žinomi duomenys apie tvoros aukÅ¡tį, iÅ¡matavimus, tvoroje buvusių metalinių stulpų kiekį, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių teismui negalėjo tiksliai nurodyti.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateikto pasiÅ«lymo naujai tvorai įrengti, jame nurodyta kitokio aukščio tvora, tvoros montavimo darbai paskaičiuoti už ilgesnę tvorÄ , taip pat nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ardytoje tvoroje buvo bÅ«tent 20 metalinių stulpų. IeÅ¡kovė nepateikė ir jokių įrodymų, jog tvora buvo cinkuoto tinklo ir cinkuotų stulpų. Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl nustatytų neatitikimų, ieÅ¡kovei nemažinant praÅ¡omo priteisti nuostolių dydžio atsižvelgiant į nustatytus kiekybinius ir kokybinius tvoros neatitikimus, sudaro pagrindÄ teismui spręsti, jog tuo atveju, jei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ji atsidurtų geresnėje padėtyje nei kad buvo iki jos nurodomų veiksmų – tvoros iÅ¡ardymo atlikimo, kadangi pateiktame pasiÅ«lyme nurodytas darbų kiekis, tvoros aukÅ¡tis, metalinių stulpų kiekis, jau nevertinant ir kitų, smulkesnių elementų, bÅ«tinų tvorai įrengti, skiriasi nuo bÅ«tinų atlikti veiksmų ir bÅ«tinų panaudoti medžiagų kiekio, kad bÅ«tų atstatyta, ieÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ardyta jai priklausiusi 47,50 m ilgio tvora.

Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, visiÅ¡kas ieÅ¡kinio patenkinimas leistų ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Tačiau teismas pažymi, kad nenustačius atsakovo veiksmų iÅ¡ardant ginčo tvorÄ neteisėtumo, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes atsakovo veiksmai negalėjo lemti ieÅ¡kovės žalos atsiradimo. Nekonstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumo, t. y. teismui sprendžiant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ardyta ginčo tvora nepriklausė nuosavybės teise, jai negalėjo bÅ«ti padaryta žala, todėl nenustatinėtinas ir priežastinis ryÅ¡ys.

Netenkinant reikalavimo dėl žalos priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei N. Å . 2017 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant ir garantuojant 100 procentų teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1 t., b. l. 30, 38). 2018 m. gegužės 18 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieÅ¡kovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jai atstovaujant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 81). 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu N. Å . suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant ir garantuojant 100 procentų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos – apylinkės teisme (2 t., b. l. 140).

Pirmiau minėti sprendimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , tačiau, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, tai neatleidžia ieÅ¡kovės nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo kitai bylos Å¡aliai. Nustatyta, kad civilinėje byloje atsakovÄ L. T. atstovavo advokatė Jurgita Žiužnienė (1 t., b. l. 57). Atsakovas už konsultacijas bei atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimÄ 2018 m. vasario 26 d. atstovei sumokėjo 320,00 Eur; už teismo posėdį, pasirengimÄ jam 2018 m. kovo 14 d. sumokėjo 100,00 Eur, už teismo posėdžius bei pasirengimÄ jiems 2018 m. balandžio 24 d. sumokėjo 200,00 Eur (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 46–48).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , konsultacijas, atsakovas savo atstovei yra sumokėjęs 320,00 Eur (2 t., b. l. 93). GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo atstovei už atstovavimÄ viso yra sumokėjęs 560,00 Eur. Pateiktoje suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro: konsultacijos, pasirengimas teismo posėdžiui, teismo posėdis – 2,50 val., galimos taikos sutarties sÄ lygų derinimas, susipažinimas su papildomai gautais dokumentais teisme, konsultacijos, pasirengimas teismo posėdžiui, teismo posėdis – 3,00 val., taip pat konsultacija, pasirengimas teismo posėdžiui – 3 val. (4 t., b. l. 2–5).

Taigi atsakovas L. T. už suteiktas teisines paslaugas bei atstovavimÄ teisme savo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei viso sumokėjo 1 500,00 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, pagal kuriÄ Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžius, jų sudėtį bei tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių advokatams už jų teikiamas teisines paslaugas dydžių, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgai (daugiau nei vienus metus), byla du kartus nagrinėta pirmosios instancijos teisme, vienÄ kartÄ â€“ apeliacinės instancijos teisme, į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumÄ â€“ nors byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje buvo svarstyti klausimai, susiję su statinių ir žemės sklypų kadastriniais duomenimis, inventorizacija, o Å¡ie klausimai reikalauja specialaus pasirengimo ir nėra įprasti bei dažnai pasitaikantys daugelyje nagrinėjamų bylų, todėl, teismo vertinimu, tai galėjo lemti ilgesnį atsakovo atstovės pasiruoÅ¡imÄ Å¡iai nagrinėjamai bylÄ , o kartu ir didesnes iÅ¡laidas atlyginant už suteiktas paslaugas, sprendžia, kad atsakovo turėtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms teisinėms paslaugoms ir negali bÅ«ti vertinamos kaip per didelės. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nedaug skiriasi nuo ieÅ¡kovės praÅ¡ytos priteisti turtinės žalos dydžio, pati savaime nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį.

Teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , įvertina ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir atsižvelgia į tai, dėl kokių priežasčių susidarė Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos – į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi ieÅ¡kovė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas sÄ lygojo jos veiksmai inicijuojant ginčo nagrinėjimÄ teisme. IeÅ¡kovė net ir gavusi 2018 m. balandžio 19 d. VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ raÅ¡tÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad jai priklausanti tvora nėra ant sklypo ribos su atsakovu, toliau tęsė bylinėjimosi procesÄ , pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neatsisakė, o tai lėmė papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis bei teismo posėdžiuose dažnai nurodytos aplinkybės apie jos sveikatos bÅ«klę taip pat nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, kadangi asmuo, kreipdamasis į teismÄ ir reikÅ¡damas nepagrįstÄ reikalavimÄ , nepriklausomai nuo savo turtinės padėties ir sveikatos bÅ«klės, turi prisiimi galimÄ neigiamų padarinių, susijusių su jo pareikÅ¡tų reikalavimų nepatenkinimu, atsiradimo rizikÄ . Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti mažinama, todėl netenkinant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles, Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei N. Å . buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų valstybės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad valstybės iÅ¡laidos už Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ yra 1 023,01 Eur (2 t., b. l. 81, 125; 3 t., b. l. 157). Netenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 12,33 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija minimaliÄ 3,00 Eur dydžio sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl jų atlyginimo klausimas valstybei turi bÅ«si sprendžiamas.

Teismui netenkinant ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinio, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėtų bÅ«ti priteisiamos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau, kadangi ieÅ¡kovė yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ nepriteistinos (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290–291, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės N. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1 500,00 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės N. Å . nepriteisti. Nepriteisti valstybei iÅ¡ atsakovo L. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Teisėja Jurgita Jasinskaitė