fe29670a-1f71-4d49-8fb6-1fdcc09fa32e · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-667-425/2021. Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00759-2021-1. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7510-762/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

M. dėl skolos, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 441,83 Eur nesumokėtų nuomos įmokų; 397,64 Eur delspinigių; 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 19,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas 2.

Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o ieÅ¡kovė pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo RoiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės J. M. 441,83 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 39,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 80,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos preliminariai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. pagal Å¡alių sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei iÅ¡nuomojo kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ televizorių „(duomenys neskelbtini)“ 18 mėnesių terminui. Tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų – laiku nustatytų įmokų nemokėjo, į ieÅ¡kovės siųstÄ raginimÄ atsiskaityti nereagavo. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, tačiau nevykdė savo prievolių sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 441,83 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, procesinių palÅ«kanų bei dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų yra pagrįstas.

5. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors 2020 m. birželio 22 d. tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė yra vartotoja (iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iÅ¡ juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugÄ užtikrinančios teisės normos.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sutarties Å¡alys susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Tokiu atveju, metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principus, o praÅ¡omi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovės skolos, ieÅ¡kovės taikomas netesybų dydis (0,5 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ) yra vertintinas kaip neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ), todėl mažintinas iki 0,05 proc. ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 39,76 Eur delspinigių (skaičiuojant už 180 dienų nuo 441,83 Eur nesumokėtų nuomos įmokų).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei 397,64 Eur delspinigių bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. 7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju aptariamo įstatymo nuostatos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomos VKÄ® nuostatos. 7.2. Pažymi, jog iÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKÄ® bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. 7.3.

Apeliantė sutinka, jog tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu bÅ«du tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos LR VKÄ® normos 7.4. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. 7.5. Be to, atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams. 7.6.

ReikÅ¡minga ir tai, kad atsakovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sÄ lygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡ytų priteisti delspinigių dydį nuo 397,64 Eur iki 39,76 Eur.

9. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovo prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020-06-22 sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu, pagal kuriÄ nuomotojas iÅ¡nuomojo atsakovei kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ televizorių, 18 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. 10. 2020-11-12 tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisęs į atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ (CK 6.101-6.110 straipsniai).

Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. iÅ¡nuomojo kilnojamÄ jį daiktÄ 18 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, su galimybe pasibaigus sutarties terminui įsigyti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ už 1 Eur, o atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminÄ , be to, negrÄ Å¾ino iÅ¡nuomoto daikto pradiniam kreditoriui. Ä® pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl praleidus prievolės įvykdymo terminÄ , pradinis kreditorius 2020-10-03 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuomos sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovas yra skolingas 198,54 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl plačiau nagrinėti nesumokėtų įmokų nuomos klausimÄ nėra pagrindo.

11. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 397,64 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, o be to ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomÄ (441,83 Eur / 397,64 Eur).

Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė praÅ¡ytų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, o praÅ¡omi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli. Dėl to, atsižvelgiant dar ir į atsižvelgiant į VKÄ® nuostatas bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 39,76 Eur (441,83 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius. IeÅ¡kovė pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi Å¡alių sutarto delspinigių dydžio.

12. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sprendžiant klausimÄ dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos visada turi bÅ«ti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKÄ® nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

14. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKÄ® nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumÄ . Dėl to, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKÄ® nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iÅ¡ įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomÄ vartotojams, yra VKÄ®. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti VKÄ® nuostatas, kaip reglamentuojančias panaÅ¡ius teisinius santykius, pagal įstatymo analogijÄ , ribojant Å¡alių sutarties laisvės principÄ ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrinÄ , vertinant priteistinų delspinigių dydį iÅ¡ vartotojo.

15. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKÄ® nuostatas bei taikydama jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimÄ CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės Å¡alies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės praÅ¡omas 180 dienas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo.

17. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ) yra teisiÅ¡kai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai virÅ¡ija VKÄ® normose numatytÄ dydį, tačiau ir praktiÅ¡kai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų, kai viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 39,76 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių.

21. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas