fe28dd3d-eb09-49fc-bbcd-69cd20747d7f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-5427-957/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04629-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui T.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriui/įgaliotam asmeniui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi/įgaliotu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. leido įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti statybos pagalbinius darbus I. N. (I. N.) (Ukrainos pilietis), gim. (duomenys neskelbtini), įmonės statybos objektuose Belgijos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties, nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ nustatytos tvarkos, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV), apie darbuotojo I.

N. įdarbinimÄ , vienÄ dienÄ iki darbo pradžios, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. birželio 15 d., galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad I. N. atvažiavo į ES uždirbti ne iÅ¡ statybos darbų, o pasipelnyti iÅ¡ įmonės. Pagal duotus dokumentus matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. padarė avarijÄ , tai tada I. N. ir atvyko į ES. Su I. N. nesusipažino, tai tuo metu kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, direktorius gamybai Ukrainos pilietis O. V. (O. V.), kuris buvo vienintelis akcininkas. Jo pareigos buvo vadovauti gamybinei, finansinei, ekonominei veiklai ir atsakyti už jÄ , tvirtinti bendrovės vidaus darbo taisykles ir pan.

Jis (t. y. V. K.) buvo komercijos direktorius ir vienintelė pareiga buvo vadovauti Å«kinei įmonės veiklai, sudarydavo darbo sutartis. Be to, buvo paskirtas direktoriumi, nes reikėjo prisijungti prie EPI sistemos, bet realiai direktoriaus veiklos nevykdė. Kai vadovavo įmonei, buhalterijÄ tvarkė mama S. K.. Ä®statai buvo pasiraÅ¡yti, jog realus įmonės valdytojas – O. V.. Su I. N., kuris Lietuvos Respublikoje buvo nuo rugsėjo 14 d., net susitikęs nebuvo. Pagal visÄ Å¡itÄ buvo pasiraÅ¡yti darbo nuostatai, kur I.

N. galėjo atleisti tik pats savininkas, tačiau tų dokumentų neturi, nes ten nebedirba ir jam jie nepriklauso. Ä®monės savininkas informavo, kad reikia paruoÅ¡ti tarpininkavimo raÅ¡tÄ , prisijungti prie sistemos ir paduoti ambasadai. Darbo sutartį sudarė rugsėjo 17 d. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra liepos 3 d. ir liepos 2 d. sutartys, tačiau, kas tai per sutartys nežino, jų nėra matęs, jas pamatė tik darbo ginčų komisijoje, nes paraÅ¡as ir vardas yra ne jo, bet matosi, kad rašė ne lietuvis, nes paraÅ¡yta „liepa 03“, o ne „liepos 03“ ir taip per visas sutartis.

Dėl I. N. susisiekęs telefonu O. V. 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje pasakė, kad reikės paruoÅ¡ti sutartis, kurias perduos I. N.. Paruošė darbo sutartį prieÅ¡ rugsėjo 14 d., kad atvažiavęs į LietuvÄ I. N. jau galėtų dirbti. Dokumentus dėl įdarbinimo padavė O. V. į rankas, po to O. V. atnešė pasiraÅ¡ytÄ kopijÄ , buhalterė I. N. priėmė į darbÄ bei pranešė visoms institucijoms. Jis (t. y. V. K.) buvo įmonės direktorius, bet visa veikla užsiiminėjo savininkas O.

V., kadangi jis priėjimo prie banko, prie turto neturėjo, taip pat ir antspaudo neturėjo. Iki rugsėjo mėn. pradžios apie I. N. iÅ¡ vis nežinojo. Sužinojo tik tada, kai jis teikė dokumentus į ambasadÄ , tačiau kada tai buvo, pasakyti negali, nes nebeturi dokumentų. Darbo ginčų komisijoje paaiÅ¡kino apie tris sutartis. Viena sutartis, kuri buvo rugsėjo mėn., pasiraÅ¡yta, kai I. N. buvo Lietuvoje ir turėjo bÅ«ti dar dvi sutartys: viena – jeigu dirba Lietuvoje ir kita – jeigu I. N. siunčiamas į užsienį.

Turėjo būti dar dvi sutartys, kurios pateiktos ambasadai, tačiau jų neturi ir nežino, kurios datos jos turėjo būti. Ambasada turėtų turėti tas sutartis, viena sutartis turėjo būti Ukrainoje Lietuvos ambasadoje. Tas sutartis sudarinėjo įmonės savininkas ir ten turėjo būti įmonės savininko O. V. parašai. Viena rugsėjo 14 d. sutartis yra originali. Jis (t. y. V. K.) pats pasirašė ant vienos sutarties, o ant kitų sutarčių nepasirašė. Nežino, kaip byloje atsirado „A1“ forma dokumentas, nes darbo ginčų komisijai parodė originalų „A1“, kur yra jo pavardė, tai ten ir datos skirtingos ir ponia, kuri išdavė šį „A1“, yra kitokio vardo ir pavardės. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas T.

V. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad V. K. jiems yra žinomas, nes jis su mama steigia įmones, kurių valdymas eigoje perduodamas Ukrainos piliečiams. Be to, V. K. jau baustas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalų darbÄ . Asmuo tiesiogiai nedalyvauja įmonės valdyme, bet pagal „Registrų centrÄ â€œ yra vadovas ir sudarinėja darbo sutartis. Dabar matosi ta pati situacija, Å¡is pažeidimas gaunasi anksčiau nei asmuo buvo nubaustas prieÅ¡ tai. V. K. nesiorientuoja įmonės valdyme, bet posėdžio metu pripažino, kad vadovavo įmonei, o dabar jau kratosi atsakomybės. IÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus T.

V. 2019 m. spalio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1978-2019 matyti, kad jame nurodyta V. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeisti teisės aktų reikalavimai, ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarymÄ , kitos žinios, bÅ«tinos bylai iÅ¡spręsti. Be kita ko, V. K. nurodė, jog aplinkybes paaiÅ¡kins teisme (b. l. 2). IÅ¡ 2019 m. spalio 23 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015-0843 matyti, kad nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo atliktas tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), kurios direktorius yra V.

K., gavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriuje gautÄ VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų pirmininkės L. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimai I. N. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose Belgijos Respublikoje. Å iame nelegalaus tyrimo akte nurodoma, kad VDI darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama darbo byla, pagal ieÅ¡kovo I. N. praÅ¡ymÄ atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus įmonės dokumentus ir VSDFV duomenimis, ieÅ¡kovas I.

N. dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. 2018 m. rugpjūčio 17 d. 4.00 val. I. N. vairuodamas įmonei priklausantį automobilį „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vokietijoje pakliuvo į eismo įvykį, policija surašė protokolÄ . Darbo ginčų komisijos nuomone, įmonės automobilį gali vairuoti iÅ¡imtinai tik jos darbuotojas arba automobilį iÅ¡sinuomojęs asmuo. Ä®monė duomenų, patvirtinančių, kad tarp jos ir I. N. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, nepateikė.

Buvo nustatyta, kad Potsdamo (Vokietija) prokuratÅ«ra nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dėl I. N. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio, sumokėjus į valstybės kasÄ 300 JAV dolerių. 2018 m. rugpjūčio 17 d. įmonės akcininkas O. V. per „Viber“ siuntė darbuotojams žinutes, kuriose aiÅ¡kiai nurodo, kokia informacija turi bÅ«ti teikiama Belgijos pareigÅ«nams, jeigu bÅ«tų atliekamas koks nors patikrinimas. Viename iÅ¡ laiÅ¡kų pabrėžiama, kad negalima sakyti, jog darbuotojai į BelgijÄ atvyko tiesiai iÅ¡ Ukrainos, o reikia sakyti, kad iÅ¡ pradžių jie dirbo Lietuvoje, o vėliau įmonė sutvarkė dokumentus komandiruotei ir iÅ¡siuntė į BelgijÄ . 2018 m. spalio 14 d. per „Viber“ nuo O.

V. atsiųstoje žinutėje I. N. nurodyta „už butÄ rugsėjo mėn. Briuselyje – 26,66“. Tarp įmonės ir I. N. darbo sutartis Nr. 07.03 buvo pasiraÅ¡yta 2018 m. liepos 3 d. Taip pat tarp įmonės ir I. N. 2018 m. liepos 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 07.03. Minėtos darbo sutartys sudarytos skirtingomis datomis, tačiau registracijos numeriai vienodi. VSDFV praneÅ¡imas apie I. N. neperduotas. Informacijos patikrinimui pateikta „A1“ forma, kurioje nurodyta, kad asmuo yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, data nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 3-25).

IÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu – direktoriumi nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 23 d. vadovu buvo O. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo vadovu ir laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (b. l. 26). I. N. 2019 m. vasario 1 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad visas su darbo užmokesčiu susijusias iÅ¡laidas apmokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų, jokių darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių nebuvo gauta. 278 Eur sumÄ pervedė 2018 m. gruodžio 26 d. ir 495 Eur sumÄ â€“ 2019 m. sausio 3 d., daugiau jokių pinigų negavo.

Paskutinė darbo diena Belgijoje buvo 2018 m. lapkričio 15 d. Jokių buhalterinių dokumentų (iÅ¡skyrus sutartis), patvirtinančių darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių iÅ¡mokėjimÄ , nepasirašė. IÅ¡ O. V. atsiųstų SMS žinučių kopijų matyti, kad reikalauja pateikti jam iÅ¡dirbtas valandas. Pasak I. N., dėl dienpinigių paraÅ¡ai suklastoti, jis buvo Belgijoje nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., tai matyti ir iÅ¡ SMS susiraÅ¡inėjimo ir iÅ¡ atgalinio bilieto iÅ¡ Belgijos į VarÅ¡uvÄ , jokių sumų jis negavo.

PasiaiÅ¡kinime dėl kelionės nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Vokietijos policijos protokolo bei iÅ¡ antspaudų pase, kad važiuodamas iki Belgijos firmos automobiliu per LenkijÄ ir VokietijÄ , pateko į avarijÄ , buvo iÅ¡raÅ¡yta 300 JAV dolerių dydžio bauda. Baudos, iÅ¡laidų degalams, nuolatinio bilieto kainos ir jo papildymo sumos, firma nekompensavo. Be kita ko, iÅ¡ SMS ir mokėjimo kvito kopijos matyti, kad pirko vizÄ ir pervedė pinigus į O. V. sÄ skaitÄ , taip pat nuolat nuskaičiuodavo pinigus kažkokioms baudoms, o vėliau iÅ¡ viso bandė įbauginti grėsme gyvybei.

Jis ten važiavo dirbti tinkuotoju. Elektriku dirbti negalėjo, nes neturi leidimo dirbti su elektra, nebuvo pavestas saugumo technikos instruktažas, neatliktas sveikatos patikrinimas. Jis (t. y. I. N.) nėra buvęs Lietuvoje (b. l. 27). I. N. 2019 m. vasario 13 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. jam buvo suteikta Lietuvos viza ir uždėtas spaudas pase, sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ jis 2018 m. liepos 16 d. pradeda darbÄ . 2018 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartis, kuriÄ darbdavys pateikė komisijai yra suklastota, ji pasiraÅ¡yta jo suklastotu paraÅ¡u.

Dėl A-1 pažymos paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡duodama kiekvienam darbuotojui ir patvirtina, jog toks darbuotojas draustinas socialiniu draudimu Lietuvos teritorijoje. Å iuo atveju tokiÄ pažymÄ galėjo iÅ¡duoti ir įregistruoti tik VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba. Be to, iÅ¡ atgalinio bilieto Belgija-VarÅ¡uva matyti iÅ¡vykimo autobusu iÅ¡ Briuselio data ir laikas, o iÅ¡ spaudų pase – kada kirto Lenkijos sienÄ . Dirbant Belgijoje užsienio darbuotojams yra privaloma „Limosa“ deklaracija, kuriÄ reikia gauti iki pradedant darbÄ ir įregistruoti internete.

Å iuo atveju darbdavys to nepadarė, tuo pažeisdamas įdarbinimo tvarkÄ ir suteikdamas nelegalaus darbuotojo statusÄ . Darbdavio duomenimis, Belgijoje buvo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. spalio 31 d., todėl akivaizdu, kad Å¡is terminas nesutampa su deklaracijos terminu. Be kita ko, nurodoma, kad firma savo įsipareigojimų nevykdė, neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio, nekompensavo komandiruotės, kitų iÅ¡laidų. Jeigu darbuotojai vyksta į ilgesnes nei 30 dienų trukmės komandiruotę į Europos SÄ jungos Å¡alis, jam taikomi Lietuvos ir Europos SÄ jungos teisės aktų nustatyti minimalÅ«s teisinės pagalbos standartai, darbdavio įsipareigojimas mokėti minimalų užsienio valstybės (Belgijos) darbo užmokestį, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas (b. l. 28-29).

IÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi I. N., gim. (duomenys neskelbtini), kaip užsienietį, turintį vizÄ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Tuo tarpu laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo nedraudiminis (b. l. 33-34). IÅ¡ paso kopijos matyti, kad I. N. buvo suteikta „D“ tipo (ilgalaikė) viza vieneriems metams, galiojanti Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 15 d.

Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 16 d. kirto Lenkijos sienÄ , o 2018 m. lapkričio 18 d. įvažiavo į LenkijÄ (b. l. 35). IÅ¡ byloje esančios „A1“ pažymėjimo formos dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų kopijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. liepos 15 d. I. N. buvo suteiktas Å¡is pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, jog jis yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir neprivalo mokėti įmokų kitoje valstybėje narėje.

I. N., dirbantis pagal darbo sutartį, darbdavio bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siunčiamas dirbti į BelgijÄ (b. l. 36-38). IÅ¡ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų kopijos matyti, kad komercijos direktorius vadovauja Å«kinei įmonės veiklai – sudaro darbo sutartis su darbuotojais, pasiraÅ¡yta V. K. (b. l. 42-43). IÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo skyriaus raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad per EPIS e. paslaugų portalÄ V.

K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. liepos 3 d. buvo pateikęs tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo darbo pagrindu Ukrainos piliečiui I. N.. Daugiau laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. dėl minėto Ukrainos piliečio, per EPIS e. paslaugų portalÄ jokie tarpininkavimo raÅ¡tai teikti nebuvo (b. l. 66). O. V. notariÅ¡kai patvirtintame pareiÅ¡kime nurodoma, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 17 d. laikotarpiu jis buvo firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir jos direktorius, kurio pareigos buvo darbuotojų paieÅ¡ka, atleidimas iÅ¡ darbo, darbų paskirstymas ir organizavimas, statybos objektų paieÅ¡ka, darbo užmokesčio paskirstymas bei finansinės, Å«kinės veiklos vykdymas (b. l. 73-74).

V. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Taigi, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, asmuo nelaikomas pažeidusiu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu, įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį, įvykdo Å¡ias sÄ lygas:

1) ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;

2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ar kitai Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuota, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Å ios bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymÄ reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 straipsnis).

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Nors pats V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltės dėl nurodyto administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad pagal dokumentus matyti, jog I.

N. 2018 m. rugpjūčio 17 d. padarė avarijÄ , tai tada jis ir atvyko į ES. Su I. N. nesusipažino, iki rugsėjo mėn. pradžios apie I. N. iÅ¡ vis nežinojo, tai tuo metu kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, direktorius gamybai Ukrainos pilietis O. V.. Jis (t. y. V. K.) buvo komercijos direktorius ir vienintelė pareiga buvo vadovauti Å«kinei įmonės veiklai, sudarydavo darbo sutartis. Be to, buvo paskirtas direktoriumi, nes reikėjo prisijungti prie EPI sistemos, bet realiai direktoriaus veiklos nevykdė.

Su I. N., kuris Lietuvos Respublikoje buvo nuo rugsėjo 14 d., net susitikęs nebuvo. Dėl I. N. susisiekęs telefonu O. V. 2018 m. rugsėjo mėn. pasakė, kad reikės paruoÅ¡ti sutartis, kurias perduos I. N.. Paruošė darbo sutartį prieÅ¡ rugsėjo 14 d., kad atvažiavęs į LietuvÄ I. N. galėtų dirbti. Dokumentus dėl įdarbinimo padavė O. V. į rankas, po to O. V. atnešė tÄ pasiraÅ¡ytÄ kopijÄ , o buhalterė I. N. priėmė į darbÄ bei pranešė visoms institucijoms. Darbo sutartį sudarė rugsėjo 17 d.

O dėl liepos 3 d. ir liepos 2 d. byloje esančių sutarčių paaiškino, kad nežino, kas tai per sutartys, jų nėra matęs, nes parašas ir vardas yra ne jo. Taigi, nors V. K. neigia, jog tai jis su Ukrainos piliečiu I. N. buvo sudaręs darbo sutartį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas/įgaliotas asmuo, tačiau kaip matyti, jis iš esmės neginčija to fakto, kad I. N. buvo įdarbintas, o tokie jo parodymai iš dalies atitinka faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes. Konstatuotina, kad tokie V.

K. parodymai nepaneigia jo kaltės, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , kadangi byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad visa I. N. įdarbinimo procedÅ«ra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvi nelegalaus darbo priedanga Belgijos Respublikoje. Å iame kontekste teismas pažymi, kad bylos medžiaga sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad objektyviai I. N., laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. esant darbo sutarties požymiams dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės statybos objektuose Belgijos Respublikoje ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nepateikus praneÅ¡imo VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 5 d. Darbo ginčių komisijos sprendimo, kuris galiojantis ir nepanaikintas, matyti, kad nustatyta, jog V. N. objektyviai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Belgijoje (b. l. 9-12). Tai patvirtina I. N. pateiktas pareiškimas (paaiškinimas), trumposios tekstinės žinutės, duomenys apie eismo įvykį įmonės automobiliu ir kt. (b. l. 13-32). Pastebėtina, kad nors V. K. ir neginčijo to, kad Ukrainos pilietis I.

N. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Å¡ioje byloje vis tik konstatuotina tai, kad nelegaliai įdarbinus I. N. buvo pažeisti DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatai. Tokia iÅ¡vada darytina sugretinus bylos įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningÄ visumÄ . Pirmiausia pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių darbo sutarčių Nr. 07.03 kopijų, sudarytų 2018 m. liepos 3 d. ir 2018 m. liepos 2 d., matyti, jog I.

N. priimamas į darbÄ bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriko bei tinkuotojo pareigose. Taip pat buvo susitarta dėl darbo sÄ lygų, nustatyta darbo pradžios data – 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 5-8). IÅ¡ byloje esančios „A1“ pažymėjimo formos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. liepos 15 d. I. N. buvo suteiktas Å¡is pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, jog jis yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir neprivalo mokėti įmokų kitoje valstybėje narėje.

I. N., dirbantis pagal darbo sutartį, darbdavio bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siunčiamas dirbti į BelgijÄ (b. l. 36-38). Tačiau iÅ¡ darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraudusi I. N., kaip užsienietį, turintį vizÄ vėlesniu laikotarpiu negu buvo susitarta minėtose darbo sutartyse – nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., o laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo nedraudiminis (b. l. 33-34).

Å iame kontekste teismas pažymi, kad iÅ¡ties, apie Å¡io asmens įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta VSDFV, tačiau vėlesniu metu, nei darbo sutartyse numatyta darbo pradžia (b. l. 5-8). Pastebėtina, kad pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančių sutarčių matyti, kad nėra nurodyta, jog I. N. darbo vieta bus Belgijos Respublikoje (b. l. 5-8). Todėl Å¡iuo atveju yra taikomas reikalavimas praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyse numatyta darbo pradžia 2018 m. liepos 16 d., tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV teritoriniam skyriui turėjo pateikti ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. Tuo tarpu 2019 m. spalio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0843 nurodoma, kad pagal pateiktus įmonės dokumentus ir VSDFV duomenis, I.

N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. (b. l. 3-25). Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus duomenis apie I. N. įdarbinimÄ tik 2018 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 33), buvo pažeistos DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Pats I. N. savo 2019 m. vasario 1 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad Belgijoje jis buvo nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. (b. l. 27). Teismas iÅ¡ esmės neturi pagrindo abejoti tokiomis I.

N. nurodytomis aplinkybėmis, nes tiek nelegalaus darbo tyrimo aktas, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ties, I. N. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Vokietijoje, vairuodamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault“, pakliuvo į eismo įvykį (b. l. 13). Be to, vienas iÅ¡ bendrovės vadovų O. V., dar tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. siuntė darbuotojams žinutes, nurodydamas kokia informacija turi bÅ«ti teikiama Belgijos pareigÅ«nams, jeigu bÅ«tų atliekamas koks nors patikrinimas (b. l. 3, 14).

Ir iÅ¡ byloje esančios paso kopijos matyti, kad I. N. 2018 m. rugpjūčio 16 d. kirto Lenkijos sienÄ , o 2018 m. lapkričio 18 d. įvažiavo į LenkijÄ (b. l. 35). Todėl nekyla abejonių, jog iÅ¡ties, nurodytu laiku, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. I. N. faktiÅ¡kai buvo ne Lietuvoje ir tai buvo žinoma buvusiam vadovui O. V. (b. l. 26), kuris siųstose žinutėse aiÅ¡kiai nurodė, kokia informacija turi bÅ«ti teikiama Belgijos pareigÅ«nams, jeigu bÅ«tų atliekamas koks nors patikrinimas (b. l. 3-25).

Esant aptartoms aplinkybėms, V. K. proceso metu nurodoma aplinkybė, kad su I. N. darbo sutartis buvo sudaryta tik rugsėjo 17 d. paneigta byloje esančiais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, kad nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. inkriminuotas nelegalus įdarbinimas ukrainiečio I. N., kuris atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jis nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve.

Todėl įdarbinant tokį asmenį privalu laikytis norminių teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Byloje esantys duomenys rodo, kad prieÅ¡ įdarbinant Ukrainos pilietį I. N., jam nebuvo gautas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – darbo sutartys sudarytos 2018 m. liepos 2 ir 3 d., kuriose numatyta darbų pradžia 2018 m. liepos 16 d. Tuo tarpu „D“ tipo viza I. N. suteikta laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 15 d. (b. l. 35), kuri buvo suteikta pažeidžiant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , t. y. ji buvo pateikta pažeidžiant nustatytus reikalavimus pateikti ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne pateikiant vizÄ nuo darbo sutartyje sutarto darbo pradžios laiko.

Nagrinėjamu atveju, „D“ viza I. N. turėjo bÅ«ti suteikta ne vėliau kaip 2018 m. birželio 29 d. Taigi, pirmiau iÅ¡dėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad I. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Belgijos Respublikoje kitu laikotarpiu – ankstesniu, nei buvo praneÅ¡ta VSDFV apie I. N. įdarbinimÄ bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytos aplinkybės apie tai, kad byloje esančios darbo sutartys liepos 2 d. ir liepos 3 d. yra fiktyvios, jog nieko nežino apie minėtas sutartis, kad jis sudarė darbo sutartį su I.

N. tik 2018 m. rugsėjo 17 d., o iki tol apie šį asmenį nieko nežinojo, yra paneigtos bylos duomenimis. Visų pirma, net pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo paskirtas bendrovės direktoriumi ir buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymÄ . Antra, iÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡ties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu – direktoriumi nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo V.

K. (b. l. 26), kuris pagal komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, buvo įgaliotas sudaryti darbo sutartis su darbuotojais (b. l. 42). Kartu pastebėtina, kad pats V. K. teismo posėdyje parodė, kad jis direktoriumi buvo paskirtas tik todėl, kad tik jis galėjo prisijungti prie EPI sistemos. Å iame kontekste teismas pažymi, jog užklausus Migracijos departamentÄ dėl to, koks asmuo per EPI sistemÄ teikė tarpininkavimo raÅ¡tus dėl Ukrainos piliečio I. N. įdarbinimo, gautas atsakymas, jog bÅ«tent V. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, per EPIS e. paslaugų portalÄ 2018 m. liepos 3 d. buvo pateikęs tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo darbo pagrindu Ukrainos piliečiui I.

N. (b. l. 66). Pastarasis dokumentas paneigia V. K. teiginius apie tai, kad apie I. N. jis sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, ar vasaros pabaigoje. Kartu, sugretinus minėtame Migracijos departamento raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ apie tai, kad dėl I. N. V. K. kreipėsi 2018 m. liepos 3 d. su aplinkybe, kad bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ sudaryta ir viena iÅ¡ byloje esančių darbo sutarčių su I. N., teismas sprendžia, kad V. K. apie Å¡ias sutartis aiÅ¡kiai žinojo ir nėra pagrindo spręsti apie jų fiktyvumÄ .

Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu minėtų sutarčių V. K. nepasirašė, jis aiÅ¡kiai apie jas žinojo, laikė jas objektyviai sudarytomis, nes tuoj po to per EPI sistemÄ kreipėsi su tarpininkavimo raÅ¡tu į Migracijos departamentÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo ne dėl kokių kitų priežasčių, o bÅ«tent darbo pagrindu (b. l. 66). V. K. teismo posėdžio metu pateikė notariÅ¡kai patvirtintÄ O. V. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 17 d. laikotarpiu jis buvo firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir jos direktorius, kurio pareigos buvo darbuotojų paieÅ¡ka, atleidimas iÅ¡ darbo, darbų paskirstymas ir organizavimas, statybos objektų paieÅ¡ka, darbo užmokesčio paskirstymas bei finansinės, Å«kinės veiklos vykdymas (b. l. 73-74).

Vis tik Å¡is dokumentas neturi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad juridinių asmenų vadovų teisės ir pareigos nustatytos jų pareiginiuose nuostatuose bei įmonės steigimo dokumentuose. Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad bÅ«tent V. K. pareiga buvo sudaryti darbo sutartis su darbuotojais (b. l. 42-43), atitinkamai bÅ«tent jis turėjo pareigÄ jas pateikti kompetentingoms institucijoms. Tuo tarpu iÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu, kai buvo sudaroma darbo sutartis su I.

N., t. y. nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo būtent V. K. (b. l. 26). Taigi būtent V. K., kaip įmonės vadovui, kyla atsakomybė dėl nelegalaus Ukrainos piliečio I. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu įdarbinimo. Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi/įgaliotu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. leido įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti statybos pagalbinius darbus I.

N. įmonės statybos objektuose Belgijos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties, nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ nustatytos tvarkos, nustatyta tvarka nepranešė VSDFV, apie darbuotojo I. N. įdarbinimÄ , vienÄ dienÄ iki darbo pradžios, tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (2017 m. birželio 6 d.

įstatymo Nr. XIII-416 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. birželio 15 d., galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad protokole nurodytu laiku V. K. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Dėl V. K. skirtinos nuobaudos Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), įvertinama ir V.

K. asmenybė – jauno amžiaus, dirbantis, administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 40-41), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. K. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V.

K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį lygų sankcijos minimumui. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti V. K. Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudÄ . Nagrinėjamu atveju V. K., kaip jau buvo minėta savo kaltę neigė, nenurodė ir aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti laikytinos iÅ¡skirtinėmis ir apibÅ«dinančiomis V. K. ar jo padarytÄ veikÄ kaip iÅ¡skirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad V. K. apibÅ«dinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudÄ sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti V. K. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a :

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tÅ«kstančio eurų (1 000 Eur) dydžio baudÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19107321473. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius