fe27d79d-86e6-4af4-9509-6ae69f02fd4e · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1S-444-919/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11348-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. K. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas n u s t a t ė :

1. Marijampolės apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje L. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nustatė 2 mėnesių terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė D. K. skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir bylÄ perduoti Marijampolės apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui. 3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡dėstė abejones ir pasvarstymus (dėl pagrobto turto vertės ir pagrobto turto nuosavybės, kam gi priklausė pagrobtas turtas, kas turėtų bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, į procesÄ nebuvo įtrauktas pagrobtų knygų savininkas, be to teismas pasisakė, jog įtariamasis savo kaltę pripažino pilnai, tačiau pastarasis nebuvo apklaustas dėl dokumentų pagrobimo fakto, taip pat praneÅ¡ime apie įtarimÄ , nurodyta „įėjęs į namÄ pagrobė daiktus", o praneÅ¡imo apie įtarimÄ pabaigoje ir kaltinamajame akte nurodyta, kad „pagrobdamas svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovus į patalpÄ G.

V. padarė 100 eurų žalÄ â€œ), tai yra akcentavo tokius klausimus ir aplinkybes, kurias teismas, negrÄ Å¾indamas bylos prokurorui, galėjo iÅ¡spręsti (atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 straipsnio 6, 7 dalyse numatytas galimybes) nagrinėjant bylÄ . Taigi, Å¡iuo atveju, kaltinamasis aktas, suraÅ¡ytas baudžiamojoje byloje atitinka visus BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus, akte nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas nutartyje nurodė tik deklaratyvius motyvus ir aplinkybes dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio keliamiems reikalavimams, kadangi teismo nutartyje nurodyti trÅ«kumai netrukdo visų aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinti teisme, nes kaltinamajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), Å¡iuo atveju turto vertė veikų kvalifikacijai neturi reikÅ¡mės, nukentėjusieji civilinių ieÅ¡kinių nereiÅ¡kė, o tai netrukdo kiekvieno konkretaus pagrobto daikto, inkriminuoto kaltinimuose, vertes nustatyti teisminio bylos nagrinėjamo metu, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, BPK 112 straipsnio 1 dalį, asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir teismo nutartimi, tai yra teisminio bylos nagrinėjimo metu, BPK 55 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad juridinio asmens įgaliotam atstovui leidžiama dalyvauti procese kai teismas priima nutartį, taigi pagrobtų knygų savininkas į procesÄ gali bÅ«ti įtrauktas ir teismo nutartimi, teisminio bylos nagrinėjimo metu, įtariamasis savo kaltę pripažino pilnai, o pastarÄ jį dėl dokumentų pagrobimo fakto galima apklausti teisiamojo posėdžio metu, praneÅ¡ime apie įtarimÄ ir kaltinamajame akte padarytos raÅ¡ymo apsirikimo klaidos, veikos kvalifikavimui, reikÅ¡mės neturi, todėl taip pat gali bÅ«ti koreguojamos teisminio bylos nagrinėjimo metu. 3.2.

Skunde pažymima, kad nagrinėjantis bylÄ teismas privalo taip pat bÅ«ti aktyvus, tai yra neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turėjo galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis.

Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmÄ . Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimÄ , teismas gali pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trÅ«kumai, nepagrindžia bÅ«tinybės perduoti bylÄ prokurorui. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdė jam iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės bei nurodomų trÅ«kumų paÅ¡alinimas padėtų teismui iÅ¡samiau iÅ¡nagrinėti bylÄ , nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundas tenkinamas.

4. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. BPK 232 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje gali bÅ«ti priimamas teismui nustačius, jog nėra kliūčių bylÄ nagrinėti teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , teismas gali bylÄ perduoti prokurorui.

5. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamajame akte suformuotus kaltinimus L. F. bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų turinį konstatavo, kad jam pareikÅ¡ti kaltinimai yra nekonkretÅ«s, kaltinamasis aktas turi esminių trÅ«kumų, kurių nepaÅ¡alinus baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra neįmanomas. Tačiau, aukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su prokurorės skundu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokius kaltinamojo akto trÅ«kumus, kurie gali bÅ«ti iÅ¡taisyti teisme, Å¡ie trÅ«kumai netrukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinama kaip nepagrįsta.

6. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. Å iame straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintÄ kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepcijÄ , kaltinamasis aktas neturi bÅ«ti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apraÅ¡ymas, nes svarbiausi duomenys turi bÅ«ti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamÄ jį aktÄ .

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. IÅ¡ aptarto seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylÄ prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme.

7. Sprendžiant iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto trūkumai yra siejami su:

1) neaiškia kiekvieno daikto verte, o apsiribojimu tik bendra jų verte;

2) neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu nukentėjusiÄ ja pripažinta G. V., kai pagrobtas turtas priklauso I. B. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės vieÅ¡ajai bibliotekai, kuri net procese visai nedalyvavo; 3) (duomenys neskelbtini) d. vagystės metu buvo pagrobta V. B. priklausanti piniginė su banko kortele ir asmens dokumentais, tačiau kaltinamajame akte nurodoma, kad žala padaryta G. V.. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ie pirmosios instancijos teismo įvardinti kaltinamojo akto trÅ«kumai nėra esminiai, juos teismas gali paÅ¡alinti bylÄ nagrinėdamas teisiamuosiuose posėdžiuose ir priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, todėl baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui Å¡iuo konkrečiu atveju yra nepagrįstas.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ bÅ«ti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ .

Jeigu Å¡ių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimÄ , teismas gali pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iÅ¡kviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat iÅ¡reikalauti kitus įrodymus. AnalogiÅ¡ka pozicija formuojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kuriÄ , teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

IÅ¡ aptarto seka, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

9. IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame apraÅ¡ytos L. F. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , aplinkybes, kilusius padarinius ir tai atitinka BK normų, pagal kurias Å¡ios veikos buvo kvalifikuotos, turinį. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, kaltinamajame akte nurodyti BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas yra pakankamai konkretus ir aiÅ¡kus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir tos, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius ir yra svarbios sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

10. Sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ bÅ«tina perduoti prokurorui dėl kaltinamajame akte nenurodytos kiekvieno pagrobto daikto vertės, o apsiribota tik bendra jų verte, nėra pagrindo. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio matyti, kad L. F. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibraudamas į užrakintas patalpas, kas atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytus alternatyviuosius požymius. Kaip matyti iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijos pagrobto turto vertė kvalifikuojant pagal šį straipsnį neturi įtakos, kai turtas yra pagrobtas įsibraunant į patalpas.

Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad kaltinamajame akte nenurodytos kiekvieno pagrobto daikto vertės, tačiau Å¡ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamų veikų kvalifikavimo teisingumo ar dėl asmens kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus.

Tačiau, teismas pats turi visas procesines galimybes paÅ¡alinti tam tikrus byloje esančius trÅ«kumus, tame tarpe ir nustatyti kiekvieno pagrobto daikto vertę, kurie vertinamu atveju nesudaro teisinio pagrindo formuoti iÅ¡vadÄ apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymÄ .

11. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kas (duomenys neskelbtini) d. vagystės atveju yra nukentėjusysis, kadangi įsibrauta buvo į I. B. gyvenamÄ jį namÄ , dalis pagrobtų daiktų priklausė jai, dalis (duomenys neskelbtini) savivaldybės vieÅ¡ajai bibliotekai, taip pat buvo paimti ir mirusiojo V. B. banko kortelė ir asmens dokumentai, o iÅ¡ suformuoto kaltinimo matyti, kad 100 eurų žalÄ patyrė I.

B. dukra G. V.. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta pradinėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, iš esmės netyrus jokių baudžiamojoje byloje esančių duomenų, neapklausus proceso dalyvių. Todėl tvirtinti, kad L. F. pareikšti kaltinimai būtent dėl (duomenys neskelbtini) d. įvykdytos vagystės yra netikslūs, kadangi kaltinimo formuluotės kelia abejones dėl pagrobto turto nuosavybės, kam pagrobtas turtas priklausė, nėra pagrindo.

Kaip teisingai savo skunde pažymi prokurorė, kad pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, BPK 112 straipsnio 1 dalį, asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir teismo nutartimi, tai yra teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trÅ«kumai nepagrindžia bÅ«tinybės perduoti bylÄ prokurorui. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad paminėti trÅ«kumai iÅ¡ esmės trukdytų teismui iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jų nebÅ«tų galima paÅ¡alinti teisme.

12. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylÄ teisme, neatitinka BPK 234 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«muose. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Aurelijus Rauckis