fe263ddb-67da-427e-8b36-61cede618aab · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1287-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01400-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.3.2.6.1. 3.2.3.1.; 3.2.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui L. Ž., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per programinę įrangÄ Zoom iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M. Å . dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės M. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. Ž. dėl faktų pripažinimo ir nekilnojamojo turto atidalijimo, trečiasis asmuo - akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrÄ ja daline nuosavybe esančio nekilnojamojo turto atidalijimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnis) ir su tuo susijusių faktų pripažinimo bei skolos iÅ¡ bendraturčio priteisimo.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovas L. Ž. 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei M. Å ., kurį 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. patikslino, ir praÅ¡o:

1) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiÄ turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – turtas) dalį, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ turtÄ , o atsakovei – 61 910 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ , įpareigojant atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) nustatyti, kad ieÅ¡kovui priteisus visÄ turtÄ , o atsakovei priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių AB SEB bankÄ Å¡alys lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas;

3) priteisti iš atsakovės 20 802,88 EUR skolos ieškovo naudai;

4) tenkinus pirmÄ jį ir trečiÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovės skolÄ (20 802,88 EUR) įskaityti į ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtinÄ kompensacijÄ (61 910 EUR) ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 41 107,12 EUR kompensacijÄ ;

5) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis su atsakove kartu apsigyveno nuomojamame bute 2013 metų pabaigoje. IeÅ¡kovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. Ž., o (duomenys neskelbtini) - dukra M. Ž.. IeÅ¡kovas ir atsakovė santuokos nebuvo sudarę. 4. 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovas su atsakove įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ â€“ 58 kv.m. ploto butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten pat esantį sandėliukÄ ir automobilio parkavimo vietÄ . Pradinį įnaÅ¡Ä už turtÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė mokėjo lygiomis dalimis (po 21 721,50 EUR). BÅ«stui įsigyti ieÅ¡kovas ir atsakovė kartu paėmė kreditÄ ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį su AB Nordea bank ir pasiskolino 57 924,00 EUR (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke, Å¡alių butas yra įkeistas AB SEB bankui).

5. IeÅ¡kovas savo asmeninėmis lėšomis (santaupomis) butÄ pilnai įrengė ir nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos mokėjo visas kredito įmokas, palÅ«kanas už kreditÄ , turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (komunalinius ir administracinius mokesčius).

6. IeÅ¡kovas 2019 m. balandžio 1 d. iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendro atsakovės ir ieÅ¡kovo buto, nebegalėdamas kęsti nuolatinių liguistų atsakovės priekabių, priekaiÅ¡tų ir dėl jų kylančių ginčų, siekdamas nuo namuose tvyrančios įtampos apsaugoti vaikus, tačiau tikėdamasis ilgainiui iÅ¡spręsti nesutarimus su atsakove. IeÅ¡kovas nuo 2019 m. balandžio 1 d. iÅ¡sinuomojo butÄ Å¡alia turimo kartu su atsakove, adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų kuo dažniau matytis su savo dukromis ir prisidėti prie jų auginimo.

Nors ir iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, ieÅ¡kovas toliau moka pusę kredito įmokų ir palÅ«kanų už kreditÄ , apmoka bÅ«sto draudimo iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡ pradžių mokėjo visas, o vėliau pusę turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovo finansinis indėlis į Å¡alių vardu įsigytÄ turtÄ yra žymiai didesnis, turtas buvo užregistruotas kaip Å¡alių dalinė nuosavybė (po ½ dalį). 7. 2020 metų vasario mėnesį atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė bendros nuosavybės bÅ«sto užraktus ir ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai atribotas nuo savo turto ir jame likusių asmeninių daiktų.

IeÅ¡kovas nebegalėjo naudotis savo turtu, jo iÅ¡laidos padidėjo dar ir mokamu nuomos mokesčiu bei komunaliniais ir administraciniais mokesčiais už nuomojamÄ bÅ«stÄ â€“ 550 EUR nuomos mokesčiu ir 75,72 EUR už komunalinius (aritmetinis vidurkis) – iÅ¡ viso 625,72 EUR per mėnesį.

8. Å alys susitarė, kad turto vertė yra apie 135 000 - 145 000 EUR. Po ilgų derybų ieÅ¡kovas buvo sutaręs su atsakove, kad ji iÅ¡mokės jam 55 000 EUR kompensacijÄ už jai atitenkančiÄ ieÅ¡kovo turto dalį ir perims likusius skolinius įsipareigojimus bankui. Sutaręs su atsakove dėl piniginės kompensacijos, nebenorėdamas Å¡vaistyti pinigų nuomojamam bÅ«stui, ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ Ä¯sigyti naujÄ bÅ«stÄ . Kadangi tuo metu turėjo gerÄ atlyginimÄ ir tikėjosi atgauti dalį savo bÅ«sto vertės iÅ¡ atsakovės, AB Swedbank ieÅ¡kovui suteikė paskolÄ bÅ«sto įsigijimui. Tačiau vėliau atsakovė pakeitė savo nuomonę dėl bendro turto atsidalijimo ir pareiÅ¡kė, kad kompensacijos nemokės. Atsakovė apskritai atsisakė spręsti klausimÄ dėl turto padalinimo.

9. Atsakovei apgavus ieÅ¡kovÄ dėl piniginės kompensacijos, ieÅ¡kovas atsidÅ«rė sudėtingoje situacijoje, kai realiai turėjo mokėti už tris butus – už du butus kreditÄ ir palÅ«kanas, už vienÄ butÄ nuomÄ ir už visus tris butus komunalinius ir/ar administracinius mokesčius, be to, ieÅ¡kovas nuolat mokėjo atsakovei pinigus vaikų iÅ¡laikymui, dengė kitas vaikų iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas 2020 m. birželio 9 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo. Jo finansiniai įsipareigojimai vien kreditoriams už bÅ«sto paskolas per mėnesį sudaro 845,17 EUR. IeÅ¡kovui atsidÅ«rus ypatingai sunkioje situacijoje, jis siÅ«lė atsakovei skirti vaikų iÅ¡laikymÄ turtu (savo turto dalimi), tačiau ieÅ¡kovei toks variantas taip pat netiko. Å iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinė byla Nr. e2-21259-869/2020, kurioje yra nagrinėjamas ieÅ¡kovo ir atsakovės ginčas dėl iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos su mažamečiais vaikais nustatymo.

10. Å ioje situacijoje Å¡alių atžvilgiu vienintelis teisingiausias ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das bÅ«tų atsakovės ir ieÅ¡kovo visiÅ¡kas turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės - tuo bÅ«tų pasiektas atidalinimo tikslas, bÅ«tų paÅ¡alinta galimybė ateityje kilti ginčams, susijusiems su bendro turto naudojimu, jo valdymu. IeÅ¡kovas dėl atsakovės elgesio buvo priverstas nuomoti kitÄ bÅ«stÄ ir mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius už nuomojamÄ bÅ«stÄ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio 1 d. iki 2020 m. birželio mėnesio 1 d., dėl ko patyrė apie 8 760,08 EUR turtinių nuostolių.

11. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė M. Å . praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kiniu keliami reikalavimai dėl kompensacijos, kuriÄ neva turinti sumokėti ieÅ¡kovui atsakovė, yra niekuo nepagrįsti ir tik paties ieÅ¡kovo interpretacija. IeÅ¡kovas pats teismui, nagrinėjančiam iÅ¡laikymo vaikams priteisimo bylÄ , pasakė, kad jie su atsakove gyveno kartu ir buvo Å¡eima (nors ir juridiÅ¡kai nesusituokę), o Å¡eimos santykiams ir statusui keliami kiti reikalavimai ir kitoks pagrindimas.

12. Atsakovė taip pat nesutinka ir dėl turto atidalinimo, jai paliekant turtÄ , o iÅ¡ jos priteisiant piniginę kompensacijÄ , nes ji, beveik viena iÅ¡laikydama Å¡alių vaikus, neturi jokios finansinės galimybės iÅ¡pirkti ieÅ¡kovo turto dalį. BÅ«tent todėl visÄ laikÄ atsakovė ir siÅ«liusi bÅ«stÄ parduoti ir pasidalinti pinigus per pusę, per pusę grÄ Å¾inus bankui likusį kreditÄ . BÅ«dama vieniÅ¡a dviejų vaikų mama, dirbdama gydytoja ir tik iÅ¡ Å¡ių pajamų bei paskolų gyvendama, atsakovė nesutinka prisiimti dar ir tokio dydžio, kokį įvardina ieÅ¡kovas, finansinio įsipareigojimo. Be to, toks ieÅ¡kovo reikalavimas yra absoliučiai ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, žymiai ekonomiÅ¡kai logiÅ¡kiau yra bÅ«stÄ parduoti, sutarus ne mažesnę nei rinkos kainÄ ir esamas bÅ«sto pardavimo kainos ribas, tokiu bÅ«du tampant nepriklausomiems juridiÅ¡kai vienam nuo kito.

13. Atsakovė pažymi, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo elgesio nutrÅ«ko Å¡alių santykiai, kadangi jis iÅ¡sikėlė gyventi su kita moterimi, be to, ilgÄ laikÄ atsisakė teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos - dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikams priteisimo bei dėl uzufrukto nustatymo.

14. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtina, kad neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovui iÅ¡mokant 63 350 EUR dydžio kompensacijÄ už atsakovei natÅ«ra atidalintÄ 1/2 buto dalį, dalį kompensacijos lėšų - 18 364,71 EUR nukreipiant į AB SEB banko nurodytas sÄ skaitas visiÅ¡kam ieÅ¡kovo ir atsakovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui. Nurodo, kad Å¡io atsiliepimo pateikimo dienai Å¡alių įsiskolinimas bankui pagal kredito sutartį sudaro: 18 364,71 EUR, iÅ¡ jų - 18 350,03 EUR negrÄ Å¾intas kreditas, 14,68 EUR - priskaičiuotos palÅ«kanos.

15. IeÅ¡kovas 2021 m. vasario 15 d. patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai nurodo, kad, vykstant ieÅ¡kovo ir atsakovės deryboms dėl turto padalinimo, tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl turto atidalinimo bÅ«do – abi Å¡alys supranta, kad turtas negali bÅ«ti atidalintas natÅ«ra, todėl derybos vyko tik dėl ieÅ¡kovui mokėtinos kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ turto dalį dydžio. Atsižvelgiant į atsakovės pozicijÄ , ieÅ¡kovas sutiktų atidalinti turtÄ ir kitokiu bÅ«du – butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisiant piniginę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å iam tikslui jis sudarė paskolos sutartį, kuria pasiskolino piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti reikalingÄ sumÄ .

16. IeÅ¡kovas pažymi, visÄ laikÄ nuo kredito sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 1 d. kredito įmokas bankui mokėjo jis vienas ir viso 2014-2020 m. laikotarpiu iÅ¡ savo lėšų sumokėjo 43 090,27 EUR kredito įmokų. Kadangi Å¡alys bendrÄ dalinę nuosavybę yra įgiję lygiomis dalimis, atsakovė turi prievolę mokėti pusę Å¡ių kredito įmokų. Dėl to ieÅ¡kovas turi 20 802,88 EUR dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, o atsakovė yra Å¡iÄ sumÄ skolinga ieÅ¡kovui.

17. Atsiliepime į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, papildomai nurodo, kad ji nesutinka ir su ieÅ¡kovo reikalavimu, jog turtas liktų ieÅ¡kovo dispozicijoje, o atsakovė mokėtų jam kompensacijÄ , nes tokio įsipareigojimo atsakovė negali prisiimti, kadangi 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. sausio 7 d. (sutarties pakeitimas) yra sudariusi sutartį su statytoju - pardavėju UAB “YIT Lietuva” dėl 2022 m. baigiamo statyti bÅ«sto (duomenys neskelbtini) įsigijimo.

18. Atsakovė sutinka, kad tuo atveju, kai bus atliktas turto-buto vertinimas rinkos verte, butas būtų pardavinėjamas, įvertinus aplinkybę, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi lėšų ir finansinių galimybių išpirkti vienas iš kito turto dalį.

19. Atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pareiškė priešieškinį, kurį 2021 m. liepos 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose patikslino, ir prašo:

1) pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) atsakovė ir ieškovas veikė jungtinės veiklos pagrindu (gyveno faktinėje santuokoje – partnerystėje);

2) pripažinti, kad M. Å . ir L. Ž., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai), veikdami jungtinės veiklos pagrindu, lygiomis dalimis (viena antrÄ ja) mokėjo bankui kreditÄ ir M. Å . nėra skolinga L. Ž. 20 802,88 EUR sumos;

3) nustatyti, kad nekilnojamo turto atidalinimas tarp Å¡alių realizuojamas tokiu bÅ«du: L. Ž. priteisiamas visas nekilnojamasis turtas (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o M. Å . iÅ¡ L. Ž. priteisiama 86 000 EUR dydžio piniginė kompensacija, nustatant, kad piniginę kompensacijÄ L. Ž. sumoka M. Å . ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant M. Å . iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiÅ¡kai atsiskaičius su M. Å .);

4) nustatyti, kad L. Ž. priteisus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o M. Å . priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių (bankÄ ) Å¡alys lieka ir toliau solidariais skolininkais bei likusiÄ mokėti kredito įmokÄ (kiek jos bus likę mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ) Å¡alys padengia lygiomis dalimis arba M. Å . likusiÄ bankui mokėtinÄ vienÄ antrÄ jÄ kredito dalį (įvertinus tai, kiek jo bus likę mokėti teismo sprendimo priėmimo dienÄ ) minusuoti iÅ¡ L. Ž. M. Å . mokamos piniginės kompensacijos, įpareigojant L. Ž. vienasmeniÅ¡kai padengti bankui likusį kreditÄ ;

5) priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad tarp Å¡alių nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios buvo susitarimas, jog atsakovė pagal galimybes ir savo fizinę sveikatÄ gimdo ir augina Å¡alių vaikus, ieÅ¡kovas aprÅ«pina Å¡eimÄ finansiÅ¡kai, o visas bendro Å¡eimos gyvenimo kartu įgytas/ užgyventas turtas bus bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė. BÅ«tent dėl tokio susitarimo atsakovė kone 6 metus ir nemokėjo Å¡alių bÅ«sto įsigijimÄ kreditavusiems bankams (iÅ¡skyrus pradines įmokas). Atsakovė teikia įrodymus, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė buvo Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį, nors ieÅ¡kovas to ir nepripažįsta.

21. Atsakovė pasitikėjo žmogumi, su kuriuo jÄ siejo ne tik asmeniniai intymÅ«s, bet ir finansiniai - susitarimo santykiai, todėl jai net nekilo abejonė, kad visÄ gyvenimo kartu laikotarpį ieÅ¡kovas taip pat laikosi Å¡alių susitarimo ir už banko kreditÄ mokamos sumos yra mokamos taip, kaip susitarta: 1/2 už ieÅ¡kovÄ ir 1/2 už atsakovę, jai Å¡ias mokėtinas sumas atidirbant savo darbu Å¡eimoje. Atsakovė dirba kvalifikuotÄ , gerai apmokamÄ darbÄ , todėl akivaizdu, kad, jeigu bÅ«tų dirbusi ji, o ne ieÅ¡kovas, per Å¡eimos gyvenimo kartu laikotarpį bÅ«tų ne tik galėjusi padengti virÅ¡ 40 000 EUR bÅ«sto kredito dalį už abi Å¡alis, tačiau, tikėtina, jog bÅ«tų ir visiÅ¡kai padengtas bÅ«sto kreditas.

22. Atsakovei neturint nei noro, nei lėšų iÅ¡pirkti ieÅ¡kovo 1/2 bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį, o ieÅ¡kovui nurodant, kad jam yra nesvarbu, kuris variantas bus taikomas, atsakovė praÅ¡o teismo nustatyti, jog jos bendrÄ ja daline nuosavybe kartu su ieÅ¡kovu valdomo nekilnojamojo turto dalį ieÅ¡kovas iÅ¡pirktų už realiÄ rinkos kainÄ , t. y. 80 000 EUR. Bendra turto vertė tokiu atveju bÅ«tų 160 000 EUR, kas, įvertinus bÅ«sto lokacijÄ ir bÅ«sto priklausinius, o taip pat ir paties ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ nekilnojamo turto pardavimų portalo prin-screen nurodytas parduoto nekilnojamo turto kainas zonoje, kurioje yra Å¡alių bÅ«stas, bÅ«tų teisinga.

23. Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio patikslinimo, atsižvelgdama į tai, kad buvo gauta 2021 m. liepos 12 d. kvalifikuoto nekilnojamojo turto brokerio E. M., UAB “Rumvalda” (Luxorum Real Estate) iÅ¡vada, patikslina ir nurodo, kad jai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacija jos bendrÄ ja daline nuosavybe kartu su ieÅ¡kovu valdomo nekilnojamojo turto dalį yra 86 000 EUR.

24. IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio dalyko (reikalavimų) patikslinime nesutinka su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais dėl faktų pripažinimo, kadangi jie negali bÅ«ti laikomi tinkamu ieÅ¡kinio dalyku, nes nesukelia atsakovei jokių teisinių pasekmių. Su faktiniu Å¡ių reikalavimų pagrindu ieÅ¡kovas taip pat nesutinka, kadangi tai neatitinka realios buvusios situacijos. IeÅ¡kovas sutinka su reikalavimu priteisti turtÄ ieÅ¡kovui natÅ«ra, priteisiant atsakovei kompensacijÄ , tačiau nesutinka su atsakovės praÅ¡omu kompensacijos dydžiu, kadangi nurodyta suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su reikalavimu, kad po atidalinimo likusiÄ kredito įmokÄ Å¡alys padengia lygiomis dalimis, kadangi tai sukeltų konfliktus tarp Å¡alių, kurių galima iÅ¡vengti tik nustačius, jog likusį kreditÄ dengia turtÄ natÅ«ra valdanti Å¡alis, atitinkamai sumažinant mokėtinÄ kompensacijÄ .

25. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovÄ ir atsakovę Å¡eima, nesukuria jokių teisinių pasekmių, kadangi sÄ voka „šeima" nėra reglamentuojama CK ir nereguliuoja turtinių Å¡alių santykių. Å eimos santykiai CK siejami su santuoka, o Å¡alys santuokos nebuvo sudarę. Be to, ginčo atveju dalinamas turtas jau yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė su konkrečiai nustatytomis dalimis, todėl atsakovės reikalavimas pripažinti, kad Å¡alys buvo susitarę dėl turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesukuria ir nepakeičia jokių atsakovės materialinių teisių.

26. Atsakovės praÅ¡ymas pripažinti, kad jos darbas buityje vertinamas 20 802,88 EUR, taip pat nereferuoja į jokį CK 1.138 straipsnyje numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . Tuo labiau yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Tikrasis Å¡alių susitarimas buvo visiÅ¡kai kitoks, nei nurodo atsakovė - Å¡alys turtÄ pirko lygiomis dalimis, lygiomis dalimis sumokėjo pradinę įmokÄ . Tačiau Å¡alys buvo sutarę, kad, jeigu jų keliai iÅ¡siskirs, turtas liks ieÅ¡kovui, o Å¡is grÄ Å¾ins atsakovei jos sumokėtÄ pradinį įnaÅ¡Ä .

Todėl ieÅ¡kovas toliau kredito įmokas mokėjo vienas pats, iÅ¡ savo asmeninių santaupų įrengė butÄ gyvenimui. IeÅ¡kovas buvo tikras, kad atsakovė laikysis jų susitarimo ir, jeigu jie iÅ¡siskirs, butas su visomis ieÅ¡kovo investuotomis asmeninėmis lėšomis liks ieÅ¡kovui ir nebus dalinamas lygiomis dalimis, o ieÅ¡kovas tik grÄ Å¾ins atsakovei jos pradinio įnaÅ¡o dalį. Susitarimo, kad atsakovė rÅ«pinasi vaikais, o ieÅ¡kovas dėl to vienas pats moka kreditÄ , nebuvo, atsakovė sÄ moningai pradėjo mokėti savo kredito įmokų dalį, taip norėdama paneigti tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ .

Atsakovas taip pat daug prisidėjo tiek prie vaikų auginimo, tiek prie buities rūpesčių, todėl atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti.

27. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2021 m. kovo 5 d. atliktÄ turto vertinimÄ , kuriame nurodyta 1/2 dalies turto vertė - 71 060 EUR. Turto vertinimas atliktas asmenų ar bendrovių, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, atliktas individualiai, jį apžiÅ«rėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimÄ ir esamÄ bÅ«klę. Atsakovė kitokio turto vertinimo nepateikė. Jos pateiktas preliminarus turto vertinimas yra tik informacinio konsultacinio pobÅ«džio dokumentas.

28. IeÅ¡kovo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė rÅ«pinosi vaikais ir namais, kÄ taip pat darė ir ieÅ¡kovas, patvirtina tik bendro gyvenimo faktÄ , o ne aplinkybę, kad atsakovės įnaÅ¡as į bendrÄ dalinę nuosavybę yra atliktas jos darbu, kurį ji vertina 20 802,88 EUR.

29. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas ir jo atstovė ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) palaikė ir prašė jį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, jog bendras turtas natÅ«ra atitektų ieÅ¡kovui, o atsakovei Å¡is iÅ¡mokėtų kompensacijÄ . BÅ«tent dėl kompensacijos dydžio ir skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo Å¡iuo metu ir nesutaria Å¡alys.

IeÅ¡kovo siÅ«loma kompensacija atitinka realiÄ turto rinkos vertę, pagrįstÄ objektyviais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad tarp Å¡alių vyksta ne vienas teismo procesas, bendravimas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra sudėtingas. Susitarimo tarp Å¡alių dėl bendrų pajamų nebuvo, ieÅ¡kovo pajamos buvo didesnės, todėl jis daugiau ir leido Å¡eimai, o atsakovė – savo nuožiÅ«ra. Abi Å¡alys buvo lygiaverčiai tėvai ir vienodai rÅ«pinosi vaikais, gal atskirais atvejais ieÅ¡kovas rÅ«pinosi ir daugiau.

30. Teismo posėdžiuose atsakovė ir jos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, palaikė visus argumentus ir motyvus, iÅ¡dėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad didžioji dalis ieÅ¡kovo teiginių yra melas, nes Å¡alys buvo sutarusios, kad ieÅ¡kovas, uždirbdamas daugiau, daugiau ir prisidės prie Å¡eimos bei mokės kreditÄ . Atsakovė viena augino Å¡alių vaikus, paskyrė save Å¡eimai, leisdama ieÅ¡kovui daryti karjerÄ .

Abiejų Å¡alių darbas Å¡eimoje buvo lygiavertis. IeÅ¡kovas naudojo prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ , galiausiai paliko Å¡eimÄ dėl kitos moters. Å alių turto rinkos kaina Å¡iuo metu yra ne mažiau 160 000 EUR ir atsakovė sutinka parduoti turtÄ už rinkos kainÄ . III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 31. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno kartu nesusituokę nuo (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu, Å¡alims gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) dukra L.

Ž., (duomenys neskelbtini)- dukra M. Ž..

32. IÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - 58 kv.m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tekste – turtas). Pradinį įnaÅ¡Ä už turtÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė mokėjo lygiomis dalimis - po 21 721,50 EUR. BÅ«stui įsigyti ieÅ¡kovas ir atsakovė kartu paėmė kreditÄ - 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė kredito sutartį su AB Nordea bank ir pasiskolino 57 924,00 EUR (2015 m. liepos 13 d. kreditas refinansuotas SEB banke (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), Å¡alių butas yra įkeistas AB SEB bankui).

33. Tarp šalių nėra ginčo ir tai patvirtina pateikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. pagal SEB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad visas kredito įmokas ir palūkanas, turto išlaikymo išlaidas (komunalinius ir administracinius mokesčius) mokėjo L. Ž.. Jis taip pat mokėjo ir būsto draudimo išlaidas.

34. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3883-1094/2021 pagal ieÅ¡kovės M. Å . ieÅ¡kinį atsakovui L. Ž. dėl uzufrukto teisės į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ nustatymo nepilnamečių dukterų naudai iki Å¡alių vaikai sulauks pilnametystės, įpareigojant atsakovÄ gyventi skyriumi. Byla teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1287-467/2021 ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.

35. Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1060-869/2021 pagal ieÅ¡kovės M. Å . ieÅ¡kinį atsakovui L. Ž. dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl turto atidalijimo 36. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, galutinai sutikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiÄ Â½ turto (buto, sandėliuko ir automobilio parkavimo vietos) dalį, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ turtÄ , o atsakovei – 61 910 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ , įpareigojant atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

37. Atsakovė, galutinai sutikslinusi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat praÅ¡o visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ , sandėliukÄ ir automobilio parkavimo vietÄ ) priteisti ieÅ¡kovui, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 86 000 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ , nustatant, kad piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovas sumoka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko ieÅ¡kovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieÅ¡kovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiÅ¡kai atsiskaičius su atsakove).

38. Viena iÅ¡ bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kuriÄ jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo bÅ«do, atidalijimo klausimÄ pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį iÅ¡sprendžia teismas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

39. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nesutarimų dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do (Å¡ie bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s: iÅ¡skiriant bendraturčiams tenkančias dalis natÅ«ra, sutinkant praÅ¡ančiam atidalyti - gauti kompensacijÄ iÅ¡ kitų bendraturčių už jam tenkančiÄ dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokiÄ kompensacijÄ ir kita), vienÄ iÅ¡ atidalijimo bÅ«dų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrÄ turtÄ asmuo, tačiau Å¡is teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas bÅ«das priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 485/2005; 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

40. AiÅ¡kindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (žr., pvz., 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

41. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ bei byloje nustatytas faktines aplinkybes – kad Å¡alių turtu faktiÅ¡kai naudojasi tik vienas iÅ¡ bendraturčių (Å¡iuo atveju - atsakovė su Å¡alių nepilnametėmis dukromis), tarp Å¡alių vyksta nuolatiniai ginčai ir konfliktai, tarp bendraturčių yra nutrÅ«kę bet kokie asmeniniai santykiai ir geranoriÅ¡kas bendravimas - siekiant iÅ¡vengti ir didinti bet kokius Å¡alių konfliktus ateityje, yra teisinga ir tikslinga visiÅ¡kai atidalinti bendrÄ Å¡alių turtÄ , taip geriausiai užtikrinant maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

42. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje ir nustatyta, kad, vykstant ieÅ¡kovo ir atsakovės deryboms bei teismo procesui dėl turto atidalinimo, tarp Å¡alių nebeliko ginčo dėl turto atidalinimo bÅ«do - abi Å¡alys pageidauja, kad turtas bÅ«tų atidalintas natÅ«ra ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisiant atitinkamo dydžio kompensacijÄ , taigi, iÅ¡ esmės ginčas tarp Å¡alių vyksta tik dėl mokėtinos kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ turto dalį dydžio.

43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta ginčo turto, kaip atidalijamo turto vertė. Tam, kad nebÅ«tų pažeistas bendraturčių, kompensacijos pinigais mokėjimo klausimas ir tokia kompensacija bÅ«tų teisinga - ji turi atitikti atidalijimo metu buvusiÄ turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Tais atvejais, kai atidalijama ne natÅ«ra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensacijÄ , turi bÅ«ti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

44. Taigi, esminis reikalavimas nustatant kompensacijÄ (jos dydį), kai taikomas iÅ¡imtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das, – kad ji bÅ«tų teisinga. Paprastai kompensacija gali bÅ«ti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies, rinkos vertę. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

45. Naujausioje teismų praktikoje akcentuojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021), kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi bÅ«ti aiÅ¡kinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natÅ«ra po atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgytÄ jÄ turto dalį. Taigi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, kuris bÅ«tų lygus atsakovės dalį, įeinančiÄ Ä¯ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (50/100), atitinkančiai turto, priklausiusio ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, rinkos vertei bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu.

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir Å¡alys neginčija, kad turtas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovei lygiomis dalimis – po ½ dalį. Todėl, nors atsakovė, cituodama kasacinio teismo praktikÄ , teigia, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys veikia bendros jungtinės veiklos santykiuose ir sukuria bendrÄ dalinę nuosavybę savo įnaÅ¡ais, tame tarpe ir savo darbu bendrame Å«kyje, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovei nėra tikslo įrodinėti bendros jungtinės nuosavybės sukÅ«rimÄ , kadangi turtÄ Å¡alys įgijo lygiomis dalimis, t. y. nuo pat turto įgijimo valdo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl Å¡iuo atveju nereikia jokio atsakovės teisių į turtÄ pripažinimo, kadangi atsakovė jas turi (abiejų bendraturčių dalis Å¡iuo atveju yra lygi, vienoda) ir ieÅ¡kovas to neginčija.

47. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

48. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas ginčo turto rinkos vertę, kartu su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė preliminarų ginčo turto vertinimÄ (print-screen) su nekilnojamojo turto sandoriais Å¡ioje zonoje, vėliau - 2021 m. kovo 24 d. pateikė UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. kovo 5 d. atliktÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. A-21-03-05-IEM67, kurioje nurodyta 1/2 dalies ginčo turto vertė – 71 060 EUR.

49. Atsakovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 80 000 EUR kompensacijÄ , rėmėsi paties ieÅ¡kovo pateiktais print-screen duomenimis ir preliminariu turto vertinimu, vėliau, priteistinÄ kompensacijÄ padidinusi iki 86 000 EUR, pasirėmė 2021 m. liepos 12 d. Luxorum Real Estate konsultacine pažyma apie galimÄ turto kainÄ rinkoje, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) ginčo turto kaina rinkoje galėtų siekti apie 172 000 EUR, o taip pat Centro kubas turto vertintojo atsakymu dėl itin padidėjusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje.

50. Taigi, abi Å¡alys pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais grindžia jų nurodomÄ ginčo turto rinkos vertę. Teismui nė vienas iÅ¡ pateiktų įrodymų neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis) ir yra vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012; kt.).

51. Vertinant ieÅ¡kovo pateiktÄ 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. A-21-03-05-IEM67, matyti, kad ginčo turto vertinimas yra atliktas asmenų/ bendrovės, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, atliktas individualiai, apžiÅ«rėjus konkretų turtÄ vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimÄ ir esamÄ bÅ«klę, todėl toks vertinimas yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įraÅ¡yti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo bÅ«du ar nurodyta vienos iÅ¡ Å¡alių, esant ginčui, numanoma (pageidaujama) vertė, subjektyviai vertinant pagal internetiniuose portaluose toje pačioje vietoje parduodamų butų kainas.

Be to, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

52. Atsakovė kritikuoja ieÅ¡kovo pateiktÄ 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ ir remiasi 2021 m. liepos 12 d. Luxorum Real Estate konsultacine pažyma apie galimÄ turto kainÄ rinkoje, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) ginčo turto kaina rinkoje galėtų siekti apie 172 000 EUR, o taip pat remiasi Centro kubas turto vertintojo atsakymu dėl itin padidėjusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje. Toks preliminarus turto vertinimas, akivaizdu, yra tik informacinio konsultacinio pobÅ«džio dokumentas skirti konsultacijas užsakovui, jis nėra atliktas individualiai, apžiÅ«rėjus konkretų turtÄ vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimÄ ir esamÄ bÅ«klę. Toks dokumentas negali bÅ«ti prilyginamas turto vertinimo ataskaitai ir neturi juridinės galios.

53. Dėl to teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, vadovaujasi 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-21-03-05-IEM67 ir konstatuoja, kad 1/2 dalies ginčo turto vertė yra 71 060 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieÅ¡kovo bylos pradžioje pateikti duomenys, kuriais atitinkamÄ laikÄ rėmėsi ir atsakovė, susiję su (duomenys neskelbtini) įvykusiais sandoriais, iÅ¡ esmės sutampa su turto vertinimu, atliktu konkrečiu atveju. Taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo nesiremti ieÅ¡kovo nurodoma ginčo turto rinkos verte. Be to, ir atsakovė, kritikuodama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , jokių objektyvių įrodymų nepateikia, remiasi iÅ¡imtinai savo samprotavimais ir emocijomis. Todel, nustačius, kad atidalinamo turto ½ dalies vertė yra 71 060 EUR, minusuojama paskolos likučio dalis – 9 150 EUR ir piniginė kompensacija, atėmus paskolos likutį, laikytina 61 910 EUR.

54. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, kad, jam priteisus visÄ turtÄ , o atsakovei priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių AB SEB bankÄ Å¡alys lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas. Tuo tarpu atsakovė praÅ¡o nustatyti, kad, ieÅ¡kovui priteisus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovei priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių (bankÄ ) Å¡alys lieka ir toliau solidariais skolininkais bei likusiÄ mokėti kredito įmokÄ (kiek jos bus likę mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ) Å¡alys padengia lygiomis dalimis arba atsakovės likusiÄ bankui mokėtinÄ vienÄ antrÄ jÄ kredito dalį (įvertinus tai, kiek jo bus likę mokėti teismo sprendimo priėmimo dienÄ ) minusuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei mokamos piniginės kompensacijos, įpareigojant ieÅ¡kovÄ vienasmeniÅ¡kai padengti bankui likusį kreditÄ .

Teismas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės pritaria ieÅ¡kovo pozicijai, nes atsakovės siÅ«lomu atveju Å¡alys prieÅ¡ kreditorių (bankÄ ) liktų solidariais skolininkais, kredito įmokÄ turėtų dengti lygiomis dalimis, kas nepaÅ¡alintų tarp Å¡alių kylančių nesutarimų.

55. Kaip jau buvo minėta, atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ tam, kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant Å¡ias teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiÅ¡kas bendraturčio daikto dalies atidalijimas yra teisingas ir tinkamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

Tuo tarpu, tenkinus atsakovės reikalavimÄ , nors ir atidalinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę neliekant bendro naudojimo dalių, Å¡alis ir toliau vidiniame santykyje sietų bendrai mokamos kredito įmokos už turtÄ . Tokia situacija, esant įtemptiems Å¡alių santykiams, bÅ«tų akivaizdžiai netoleruotina, nes tai reikÅ¡tų nesutarimų ir konfliktų tikimybę ateityje. Siekiant iÅ¡vengti tokios situacijos bei siekiant atidalinant turtÄ nutraukti Å¡alių turtinius santykius, nors ir liekant solidariai atsakingais prieÅ¡ kreditorių iÅ¡oriniame santykyje, protingiau ir teisingiau likusiÄ kredito dalį iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokamos kompensacijos, kad vidiniame santykyje Å¡alių nebesietų jokie įsipareigojimai, o kreditoriui visas likusias įmokas mokėtų turtÄ natÅ«ra valdanti Å¡alis (ieÅ¡kovas).

56. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o, atidalijus ginčo turtÄ - priteisiant ieÅ¡kovui visÄ turtÄ , o atsakovei – 61 910 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ , įpareigoti atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja tokiam ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinyje savo praÅ¡ymÄ formuluoja taip: nustatyti, kad piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovas sumoka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko ieÅ¡kovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant atsakovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieÅ¡kovui pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiÅ¡kai atsiskaičius su atsakove).

Teismo vertinimu, atsakovės praÅ¡ymas yra detalesnis, konkretesnis, todėl tenkintinas. Dėl ieÅ¡kovo teisės į sumokėtas kredito įmokas 57. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 20 802,88 EUR skolos, kuriÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtinÄ kompensacijÄ (61 910 EUR) ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 41 107,12 EUR kompensacijÄ . Atsakovė su tokiu ieÅ¡kinio reikalavimu kategoriÅ¡kai nesutinka ir praÅ¡o pripažinti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) atsakovė ir ieÅ¡kovas veikė jungtinės veiklos pagrindu (gyveno faktinėje santuokoje – partnerystėje) ir, veikdami jungtinės veiklos pagrindu, lygiomis dalimis (viena antrÄ ja) mokėjo bankui kreditÄ , dėl ko atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovui 20 802,88 EUR sumos.

Taigi, atsakovė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, jį patikslinusi, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimus dėl prejudicinio fakto nustatymo (t. y. procesinio pobÅ«džio reikalavimu), o ne reikalavimus dėl materialinių teisių gynybos, todėl tokių reikalavimų patenkinimas pats savaime nesukurs atsakovei jokių teisinių pasekmių, kas jau ir buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartyje, sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tačiau Å¡iuo atveju, atsakovei reiÅ¡kiant reikalavimus ne vien tik dėl pripažinimo, bet ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl ginčo turto atidalijimo, o ieÅ¡kovui praÅ¡ant konstatuotÄ skolÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtinÄ kompensacijÄ atsakovei, teismas pasisako dėl nurodytų atsakovės reikalavimų.

58. Atsakovė, nors 2021 m. liepos 20 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ir patikslino savo pradinio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ir toliau laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) buvo Å¡eima (nors ir nesusituokę, veikė jungtinės veiklos pagrindu - gyveno faktinėje santuokoje-partnerystėje), kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog visas bendrai užgyventas turtas laikytinas bendrÄ ja daline nuosavybe, kad lygiomis dalimis mokėjo bankui kreditÄ , kad atsakovės darbas buityje vertinamas ne mažiau kaip 20 802,88 EUR. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neneigia bendro Å¡alių gyvenimo kartu fakto, t. y., jog Å¡alys atitinkamu laikotarpiu gyveno kartu, susilaukė dviejų dukterų, bendrai jomis rÅ«pinosi ir auklėjo, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alių pripažinimas Å¡eima nesukuria jokių teisinių pasekmių, kadangi Å¡eimos santykiai CK siejami su santuoka, o Å¡alys santuokos nebuvo sudarę.

59. Be to, atsakovės teiginys, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl užgyvento turto laikymo bendrÄ ja daline nuosavybe, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingas, nes, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Å¡ioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl buto (duomenys neskelbtini) su priklausiniais atidalijimo, o šį turtÄ Å¡alys įgijo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sutartimi lygiomis dalimis – po 1/2 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju atidalinamas turtas jau yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė su konkrečiai nustatytomis dalimis, t. y., dar įsigydamos šį turtÄ Å¡alys susitarė dėl jo konkrečios priklausomybės abiem Å¡alims po 1/2 dalį.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu, todėl, sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukÅ«rimo, turi bÅ«ti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygas: įnaÅ¡us pinigais, kitu turtu arba dalyvavimÄ darbu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinamas Å¡alių indėlis sukuriant bÅ«tent ginčo turtÄ , t. y. butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje su priklausiniais.

61. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad, sprendžiant dėl Å¡alims priklausančio turto dalių, joms gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, ir, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , t. y. Å¡aliai gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jos indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

62. Be to, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, pavyzdžiui, tokio objekto, kaip žemės sklypas, specifiÅ¡kumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y., sumokant nustatytÄ kainÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Atitinkamai ir kitas nekilnojamasis turtas, kuris yra Å¡alių nuperkamas sandoriu, o ne pačių sukuriamas pastatant ar rekonstruojant, negali bÅ«ti įgyjamas vienos Å¡alies darbu.

63. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors atsakovė ir jos atstovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose daug kalba apie tai, kad šalys buvo šeima ir buvo sutarę, jog visas užgyventas turtas yra bendra dalinė nuosavybė, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik ginčo turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (kitas turtas, jeigu toks ir buvo, jo statusas, įsigijimo aplinkybės ir pan. nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku), o ginčo turtas akivaizdžiai buvo įgytas šalių lygiomis dalimis.

64. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartÄ buvo minėta, ginčo turtas buvo įgytas sudarius pirkimo pardavimo sandorį, sumokėjus pradinį įnaÅ¡Ä , kurį Å¡alys sumokėjo lygiomis dalimis, ir toliau mokant kasmėnesines kredito įmokas, t. y. jokio Å¡alių darbo, sukuriant šį turtÄ , įdėta nebuvo, turtas buvo įgytas tik piniginiais įnaÅ¡ais. Tai, kad atsakovė rÅ«pinosi vaikais ir namais, kÄ taip pat darė ir ieÅ¡kovas, patvirtina tik bendro gyvenimo faktÄ , o ne aplinkybę, kad atsakovės įnaÅ¡as į bendrÄ dalinę nuosavybę yra atliktas jos darbu, o juo labiau, kad jis vertintinas 20 802,88 EUR.

65. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai ir nesutinka, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad visas bendrai užgyventas turtas laikytinas bendrÄ ja daline nuosavybe. IeÅ¡kovas tvirtina, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog iÅ¡siskyrimo atveju butas tenka ieÅ¡kovui, o atsakovei grÄ Å¾inamas jos sumokėtas pradinis įnaÅ¡as, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ savo santaupų mokėjo už buto įrengimÄ gyvenimui (butas pirktas tik su daline apdaila) ir viso buto įrengimas ieÅ¡kovui kainavo daugiau kaip 30 000 EUR. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nereikalauja nustatyti ieÅ¡kovui didesnę dalį į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (praÅ¡o atidalinti taip, kaip buvo įsigyta – po 50 proc.), dėl ieÅ¡kovo nurodyto susitarimo fakto ir/ar atlikto buto įrengimo vertės nustatymo, teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku.

66. Byloje nustatyta, kad Å¡alys turtÄ Ä¯sigijo sumokėję pradinį įnaÅ¡Ä iÅ¡ savo santaupų, o likusiai daliai turto kainos sumokėti buvo paimtas kreditas iÅ¡ banko (2014 m. rugpjūčio 13 d. kredito sutartis su AB Nordea bank, 2015 m. liepos 13 d. paskola refinansuota AB SEB banko). Å alys turtÄ Ä¯gijo lygiomis dalimis kaip bendraturčiai, tačiau prieÅ¡ kreditorių ieÅ¡kovas ir atsakovė yra solidarÅ«s skolininkai. Byloje nėra ginčo, kad visÄ laikÄ nuo kredito sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 1 d. visas kredito įmokas bankui mokėjo ieÅ¡kovas, kÄ patvirtina ir pateikti mokėjimai atitinkamiems bankams, t. y.

AB Nordea bank ieÅ¡kovas sumokėjo 3 964,68 EUR, AB SEB bankui 2015 m. – 10 850,96 EUR, 2016 m. – 1 803,36 EUR, 2017 m. – 23 927,51 EUR, 2018 m. - 847,92 EUR, 2019 m. - 847,92 EUR, 2020 m. - 847,92 EUR, viso 2014-2020 m. laikotarpiu ieÅ¡kovas sumokėjo 43 090,27 EUR kredito įmokų. Kadangi Å¡alys bendrÄ dalinę nuosavybę yra įgiję lygiomis dalimis, atsakovė turi prievolę mokėti pusę Å¡ių kredito įmokų. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis nuo 2019 m. balandžio 1 d. atsakovė perveda ieÅ¡kovui pusę sumos už mokamas kredito įmokas, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė yra grÄ Å¾inusi 742,26 EUR, tačiau už ankstesnį laikotarpį nėra grÄ Å¾inusi sumokėtų įmokų dalies.

67. Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai solidariÄ jÄ prievolę įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis ir 6.114 straipsnio 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018; 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018; kt.).

68. Å iuo atveju byloje neginčijamai nustačius, kad ginčo turtas Å¡alių įgytas bendra daline nuosavybe, o kredito įmokas už turtÄ mokėjo tik ieÅ¡kovas, jis turi pagrįstÄ teisę reikalauti dalies sumokėtų įmokų, lygių atsakovės nuosavybės teisės daliai, sugrÄ Å¾inimo (CK 6.6 ir 4.76 straipsniai).

69. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kinį dalyje dėl 20 802,88 EUR skolos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisimo tenkina, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaito iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtinos kompensacijos (61 910 EUR) atsakovei ir priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 41 107,12 EUR kompensacijÄ už atsakovės dalį, įeinančiÄ Ä¯ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

70. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau priteistÄ skolÄ (20 802,88 EUR) įskaičius į ieÅ¡kovo iÅ¡mokamÄ kompensacijÄ (61 910 EUR) ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant 41 107,12 EUR kompensacijÄ , nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

71. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies (ieškinį apie 80 proc., priešieškinį – apie 20 proc. apimtyje), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3 950 EUR jo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos tinkamais įrodymais ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ proporcijÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 3 160 EUR tokių iÅ¡laidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

73. Atsakovė pateikė įrodymus ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 875 EUR jos patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos tinkamais įrodymais, ieÅ¡kovas jų pagrįstumo neginčija, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ proporcijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 1 175 EUR tokių iÅ¡laidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

74. Paduodant ieškinį, ieškovui 1 306 EUR žyminio mokesčio mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies (apie 80 proc.), iš ieškovo priteistina 261,20 EUR, o iš atsakovės – 1 044,80 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

75. Paduodant priešieškinį, atsakovei žyminio mokesčio, kuris sudaro 2 020 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl, priešieškinį patenkinus iš dalies (apie 20 proc.), iš atsakovės priteistina 1 616 EUR, o iš ieškovo – 404 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

76. Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 665,20 EUR, o iÅ¡ atsakovės – 2 660,80 EUR žyminio mokesčio valstybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei M. Å . priklausančiÄ turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio parkavimo vietos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant ieÅ¡kovui L.

Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) visÄ turtÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir automobilio parkavimo vietÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. Å . priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Ž. 41 107,12 EUR (keturiasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septynių eurų 12 euro centų) dydžio piniginę kompensacijÄ , nustatant, kad piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovas L.

Ž. sumoka atsakovei M. Å . ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po ko ieÅ¡kovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, bei įpareigojant ieÅ¡kovę M. Å . iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto ir jo priklausinių per penkis mėnesius nuo to momento, kai ieÅ¡kovui L. Ž. pereina nekilnojamojo turto nuosavybės teisė (visiÅ¡kai atsiskaičius su M. Å .). Nustatyti, kad ieÅ¡kovui L. Ž. priteisus visÄ turtÄ , o atsakovei M. Å . priteisus piniginę kompensacijÄ , prieÅ¡ kreditorių AB SEB bankÄ Å¡alys lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditÄ vienasmeniÅ¡kai dengia ieÅ¡kovas L.

Ž.. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės M. Å . ieÅ¡kovui L. Ž. 3 160 EUR (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Ž. atsakovei M. Å . 1 175 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Ž. 665,20 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 20 euro centų), iÅ¡ atsakovės M.

Å . – 2 660,80 EUR (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 80 euro centų) žyminio mokesčio valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė