fe232f92-ebc1-4eee-9520-8d04aa768bc3 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1588-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19122-2010-8)                                                                Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aurimui Navikui, atsakovo atstovui M.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1551-752/2011 pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo. Teisėjų kolegija,n u s t a t ė :IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 122,59 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, po 5,81 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ atsakovo pradelstÄ sumokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas dienÄ nuo 2010 m. liepos 10 d. ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 4, kuria ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti Taurakiemio seniÅ«nijos sporto organizatore. 2010 m. sausio 28 d.

Taurakiemio seniÅ«nės įsakymu Nr. IP-2-3 darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 129 str. 1 dalį, ir ieÅ¡kovė nuo 2010 m. vasario 2 d. buvo atleista iÅ¡ darbo. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu, ieÅ¡kovės į darbÄ negrÄ Å¾ino, nurodė, kad darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po 14,45 Lt nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-02-02) iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Teismo sprendimas įsigaliojo 2010 m. liepos 10 d. Nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-02-02) iki sprendimo įsigaliojimo (2010-07-10) susikaupė 12,12 dienos nepanaudotų atostogų. Atsakovas, nors ir pavėluotai, ieÅ¡kovei teismo priteistÄ darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumokėjo, tačiau 122,59 Lt (12,12x0,7x14,45, kur 12,12 – nepanaudotų kalendorinių dienų suma, 0,7 –metinis darbo dienų koeficientas, 14,45 - ieÅ¡kovės vidutinis darbo dienos užmokestis, nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendime) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, susikaupusias per priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, nėra sumokėjęs iki Å¡iol.

Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, vadovaujantis DK 141 str. 3 dalimi, už kiekvienÄ atsakovo pradelstÄ sumokėti aukščiau nurodyto dydžio kompensacijÄ dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. 2010 m. liepos 10 d., priteistina po 5,81 Lt vidutinio darbo užmokesčio (b. l. 17-18).Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 7,28 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7977-638/2010 ieÅ¡kovės pažeista teisė į darbÄ buvo apginta LR Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du.

Nei Å¡ioje normoje, nei LR Darbo kodekso 170 straipsnyje, reglamentuojančiame, kas yra įskaitoma į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogas, nėra numatyta, kad įskaitoma priverstinės pravaikÅ¡tos laikas darbuotojui, negrÄ Å¾intam į ankstesnį darbÄ . Å ioje byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nebuvo grÄ Å¾inta į darbÄ . Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ jai buvo priteista iÅ¡ atsakovo darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ Â nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, taip pat iÅ¡mokėta LR Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

IÅ¡eitinė iÅ¡moka yra viena iÅ¡ garantinių iÅ¡mokų. Todėl teismo nuomone, Å¡i iÅ¡moka ir užtikrina darbuotojui visus netekimus, kurių jis nepatirtų bÅ«damas grÄ Å¾intas į darbÄ , tame tarpe kompensuoja ir kasmetines atostogas, kurias jis gautų už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ grÄ Å¾inimo į darbÄ atveju. Todėl teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-24 nutartyje Nr. A-438-1524/2009 suformuluotu minėtos teisės normos aiÅ¡kinimu, sprendė, kad ieÅ¡kovei kasmetinės atostogos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , o tuo pačiu ir kompensacija už jas, nepriklauso.

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už kiekvienÄ pradelstÄ atsakovo dienÄ sumokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio reikalavimo priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl atmetęs pagrindinį reikalavimÄ , teismas atmetė ir iÅ¡vestinį.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinį santyki reglamentuojančias teisės normas. PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kino teismas, DK 297 straipsnio 4 dalyje nėra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as to, kÄ teismas gali priteisti darbuotojui, todėl Å¡i norma nelaikytina ribojančia ar paneigiančia ieÅ¡kovės teisę reikalauti kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtinti alternatyvÅ«s darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«dai.

Tai reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ Å¡ių dviejų bÅ«dų yra taikomas teismo, darbuotojo teisės turi bÅ«ti ginamos iÅ¡ esmės tokia pačia apimtimi. DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas priverstinės pravaikÅ¡tos laikas darbuotojui, grÄ Å¾intam į ankstesnį darbÄ . Lingvistinė ir loginė Å¡io punkto analizė lyg ir leistų manyti, kad priverstinės pravaikÅ¡tos laikas darbuotojui, negrÄ Å¾intam į ankstesnį darbÄ , nėra įskaitomas į darbo metus už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.

Tačiau taip aiÅ¡kinant DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , nėra užtikrinamas buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas darbuotojui, kuris nėra grÄ Å¾inamas į ankstesnį darbÄ (DK 297 str. 4 d.), kadangi tokiu atveju nėra atkuriama darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo netekta teisė dirbant kaupti darbo staÅ¾Ä kasmetinėms atostogoms ir gauti atitinkamÄ kompensacijÄ už jų nepanaudojimÄ nutraukiant darbo sutartį. Antra vertus, pažodžiui aiÅ¡kinant DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , yra paneigiamas DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų alternatyvumas, kadangi darbuotojo pažeistos teisės, taikant vienÄ bÅ«dÄ , bus ginamos vienokia apimtimi, o taikant kitÄ â€” jau iÅ¡ esmės kitokia, t. y., jei darbuotojui, grÄ Å¾intam į ankstesnį darbÄ pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, atostogos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bus skaičiuojamos, tai negrÄ Å¾intam į darbÄ , tačiau gavusiam iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už neteisėtÄ darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jos jau nebus skaičiuojamos.

Esant tokiai situacijai ir pažodžiui taikant DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , darbuotojas, teismo sprendimu grÄ Å¾intas į ankstesnį darbÄ , tačiau kad ir tÄ pačiÄ dienÄ savo pareiÅ¡kimu nutraukęs darbo sutartį, bus gerokai pranaÅ¡esnėje padėtyje palyginus su ta, jei jis nebÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ priteisiant iÅ¡mokėti jam iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už neteisėtÄ darbo sutarties nutraukimÄ , kadangi pirmuoju atveju jis dar papildomai galės reikalauti darbdavio mokėti jam kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, susikaupusias per priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .DK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad DK normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į DK sistemÄ bei jo struktÅ«rÄ siekiant užtikrinti darbo kodekso vientisumÄ ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, apelianto nuomone, pažodinis DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiÅ¡kinimas yra ydingas ir neatitinka DK 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų DK normų aiÅ¡kinimo principų, todėl DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas jį plečiant, t. y. į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitant priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir tam darbuotojui, kuris, teismui pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, nėra grÄ Å¾inamas į ankstesnį darbÄ , tačiau jam priteisiama iÅ¡eitinė iÅ¡moka už darbo sutarties nutraukimÄ .

BÅ«tent tokį DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiÅ¡kinimÄ pripažįsta ir teisės doktrina (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaro III dalyje „IndividualÅ«s darbo santykiai", Justitia, Vilnius, 2004 m., p. 234; NekroÅ¡ius I. ir kiti. Darbo teisė. Vadovėlis. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2008, p. 296).  2. Nors teismas, spręsdamas bylÄ vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-24 nutartyje Nr. A-438-1524/2009 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bendrosios kompetencijos teismui nėra privaloma, Å¡iame apeliaciniame skunde keliami teisės klausiami nelaikytini iÅ¡spręstais precedento reikÅ¡mę turinčios teismų praktikos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Atmestinas apelianto teiginys, jog LR DK 297 straipsnio 4 dalyje nėra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as to, kÄ teismas gali priteisti darbuotojui, nes prieÅ¡ingu atveju teismas, priimdamas sprendimÄ , negalėtų priteisti darbuotojui darbo užmokesčio, turtinės, neturtinės žalos. Darbuotojo teisę reikalauti turtinės, ar (ir) neturtinės žalos reglamentuoja kiti Å¡io kodekso straipsniai (LR DK 250 straipsnis), o minėtas straipsnis apibrėžia darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , kuomet jis negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimu ieÅ¡kovės teisės buvo gintinos DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du.

Apeliantė tokio savo teisių gynimo bÅ«do neskundė, todėl manytina, kad toks teisių gynimo bÅ«das ir apimtis atitiko jos pažeistų teisių apimtį. Taigi teismas taikė DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , pagal kurį, teismo sprendimu pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, darbuotojui yra priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Todėl nesama teisinio pagrindo argumentui, kad priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , už šį laikotarpį papildomai bÅ«tų skaičiuojamos iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas. Å i teisės norma papildomų sÄ lygų, ginant pažeistas asmens teises nenumato, todėl remiantis ja teigti, kad asmuo per priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį įgyja teisę į kasmetines atostogas, nėra teisinio pagrindo.                   LR DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma priverstinės pravaikÅ¡tos laikas darbuotojui, gražintam j ankstesnį darbÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovė 2010-06-09 teismo sprendimu nebuvo grÄ Å¾inta j darbÄ , tad priverstinės pravaikÅ¡tos laikas, kuomet darbuotojas nėra grÄ Å¾inamas į darbÄ nėra įskaitomas į darbo staÅ¾Ä kasmetinėmis atostogomis gauti, ir ieÅ¡kovė negali reikalauti kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nes elementariai tokios teisės neturi. Tokį teiginį pagrindžia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. A-438-1524/2009.2. Teismas, sutikdamas su Lietuvos Vyriausio administracinio teismo suformuotu teisės taikymu ir aiÅ¡kinimu, ir juo vadovaudamasis, nenukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime iÅ¡dėstyto iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pasakyta, kad „CPK 4 straipsnio nuostata <...> neužkertanti kelio teismams sprendžiant bylas atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet ir į teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, esančius kitų aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikÅ¡mę atitinkamam teismui sprendžiant analogiÅ¡kÄ bylÄ , taip pat į savo pačių teisės taikymo praktikÄ .

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose“.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, ginčas tarp Å¡alių dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimo buvo pilnai iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7977-638/2010 (b. l. 5-8).

BÅ«tent Å¡iuo sprendimu buvo tiksliai nustatytos ir įvertintos darbo sutarties Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovės ir atsakovo, veiksmai ir jų atitikimas DK nuostatoms bei aiÅ¡kiai įvardintos darbo sutarties Å¡alims kilusios pasekmės po 2010-02-02 ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Å iuo atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovės į darbÄ , jai buvo priteista LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri tuo pačiu atlieka ir kompensacinę funkcijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , įskaitant ir kasmetines atostogas, kurias ieÅ¡kovė galėjo gauti už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , jos grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ atveju.

Kadangi ieÅ¡kovė V. P. ginčo atveju pasinaudojo DK 297 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjo numatyta ieÅ¡kinio dalyko keitimo galimybe ginče dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ su darbdaviu, t. y. atsakovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju ieÅ¡kovė daugiau kompensacinio pobÅ«džio garantijų, t. sk. ir didesnės trukmės kasmetinių atostogų, neįgijo.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ tarp Å¡alių, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ ir ginčo atveju pagrįstai rėmėsi prejudicinę reikÅ¡mę turinčia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovė įgytų daugiau garantijų, nutraukus tarp Å¡alių darbo sutartį negu, kad numato įstatymas (LR CPK 18 straipsnis, DK 94 straipsnis).Ä®vertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir ginčo atveju pritaikė materialinės teisės normas bei įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        ArÅ«nas Rudzinskas Algirdas Remeika