2021-02-24 Nr. AB-3949-3-62-3-03023-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-101-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03023-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ skundą atsakovams Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriui ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AC invest“ skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. NCSPR-64 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus, nurodydamas, be kita ko, sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas UAB „AC invest“ 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo ištaisė dalį skundo trūkumų, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio bei pakartotinai prašė atleisti nuo jo mokėjimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo ir patikslinto skundo trūkumus, nurodant, kad juridinis asmuo negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas UAB „AC invest“ pateikė patikslintą skundą, kuriuo neištaisė skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas pabrėžė, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi. ABTĮ nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad į administracinį teismą jis kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, nes skundas paduotas dėl individualių administracinių aktų panaikinimo. Kadangi skundžiami sprendimai priimti juridinio asmens atžvilgiu, teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, jog juridinio asmens vadovo kreipimasis į teismą gali būti prilyginamas fizinio asmens kreipimuisi, kuriam būtų galima taikyti ABTĮ 37 straipsnyje numatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio taisyklę.

III. Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir patenkinti patikslinto skundo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad naują prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo grindė teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacijos ir sąžiningumo principais. Sunki jo finansinė padėtis ir negalėjimas sumokėti žyminį mokestį negali būti esminė priežastis atmesti jo skundą net nenagrinėjus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1448-426/2019, kurioje pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3683-994/2018, kurioje pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjo manymu, skundas galėjo būti priskirtas ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems ir žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 24 straipsnyje įtvirtinti skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai, šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatant, kad skunde turi būti nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas, o ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje vienu iš skundo priedų nurodomas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse išvardinti žyminio mokesčiu neapmokestinami skundai.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimų Nr. SPR4-1696 (14.5E) ir Nr. NS-8826 (14.5E) panaikinimo. Skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų) nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijas, todėl už skundą turi būti mokamas žyminis mokestis.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi. ABTĮ nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015, 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-364-1062/2018, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-1062/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo nurodomų priežasčių, kuriomis jis grindė būtinybę atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra aiškiai reglamentuotas ABTĮ, todėl teismas negali taikyti teisės analogijos (ABTĮ 4 str. 7 d.) sprendžiant dėl galimybės atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundą ir taikyti pareiškėjo nurodomą CPK 83 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pareiškėjas yra juridinis asmuo. Pareiškėjui nesumokėjus žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismo nutartimis nustatytas skundo trūkumas nebuvo pašalintas, todėl nebuvo teisinių prielaidų priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundo trūkumas buvo esminis ir nustatytas pagrįstai. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad teismuose yra bylų, kuriose pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nesudaro teisinio pagrindo priešingai aiškinti ABTĮ 37 straipsnio nuostatas ir vertinti susiklosčiusią situaciją kitaip nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė