fe1ecb79-7205-4d5e-935e-e06d99b9f5bf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-269-861/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07510-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 6 020,01 Eur, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2020-08-13 sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovei iÅ¡nuomojo gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 1 100,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius atsakovė pagal nuomos sutartį įsipareigojo apmokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos. Pagal nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti depozitÄ , lygų vieno mėnesio nuomos mokesčio sumai, tačiau jo nesumokėjo. Namas atsakovei buvo iÅ¡nuomotas tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentÅ«ros UAB Capital brokeriui.

Nuomos pradžioje bylos Å¡alių santykiai buvo normalÅ«s, atsakovė prisistatė esanti dailininkė, padovanojo ieÅ¡kovui paveikslÄ , tačiau vėliau, Å¡alių santykiams tapus konfliktiniams, pareiÅ¡kė, kad paveikslo kainÄ Ä¯skaito į depozitÄ . Atsakovė reiÅ¡kė pretenzijas ieÅ¡kovui, kad pastarasis per dažnai lankosi nuomojamame name. IeÅ¡kovas 2020-12-21 informavo atsakovę, kad ketina 2020-12-23 atvykti į namÄ apžiÅ«rėti namo inžinerinių sistemų ir atlikti jų priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus, taip pat nurodė, kad ketina atvežti ir grÄ Å¾inti paveikslÄ . 2020-12-23 atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas gali atvažiuoti į namÄ , atsakovės nebus, ji raktÄ paliekanti paÅ¡to dėžutėje. 2020-12-23 ieÅ¡kovas kartu su nekilnojamojo turto brokeriu atvykęs į namÄ atsakovės nerado, pastebėjo didelę netvarkÄ namuose ir tai, kad galimai atsakovė iÅ¡ viso yra iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ namo.

IeÅ¡kovas teiravosi atsakovės, ar ji iÅ¡sikraustė, tačiau atsakymo iÅ¡ jos negavo. Nesulaukęs atsakymo, ieÅ¡kovas pasitelkė antstolę ir įvykdė namo priėmimÄ perdavimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ydamas 2021-01-08 priėmimo perdavimo aktÄ . Atsakovė 2021-01-09 elektroniniu laiÅ¡ku patvirtino, kad tikrai iÅ¡sikraustė, grįžti neketina ir yra iÅ¡vykusi į užsienį. IeÅ¡kovas kreipėsi į specialistÄ ir ekspertÄ , kurie pagal antstolės konstatuotas aplinkybes įvertino padarytus apgadinimus ir nustatė žalos dydį.

IeÅ¡kovo atstovas pateikė atsakovei 2021-02-19 pretenzijÄ dėl atsiskaitymo ir žalos; nuomininkė atsiuntė ieÅ¡kovui 2021-02-25 laiÅ¡kÄ , kuriame pateikė daugybę įžeidimų ir nepagrįstų kaltinimų ieÅ¡kovui.

3. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį iki 2020-12-15. Atsakovė faktiÅ¡kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ patalpų 2020-12-23, todėl laikytina kad nuomos sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo iÅ¡sikraustymo dienos (2020-12-23). Kadangi namas buvo grÄ Å¾intas ne nuo iÅ¡sikraustymo dienos, o 2021-01-08, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020-12-16 iki 2021-01-08, kuris sudaro 851,61 Eur. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktÄ atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui neįrodinėjamÄ kompensacijÄ už sutarties nutraukimÄ anksčiau termino, kuri lygi 1 100,00 Eur.

Kadangi atsakovė nebuvo sumokėjusi depozito, Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės kaip kompensacija už prieÅ¡laikinį nuomos sutarties nutraukimÄ . Atsakovės sugadintų baldų restauravimas kainuos 1 030,00 Eur, namo ir jame esančių defektų Å¡alinimas kainuos 2 398,00 Eur. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės veiksmais jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ ieÅ¡kovas įvertino 500,00 Eur ir kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Nurodo, kad atsakovės elgesys buvo ypač neetiÅ¡kas, pasireiÅ¡kęs ne vien įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nesilaikymu, bet ir ieÅ¡kovo bei jo Å¡eimos orumo pažeidimu, įvairiais Å¡meižikiÅ¡kais kaltinimais ir įžeidimais.

4. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-18 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 851,61 Eur nesumokėtÄ nuomos mokestį, 1 100,00 Eur kompensacijÄ , 3 348 Eur nuostolių, 640,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 940,01 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-03-24) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 498,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 5.1. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teigimu, nepasibaigus nuomos sutarties terminui, t. y. 2020-12-23, atsakovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ nuomojamo namo. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas, taip pat ieÅ¡kovo ir liudytoju byloje apklausto nekilnojamojo turto brokerio paaiÅ¡kinimai. Kadangi atsakovė nepasibaigus nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui iÅ¡sikraustė iÅ¡ namo, konstatuotina, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė terminuotÄ nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ (CPK 185 straipsnis); 5.2.

Sudarydamos nuomos sutartį jos Å¡alys susitarė, kad nuomos sutartis laikoma nutraukta tik po priėmimo perdavimo akto Nr. 2 pasiraÅ¡ymo; kol toks aktas nepasiraÅ¡ytas, nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir komunalines iÅ¡laidas (sutarties 4.5 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovė buvo kviečiama perduoti namÄ , jai buvo siÅ«loma suderinti namo perdavimo datÄ , tačiau atsakovė į namo perdavimÄ neatvyko, 2021-01-09 el. laiÅ¡ku, adresuotu ieÅ¡kovui, nurodė, kad iÅ¡vyko į užsienį ir grįžti neplanuoja.

Atsakovei nedalyvaujant namo perdavime, ieÅ¡kovas 2021-01-08 vienaÅ¡aliÅ¡kai, dalyvaujant antstolei Daivai Prunskienei, pasirašė patalpų grÄ Å¾inimo aktÄ ; 5.3. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad 2020-11-16 ieÅ¡kovas gavo 1 100,00 Eur nuomos mokestį. Pagal nuomos sutartį nuomos mokestis mokamas už kalendorinį einamÄ jį mėnesį į priekį (sutarties 3.2 punktas). Nurodytos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovo teiginį, kad atsakovė nuomos mokestį sumokėjo už laikotarpį iki 2020-12-15.

Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020-12-16 iki 2021-01-08 byloje nėra, todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 851,61 Eur nuomos mokestį už minėtÄ laikotarpį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis; 6.499 straipsnio 2 dalis). 5.4. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei nuomos sutartis nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai nuomininko, nuomininko sumokėtas 1 100,00 Eur depozitas lieka nuomotojui kaip Å¡alių aptarta kompensacija. Sutarties 4.2 punktu nuomos sutarties Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė dėl atsakovės mokėtinų netesybų tuo atveju, jei nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ bÅ«tų nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovės. Nustačius, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė terminuotÄ nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , ieÅ¡kovas įgijo teisę į 1 100,00 Eur dydžio kompensacijÄ ; 5.5.

IeÅ¡kovas pateikė VÅ¡Ä® ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ specialisto Tauro Mičiudos atliktÄ ieÅ¡kovo iÅ¡nuomotam namui padarytos žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ (minėtas specialistas įvertino, kad namui padarytų defektų iÅ¡taisymas kainuotų 2 398 Eur); taip pat baldų restauravimo įmonės MB ,,Medžio dizainas“ atliktÄ sugadintų baldų restauravimo darbų įvertinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovo name esančios komodos ir stalo restauravimo darbai kartu su baldų transportavimu kainuotų 1 030,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡ių defektų (tiek namo, tiek baldų) neÅ¡alino, o namÄ pardavė, tačiau pardavimo kaina buvo sumažinta, atsižvelgiant į name atsakovės padarytus defektus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui padarytus nuostolius dėl jo namo ir jame esančių baldų apgadinimo, t. y. 2 398 Eur už namui padarytus defektus ir 950 Eur už baldų sugadinimÄ , iÅ¡ viso – 3 348,00 Eur. 5.6.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti už baldų restauravimÄ 1 030,00 Eur, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina ir 80,00 Eur už baldų transportavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovas atsakovės apgadintų baldų nerestauravo ir nerestauruos (namÄ pardavė), iÅ¡laidos už baldų transportavimÄ (80,00 Eur) nepriteistinos, kadangi tai nėra ieÅ¡kovo nuostoliai. 5.7. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovo naudai su žalos ir civilinės atsakomybės įvertinimu susijusios 640,40 Eur dydžio iÅ¡laidas; 5.8.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad neturtinės žalos patyrimÄ ieÅ¡kovas grindžia netinkamu atsakovės, kaip nuomininkės elgesiu, neetiÅ¡ku ir įžeidžiančiu jos bendravimu. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vertino, kad atsakovės veiksmais nėra padaryto nusikaltimo, žala taip pat nėra padaryta ieÅ¡kovo sveikatai ar gyvybei. Ä®statymas taip pat neįtvirtina, kad dėl netinkamo nuomininko elgesio nuomotojui galėtų bÅ«ti atlyginama neturtinė žala. Taigi, nėra nė vieno pagrindo, kuriuo remiantis ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti iÅ¡ atsakovės priteista neturtinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis ir CK 1.114 straipsnis neįtvirtina teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , prieÅ¡ingai, nei nurodė ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu; 5.9.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (5 940,01 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-03-24) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; 5.10. IeÅ¡kinį tenkinus 91 proc., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 1 498,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo (apelianto) naudai.

Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 6.1. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė atsiuntė ieÅ¡kovui su ieÅ¡kinio priedais pateiktus tokio turinio žeminančius, įžeidžius, grasinamus raÅ¡ytinius praneÅ¡imus. IeÅ¡kovui, kaip rusų tautybės asmeniui, siųsti įžeidimai buvo ypač užgaulÅ«s, sukėlė stresÄ bei neigiamus iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovas jautėsi labai blogai ir dėl atsakovės pateiktų grasinimų vieÅ¡inti nebÅ«tus, pramanytus nusikaltimus (dėl tariamos vagystės, prievartavimo ir pan.).

Dėl minėtų grasinimų ieÅ¡kovas nuolat jaučia nerimÄ , yra priverstas nuolat stebėti vieÅ¡Ä erdvę, socialinius tinklus, bijodamas, ar apie jį nėra paskleista žeminančio Å¡meižto; 6.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ; 6.3.

Akcentavo, kad atsakovė pateikė žeminančius, įžeidžiančius, Å¡meižikiÅ¡kus ir grasinančius tekstus ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai, tačiau Å¡iuo metu nėra nustatyta, kad ji bÅ«tų paskleidusi juos tretiesiems asmenims. Todėl Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas CK 2.24 straipsnis, kadangi nėra nustatytas duomenų paskleidimo faktas; 6.4. Vis dėlto vertina, kad Lietuvoje panaikinus baudžiamÄ jÄ atsakomybę (dekriminalizavus) už įžeidimÄ , liko tam tikra teisės spraga, t. y. asmenys palikti be teisinės gynybos nuo privačiai iÅ¡reikÅ¡tų įžeidimų.

Taigi nors įstatymų leidėjo ketinimas garbės ir orumo klausimus palikti civilinės teisės srityje yra aiÅ¡kus, tačiau faktiÅ¡kai susidaro situacija, kai dėl privačiai pateiktų įžeidimų asmuo lieka be teisinės gynybos, motyvuojant tuo, kad CK 2.24 straipsnio taikymui reikalingas duomenų paskleidimo faktas, o jeigu tai ne duomenys, tuomet reikalingas įžeidimo (įžeidžios nuomonės) paskleidimo faktas; 6.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Konstitucijos 21, 22 straipsnius, nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl asmens ir orumo gynimo, tai yra konstituciniu lygmeniu saugomos vertybės; 6.6. Taigi negali bÅ«ti situacijų, kai įstatymas nenustatytų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių, remiantis vien tuo pagrindu, kad į asmens garbę ir orumÄ kėsinamasi privačiai, asmeniÅ¡kai, tretiesiems asmenims nematant; 6.7. IeÅ¡kovas reikalauja atsakovės atsakomybės ne pagal nuomos sutartį, o dėl padaryto generalinio delikto, t. y. dėl to, kad savo Å¡meižikiÅ¡kais, įžeidžiančiais ir grasinamais laiÅ¡kais atsakovė padarė jam neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl ginčo esmės 9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

10. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Taigi neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Ji pasireiÅ¡kia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sÄ monės lygmens reiÅ¡kiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų bÅ«ti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

11. IeÅ¡kovas teigė, kad dėl atsakovės kaip nuomininkės neetiÅ¡ko elgesio, kuris pasireiÅ¡kė ne vien įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį nesilaikymu, bet ir ieÅ¡kovo bei jo Å¡eimos orumo pažeidimu, įvairiais Å¡meižikiÅ¡kais kaltinimais ir įžeidimais, jis patyrė neturtinę žalÄ . Nurodė, kad nuomininkė savo elgesiu dirbtinai eskaluodama konfliktinę situacijÄ 2020 m. gruodžio mėnesį prieÅ¡Å¡ventiniu ir Å¡ventiniu laikotarpiu sukėlė ieÅ¡kovui didelį stresÄ , jis negalėjo atsipalaiduoti ir pailsėti, visÄ Å¡ventinį laikÄ iÅ¡ esmės turėjo skirti bendravimui su nuomininke. IeÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 500,00 Eur ir Å¡iems teiginiams pagrįsti teikė į bylÄ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡us.

12. Analizuojant ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl jos sveikatos bÅ«klės matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo sveikatos problemų, jam (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas vis dar skundžiasi (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad didžioji dalis nusiskundimų yra atsiradę dar iki atsakovei iÅ¡nuomojant bÅ«stÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmais nėra padaryto nusikaltimo, žala taip pat nėra padaryta ieÅ¡kovo sveikatai ar gyvybei.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad įstatymas neįtvirtina, jog dėl netinkamo nuomininko elgesio nuomotojui galėtų būti atlyginama neturtinė žala.

14. Civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Pažymėtina, kad vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

Å iuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e yra fiksuoti tik ieÅ¡kovo nusiskundimai, jog jis skundžiasi (duomenys neskelbtini), t. y. Å¡iÄ aplinkybę nurodė pats ieÅ¡kovas. Kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieÅ¡kovui kilo neturtinė žala, byloje nepateikta. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

Dėl bylos procesinės baigties 15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamÄ sprendimÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamÄ sprendimÄ , jie atmestini kaip nepagrįsti, o pirmos instancijos skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 17. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jeigu teismui kiltų abejonių dėl CK 1.114 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2.24 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir atitikties Konstitucijos 21, 22 straipsnių nuostatoms ta apimtimi, kiek Å¡ios nuostatos nenumato neturtinės žalos atlyginimo privačiai iÅ¡reikÅ¡to garbės ar orumo pažeidimo atveju, ir jeigu teismas manytų, kad Å¡ios teisės spragos negali užpildyti savarankiÅ¡kai, tokiu atveju praÅ¡o sustabdyti bylÄ ir kreiptis dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo į Konstitucinį TeismÄ , remiantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi.

18. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ Â praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje.

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ Â sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ : kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Taigi teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Â tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

20. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui), kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (kitÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ). PaÅ¡alinti Å¡ias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumÄ ) pagal savo kompetencijÄ gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Tuo atveju, jeigu teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 straipsnių įgyvendinimo konstitucinio įstatymo turinį, bylos procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog CK 1.114 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2.24 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas prieštarautų Konstitucijos 21, 22 straipsnių nuostatoms ta apimtimi, kiek šios nuostatos nenumato neturtinės žalos atlyginimo privačiai išreikšto garbės ar orumo pažeidimo atveju.

22. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl apelianto nurodytų teisės aktų konstitucingumo, byloje nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 23. Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23) valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Donata Kravčenkienė