fe1d9b4b-efa9-49cb-b02e-9b67afd98a7f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-914-340/2013 Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-08207-2011-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 44.5.2; 99.9;  (S) 121.14; 121.18; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. birželio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo J. F. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J.

F., A. B. dėl nuostolių atlyginimo.  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 4807,56 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-09-11 dėl atsakovo J. F., vairavusio atsakovui A. B. priklausančiÄ transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos R.

A., I. Å ., P. C., A. J. priklausančios transporto priemonės. Nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovo J. F. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDÄ®), dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo R. A., K. Å ., P. C., A. J. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ . Teigė, kad už padarytÄ Å¾alÄ minėtiems asmenims ieÅ¡kovas kompensavo iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡ viso - 4807,56 Lt, kuriuos prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų.

Atsakovas A. B. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesį už 2000 Lt įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ S. N., 2008 m. kovo mėnesį Å¡iÄ transporto priemonę pardavė G. R. Teigė, kad apie Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas buvo informuotas dar 2011-06-23. Atsakovas nurodė, kad, jo žiniomis, G. R. Å¡iÄ transporto priemonę pardavė dar kitam asmeniui, iÅ¡ kurio jį įsigijo atsakovas J. F.. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas, teigė, jog neturėjo pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti nuostolius regreso tvarka. Atsakovas J. F. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-05 sprendimu ieÅ¡kinį atsakovui J. F. tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo J. F. ieÅ¡kovo naudai 4807,56 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų;

Ieškovo ieškinį atsakovui A. B. atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovo A. B. naudai 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo J. F. valstybės naudai priteisė 27,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-10-3772085 medžiaga patvirtina, jog dėl atsakovo J. F. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos R. A., I. Š., P. C., A. J. priklausančios transporto priemonės. Nurodė, kad UAB DK „PZU LIETUVA", ADB „RESO EUROPA", AB „LIETUVOS DRAUDIMAS", vykdydamos 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarčių Nr. 4, Nr. 3, Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį išmokėdamos nurodytiems asmenims atitinkamai 1181,27 Lt, 2020 Lt , 918,99 Lt, 687,30 Lt dydžio draudimo išmokas.

Nustatė, kad ieškovas, vykdydamas minėtų sutarčių 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „PZU LIETUVA", ADB „RESO EUROPA", AB „LIETUVOS DRAUDIMAS" kompensavo išmokėtas draudimo išmokas, iš viso - 4807,56 Lt. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ne LR CK 1.125 str. 7 d. nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (LR CK 1.127 str., 1.128 str.), todėl atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko 2008-09-11, išmoka R.

A. buvo sumokėta 2008-12-02, K. Å . – 2008-10-29, P. C. – 2008-10-06 ir A. J. – 2008-11-21, tuo tarpu ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2011-09-16, konstatavo, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Sprendė, kad asmuo, atsakingas už 2008-09-11 eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos R. A., I. Å ., P. C., A. J. priklausančios ieÅ¡kinyje nurodytos transporto priemonės, yra atsakovas J. F., ieÅ¡kovui pagrindus jo patirtų nuostolių dydį ieÅ¡kinį atsakovo J.

F. atžvilgiu tenkino visiÅ¡kai. Atsižvelgęs į byloje apklausto liudytojo G. R. parodymus, atsakovo J. F. paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo pateiktos automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarčių suvestines sprendė, jog atsakovas A. B. eismo įvykio metu 2008-09-11 nebuvo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturėjo įstatyme įtvirtintos pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant minėtÄ transporto priemonę, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovo A.

B. atžvilgiu yra atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimÄ pakeisti ir atsakovo A. B. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti. Nurodo, jog prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , pateikė raÅ¡ytinę pretenzijÄ Â dėl nuostolių atlyginimo atsakovui A. B., kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, tačiau pastarasis nepateikė jokių įrodymų, jog minėtÄ transporto priemonę pardavė tretiesiems asmenims, todėl ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ .

Teigia, jog pagrindinė priežastis, sÄ lygojusi atsakovo A. B. įtraukimÄ dalyvauti byloje, buvo paties A. B. veiksmai ir aplaidumas, kurie pasireiÅ¡kė teisės aktuose įtvirtinto imperatyvo pakeisti įregistruotus savininko duomenis VÄ® „Regitra” registre nevykdymu bei savalaikiu turimos aktualios informacijos bei įrodymų ieÅ¡kovu nepateikimu. Apelianto teigimu, atsakovo A. B. bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėjo bÅ«ti priteisiamos, nes apeliantas veikė sÄ Å¾iningai ir ekonomiÅ¡kai, pateikė ieÅ¡kinį vadovaudamasis turimais duomenimis.

Apeliaciniu skundu atsakovas J. F. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinio reikalavimams taikytinas sutrumpintas iÅ¡ draudiminių teisinių santykių kylantis vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teigia, kad ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti žalos dydis yra didelis ir nepagrįstas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas A.

B. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad iki ieÅ¡kovui pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį 2011-06-23 raÅ¡tu informavo jį, kad 2008 m. kovo mėnesį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleido G. R.. Teigė, kad tiek apklaustas byloje liudytojas G. R., tiek atsakovas J. F. patvirtino, jog minėtas automobilis nepriklausė atsakovui A. B.. Pažymi, jog autoįvykio metu automobilio savininkas VÄ® „Regitra” duomenimis buvo D.

J., tačiau ieÅ¡kinys pastarajam nebuvo pareikÅ¡tas. Nurodo, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutarčiai nenumatyta privaloma registracija. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Dėl ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės įtvirtinta CPK 93 str. 4 d. numatančioje, kad teismas gali nukrypti nuo minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys yra laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2008-09-11 dėl atsakovo J.

F., vairavusio atsakovui A. B. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos R. A., I. Å ., P. C., A. J. priklausančios transporto priemonės. Dėl atsakovo J. F. kaltės įvykusio eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino ieÅ¡kovas, nes minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d. nustatyta Draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 17 str. 1 d. 1  p. suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį bei TPVCAPDÄ® 4 str. 2 d. nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę.

Taigi ieÅ¡kinys atsakovui A. B. buvo pareikÅ¡tas kaip automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡io atsakovo atžvilgiu atmetė nustatęs, jog eismo įvykio metu A. B. nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas A. B. nebuvo apdairus ir rÅ«pestingas, laiku neinformavo ieÅ¡kovo apie transporto priemonės savininkų pasikeitimÄ , nevykdė įstatyme numatytos pareigos pakeisti įregistruoto savininko duomenis VÄ® „Regitra” registre, todėl dėl savo veiksmų buvo įtrauktas atsakovu į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepagrįsti ir atmestini. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kovas atsakovo 2011-06-23 raÅ¡tu (b.l.72) buvo informuotas apie tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam nebepriklauso, tačiau ieÅ¡kinys atsakovo A. B. buvo pareikÅ¡tas. Nors prie minėto raÅ¡to atsakovas A. B. nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo, tačiau turėdamas tokius duomenis, ieÅ¡kovas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo automobilio nuosavybės teisės perleidimo sekÄ tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta netinkamo atsakovo patraukimo byloje.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu tiek kitas byloje atsakovas J. F. paaiÅ¡kino, tiek liudytojas G. R. patvirtino, jog atsakovas A. B. eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės savininkas, todėl ieÅ¡kovas turėjo ir privalėjo suvokti, jog ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, tačiau nesiėmė jokių procesinių priemonių Å¡iai klaidai iÅ¡taisyti ir savo reikalavimus atsakovui A. B. ir toliau palaikė. Tuo tarpu civilinio proceso teisės normos numato procesinę galimybę netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama.

Pažymėtina, jog dispozityvumo principas lemia, jog bylÄ nagrinėjantis teismas atsakovÄ pakeisti kitu asmeniu gali tik esant ieÅ¡kovo sutikimui, nesant tokio sutikimo byla nagrinėjama iÅ¡ esmės. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo atsakovu byloje patraukti A. B.. IeÅ¡kovo abejones dėl minėto asmens įtraukimo byloje dalyvaujančių asmeniu patvirtino atsakovo J. F. paaiÅ¡kinimai, liudytojo G. R. parodymai bei kiti netiesioginiai byloje surinkti įrodymai, tačiau ieÅ¡kovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis tinkamai ir toliau palaikė savo reikalavimus A.

B. atžvilgiu, nors turėjo įstatymo numatytÄ galimybę ieÅ¡kinio dalyje dėl reikalavimų A. B. atisakyti arba  pakeisti minėtÄ asmenį tinkamu atsakovu ir taip užtikrinti ne tik greitesnį bylos nagrinėjimÄ , bet ir nepažeisti nesuinteresuotų nagrinėjama byla asmenų teisių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo A. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas lėmė ieÅ¡kovo procesinis aplaidumas ir neveikimas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė Å¡iam atsakovui atlyginimÄ už dalyvavimÄ teisminiame procese, kuriame jis neturėjo jokio materialaus ir procesinio suinteresuotumo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, jų dydžio apeliantas nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.  Dėl atsakovo J. F. apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde atsakovas J. F. nurodo, jog ieÅ¡kovo reikalavimui atlyginti nuostolius taikytinas iÅ¡ draudiminių teisinių santykių kylantis vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl ieÅ¡kinys atmestinas praleidus nurodytÄ terminÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir nurodytÄ argumentÄ atmetÄ kaip nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog draudimo teisiniai santykiai sieja draudikÄ ir draudėjÄ , Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra savarankiÅ¡kas subjektas, kuris, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 str. 1 d., 23 str. nuostatomis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininkÄ , su kuriuo ieÅ¡kovÄ sieja ne draudiminiai teisiniai santykiai, o iÅ¡ delikto kylantys regresiniai teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimams pareikÅ¡ti numatytas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas numatytas CK 1.125 str. 8 d. taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Kadangi CK 1.127 str. 4 d. nuostatos numato, jog iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tuo tarpu ieÅ¡kovo vardu žalÄ administravusių bendrovių UAB „DK PZU LIETUVA”, ADB „RESO EUROPA”, AB „LIETUVOS DRAUDIMAS” mokėjimai atlikti 2008-10-06, 2008-12-02, 2008-10-29, 2008-11-21, ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2011-09-16, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas laiku pareiÅ¡kė reikalavimus atsakovo J.

F. atžvilgiu ir ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nesudaro teisinio pagrindo ieÅ¡kiniui atmesti. Dėl apelianto argumentų, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti žala yra nepagrįstai didelė ir neįrodyta jokiais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo dalių ir (ar) detalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Tokios žalos dydį Å¡iuo atveju nustato ieÅ¡kovas, vadovaudamasis jo įgaliotų asmenų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis ir atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę sugadintÄ turtÄ remontuoti, pateiktus turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Byloje surinktų įrodymų pagrindu, t.y. draudimo bendrovių specialistų suraÅ¡ytais transporto priemonės techninės pažiÅ«ros protokolais, sugadintų automobilių fotonuotraukomis, eismo įvykio protokolu, transporto priemonių remonto vertės sÄ matomis, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas įvykdė įstatyme numatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti patirtÄ Å¾alÄ , tuo tarpu apeliantas įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nepagrindė aplinkybių, kuriomis grindė savo apeliacinio skundo argumentus dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos nepagrįstumo, todėl Å¡ie argumentai atmestini.

Aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas A. B. įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ praloÅ¡usios bylÄ Å¡alies (CPK 98); atsakovas patyrė 800 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 174), jos priteisiamos. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (j.a.k.125709291) 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

  Teisėja                                                                                                  Tatjana Žukauskienė