2021-06-09 Nr. AB-12381-3-62-3-00037-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1278-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00037-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. (E.) G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. (E.) G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. (E.) G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai. Dėl šių higienos priemonių nesuteikimo jis buvo verčiamas nesilaikyti higienos ne savo noru. Jis ne kartą žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kad jam būtų suteiktos šios higienos priemonės, tačiau jam atsakydavo, kad jo statusas yra nuteistasis, todėl jam tokios higienos nepriklauso. Pareiškėjas teigė, kad toks teisinis statusas diskriminavo, kadangi suimtiesiems tuo laikotarpiu minėtos higienos priemonės buvo skiriamos kiekvieną mėnesį, o jam, kaip nuteistajam, jos nepriklausė. Jis buvo priverstas nesilaikyti higienos, nesivalyti dantų, nesiskusti, iš burnos smirdėdavo, dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti ir skaudėti dantys, dėl to teko kreiptis į odontologą. Pareiškėjas teigė, kad dėl higienos priemonių nesuteikimo ir nurodyto diskriminavimo jis patyrė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas, jis jautėsi nelygiaverčiu, patyrė neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą nurodė, kad jis kreipėsi su prašymu į Alytaus PN administraciją 2018 m. sausio 12 d., ir jam buvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta (50 ml), dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai (4 vnt.) ir kitos jo nurodytos higienos priemonės. Pareiškėjas teigė, kad dantų pastos turėjo būti išduodama 75 ml, o buvo išduodama 50 ml. Alytaus PN nepagrįstai teigė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. jam buvo išduodamas muilas ir tualetinis popierius, kadangi jis atvyko į Alytaus PN tik 2017 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas nurodė, jog bylai yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimas byloje Melnitis prieš Latviją.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, per mėnesį išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų suteikimo nuteistiesiems. Iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir į tai, ar jis rūko, ar ne. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstytu nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132), per mėnesį išduodamas 1 dantų šepetėlis ir 4 skutimosi peiliukai, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos. Pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas 2018 m. sausio 12 d., 2015 m. gegužės 2 d., 2018 m. liepos 27 d. Visą likusį ginčo laikotarpį pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes jis visą ginčo laikotarpį pirko cigaretes. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo 1 155,72 Eur pajamų, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats.

6. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip jis yra apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą.

7. Atsakovo atstovas 2020 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 8-7195 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo buvo gautas 2017 m. liepos 24 d. Pareiškėjas į asmeninę sąskaitą lėšas gavo 2017 m. liepos 24 d. Aprašo 1 priede – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatyta, kad dantų pasta išduodama kas du mėnesius po 75 ml. Pareiškėjui buvo išduodama po 50 ml dantų pastos 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. liepos 27 d. Toks dantų pastos kiekis buvo išduodamas todėl, kad vykdant viešuosius pirkimus dantų pastos pakuotės po 50 ml buvo nupirktos dėl geresnės pasiūlytos kainos nei pakuotėse po 75 ml. Skaičiuojant vidutiniškai, kas mėnesį pagal teisės aktų normas pareiškėjui priklausė tik 37,5 ml. Dėl to pareiškėjo teisė gauti dantų pastą nebuvo pažeista, kitais mėnesiais jis buvo laikomas mokiu.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Alytaus PN buvo pažeista jo teisė į tinkamą aprūpinimą dantų pasta. Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas nustatė, jog ši byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3114-320/2019 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1905-575/2020 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas higienos reikmenis gavo 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. liepos 27 d. Pareiškėjui buvo išduota ne 75 ml, o 50 ml dantų pastos. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus PN neteisėti veiksmai, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nekonstatuoti, neatitinka teisės aktų normų ir bylos medžiagos. Pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. gavo higienos reikmenis, nors 2018 m. liepos 24 d. gavo 40 Eur, ir tą pačią dieną parduotuvėje prekėms išleido 24,80 Eur. Pareiškėjas buvo mokus ir nėra aišku, kokiu pagrindu jam higienos priemonės buvo suteiktos. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, kada pareiškėjas kreipėsi dėl higienos priemonių, į kokį jų kiekį jis turėjo teisę, ar šia teise pasinaudojo, ar yra neteisėti atsakovo atstovo veiksmai ir padaryta žala.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo su pertraukomis, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nuteistasis.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 9 dalį, Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 11 d.) 5, 13 punktus, šiai bylai aktualias Aprašo 1 priedo nuostatas (vyrams išduodama: dantų pasta 75 ml dviem mėnesiams, dantų šepetėlis 1 vnt. vienam mėnesiui, skutimosi peiliukai 4 vnt. vienam mėnesiui (ir kitos Aprūpinimo normose išvardintos priemonės), bei pažymėjo, kad tokios pat nuostatos dėl higienos priemonių išdavimo ir jų kiekio yra Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 ir 7 punktuose, minėto tvarkos aprašo 1 priede – Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis 38 Eur. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai) turėjo būti išduodamos tik esant šioms sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus (t. y. per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur (38 padalinus iš 2), bei nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų nenaudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti) ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam higienos priemones.

12. Teismas iš Nuteistojo (pareiškėjo) aprūpinimo higienos reikmenimis kortelės Nr. 16068 (toliau – ir Kortelė) kopijos nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu higienos priemonės buvo išduotos 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. liepos 27 d. Iš Nuteistųjų (pareiškėjo) pinigų apskaitos žiniaraščio 2017 m. lapkričio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kopijos, 2017 m. liepos 1 d.–2017 m. liepos 31 d. laikotarpiu kopijos, atsakovo atstovo paaiškinimų 2019 m. vasario 21 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“, žiniaraščių nuteistųjų prekinimui kopijų teismas nustatė, kad: pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje piniginių lėšų likutis periodo pradžioje, t. y. 2017 m. lapkričio 1 d., buvo 0 Eur; pareiškėjas 2018 m. sausio–kovo mėnesiais į asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų sumas, ir kiekvieną mėnesį išleisdavo daugiau kaip 19 Eur, kiekvieną mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės; pareiškėjas 2018 m. balandžio mėnesį asmeninėje sąskaitoje pinigų neturėjo ir jų neišleido, cigarečių iš parduotuvės nepirko; pareiškėjas 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais į asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų sumas, ir kiekvieną mėnesį išleisdavo daugiau kaip 19 Eur, kiekvieną mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės; pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio mėnesį išleido mažiau kaip 19 Eur, tačiau tą mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės; pareiškėjas 2018 m. rugsėjo mėnesį į asmeninę sąskaitą gavo pinigų ir išleido daugiau kaip 19 Eur, cigarečių iš parduotuvės nepirko; pareiškėjas 2018 m. spalio–gruodžio mėnesiais į asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų sumas, ir kiekvieną mėnesį išleisdavo daugiau kaip 19 Eur, kiekvieną mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos 2018 m. sausio 12 d. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl higienos priemonių išdavimo į Alytaus PN administraciją 2018 m. sausio 12 d. Byloje nesant kitų duomenų, kada pareiškėjas pateikė prašymą, teismas sprendė, kad jis pateikė prašymą 2018 m. sausio 12 d. Pareiškėjui higienos priemonės taip pat buvo išduotos 2018 m. gegužės 2 d. Byloje nesant duomenų, kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl tų higienos priemonių išdavimo, kurios jam buvo išduotos 2018 m. gegužės 2 d., teismas vertino, kad pareiškėjas atitiko Aprašo 5 punkte nurodytą sąlygą pateikti prašymą – 2018 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą išduoti higienos priemones. Teismas iš duomenų apie pareiškėjo lėšas asmeninėje sąskaitoje, apie cigarečių pirkimą, iš aptartų aplinkybių dėl prašymų pateikimo nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio mėnesį ir 2018 m. gegužės mėnesį atitiko Aprašo 5 ir 13 punktų sąlygas gauti higienos priemones, kadangi per mėnesį iki prašymo pateikimo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur bei asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų nenaudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

14. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas 2018 m. sausio mėnesį ir 2018 m. gegužės mėnesį pagal Aprašo 5 ir 13 punktus, Aprūpinimo normas turėjo pareigą išduoti pareiškėjui higienos priemones: dantų pastą 75 ml (dviem mėnesiams), dantų šepetėlį 1 vnt. (vienam mėnesiui), skutimosi peiliukus 4 vnt. (vienam mėnesiui). Tačiau atsakovo atstovas 2018 m. sausio mėnesį išdavė pareiškėjui dantų pastos 50 ml, dantų šepetėlį 1 vnt., skutimosi peiliukų 4 vnt. (ir kitas Kortelėje nurodytas higienos priemones), 2018 m. gegužės mėnesį – tokį pat minėtų higienos priemonių kiekį – dantų pastos 50 ml, dantų šepetėlį 1 vnt., skutimosi peiliukų 4 vnt. (ir kitas Kortelėje nurodytas higienos priemones). Tad atsakovo atstovas 2018 m. sausio mėnesį išdavė pareiškėjui tik 50 ml dantų pastos, o ne 75 ml, kaip nustato Aprūpinimo normos, 2018 m. gegužės mėnesį – taip pat tik 50 ml dantų pastos. Dantų šepetėlį ir skutimosi peiliukų atsakovo atstovas pareiškėjui išdavė tokį kiekį, kuris atitinka Aprūpinimo normas. Teismas pažymėjo, kad Aprašas ir Aprūpinimo normos nenumato tokio skaičiavimo, kokį nurodė atsakovo atstovas Rašte – jog pareiškėjui priklausė vidutiniškai kas mėnesį dantų pastos 37,5 ml, t. y. Aprūpinimo normose nurodytus 75 ml padalinus iš 2, kadangi 75 ml išduodama dviem mėnesiams. Aprūpinimo normos nustato, kad nuteistajam turi būti išduodama 75 ml dantų pastos. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas 2018 m. sausio mėnesį ir 2018 m. gegužės mėnesį išdavė pareiškėjui nepakankamą kiekį dantų pastos – 25 ml mažiau nei nustato Aprūpinimo normos. Teismas konstatavo vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) (CK 6.246 str.), pareiškėjo neaprūpinus tinkamu dantų pastos kiekiu 2018 m. sausio mėnesį ir 2018 m. gegužės mėnesį.

15. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų, pareiškėjo prašymo kopijos nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN administracijai 2018 m. liepos 24 d. pateikė prašymą (reg. Nr. 5.12-259) skirti jam higienos priemones. Pareiškėjas tą mėnesį, kai pateikė prašymą (2018 m. liepos mėnesį) buvo mokus (t. y. per mėnesį iki prašymo pateikimo į asmeninę sąskaitą gavo pinigų sumą ir išleido daugiau kaip 19 Eur, be to, pirko cigaretes iš parduotuvės), tad pareiškėjas neturėjo teisės į higienos priemones pagal Aprašo 5 ir 13 punktus, tačiau ant pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymo buhalterė 2018 m. liepos 25 d. užrašė: „nemokus“ ir pareiškėjui 2018 m. liepos 27 d. buvo išduotos higienos priemonės: dantų pastos 50 ml, dantų šepetėlis 1 vnt., skutimosi peiliukai 4 vnt., t. y. tokie pat minėtų higienos priemonių kiekiai, kaip ir 2018 m. sausio, gegužės mėnesiais (ir kitos Kortelėje nurodytos higienos priemonės). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti higienos priemones, nes neatitiko Aprašo 5 ir 13 punktų sąlygų. Dėl šios priežasties, nors pareiškėjui 2018 m. liepos 27 d. ir buvo išduota 50 ml dantų pastos, o ne 75 ml, t. y. mažiau nei nustato Aprūpinimo normos, tačiau teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) dėl dantų pastos nepakankamo kiekio išdavimo pareiškėjui 2018 m. liepos mėnesį.

16. Iš duomenų apie pareiškėjo lėšas asmeninėje sąskaitoje, apie cigarečių pirkimą teismas sprendė, kad pareiškėjas kitais mėnesiais ginčo laikotarpiu neatitiko Aprašo 5 ir 13 punktų sąlygų gauti higienos priemones, nes buvo mokus, todėl atsakovo atstovas neturėjo pareigos jas išduoti pareiškėjui.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl EŽTT bylos Melnitis prieš Latviją aktualumo, nes nustatė, jog nagrinėjamos bylos faktinė situacija nelaikytina analogiška EŽTT nagrinėtai bylai.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dantų pastos trūkumas buvo nežymus, pažeidimas truko trumpą laikotarpį (2 mėnesius), pareiškėjas gaudavo lėšas į asmeninę sąskaitą, pirko prekes iš parduotuvės, tad turėjo galimybę nusipirkti trūkstamą kiekį dantų pastos, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos duomenis dėl kreipimosi į odontologą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti, jog dantų skausmą lėmė būtent atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, t. y. dantys sugedo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo tam tikrą laiką išduodamos higienos priemonės, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 19. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, peržiūrėti bylą bei priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinę žalą, reikiamus dokumentus išsireikalauti iš atsakovo.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas neteisingas, nes pripažinus, jog Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą aprūpinimą higienos reikmenimis, atsisakyta tenkinti skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais. Dėl to, kad dantų pasta nebuvo išduodama pagal teisės aktų reikalavimus, pradėjo gesti dantys, sklido nemalonus kvapas, pasireiškė dantų skausmas, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Tarp šių aplinkybių ir dantų pastos trūkumo turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui E. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamo jo aprūpinimo higienos priemonėmis Alytaus PN.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jo neaprūpinimu reikiamu kiekiu higienos priemonių ir dėl to patirta žala, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovo atstovas 2018 m. sausio mėnesį ir 2018 m. gegužės mėnesį išdavė pareiškėjui nepakankamą kiekį dantų pastos – 25 ml mažiau nei nustato Aprūpinimo normos ir pripažino, kad tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus PN sąlygas. Nustatęs, kad 2018 m. liepos 27 d. pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos nepagrįstai (pareiškėjas neatitiko Aprašo 5, 13 p. sąlygų), šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nepriteistas žalos atlyginimas pinigais, ir nurodo, kad jam turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti reikiamus dokumentus iš atsakovo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokių svarbių priežasčių toks prašymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui, kai byla iš esmės buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir visi įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 2018 m. sausio ir gegužės mėnesiais buvo išduota mažiau dantų pastos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas gaudavo lėšas į asmeninę sąskaitą, pirko prekes iš parduotuvės ir sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę nusipirkti trūkstamą dantų pastos kiekį. Teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1713-520/2019), įvertino byloje esančios asmens sveikatos istorijos duomenis dėl pareiškėjo kreipimosi į odontologą (b. l. 70–71) ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad gydytojo įrašai nepatvirtina, jog egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo kreipimosi į odontologą ir Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) – mažesnio dantų pastos kiekio išdavimo pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjo nurodytus sveikatos sutrikimus (dantų gedimą, skausmą) tiesiogiai lėmė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas), juolab, kad tokio pagrindo nesuteikia ir abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai.

29. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. bei atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

32. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškėjo teisės būti aprūpintam tinkamu kiekiu dantų pastos pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tokių pasekmių taip pat nenurodė. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl neužtikrinamo tinkamo higienos reikmenų kiekio, o taip pat, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. (E.) G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė