fe1929ba-9f38-4bc1-9de8-e4adf83a2762 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civ Civilinė byla Nr. 2YT-1908-670/2022 Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00218-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S) 3.2.7.2; 3.2.8.1; 3.4.5.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 13 d. Jurbarkas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. A. ir jos atstovui advokatui Romualdui Juščiui, suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui D.

V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius). Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja A. A. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, A. A. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. 9 metus 4 mėnesius ir 22 dienas buvo A.

A., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), rūpintoja. Pareiškėja nurodo, kad 2009 m. kovo 9 d. Jurbarko rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialiojo nuolatinės slaugos poreikio ir 2012 m. kovo 10 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos patvirtina, kad A. A. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. (duomenys neskelbtini) A.

A. mirė. Nuo 2009 m. kovo 9 d. iki pat mirties pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi savo anyta, todėl neturėjo galimybės dirbti. Ji anyta rÅ«pinosi 9 metus 4 mėnesius 22 dienas. Kadangi teismo nutartimi ji nebuvo paskirta rÅ«pintoja, Å¡is laikotarpis nėra įtrauktas į jos staÅ¾Ä senatvės pensijai gauti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja A. A. paaiÅ¡kino, kad ji 9 metus slaugė savo anytÄ A. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tuo metu ji neturėjo galimybės dirbti, nes anyta negalėjo pati savimi pasirÅ«pinti, ji nesikėlė iÅ¡ lovos, reikėjo keisti sauskelnes, maitinti.

Mano, kad Å¡is slaugymo laikas turi bÅ«ti įskaitytas į darbo staÅ¾Ä senatvės pensijai gauti. Suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutinka. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. PareiÅ¡kėja siekia, kad laikotarpis nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. bÅ«tų įskaitytas į darbo staÅ¾Ä senatvės pensijai gauti. PraÅ¡o nustatyti, kad ji buvo A.

A. rÅ«pintoja ir buvo drausta valstybės lėšomis, kadangi tuo metu niekur nedirbo ir negavo lėšų. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodyta, kokie asmenys draudžiami socialiniu draudimu, tai – nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iÅ¡ neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas Å¡io neįgalaus asmens globėju ar rÅ«pintoju, slaugantys ar nuolat prižiÅ«rintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbÄ namuose Å¡iam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

VSDFV direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos apraÅ¡as, kurio 3.5 punkte nurodyta, kas yra asmuo slaugantis neįgalų asmenį, tai nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iÅ¡ neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas neįgalaus asmens globėju arba rÅ«pintoju, slaugantis namuose nurodytÄ neįgalų asmenį. Tam, kad asmuo slaugos laikotarpiu bÅ«tų draudžiamas valstybės lėšomis turi bÅ«ti paskirtas globėju.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nebuvo teismo paskirta globėja, todėl ir jos pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas. Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. nuo 2009 m. slaugė savo anytÄ , kol Å¡i buvo sveikesnė jÄ lankydavo jos namuose, o vėliau parsivežė į savo namus. Liudytoja G. I. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiÅ¡kėja nuo 2009 m. slaugė savo anytÄ . Ji yra kaimynė, ateidavo pas jÄ Ä¯ namus ir viskÄ matydavo. Sergančioji gulėjo lovoje, ji nevaikščiojo.

Teismas k o n s t a t u o j a: civilinė byla nutrauktina. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2009 m. kovo 9 d. priėmė sprendimÄ A. A. nustatyti specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (b. l. 9); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2012 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimÄ A. A. nustatyti specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius nuo 2012 m. kovo 10 d. neterminuotai (b. l. 8);

A. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7); iÅ¡ pažymos apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. matyti, kad pareiÅ¡kėja A. A. nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu (b. l. 5); pareiÅ¡kėja A. A. pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymÄ yra įgijusi 26 metų 2 mėnesių 10 dienų trukmės pensijų socialinio draudimo staÅ¾Ä (b. l. 6).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. 9 metus 4 mėnesius ir 22 dienas buvo A. A., mirusios 2018 m. rugpjūčio 2 d., rÅ«pintoja. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 444 straipsnio, 445 straipsnio nuostatas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 2 dalį, veiksnaus asmens rÅ«pintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens praÅ¡ymÄ arba globos (rÅ«pybos) institucijos pareiÅ¡kimÄ .

CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti Å¡io asmens globėjÄ ar rÅ«pintojÄ toje srityje. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. RÅ«pyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CK 3.277 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 508 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kimas dėl globos ar rÅ«pybos nustatymo, globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi.

Pagal CPK 509 straipsnį veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos bÅ«klės negali savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo praÅ¡ymÄ arba globos ir rÅ«pybos institucijos ar prokuroro pareiÅ¡kimÄ gali nustatyti rÅ«pybÄ ir paskirti rÅ«pintojÄ . Taigi nurodytomis CK ir CPK normomis reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rÅ«pyba ir kokia tvarka nagrinėjamos tokio pobÅ«džio bylos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta neįgalios anytos, kuriai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėja ar rÅ«pintoja.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys yra draudžiami socialiniu draudimu. Minėto straipsnio 3 punkte nurodyta – tai nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iÅ¡ neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas Å¡io neįgalaus asmens globėju ar rÅ«pintoju, slaugantys ar nuolat prižiÅ«rintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbÄ namuose Å¡iam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

Todėl valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiÅ¡kai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rÅ«pintoju. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iÅ¡ jo pareiÅ¡kimo matyti, kad nuo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiÅ¡kimÄ teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiÅ¡kėja priėmus pareiÅ¡kimÄ , bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

Kaip ir buvo minėta, pagal teisinį reglamentavimÄ globėju ar rÅ«pintoju asmuo gali bÅ«ti paskirtas tik teismo sprendimu. IÅ¡imčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rÅ«pintoju asmuo gali bÅ«ti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja jos nurodomu laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo sprendimu nebuvo nustatyta tvarka paskirta savo anytos globėja ar rÅ«pintoja, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai globojo (rÅ«pinosi) ir slaugė savo anytÄ , nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, teismas n u t a r i a : civilinę bylÄ Nr. 2YT-1908-670/2022 pagal pareiÅ¡kėjos A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, nutraukti. Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mus. Teisėjas Raimundas Klimaitis