2024-02-07 Nr. AB-2480-3-63-3-03520-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-443-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03520-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4.; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gedlito transportas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20731 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas vertina, kad jam nepagrįstai taikyta teisinė atsakomybė už užsieniečių įdarbinimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 62 straipsnio 4 dalyje, pažeidimą, kadangi pažeidimas yra mažareikšmis, jis nesukėlė žalos nei valstybės, nei privatiems interesams, atvirkščiai – padėta asmenims įgyti būtiną pragyvenimo šaltinį, todėl teisinės atsakomybės taikymas šiuo atveju neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Pareiškėjas neigė padaręs darbo laiko apskaitos tvarkymo pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, UAB „Gedlito transportas“ darbuotojai M. Z. ir A. I. nakties metu dirbo be įmonės žinios.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant šiam darbdaviui. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad UAB „Gedlito transportas“ yra įdarbinti ir šiuo metu dirba Kirgizijos Respublikos piliečiai M. Z. ir A. I. (toliau – ir užsieniečiai), turintys leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „Vlantana“, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ĮUTP 62 straipsnio 4 dalį. Inspekcija taip pat nustatė, kad UAB „Gedlito transportas“ netinkamai žymėjo darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką, todėl, kad darbuotojai M. Z. ir A. I. faktiškai dirbo nakties metu, tačiau šis darbo laikas nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pareiškėjo atstovas paaiškinime taip pat nurodė, kad naktinis darbas nebuvo apmokėtas, taikant 1.5 karto didesnį naktinį tarifą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Departamentas paaiškino, jog UAB „Vlantana“ 2021 metų lapkričio mėnesį Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Kirgizijos Respublikos piliečiams A. I. ir M. Z. darbo UAB „Vlantana“ pagrindu. Išnagrinėjus prašymus, buvo priimti sprendimai minėtiems užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad turėdami leidimus laikinai gyventi darbo UAB „Vlantana“ pagrindu Kirgizijos Respublikos piliečiai A. I. ir M. Z. nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. faktiškai dirbo UAB „Gedlito transportas“. Kirgizijos Respublikos piliečiai M. Z. ir A. I. Migracijos departamentui nepateikė prašymų pakeisti darbdavį, todėl Migracijos departamentas negalėjo jų atžvilgiu priimti sprendimų leisti pakeisti darbdavį. Užsieniečiai galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti – UAB „Vlantana“, o pareiškėjas jų įdarbinti negalėjo. Pareiškėjas tik 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. spalio 14 d. užpildė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi M. Z. ir A. I. darbo UAB „Gedlito transportas“ pagrindu. Pagal minėtus prašymus M. Z. leidimas laikinai gyventi darbo UAB „Gedlito transportas“ pagrindu buvo išduotas 2022 m. gruodžio 16 d., A. I.leidimas laikinai gyventi darbo UAB „Gedlito transportas“ pagrindu buvo išduotas 2022 m. gruodžio 23 d., todėl pareiškėjas užsieniečius galėjo įdarbinti tik nuo šių datų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl kad būdamas darbdaviu, atstovaujamu direktoriaus, neužtikrino, jog UAB „Gedlito transportas“ darbuotojai Kirgizijos Respublikos pilietis M. Ž. ir Kirgizijos Respublikos pilietis A. I. UAB „Gedlito transportas“ naudai pradėtų dirbti tik turėdami teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentus, kurie būtų išduoti tarpininkaujant UAB „Gedlito transportas”, o ne kitam darbdaviui. Minėti darbuotojai darbo santykių sudarymo ir darbo santykių įgyvendinimo metu turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus tarpininkaujant UAB „Vlantana”. Kirgizijos Respublikos piliečiai M. Z. ir A. I. UAB „Gedlito transportas“ faktiškai dirbo nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Nutarime taip pat nurodyta, kad UAB „Gedlito transportas” neužtikrino, jog 2022 metų liepos ir rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams būtų pažymėtas naktį dirbtas laikas. Tai yra darbuotojas A. I. faktiškai dirbo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 03.14 val. iki 06.00 val., 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuo 03.49 val. iki 06.00 val., 2022 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 05.00 val., 2022 m. liepos 3 d. nuo 02.00 val. iki 04.00 val., tačiau 2022 metų liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose šių duomenų nėra; darbuotojas M. Z. faktiškai dirbo 2022 m. liepos 25 d. nuo 03.00 val. iki 06.00 val., tačiau 2022 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šių duomenų nėra. Tokiu būdu UAB „Gedlito transportas“ pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už šiuos pažeidimus UAB „Gedlito transportas“ patraukta atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį ir 58 straipsnio 3 dalį. Apibendrinus abu pažeidimus, pareiškėjui paskirta 500 Eur bauda.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, pažeisdamas ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus), nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. įdarbino Kirgizijos Respublikos piliečius M. Z. ir A. I., kurie turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus UAB „Vlantana“ tarpininkavimo pagrindu, ir tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Gedlito transportas“ darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio A. I. darbas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 03.14 val. iki 06.00 val., 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuo 03.49 val. iki 06.00 val., 2022 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 05.00 val., 2022 m. liepos 3 d. nuo 02.00 val. iki 04.00 val., ir UAB „Gedlito transportas“ darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio M. Z. darbas 2022 m. liepos 25 d. nuo 03.00 val. iki 06.00 val., nebuvo pažymėti 2022 metų rugpjūčio mėnesio ir liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir apmokėtas taikant didesnį tarifą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal DK 120 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. DK 120 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Vadovaudamasis paminėtomis Darbo kodekso 120 straipsnio nuostatomis, Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo darbo laikas naktį, Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas iki darbo dienos darbovietėje pabaigos, ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, nustatančia atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teismas sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai taikyta atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

11. Įvertinęs Nutarimo turinį teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą (finansinę sankciją) pareiškėjui, buvo įvertintos visos aplinkybės, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl Nutarimą laikė teisėtu ir pagrįstu.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad padarytas pažeidimas yra formalus, nesukėlęs žalos valstybės ar privatiems interesams, todėl paskirta nuobauda yra neadekvati ir neprotinga.

14. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad užsieniečiai savavališkai naudojosi pareiškėjui priklausančiomis transporto priemonėmis nakties metu, todėl neteisinga darbdaviui perkelti dėl to atsakomybę.

15. Pareiškėjas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje panaikino UAB „Gedlito transportas“ administracijos vadovui Inspekcijos skirtą baudą už darbo laiko apskaitos pažeidimus ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Kartu su paaiškinimais pareiškėjas pateikė minėtą nutarimą, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir kitus susijusius dokumentus.

16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pažeidimai nustatyti pagrįstai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad buvo paskirtos beveik minimalios nuobaudos, todėl pareiškėjo argumentai dėl taikytų poveikio priemonių neteisingumo ir neproporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Gedlito transportas“ už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus skirta 500 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, taikyta poveikio priemonė proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus ir jų neįvertino arba įvertino netinkamai. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo yra formalus, o pažeidimo, susijusio su darbo laiko apskaitos dokumentų netinkamu pildymu, pareiškėjas nepripažįsta, teigdamas, kad užsieniečiai savavališkai naudojosi pareiškėjui priklausančia transporto priemone nakties metu, todėl taikytą poveikio priemonę vertina, kaip neteisingą ir neproporcingą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

23. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

24. ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas, įdarbindamas užsieniečius nesilaikydamas ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. įdarbindamas užsieniečius, kurie turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui, pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

26. Pareiškėjas iš esmės nustatyto pažeidimo neginčija, tačiau akcentuoja pažeidimo mažareikšmiškumą.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Atsakovas, įvertinęs tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas gailisi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingus duomenis, vykdė kitus teisėtus inspektorių reikalavimus – paskyrė minimalią finansinę sankciją, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip adekvačią ir proporcingą.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad mažesnės negu numatytoji įstatyme piniginės baudos skyrimas ar, juo labiau, piniginės baudos neskyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali taikyti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu numatytosios įstatyme pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga.

29. Nutarimu pareiškėjas taip pat pripažintas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

30. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo darbo laikas naktį. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos (Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

31. Byloje, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio žurnalais, užsieniečių elektroninių tachografų duomenimis, UAB „Gedlito transportas“ vadovo paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Gedlito transportas“ darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio A. I. darbas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 03.14 val. iki 06.00 val., 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuo 03.49 val. iki 06.00 val., 2022 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 05.00 val., 2022 m. liepos 3 d. nuo 02.00 val. iki 04.00 val., ir UAB „Gedlito transportas“ darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio M. Z. darbas 2022 m. liepos 25 d. nuo 03.00 val. iki 06.00 val., nebuvo pažymėti 2022 metų rugpjūčio mėnesio ir liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

32. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir kitus susijusius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.

33. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 3 d. nutarimu panaikino Inspekcijos nutarimą, kuriuo UAB „Gedlito transportas“ administracijos vadovui D. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje (Darbo laiko apskaitos pažeidimas), padarymą skirta 300 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, tvirtina, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl juridinio asmens teisinės atsakomybės. Pareiškėjo įsitikinimu, nesant atsakingo darbuotojo kaltės, atsakomybės taikymas juridiniams asmeniui už tuos pačius veiksmus būtų neproporcingas.

34. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė fiziniam asmeniui, netinkamai vykdžiusiam pareigą užtikrinti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (nepriklausomai nuo to, ar tokia funkcija buvo vykdoma išimtinai tik žmogiškaisiais ištekliais, ar ir pasitelkiant automatizuotas priemones, pvz., programinę įrangą), ir atsakomybė juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nėra tapati.

Užimtumo įstatymas yra specialusis įstatymas, numatantis savarankišką atsakomybę darbdaviams už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Nutarimo pagrįstumo nepaneigia tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 3 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nenustatęs UAB „Gedlito transportas“ administracijos direktoriaus D.

G. veiksmuose tyčios, nes tai nepanaikina fakto, kad buvo padarytas Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, t. y., kad UAB „Gedlito transportas“ nesiėmė visų būtinų, organizacinių priemonių užtikrinti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, numatančio pareigą įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą laiką naktį, laikymąsi. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Gedlito transportas“ darbuotojai Kirgizijos Respublikos piliečiai M. Z. ir A. I. pažeidimų padarymo metu buvo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atliko darbo pareigas, todėl jų darbo laikas naktį turėjo būti pažymėtas darbo laiko apskaitos dokumentuose.

Būtent darbdavys privalo imtis priemonių, siekdamas užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiškėjas privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir / ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir tokiu būdu žymėti faktiškai darbuotojų dirbtą laiką naktį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, neužtikrindamas, jog 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams Kirgizijos Respublikos piliečiams M.

Z. ir A. I. būtų pažymėtas naktį dirbtas laikas, padarė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 58 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta bauda, numatyta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, t. y. 300 Eur. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Užimtumo įstatymas, ir ypač teisės normas, kurių pagrindu skirta ginčijama sankcija, tokia bauda laikytina proporcinga.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis