2021-04-14 Nr. AB-7659-3-61-3-03915-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-188-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03915-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Paaiškino, kad visose Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kuriose buvo laikomas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir visiškai neatitvertas nuo įėjimo į kamerą, todėl jis, besinaudojantis sanitariniais įrenginiais, visą laiką buvo matomas ne tik kartu su juo kameroje buvusių asmenų, bet ir prižiūrėtojų. Taip pat iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, nes nebuvo įrengta oro šalinimo Sistema.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais gerinti privatumo sąlygas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami motyvuojant tuo, jog neturi finansinių galimybių užtikrinti privatumą sanitariniame mazge.

4. Teigė, kad privatumas nebuvo užtikrintas ir duše, nes Lukiškių TI-K darbuotojai (vyrai ir moterys) pareiškėją galėjo stebėti pro dušo duryse įrengtą stebėjimo langelį arba atidarius duris, prieš tai neįspėjus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių sąlygų jautėsi pažemintas, sukrėstas, patyrė diskomfortą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo labiau irzlus, nervingas, užsidaręs savyje. Ilgą laiką trunkantis pažeminimo jausmas sutrikdė visavertį kasdieninį gyvenimą, neigiamai paveikė miegą, apetitą, bendravimą su kitais žmonėmis. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

6. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. rugsėjo 19 d. ir buvo laikomas iki 2018 m. lapkričio 16 d. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas ar su dar vienu asmeniu.

8. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas pertvara, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

9. Nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėdavo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

10. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus, o siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros (bendras aukštis 1,6 m (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 m).

11. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo skundas yra abstraktus, o reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su pareiškėjo elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 691 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas iš viso 789 dienas, iš jų 748 dienas kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu, likusį laiką kameroje buvo vienas. Iš atsakovo atstovo atsiliepime ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio pranešime „Dėl D. J. skundo“ nurodytų duomenų teismas nustatė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 aukščio sienele su užuolaidomis.

14. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai jis nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, nėra pakankamas privatumui užtikrinti tiek nuo kitų kameroje kartu laikomų asmenų, tiek nuo prižiūrėtojų, todėl pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista visą ginčo laikotarpį, t. y. 789 dienas.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos sanitariniame mazge, nurodė, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio pranešime „Dėl D. J. skundo“ nurodyta, jog Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, vėdinti pritaikyti.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktuose nenustatytas imperatyvus reikalavimas sanitariniame mazge įrengti atskirą oro šalinimo sistemą, teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę kamerą išvėdinti per langą, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo neužtikrinimu duše, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog nuteistųjų (suimtųjų) privatumui užtikrinti Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurios bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 m, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įkalinimo įstaigų patalpų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos administraciją dušo vietas įrengti atskirose uždarose patalpose, ar sudaryti sąlygas dušu naudotis po vieną. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai galėjo stebėti asmenis, kai jie naudojosi dušu per dušo patalpoje įrengtus stebėjimo langelius.

19. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas nurodė, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą.

20. Teismas nustatė, kad byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog dušo patalpose įrengtos pertvaros, tačiau jos visiškai neuždengia matomumo nuo kitų dušo patalpoje esančių asmenų ar duryse įrengto stebėjimo langelio. Teismas sprendė, kad vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista. Iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu būtų buvusi suvaržyta. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui vieną kartą per savaitę buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, teismas sprendė, kad privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas 113 dienų.

21. Teismas konstatavo, kad dėl laikymo sąlygų visumos pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais.

22. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjui nebuvo užtikrintas 789 dienas, o privatumas naudojantis dušu – 113 dienų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į privatumą pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, todėl sprendė, jog vertinti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus 5 000 Eur suma nėra pagrindo, kadangi ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, sprendė, kad pareiškėjo neigiamoms pasekmėms kompensuoti teisinga suma yra 1 691 Eur, kurią pareiškėjui priteisė iš atsakovo.

III. 23. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

25. Nurodo, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2. punktą, kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Taigi taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

26. Atsakovo atstovas dėl privatumo duše nurodo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušo patalpas suimtieji ir nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, hermetiški šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai buvo tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikė. Dušuose buvo nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais jokių reikalavimų nepažeidė.

27. Atsakovo atstovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teigia, kad nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais - teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

28. Atsakovo atstovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, šiuo atveju pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Atsakovo atstovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

29. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjas) ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo duše bei naudojantis sanitariniais įreginiais, nenustatęs kitų skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 691 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinosios valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų, dėl to pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrindo tenkinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su patirta neturtine žala. Be to, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Primintina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018)

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl šiuo aspektu konstatavo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad kai kuriose nurodytose kamerose sanitarinė patalpa yra įrengta kaip atskira, tačiau ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa, nebuvo laikomas. Šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiais, kad Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjui privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

38. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo naudojimosi dušu atitikimo teisės aktų reikalavimams, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Pagal vyraujančią vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-527-629/2021, kt.).

39. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų) ir 1,2 m pločio pertvaromis, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą, dėl to šiuo aspektu pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

40. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, kuris truko 789 paras, neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodyto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu nepagrįsti.

43. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistu neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

44. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais atsakovo (jo atstovo) veiksmus dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (789 paros), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačiusi, kad pareiškėjas dėl konstatuoto teisės į privatumą pažeidimo būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. 1 691 Eur, nėra per didelė ir atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, tačiau pagrįstai konstatavo pažeidimą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir teisingai įvertino pareiškėjui atlygintiną neturtinę žalą, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramutė Ruškytė Ernestas Spruogis Skirgailė Žalimienė