fe120cf7-d143-4cdb-874b-e06379f962a6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Šibkovas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-816-498-2013;Teisėjas Audronė Šiupšinskaitė                             Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00046-2013-8;                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.; (S)                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 02d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo), teisėjų Algimanto Smolsko, Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,nuteistajam T.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistas 4 (keturiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos 9132,65 Lt. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas pilnai Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ nuteistojo T.

L..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė : T. L. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., V. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) verandoje, vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė V. K. į veidÄ ir V. K. pargriuvus ant grindų, medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas V. K. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžimÄ , pereinantį į kaukolės pamato sritį, galvos ir veido muÅ¡tines žaizdas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo veiksmus iÅ¡ LR BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į LR BK 138 straipsnio 1 dalį, pripažinti, kad jis veikė peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Apelianto nuomone nuosprendis yra per griežtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , baudžiamojo proceso normas, dėl to padarė netinkamas iÅ¡vadas taip pažeisdamas LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Skundo autoriaus įsitikinimu teismas neteisingai atmetė jo teiginius ir argumentus dėl bÅ«tinosios ginties panaudojimo.

Teismas nepagrįstai nesÄ lygiÅ¡kai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kuriuose yra daugybė netikslumų. Nukentėjusiojo parodymuose yra melas vien dėl galimo interesų konflikto, nes nukentėjusysis galimai pats suinteresuotas iÅ¡vengti atsakomybės dėl užpuolimo ir nori, kad apeliantui bÅ«tų skirta griežta bausmė. T. L. pažymi, kad nukentėjusysis pats yra konfliktiÅ¡ka asmenybė ir konfliktÄ pradėjo bÅ«tent jis maždaug pusvalandį iki byloje apraÅ¡omo laiko be jokios priežasties kieme trenkdamas nuteistajam du kartus.

Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad jam atėjus pas nukentėjusįjį į namus pasikalbėti, Å¡is vėl be jokios priežasties užsipuolė su mediniu pagaliu. Tik tada nuteistasis pradėjo gintis – sudavė į veidÄ nukentėjusiajam, kad Å¡is atsitrauktų. Po smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ir tada T. L. teigia atlikęs veiksmus, kuriuos ir praÅ¡o pripažinti kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ : pora kartų trenkė lazda nukentėjusiajam per rankÄ . Galvos sužalojimai atsirado bÅ«tent nukentėjusiajam griÅ«nant, kam įtakos turėjo ir jo neblaivumas.

Apeliantas akcentuoja ir tai, kad net specialistai kategoriÅ¡kai nepaneigia, jog galvos sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkiant nukentėjusiajam į grindis. Dėl to, skundo autoriaus nuomone, yra pagrindas jo veiksmus perkvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ . T. L. pažymi, kad nukentėjusysis Å¡iuo metu yra sveikas ir gyvas, jokių negrįžtamų padarinių jo sveikatai nėra. Skundo autorius nesutinka ir su tuo, kad teismo buvo pavadintas recidyvistu, kadangi jis anksčiau už sunkų nusikaltimÄ teistas nebuvo ir jo recidyvistu niekas nepripažino.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmetamas. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, t. y. sutinka, kad fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo, kad jo atžvilgiu naudojo smurtÄ , tačiau nesutinka su minėtų aplinkybių vertinimu ir jo veiksmų kvalifikavimu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Apelianto įsitikinimu jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusysis galvÄ susižalojo griÅ«damas, o Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai sveikas.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vados, jog T. L. veiksmai atitinka LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir priėjo iÅ¡vados, kad teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė leidžia pagrįstai teigti, jog T.

L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė V. K. į veidÄ , Å¡iam pargriuvus ant grindų medine lazda sudavė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas padarydamas jam kÅ«no sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Faktines įvykio aplinkybes pirmos instancijos teismas nustatė remdamasis teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo, liudytojų, iÅ¡ dalies – paties nuteistojo parodymais, specialisto iÅ¡vadomis bei kitais raÅ¡ytiniais teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nors apeliantas skunde teigia, kad tikėti nukentėjusiojo parodymais negalima, kadangi jie yra melagingi, Å¡io savo teiginio įtikinamai neargumentuoja ir nepaaiÅ¡kina, kuo remdamasis jis daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes pasakoja netiesÄ . T. L. argumentas, kad nukentėjusysis meluoja dėl to, jog pats siekia iÅ¡vengti atsakomybės, nelogiÅ¡kas ir nepagrįstais jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde T. L. kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo aptarti ir iÅ¡analizuoti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ir iÅ¡vados dėl jų pateiktos skundžiamame nuosprendyje.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo argumentacija, skundžiamo sprendimo motyvų nekartoja ir kartu pažymi, kad tai, jog nuteistasis savo veiksmus baudžiamosios teisės prasme vertina ir interpretuoja kitaip, negu bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nėra pagrindas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal kitÄ LR BK straipsnį. Kolegijos nuomone tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme T. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nusikaltimai žmogaus sveikatai pagal vienÄ ar kitÄ LR BK straipsnį kvalifikuojami atsižvelgiant į faktiÅ¡kai kilusius padarinius.

Nusikaltimu padarytos žalos asmens sveikatai masto nustatymas tokiu atveju yra ne vien teismo, o specialių žinių turinčio subjekto kompetencija, t. y. sveikatos sutrikdymo mastÄ nustato teismo medicinos ekspertas kurio iÅ¡vada yra pagrindas kvalifikuoti baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ pagal tam tikrÄ LR BK straipsnį. Nagrinėjamoje byloje atlikus tyrimÄ dėl nukentėjusiojo V. K. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo konstatuota, kad V. K. padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kas pirmos instancijos teismui leido pagrįstai T.

L. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Apelianto teiginiai, kad jis tik kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , o sužalojimai galvoje galėjo atsirasti pastarajam griÅ«nant, paneigti byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina tai, kad sprendžiant ar asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra svarbus priežastinio ryÅ¡io tarp baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padariusio asmens atliktų veiksmų ir kilusių padarinių nustatymas.

Nagrinėjamu atveju kilę padariniai – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, atsirado bÅ«tent dėl T. L. atliktų neteisėtų veiksmų V. K. atžvilgiu. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis galvÄ galėjo susižaloti griÅ«damas, nėra pagrindas perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal Å¡velnesnę atsakomybę numatantį LR BK straipsnį, kadangi kaip nurodė ir pats apeliantas, nukentėjusysis griuvo po jo suduoto smÅ«gio, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog neigiamų padarinių atsiradimo pagrindinė sÄ lyga buvo bÅ«tent neteisėti nuteistojo veiksmai.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas laiko nepagrįstų ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad nuteistasis T. L. nukentėjusįjį sužalojo peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas. Pagal LR BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Teismų praktikoje analizuojant bÅ«tinosios ginties sampratÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdumas – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms.

Pažymėtina, kad versija dėl bÅ«tinosios ginties buvo tikrinama ir nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, liudijančių apie pavojingÄ kėsinimÄ si į nuteistojo T. L. gyvybę ar sveikatÄ ir, kad nuteistasis teisei prieÅ¡ingus veiksmus atliko peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis pas nukentėjusįjį į namus atėjo naktį, kėsinosi patekti į jo namus, buvo neblaivus, kartu atsivedė dar vienÄ asmenį, todėl tai, kad nukentėjusysis duris atidarė su lazda rankose nesudarė apeliantui pagrindo manyti, kad jo gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus.

Taip pat nenustatyta, kad T. L. nukentėjusiojo bÅ«tų užpultas staiga ir netikėtai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nebuvo susidariusi tokia situacija, kad apeliantas galėjo apsiginti tik suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam medine lazda į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes, jo parodymus laikė gynybine versija siekiant suÅ¡velninti savo padėtį ir jais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas neteisingai jį pavadino recidyvistu, kadangi jis anksčiau dėl sunkių nusikaltimų teistas nebuvo, o recidyvistu jo niekas nepripažino. Nusikaltimų recidyvas ir asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu sÄ lygos bei tvarka yra numatyti LR BK 27 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo laikomas recidyvistu. Marijampolės rajono apylinkės teismas nuosprendyje pažymėdamas, kad T. L. LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikomas recidyvistu, įstatymo nepažeidė. T. L. anksčiau teistas ne vienÄ kartÄ , padaryti nusikaltimai tyčiniai. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , nusikaltimas padarytas neiÅ¡nykus teistumui. Ä®statymas Å¡iuo atveju neįpareigoja teismo pripažįstant teisiamÄ asmenį recidyvistu tuo klausimu priimti atskirÄ procesinį sprendimÄ .

Atskirai pasisakyti Å¡iuo klausimu reikalinga tuo atveju, jei asmuo yra pripažįstamas pavojingu recidyvistu. Teismas, skirdamas bausmę T. L., Å¡iÄ aplinkybę tinkamai įvertino, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. L. nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, įvertino apelianto asmenybę, t. y. tai, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka ir paskyrė bausmę nepažeisdamas LR BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Paskirta bausmė, įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui, todėl jÄ Å¡velninti, kaip praÅ¡o apeliantas, nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: nuteistojo T.

L. apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                          Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                                                                  Algimantas Smolskas                                                                                                                                Algerdas UrbÅ¡ys