fe118f6c-1938-4be6-9788-e09fa2679fda · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-469-739-2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00195-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos:15.1;15.2.1;15.2.2;15.2.3.2;74.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2012 m.lapkričio 27d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiÅ¡kėjui G. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas patikslintu skundu suformulavęs skundo pagrindÄ ir dalykÄ (42b.l.)bei 2012-11-07 teismo posėdyje praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti pagal šį patikslintÄ skundÄ , teismÄ praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato(toliau – Panevėžio AVPK), 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl neteisėtų Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su nuobaudos pareiÅ¡kėjui paskyrimu Panevėžio AVPK 2011-03-18 nutarimu Nr.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nusiminimo, paniekinimo, įžeidimų, psichologinės prievartos, tyčiojimosi, reputacijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo patyrimu, laiko, emocinių ir protinių, materialinių sÄ naudų eikvojimu dėl teisminių procesų, kas tęsiasi iki Å¡iol. PriteistÄ Å¾alos atlyginimÄ praÅ¡o pervesti į savo nepilnamečio sÅ«naus sÄ skaitÄ banke. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ atsakovui tinkamai praneÅ¡ta, yra gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atsakovo atstovui.

Atsiliepimu į skundÄ (b. l. 7-8) atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalÄ , ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmetamas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos, susijusios su neteisėtais Panevėžio AVPK veiksmais, nepagrįstai paskiriant pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ , atlyginimo.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2011-03-18 Panevėžio AVPK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui buvo skirta nuobauda – teisės gauti perdavimÄ ar banderolę su spauda atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis 2011-03-18 apie 11 val. 20 min. atsisakė vykti planiniu etapu iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių tardymo izoliatorių, prieÅ¡gyniavo(Panevėžio apygardos administracinio teismo adm.bylos Nr.I-161-320-2011 20 b.l.).2011-09-20 sprendimu Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-161-320-2011, kurioje ginčo Å¡alys buvo pareiÅ¡kėjas ir Panevėžio AVPK, nustatė faktus, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nų nurodymas 2011-03-18 pareiÅ¡kėjui vykti planiniu konvojumi, nepamaitinus jo pietumis ir neaprÅ«pinus sausu daviniu, buvo neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų “Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių“ 59,62 punktų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų “Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių“ 31 punkto reikalavimus, todėl neteisėto nurodymo nevykdymas negali užtraukti atsakomybės ir 2011-03-18 Panevėžio AVPK nutarimu nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta nepagrįstai. 2011-09-20 sprendimu Panevėžio apygardos administracinis teismas panaikino 2011-03-18 Panevėžio AVPK nutarimÄ Nr. 10. 2012-05-29 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ABTÄ®) 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Å ioje byloje dalyvauja tie patys asmenys: pareiÅ¡kėjas ir Panevėžio AVPK, atstovaujantis Lietuvos valstybę. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nai duodami nurodymus pareiÅ¡kėjui vykti planiniu konvojumi, nepamaitinus jo pietumis ir neaprÅ«pinus sausu daviniu, o už tokių nurodymų nevykdymÄ bei prieÅ¡gyniavimÄ skirdami pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ - teisės gauti perduodamus daiktus ar banderolės su spauda atėmimÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti ir tokie jų veiksmai(aktai) buvo neteisėti.Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau - CK) 6.271 straipsnis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktikÄ dėl įstatymų, atlyginant neturtinę žalÄ taikymo, yra pažymėję, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus bei emocijas arba sudarė nesudėtingas kliÅ«tis.

Yra traktuojama, kad neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ir ne trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, o neturtinė žala yra nustatoma tada, kai jÄ sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s ir kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu bei gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-526/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, atsižvelgia ne tik į CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, tai yra į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011m. kovo 1d. sprendimas byloje Lalas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13109/04; 2008m.liepos 1d. sprendimas byloje Malininas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr.10071/04; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das ir ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , tyčiojimÄ si, psichologinį smurtÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, pasitikėjimas valstybės pareigÅ«nais, kas, anot pareiÅ¡kėjo, tęsiasi iki Å¡iol.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2011-03-18 jam atsisakius vykti planiniu etapu nepamaitintam ir negavus sauso davinio, jo reikalavimai policijos pareigÅ«nų buvo patenkinti, tai yra, jis buvo sugrÄ Å¾intas į kamerÄ ir jam buvo atneÅ¡ti pietÅ«s, ir tik po to jis buvo etapuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių. Taigi, neteisėti pareigÅ«nų reikalavimai pareiÅ¡kėjui buvo nutraukti, o pareiÅ¡kėjo reikalavimai patenkinti, todėl negali bÅ«ti pripažįstama, kad neteisėti Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmai sukėlė pareiÅ¡kėjui ilgalaikį neigiamÄ poveikį.

Nors teisė į daiktų ar banderolės su spauda perdavimÄ vienam mėnesiui pareiÅ¡kėjui buvo atimta neteisėtai, tačiau iÅ¡ byloje surinktų duomenų(64-65b.l.),liudytojos D.K. parodymų nustatyta, kad 2010, 2011 metais pareiÅ¡kėjo artimieji daiktus, maistÄ dažniausiai pareiÅ¡kėjui perduodavo vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, o spaudos iÅ¡ viso neperduodavo. Be to, kaip tik prieÅ¡ pat nuobaudos skyrimÄ pareiÅ¡kėjui artimieji perdavimus perdavė vienÄ po kito kas antrÄ dienÄ , tai yra tiek 2011-03-12, tiek ir 2011-03-14.Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskirtoji nuobauda, nors ir neteisėta, tačiau negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Be to, pareiÅ¡kėjo nurodomos kaip neturtinę žalÄ sukėlusios neigiamos emocinės ir dvasinės bÅ«senos yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir neįrodo realaus neigiamo ilgalaikio poveikio pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl laiko, protinių ir materialinių sÄ naudų įrodinėjant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ teismuose, dėl jo varginimo ryÅ¡ium su tuo, kad į teismus jis buvo etapuojamas, dėl Panevėžio AVPK nepripažinimo kaltės bei savanoriÅ¡ko neatlyginimo jam padarytos neturtinės žalos, dėl kurių, anot pareiÅ¡kėjo, jis patyrė neturtinę žalÄ , negali bÅ«ti vertinamos kaip tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais.

Visa tai, kÄ nurodo pareiÅ¡kėjas, yra susiję su administracinės bylos procesu, kuriame pareiÅ¡kėjas turi teisę ginti savo pažeistas teises, pareigÄ paduoti skundÄ raÅ¡tu, tinkamai jį suformuluoti, teisę, bet ne pareigÄ dalyvauti teismo posėdžiuose, jeigu teismas nenustatė privalomo Å¡alies dalyvavimo, o kita ginčo Å¡alis turi teisę nesutikti su skundu, apskųsti teismo sprendimÄ , Å¡ios proceso Å¡alių teisės ir pareigos yra įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatyme(5,6,22-23,48,51,53,72 straipsniai).

Todėl tai, kad Panevėžio AVPK įgyvendino jam kaip administracinės bylos ginčo Å¡aliai įstatymo suteiktas procesines teises, negali bÅ«ti pripažįstama kaip neteisėti veiksmai, galintys sukelti turtinę ar neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui. Taip pat pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis patyrė materialinių sÄ naudų. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymas(44-45 straipsniai) nustato, kad administracinės bylos proceso metu realiai patirtos proceso Å¡alių iÅ¡laidos(materialinės sÄ naudos) yra atlyginamos Å¡io įstatymo numatyta tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nustatytais neteisėtais Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmais pareiÅ¡kėjas buvo paveiktas taip intensyviai, jog jam galėjo bÅ«ti sukeltos pasekmės, nulėmusios ilgalaikes pareiÅ¡kėjo neigiamas emocijas, ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus ar sukrėtimus, bendravimo apribojimÄ , pakenktų jo reputacijai ir pan. Todėl, vadovaudamasis ginčo santykių teisiniu reglamentavimu, nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotomis teisės taikymo nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                    Dalia Pranckienė