Legislator Case Law & Legislation
fe106ca2-c67c-42e1-9ad1-ee6de2f91ddc AI generated

fe106ca2-c67c-42e1-9ad1-ee6de2f91ddc · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Case Number fe106ca2-c67c-42e1-9ad1-ee6de2f91ddc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo sutuoktinės A. E. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.PareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė A.

Legislator headnote

AI generated

fe106ca2-c67c-42e1-9ad1-ee6de2f91ddc · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas: jai yra sakęs, kad į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė, kadangi laikė, kad butas yra jo.PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. E. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). IÅ¡ teismui pateikto santuokos liudijimo matyti, kad A. E. ir A. E. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). IÅ¡ teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. E. vardu yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-1220-1005/2016Teisminio proceso 2-26-3-01055-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.;3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.KupiÅ¡kis KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. E. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. E. ir suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VÄ® „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gauti praÅ¡ymai nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

E. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo sutuoktinės A. E. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.PareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė A.

E. mirė (duomenys neskelbtini). A. E. mirties dienÄ turėjo nuosavybės teise butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. E. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su savo sutuoktine A. E. iki jos mirties. Sutuoktinei mirus A. E. iÅ¡ karto pradėjo valdyti iÅ¡ jos paveldėtÄ butÄ gyvendamas jame, rÅ«pinosi buto priežiÅ«ra, vykdė prievoles susijusias su buto iÅ¡laikymu, mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kime teigiama, kad tokiu bÅ«du A. E. vienintelis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, atsiradusį po sutuoktinės mirties.

Ä® notarÄ dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo niekas nesikreipė, A. E. testamento nebuvo sudariusi. PareiÅ¡kime aiÅ¡kinama, kad juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tikslas yra paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, kadangi A. E. kitokia tvarka negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir įregistruoti A. E. turtÄ savo vardu. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo A. E. atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoto asmens valstybės atstovas VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra jo atstovui nedalyvaujant, tuo pačiu nurodydamas, kad jei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, jis neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Nurodo, kad jis nuo 2015 m. kovo 20 d., kai paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos A. E. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. E. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. E. (mergautinė pavardė K.) buvo jos sesuo. A. su A. E. susituokė, ir gal nuo 1977 metų gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. E. visÄ laikÄ rÅ«pinosi namais, po to, kai A. (duomenys neskelbtini) mirė, A. ten ir toliau gyveno, mokėjo mokesčius, butÄ laikė savo turtu.

A. jai yra sakęs, kad į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė, kadangi laikė, kad butas yra jo.PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. E. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). IÅ¡ teismui pateikto santuokos liudijimo matyti, kad A. E. ir A. E. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). IÅ¡ teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. E. vardu yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su A.

E. metu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 (el. b. l. 14). IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. E. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 22). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo sutuoktinės A. E. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, kadangi rÅ«pinosi, valdė ir naudojosi jiems su sutuoktine priklausančiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius, tvarkė buitinius reikalus, susijusius su butu, valdė jį kaip savÄ .Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. A. E. mirė (duomenys neskelbtini) todėl atitinkamai jos palikimas atsirado esant naujam Civiliniam kodeksui, todėl remiantis 2000 m. liepos 18 d.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu po palikėjo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo santykiams taikytinos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) penktosios knygos normos. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti arba kreipiantis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbÅ«s nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas A. E. per Lietuvos Respublikos CK nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau rÅ«pinosi jam ir mirusiai sutuoktinei priklausančiu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius.

Byloje nustatyta, kad minėtas butas įsigytas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374, todėl nors ir įsigytas vieno iÅ¡ sutuoktinių – pareiÅ¡kėjo vardu, iki palikėjo mirties, buvo bendroji jungtinė pareiÅ¡kėjo ir palikėjos nuosavybė (Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savÄ visÄ jam ir palikėjai iki mirties bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausiusį butÄ .

Å ias aplinkybes patvirtinta liudytojos S. K. parodymai bei teismui pateikti mokėjimo dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad A. E. nuo 2010 metų liepos mėnesio moka mokesčius už elektrÄ ir komunalinius patarnavimus, teikiamus butui, adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 3-8) PareiÅ¡kėjas, pradėjęs valdyti ir rÅ«pintis sutuoktinės paliktu turtu iÅ¡kart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjas A.

E. priėmė savo mirusios sutuoktinės A. E. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimÄ .Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).PareiÅ¡kėjas A.

E. už pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, nors teikiant procesinius dokumentus vien elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis mokama tik 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtino žyminio mokesčio sumos (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 7 dalis). Teismas apskaičiavęs už pareiÅ¡kimÄ mokėtinÄ Å¾yminį mokestį nustatė, jog A. E. turėjo sumokėti tik 30,75 Eur žyminio mokesčio, todėl įskaitė 30,75 Eur, o likusios sumos (10,25 Eur) nepanaudojo.

Esant aptartoms aplinkybėms, žyminio mokesčio permokėjimas (10,25 Eur) gražintinas pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. E. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , per trijų mėnesių laikotarpį faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ .Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A.

E. mirties, paveldėjimo.Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,25 Eur (deÅ¡imt eurų ir 25 ct.) žyminio mokesčio sumokėto 2016 m. rugpjūčio 24 d. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per KupiÅ¡kio apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                Raimundas Rakauskas