2022-09-21 Nr. AB-23057-3-63-3-00533-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-528-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00533-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-42/13-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas Skundžiamu sprendimu: 1) panaikino neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigojo pareiškėją realizuoti įstatymų nustatyta tvarka turimą pistoletą. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Skundžiamo sprendimo faktiniu pagrindu nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. padarė 63 administracinius nusižengimus, iš kurių 54 susiję su leistino greičio viršijimu, 7 su kelių ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymu ir 2 su vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimais.

2.2. Sprendžiant, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į Įstatymo saugomus gėrius tikimybė, turi būti atsižvelgiama ir į pareiškėjo charakteristiką, biografiją bei veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai savo esme nebuvo visuotinai pavojingi ir nesukėlė įvertinamos žalos esminėms vertybėms. 39 iš 60 neženklaus greičio viršijimo atvejų užfiksuoti greičio matavimo matuokliu, sumontuotu vietoje, kur eismas nėra intensyvus, o kelias platus bei atviras. Taip pat 33 iš 39 pažeidimo atveju buvo įforminti vienu protokolu, todėl apie didžiąją dalį pažeidimų pareiškėjui tapo žinoma vienu pranešimu. Pareiškėjas sutiko, kad šios aplinkybės nesuteikė teisės nesilaikyti nustatytų kelių eismo taisyklių, tačiau jų pažeidimo aplinkybės taip pat nesuteikė pagrindo spręsti, kad leistinas greitis buvo viršytas tyčia, chuliganiškai ar ciniškai. Tai, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai savo esme yra mažareikšmiai, nesukėlė grėsmės visuomenei, patvirtina ir atsakingų institucijų jų vertinimas, pritaikius atitinkamo intensyvumo bei griežtumo sankcijas. Taikytos sankcijos iš esmės patvirtina, kad nustatyti pažeidimai nebuvo pavojingi.

2.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra 3 vaikų tėvas, vaikų ir jaunimo ledo ritulio klubo steigėjas ir uždarosios akcinės bendrovės, kuri tiesiogiai ir per su ją susijusias bendroves teikia paramą viešosioms įstaigoms ir labdaros bei paramos fondams, vadovas. Šios aplinkybės taip pat patvirtino, kad pareiškėjas ne tik nekelia grėsmės visuotinai pripažįstamoms vertybėms, bet ir yra aktyvus ir socialiai atsakingas pilietis. Pareiškėjas nėra linkęs elgtis neadekvačiai ar tuo labiau grėsmingai. Priešingai, saugi socialinė aplinka, kuria siekiama užtikrinti visuomenės narių bendrą gėrį, yra jo tiesiogiai bei aktyviai puoselėjama vertybė.

3. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjo skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas LAGK, kurios Klaipėdos apygardos skyrius išsamiai ištyrė visas administracinio ginčo aplinkybes, tinkamai įvertino pateiktą informaciją, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokio pobūdžio ginčuose ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. LAGK teisingai įvertino, kad pareiškėjas, pasinaudodamas suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui, o tendencingai viršydamas leistiną greitį – ir kitų asmenų bei savo gyvybei ar sveikatai. Nors padaryti teisės pažeidimai, vertinant juos pavieniui, nėra savaime itin pavojingi, nėra susiję su smurtu ir pan., tačiau jų itin dažnas pakartotinumas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nėra linkęs paisyti nei teisės aktų, nei visuomenės vertybių.

4.2. Iš surinktų duomenų visumos akivaizdu, kad pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai paneigia visuomenėje priimtas socialinio elgesio taisykles – automobilį vairuoti saugiai, todėl nėra pagrindo pareiškėjo laikyti nekeliančio grėsmės sau ir visuomenės saugumui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos AVPK pareiškėjui išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo vardu užregistravo pistoletą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

6.2. Klaipėdos AVPK skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigojo pistoletą realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime jo priėmimo teisiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – aplinkybė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. baustas už 63 administracinius nusižengimus. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu administracinėn atsakomybėn 54 kartus buvo patrauktas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnį (nustatyto greičio viršijimas), 7 kartus pagal ANK 417 straipsnį (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) ir 2 kartus pagal ANK 418 straipsnį (vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas). Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo veiksmų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas periodiškai ir nuolat darė administracinius nusižengimus, ignoruodamas galiojančias teisės normas. Padaryti pažeidimai yra tyčiniai, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei bei sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, 2021 m. kovo 16 d. Komisijos Klaipėdos skyriui pateikė skundą, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą. LAGK Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2021 m. balandžio 9 d. priėmė byloje skundžiamą sprendimą, kuriame konstatavo, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo skundą atmetė. LAGK Klaipėdos skyrius pažymėjo, kad pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui, o tendencingai viršydamas leistiną greitį – ir kitų asmenų bei savo gyvybei ar sveikatai. LAGK Klaipėdos skyrius sutiko, kad padaryti teisės pažeidimai, vertinant juos pavieniui, nėra savaime itin pavojingi, tačiau jų itin dažnas pakartotinumas suponuoja išvada, kad pareiškėjas nėra linkęs paisyti nei teisės aktų, nei visuomenės vertybių, todėl atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo praktiką bei aktualų teisinį reguliavimą pažymėjo, kad pretenduojančio gauti ar turinčio leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

8. Teismas pažymėjo, kad Skundžiamame sprendime nurodyti pareiškėjo padaryti nusižengimai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kita vertus, taikant Įstatymo straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nėra būtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

9. Teismo manymu, tiek atsakovo nurodytas pareiškėjo veikos pobūdis, tiek jos padarymo laikas suponuoja Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę. Pareiškėjo padaryti pažeidimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatytus pareiškėjo padarytus 63 kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendė, kad jie akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas yra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ginčijamas Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros ir jo naikinti nėra pagrindo.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Dėl ginčijamu sprendimu panaikintos teisės laikyti (nešiotis) ginklus proporcingumo pažymėta, jog Įstatymo nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Teismo vertinimu pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų.

11. Atsakydamas į argumentus, kad didžioji dalis administracinių pažeidimų buvo padaryti 2018 m., 33 pažeidimai buvo įforminti vienu protokolu, todėl iki pranešimo gavimo jam apie juos nebuvo žinoma, todėl pateikta informacija neteko savo aktualumo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti ir 2019 m. bei 2020 m., t. y. pareiškėjas net ir žinodamas apie jo padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir taikytą administracinę atsakomybę ir toliau pakankamai nekoregavo savo elgesio, nepadarė reikiamų išvadų ir toliau atsainiai žiūrėjo į teisės aktų reikalavimus, visuotinai pripažintas elgesio viešajame eisme normas.

12. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo visuomeninė ir labdaringa veikla neatleidžia jo nuo pareigos laikytis teisės aktų, be kita ko, ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nepašalina už jų nesilaikymą kylančių teisinių pasekmių.

13. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, nenustatė pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Teismas sprendė, kad faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Taigi, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Nenustatęs pagrindo panaikinti Sprendimo, teismas taip pat atmetė reikalavimą panaikinti LAGK sprendimą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą priimti naują sprendimą – panaikinti Skundžiamą sprendimą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

15.1. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgiama ir į pareiškėjo charakteristiką, biografiją bei veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo. Pareiškėjo padaryti pažeidimai, iš esmės, yra mažareikšmiai ir nesukėlė grėsmės visuomenei. Be to, beveik visi nusižengimai buvo padaryti 2018 m. Taip pat priešingai, nei nurodo teismas, vien administracinių pažeidimų faktų konstatavimas nėra kriterijus, leidžiantis objektyviai spręsti apie pareiškėjo asmenybę. Pritaikyta administracinė atsakomybė už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus yra proporcingas atpildas ir veiksminga atgrasymo priemonė nuo kelių eismo ir kitų taisyklių pažeidinėjimo.

15.2. Pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi jo padaryti administraciniai nusižengimai nepatenka į numatytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Minėtoje normoje expressis verbis yra numatytas baigtinis veikų sąrašas, ribojantis asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad įstatymo leidėjas ketino išskirti savo esme mažiau pavojingas veikas, t. y. administracinius nusižengimus, kaip savarankišką pagrindą riboti teisę įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis, įtvirtindamas jį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

15.3. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinti atvejai, kai policijos įstaiga turi viešai neprieinamų, t. y. slaptų, tačiau objektyvių duomenų apie asmens grėsmę, suteikiančių jai teisę ir įpareigojančių reaguoti visuomenės saugumo tikslais. Priešingas aiškinimas – kad policijos įstaiga gali vadovautis Įstatymo 17 str. 1 dalies 2 punktu, o mažiau pavojingomis aplinkybėmis ir neapibrėžtais atvejais – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieštarautų teisėtų lūkesčių principui. Nurodytos teisinio reguliavimo analizės kontekste darytina išvada, kad teismas plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

17.1. Nors pareiškėjas teigia, kad beveik visi pažeidimai buvo padaryti 2018 m., tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti ir 2019 m. bei 2020 m., todėl pareiškėjas nekoregavo savo elgesio, nedarė atitinkamų išvadų.

17.2. Pareiškėjo visuomeninė ir labdaringa veikla neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis teisės aktų, tarp jų – ir Kelių eismo taisyklių bei nepašalina už jų nesilaikymą kylančių teisinių pasekmių.

17.3. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, skirtingai nei teigia pareiškėjas, įrodo, jog policija, turėdama duomenų, kad asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei saugumui, negali leisti asmeniui įsigyti ir turėti įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų. Turimus duomenis bei motyvus policija turi nurodyti atsisakydama išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimu panaikindama šių leidimų galiojimą. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo nurodyta Skundžiamame sprendime.

17.4. Pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai neigia visuomenėje priimtas socialinio elgesio, taip pat ir Kelių eismo taisykles, teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

20. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.

22. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Įstatymas (Įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.).

23. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimo panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.).

24. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą (taikytas Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), yra nurodęs, jog vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą, bei į tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

26. Įvertinus ginčo pobūdį ir aktualų teisinį reguliavimą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių.

27. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjui neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinti dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo baustas už 63 administracinius nusižengimus: 54 kartus už nustatyto greičio viršijimą, 7 kartus už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 2 kartus už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus.

28. Pareiškėjas su Skundžiamu sprendimu nesutinka ir pažymi, kad jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nesukėlė žalos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas ir neatsižvelgė į pareiškėjo asmenį charakterizuojančių aplinkybių visumą.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

30. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas teigė, jog jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, nesukėlė žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, pirmiausiai pažymi, kad jie yra sistemingi (pareiškėjas, iš esmės, nuolat pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, pvz. 2020 m. metais pareiškėjas buvo baustas vasario, kovo, balandžio, liepos, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, ši tendencija matytina ir kitais metais (2019, 2018 ir 2017 metais) ir pasikartojantys (pareiškėjas buvo baudžiamas už greičio viršijimą ir kelio ženklų nesilaikymą). Šiame kontekste pabrėžtina, kad nustatytas greičio viršijimas buvo nuo 13 km/h iki 51 km/h (esant nustatytam 60 km/h, važiavo 114 km/h, po paklaidos – 51 km/h) / 54 km/h (esant nustatymas 60 km/h, po paklaidos važiavo 114 km/h), tačiau, iš esmės, dažniausiai, greitis buvo viršijamas apie 20–30 km/h.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tokio pobūdžio pažeidimai (pavieniui) nėra savarankiškas pagrindas leidimui nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinti, tačiau jie yra vieni iš įrodymų, leidžiančių charakterizuoti asmenį. Nustatyti pažeidimai, kaip minėta, yra sistemingi, ką patvirtina jų dažnumas. Aptariamas pareiškėjo elgesys – minėtu laikotarpiu nuolatinis Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas buvo tyčinis, ne vienkartinis, sąmoningas teisei priešingas veikimas. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) rodo pareiškėjo nepagarbą teisės aktams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms bei, vertinant pažeidimus kaip visumą, leidžia spręsti, jog pareiškėjas yra linkęs nusižengti ir nesilaikyti nustatytų teisinių reikalavimų.

32. Taip pat paminėtina, kad pareiškėjas tvirtino, jog teismas ir atsakovas neįvertino jo teigiamų charakteristikų – kad jis turi vaikų; yra bendrovės, kuri užsiima labdaringa veikla, vadovas; yra vaikų ir jaunimo ledo ritulio klubo steigėjas. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Todėl teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip linkusį daryti teisės pažeidimus. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyti teigiami jį apibūdinantys veiksniai nepašalina būtinybės laikytis teisės aktų. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog pakanka įžvelgti grėsmę ir nebūtinai tokia grėsmė turi būti jau iškilusi ir reali. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019).

33. Pareiškėjo argumentus, kad pažeidimai buvo padaryti 2018 m. ir anksčiau, paneigia aplinkybės, jog jie (pažeidimai) buvo fiksuoti ir 2019 bei 2020 m., pažeidimai buvo pasikartojantys. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos nustatytos aplinkybės tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai įvertintos „kokybiniu“ aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014).

34. Pareiškėjas taip pat tikina, kad teismas plečiamai aiškino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kadangi nurodė, jog policijos įstaiga gali vadovautis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o mažiau pavojingomis aplinkybėmis ir neapibrėžtais atvejais – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde su šiais teiginiais susijusius argumentus, su jais nesutinka – pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų normų, pažymėjo, jog tokios faktinės aplinkybės, kaip asmens patraukimas baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn, gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Be to, pažymėtina, kad, kadangi pareiškėjo Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis būtent Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pirmosios instancijos teismas vertino jo pagrįstumą būtent aktualaus teisinio reguliavimo kontekste. Todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.

35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Teisė turėti ir laikyti ginklus nėra konstitucinė teisė, taip pat nėra teisė saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos. Tai teisė, kuri įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė