2019-01-30 Nr. AB-2774-3-61-3-02822-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1225-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02822-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė, kad 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: trūko ploto, sanitariniame mazge buvo pažeidžiamas privatumas, netinkamai sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, netinkamai atliktas remontas ir grybelio šalinimo darbai kamerose, kamerose drėgna ir šalta, neužtikrintas tinkamas vėdinimas, nesaugi gyvenamoji aplinka – neįrengti evakuaciniai išėjimai, gyvenamieji pastatai nepritaikyti apgyvendinti perteklinį žmonių skaičių, sudaromos antisanitarinės sąlygos, neužtikrinamas užimtumas, ugdymas ir tinkamas gydymas, pareiškėjas netinkamai supažindintas su vidaus tvarka, kamerose įrengta perteklinių baldų. Nebuvo užtikrinta privati aplinka – turėjo miegoti, praustis, atlikti asmenines higienos procedūras kartu su svetimais asmenimis, dėl to jautėsi pažemintas, patyrė stresą, nepilnavertiškumo jausmą, jautė didelę atsakovo įtaką jo seksualinės orientacijos pasirinkimui. Patikslino, kad nurodyti nusiskundimai grindžiami šiomis aplinkybėmis:

2.1. Laikotarpiu 2016 m. kovo 7 d.– gegužės 22 d., iš viso 442 dienas, nesuteikiant pakankamai gyvenamojo ploto buvo laikomas 27 skirtingose kamerose (Nr. 125, 293, 109, 301, 331, 369, 282, 281, 326, 303, 328, 325, 362, 378, 300, 285, 277, 329, 289, 330, 382, 299A, 278, 324, 171, 172, 268). Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pateikia netikslius duomenis dėl kameros Nr. 378 miegamų vietų skaičiaus – atsakovas nurodė, kad šioje kameroje buvo 1 miegamoji vieta, nors jų buvo 4. Tai patvirtina Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 8 d. raštas Nr. 24-5078.

2.2. Nurodė, kad į kameros plotą neturėtų būti įskaičiuotas sanitarinis mazgas ir baldai, kurie mažina asmeniui tenkantį plotą. Pareiškėjo teigimu kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas pagal miegamųjų vietų skaičių, nes kamerose nuolat vyksta kalinių judėjimas, o duomenys apie jų skaičių kamerose galimai nustatomi tik rytinio patikrinimo metu. Pareiškėjo manymu kameros plotas taip pat turėtų būti skaičiuojamas taikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 80 punkte ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte nurodytą suimtajam tenkantį plotą – 5 kv. m. Taip pat nurodė, kad neužteko vietos pavalgyti prie stalo, nes stalas pritaikytas valgyti tik dviem kaliniams, yra tik dvi kėdės, dėl to teko valgyti gulte arba stovint.

2.3. Sanitarinis mazgas, esant galimybei, turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, kameroje turi būti įrengtas praustuvas. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas jautė diskomfortą tiek prieš kitus nuteistuosius, tiek prieš pareigūnus. Kadangi neįrengta atskira patalpa drabužiams plauti ir džiovinti, juos skalbdavo kameros praustuvėje ar duše. Praustuvėje kiti nuteistieji plovė ne tik indus, bet taip pat skalbė kojines bei apatinius, valė dantis ir pan. Ventiliacinė sistema keldavo didelį triukšmą, ji nusidėvėjusi ir neužtikrindavo švaraus oro ir kiekio kameroje judėjimo. Veisėsi pelėsiai, grybeliai, žiemą buvo šalta. Kamerose nuolat buvo rūkoma, todėl dėl blogo kvapo, drėgmės ir oro trūkumo nuolat grauždavo akis, kildavo konfliktų su kitais kaliniais.

2.4. Vieną kartą per savaitę praustis po dušu, pareiškėjo vertinimu, yra per mažai ir tai rodo, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.

2.5. Kamerose neįrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, pareigūnų iškvietimas beldžiant šaukštu į duris yra neefektyvi priemonė.

2.6. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra asbesto, kuris yra kenksmingas, dėl to buvo sudaryta nesaugi aplinka ir sukeltas pavojus sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščioti vienos valandos per dieną neužteko, o užimtumas už kameros ribų per mėnesį sudarė tik 1,6 val.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas pateikė duomenis apie pareiškėjui tekusį plotą Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gegužės 22 d, paaiškindamas, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016m. kovo 10 d., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 13 d., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.

3.2. Nurodo, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kai kuriose įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymi, kad kitose kamerose užuolaidos sanitariniuose mazguose pakabintos 2017 m., jos uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

3.3. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3.4. Atsakovo atstovas teigė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, bet stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K nuolat atliekama visuomenės sveikatos priežiūra, paslaugų teikėjai vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Visose kamerose yra tiekiamas šaltas vanduo, o karšto vandens tiekimo į kameras teisės aktai nenumatė. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Dar pažymėjo, kad bendro naudojimo patalpų valymo darbai Lukiškių TI-K atliekami pagal poreikį. Valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Kamerose įrengti signalizacijos mygtukai, tokių mygtukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenumato.

3.5. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra sudarytos sąlygos. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi.

3.6. Lukiškių TI-K sudaroma galimybė pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai tinkamai įrengti ir tvarkomi. Statinių korpusuose asbestas nenaudojamas, tuolab, kad pastatytuose statiniuose nėra draudžiami šiferio lakštai. Asmenys, pareiškę iniciatyvą, dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje. Lukiškių TI-K įrengta koplyčia, joje aukojamos Šv. Mišios, veikia biblioteka, vyksta koncertai ir kiti renginiai, vedami į sporto salę, pasivaikščioti lauke.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 2 820 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis dėl minimalaus vienam kaliniui tenkančio ploto, nustatė, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais tarp 2016 m. kovo 11 d. ir 2017 m. gegužės 21 d., iš viso 188 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m)) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m). Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 188 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktį.

6. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir pareiškėjo privatumo užtikrinimo teismas nustatė, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas 250 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai sanitarinio mazgo įrengimas kamerose (nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio sienele) nebuvo pakankamas pareiškėjo privatumui užtikrinti, o tai prilyginta pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimui ir teisių pažeidimui, sukėlusiam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

7. Įvertinęs kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarijos ir higienos, teismas pažymėjo, kad iš 2016 m. vasario 25 d.– kovo 3 d. atlikto patikrinimo matyti, kad buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma) pažeidimas, t. y. kameroje Nr. 210 nebuvo valymo priemonių. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. kovo 12–13 d. Taip pat nustatė, kad 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, nustatytas pažeidimas kameroje Nr. 378, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. liepos 26–31 d., t. y. bendra dirbtinė apšvieta mažesnė nei 200 lx. Nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimas kameroje Nr. 362, kurioje pareiškėjas laikomas 2016 m. liepos 22–25 d., – ant sienų vizualiai nustatyta pelėsių požymių. Remiantis vėlesnių patikrinimų rezultatais nustatyta, kad visi šiame punkte išvardinti pažeidimai atsakovo atstovo buvo ištaisyti.

8. Visi kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo kamerose, asbesto, naudojimosi dušu dažnumo, pasivaikščiojimo, reabilitacijos programų, skalbimo, evakuacijos išėjimų, laikymo kamerose kartu su rūkančiaisiais, švaros priemonių išdavimo signalizacijos mygtukų įrengimo ir perteklinių baldų kamerose buvimo, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo abejoti atsakovo atstovo teismui pateikta informacija.

9. Vertindamas atsakovo pareiškėjui padarytos žalos dydį, teismas nurodė, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 188 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui, o 250 dienų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas konstatavo, kad dėl minėtų laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, ilgą laikymo perpildytose kamerose trukmę (188 dienas) ir teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą (250 dienų), į tai, kad dalį laiko ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, nes pažeidimai buvo su pertraukomis, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

10. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

11.1. Skirstydamas atvykusius asmenis į kameras atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 70 straipsnio nuostatomis.

11.2. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, užtikrinančio asmenų privatumą, nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato konkrečių reikalavimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo, kurie turėtų užtikrinti jais besinaudojančių asmenų privatumą. Nurodė, kad kamerų duryse įrengtos akutės laiduoja tinkamą kamerose esančių asmenų elgesio kontrolę.

11.3. Vertindamas pareiškėjo argumentus, apeliantas nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės patekimo vietą. Nurodė, kad nėra nustatyta būtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika arba neveikimas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjas neįrodė jam sukeltos žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė 2 820 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą nurodydamas, kad atsakovui neturėtų kilti civilinė atsakomybė, nes nėra jo neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas nepagrindė jam padarytos žalos.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu 2016 m. kovo 7 d.– gegužės 22 d. 188 dienas buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatytą 3,6 kv. m vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamosios kameros ploto normą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamosios kameros normos, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

17. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu 2016 m. kovo 7 d.– gegužės 22 d. 250 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai nebuvo užtikrinamas jo privatumas ir orumas naudojantis sanitariniu mazgu, o tai laikytina neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais.

18. Nustatytų pažeidimų atsakovo atstovas byloje neneigia. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas abstrakčiai nurodo, kad jam nekyla civilinė atsakomybė, nes nėra jo neteisėtų veiksmų, kita vertus nenurodo, kaip pasireiškė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Taigi administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai (nagrinėjamu atveju išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą), jog kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015, 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017 ir kt.).

21. Vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT praktikoje yra nusistovėjusi pozicija, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

22. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

23. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kitas individualias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje T. ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 punktas).

24. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 820 Eur.

25. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius