2024-10-23 Nr. AB-15504-3-61-3-04834-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-712-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04834-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. N-7 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Įsakymo galiojimą iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu jam nepagrįstai pakeista ir apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis, kuri pareiškėjui daro žalą, ir, kol nėra nustatytas ginčijamo individualaus teisės akto teisėtumas ir pagrįstumas, tuo pagrindu priimami paskesni administraciniai sprendimai gali reikšmingai paveikti ir sudaryti nepagrįstas kliūtis teisinės padėties sureguliavimui, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali ypatingai pasunkėti. Be to, pareiškėjo nuomone, jeigu nebus taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, gali atsirasti pasekmės, padarydamos didelę žalą, tiesiogiai paveikiant pareiškėjo sveikatą, nes dėl to paties pagrindo procesas tęsiasi daugiau kaip devynis mėnesius, kurio metu priimami nepagrįsti, spontaniški sprendimai.

Pareiškėjas nurodė, jog nuolat patiria persekiojimą, kuris reiškiasi kiekvieno jo patenkinto ar iš dalies patenkinto prašymo sprendimo apskundimu ar/ir jo panaikinimu. Todėl minėtais veiksmais sudaromos nepastovios, nestabilios, nuolatinių galutinių aktų sprendimų kaita, jam nesudaromos sąlygos aiškiai žinoti ir suvokti savo teises bei pareigas, dėl ko jis išgyvena milžinišką psichologinį krūvį, o tai iš esmės trikdo pareiškėjo sveikatą. Pareiškėjas patiria galbūt sąmoningais veiksmais jam sukeliamą nepagrįstą fizinę kančią.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Teismas nustatė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Įsakymu nusprendė panaikinti Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atlikusio Vilniaus kalėjimo viršininko funkcijas, D. Č. 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. NĮ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos grupės į kitą. Skundžiamu Įsakymu Vilniaus kalėjimo viršininkas įpareigotas tinkamai įvykdyti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-7768-394/2024 ir iš naujo išnagrinėti klausimus dėl skatinamųjų priemonių taikymo ir nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįsti nenurodė jokių svarbių ir pagrįstų aplinkybių ar argumentų, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės galėtų kilti reali grėsmė neatitaisomai ar sunkiai atitaisomai žalai atsirasti, todėl prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jog pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjas šiuo atveju pažymi, jog kartu su skundu buvo pridėtas 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašymas, kuriuo jis kreipėsi, kad jam skubos tvarka būtų užtikrintas vizitas pas (duomenys neskelbtini) konsultacijai dėl reikšmingai pablogėjusios sveikatos, nes tik savo srities specialistas galėtų nustatyti sveikatos pablogėjimo lygį. Pirmosios instancijos teismas apie pareiškėjo sveikatą sprendė neturėdamas jokių medicininių duomenų, nes konsultacijos yra konfidencialios, o specialisto išvados ir diagnozės net ir pačiam pareiškėjui nėra pakankamai laisvai prieinamos, dėl to pareiškėjas šių išvadų negalėjo pateikti teismui. Be to, pareiškėjas nurodo, jog jam buvo sudaryta galimybė susitikti su vietiniu (duomenys neskelbtini), susitikimo duomenys yra saugomi pareiškėjo medicinos byloje, todėl būtų aktualu pareikalauti medicininių duomenų susipažinimui.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog įsiteisėjus Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimui, nei vienai iš šalių neapskundus, ir buvo priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. NJ-25-1029 dėl skatinimo priemonės skyrimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. NJ-25-1061 dėl nuteistojo S. V. perkėlimo iš paprastos grupės į lengvą grupę. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui suteikta diskrecijos teisė, sprendžiant savo kompetencijai priskirtus klausimus, leisti įsakymus ar kitus teisės aktus pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatus, tačiau neturėjo teisės išleisti Įsakymą. Pareiškėjas mano, kad vien dėl minėtos aplinkybės teismas turėjo pareigą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo Lietuvos kalėjimų tarnybos Įsakymo galiojimo laikiną sustabdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad jos nepritaikius gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-602/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo Įsakymo nesustabdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023).

Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumą teismas vertina pagal pareiškėjo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, tačiau prašyti papildomų įrodymų (nagrinėjamu atveju tokia būtinybė ir nenustatyta įvertinus reikalavimo pobūdį) neprivalo, o, pareiškėjui prašymo tinkamai nepagrindus, priima sprendimą reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikyti. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Be to, tuo atveju, jeigu vis tik pareiškėjui būtų padaryta žala (turtinė ir / ar neturtinė), jis galėtų įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad ta žala jam būtų teisingai atlyginta. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė