Legislator Case Law & Legislation
fe089779-3175-460f-b76f-19f5b1bb64df AI generated

Lithuanian court allows police department to recover damages from officer for assault during arrest.

Case Number fe089779-3175-460f-b76f-19f5b1bb64df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court fully allowed the police department's claim for damages against a police officer who assaulted an officer during an arrest. The officer was found guilty of resisting a state employee, causing a fracture and synovitis to the arresting officer's leg. Since the officer failed to provide evidence that the compensation paid to the injured officer was excessive or illegal, the court ruled the claimed damages were proven.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis; CPK 93 str. 1 d. If a state employee is injured by a state employee during duty, the injured party's employer may claim damages from the tortfeasor if the compensation paid does not exceed the actual loss and the defendant fails to prove otherwise.

Keywords

AI generated
police officer assault state employee damages resisting arrest employer liability claim civil procedure law workplace injury compensation tort liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis
CPK 93 str. 1 d.
CPK 83 str. 1 d. 10 p.
Ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.).
CPK 80 str. 1 d. 1 p.
Ieškovų ieškinys turėtų būti apmokamas 182,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260, 268, 270 straipsniai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai.Priteisti iš atsakovo M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. 2-1278-904/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00743-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2.16.;3.1.7.7.;3.2.6.1. KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 26 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ArÅ«nui Venckui, atsakovo M. P. atstovui advokatui Petrui Matažinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) priteisti iš atsakovo 4111,55 Eur žalos atlyginimo ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai;

2) priteisti iš atsakovo 1962,16 Eur žalos atlyginimo ieškovo Klaipėdos apskrities VPKK naudai;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-05-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį už tai, kad 2015-01-28, apie 18.00 val. Klaipėdos g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., atsakovas, jo sulaikymo metu, nevykdė policijos pareigÅ«no – D. L. teisėtų reikalavimų sustoti, nebėgti nuo policijos pareigÅ«no. Atsakovas sulaikymo metu rankomis bandė suduoti policijos pareigÅ«nui į galvÄ bei kartÄ spyrė jam į kairės kojos kelį, dėl ko policijos pareigÅ«nui buvo padarytas kairio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas su medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyÅ¡imu, lydimu sÄ nario tepalinės plėvės uždegimo (sinovito), poodine kraujosruva kairės Å¡launies lateralinėje pusėje – nesunkus sužalojimas, t.y.

Å¡iais aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui. IeÅ¡kovai dėl Å¡io įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigÅ«nui D. L.. IeÅ¡kovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM nuostolius patyrė iÅ¡mokėdamas nukentėjusiajam draudimo sumÄ â€“ 181,40 Eur (176,12 Eur draudimo suma, 5,28 Eur įmoka) ir kompensacijÄ â€“ 3930,15 Eur. IeÅ¡kovas Klaipėdos AVPK nuostolius patyrė iÅ¡mokėdamas nukentėjusiajam darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį.

Dėl minėto įvykio D. L. turėjo nedarbingumÄ nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24, jam buvo apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis – 1540,16 Eur, taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomÄ socialinio draudimo įmokÄ Ä¯ VSDFV Klaipėdos skyriaus sÄ skaitÄ â€“ 422,00 Eur. IÅ¡ viso Klaipėdos AVPK turėjo nuostolių už 1962,16 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat turėjo sumokėti 181,40 Eur sumÄ D.

L. draudimo iÅ¡mokai (lėšas pervedė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM). PareigÅ«nui D. L. buvo iÅ¡mokėta 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ â€“ 3930,15 Eur. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM patyrė 4111,55 Eur turtinę žalÄ , o Klaipėdos AVPK – 1962,16 Eur turtinę žalÄ . Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad tiriant nusikalstamÄ veika atsakovas su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , dėl to baudžiamojo byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, atsakovo materialinė ir turtinė padėtis – sunki, tokio dydžio kompensacijas sumokėti atsakovui bÅ«tų sunku. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovo M. P. atstovas advokatas Petras Matažinskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis (atsakovas) su nukentėjusiuoju – policijos pareigÅ«nu D. L. susitaikė, jam atlygino žalÄ . Neginčijo ieÅ¡kovės pateiktų žalos paskaičiavimų.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.IÅ¡ byloje ir prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-119-867/2015, esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-05-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2015-01-28, apie 18.00 val.

Klaipėdos g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., atsakovas jo sulaikymo metu nevykdė policijos pareigÅ«no – D. L. teisėtų reikalavimų, sustoti, nebėgti nuo policijos pareigÅ«no. Asmuo (atsakovas) sulaikymo metu rankomis bandė suduoti policijos pareigÅ«nui į galvÄ bei kartÄ spyrė jam į kairės kojos kelį, dėl ko policijos pareigÅ«nui buvo padarytas kairio kelio sÄ nario sumuÅ¡imas su medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyÅ¡imu lydimu sÄ nario tepalinės plėvės uždegimo (sinovito), poodine kraujosruva kairės Å¡launies lateralinėje pusėje – nesunkus sužalojimas, t.y.

Å¡iais aktyviais veiksmais atsakovas pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui (b. l. 7-8). 2015-04-16 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pripažinta, kad pareigÅ«no D. L. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, pareigÅ«nas buvo siųstas į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Gauta CMEK iÅ¡vadÄ dėl pareigÅ«no D. L. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimtas sprendimas iÅ¡mokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančiÄ darbo užmokesčio kompensacijÄ (b. l. 18-21).

Iš 2015-04-28 specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 988 matyti, kad D. L. dėl 2015-01-28 įvykio nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, pripažintas tinkamu tolimesnei vidaus tarnybai (b. l. 22). Sužaloto pareigūno D. L. nedarbingumas truko nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24, t. y. 55 dienas (b. l.

26) Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-04-04 pažymos matyti, kad D. L. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje už laikotarpį nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 metų kovo mėnesio priskaičiuota nedarbingumo išmoka 1540,16 Eur, Sodros išlaidos – 422,00 Eur, iš viso 1962,16 Eur (b. l. 9-12). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2015-04-03 rašte nurodė, kad valstybės lėšomis apdraustajam D. L. apskaičiuota 176,12 Eur draudimo suma, valstybės institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, turi taip pat pervesti 5,28 Eur (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) (b. l. 14).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2015-04-13 raÅ¡tu kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ydamas skirti lėšas iÅ¡mokėti apskaičiuotai 176,12 Eur sumai (b. l. 13). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2015-09-24 mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 5,28 Eur sumÄ (b. l. 17). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-05-27 įsakymu Nr. 30-TE-711 pripažinta, kad D.

L. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatyta, kad D. L. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija (b. l. 24). IÅ¡ 2015-07-01 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡vados matyti, kad Policijos departamento Finansų valdyba pasiÅ«lė pareigÅ«nui D. L., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ tarnybos metu, iÅ¡mokėti 3930,15 Eur piniginę kompensacijÄ (b. l. 26). Ä® D. L. asmeninę banko sÄ skaitÄ Klaipėdos apskrities VPK pervedė piniginę kompensacijÄ (b. l. 28).Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnyje 3 dalyje nurodyta, jog pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, ar pareigÅ«no statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, iÅ¡mokama nuo vieno iki Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygos, 26 punkte numatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodoma, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigÅ«nų tarnybos pobÅ«džio nulemtÄ potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, jog gera pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotinÄ svarbÄ visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigÅ«nams suteikti papildomÄ sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugÄ .

Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų tikslus ir paskirtį, darytina iÅ¡vada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema laikytina valstybės socialinio draudimo rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina pagal Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 3 dalį, socialinio draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas. Taigi žalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas (kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).Deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamÄ jÄ bei prevencinę funkcijas.

Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-496/2008).Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, sužalojant policijos pareigÅ«nÄ , ir jų padariniai (nesunkus pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas) yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-25 baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-867/2015. Teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad M. P. prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nui D. L., padarydamas jam sveikatos sutrikdymÄ . Dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigÅ«nas negalėjo eiti pareigų 55 dienas, t.y. nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24 (b. l. 26), medicinos ekspertizės komisijos 2015-04-25 pažymoje nurodyta, kad pareigÅ«no D.

L. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b. l. 22). Pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ , lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigÅ«nui iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 4.5 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 48 iki 56 dienų, iÅ¡mokama 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareigÅ«nui D. L., kuris sužalotas atsakovo, 2015-07-01 priimtos iÅ¡vados pagrindu iÅ¡mokėta 3930,15 Eur dydžio piniginė kompensacija (b. l. 26, 28). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat iÅ¡mokėjo nukentėjusiam pareigÅ«nui – D. L. 176,12 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 13, 14), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ nuostatomis, taip pat vadovaudamasis minėto akto 2.2 punktu Klaipėdos apskrities VPK, gautas lėšas iÅ¡ Policijos departamento, pervedė į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto sÄ skaitÄ sumÄ â€“ 5,28 Eur (įmoka dėl iÅ¡mokėtos draudimo sumos) (b.l. 14, 17).

Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ viso turėjo 4111,55 Eur nuostolių (3930,15 Eur kompensacija, 176,12 Eur draudimo suma ir 5,28 Eur įmoka).IeÅ¡kovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, už laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24, kuomet policijos pareigÅ«nas – D. L. buvo nedarbingas, iÅ¡mokėjo jam 1540,16 Eur darbo užmokestį bei sumokėjo 422,00 Eur privalomÄ socialinio draudimo įmokÄ Ä¯ VSDFV Klaipėdos skyriaus sÄ skaitÄ .

Taigi, dėl D. L. nedarbingumo turėjo 1962,16 Eur nuostolių. Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nustatytos visos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, todėl ieÅ¡kovai, patyrę iÅ¡laidas sužalotam pareigÅ«nui iÅ¡mokėti kompensacijas, draudimo iÅ¡mokas ir suėjusias įmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ , kaip atsakingÄ už žalÄ asmenį. Posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Petras Matažinskas teigė, kad baudžiamojoje byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, neturint vienas kitam pretenzijų, ir kaip teigė atstovas atlyginus nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, kad šie argumentai – nepagrįsti, kadangi civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje galėjo būti policijos pareigūnas – D. L., tačiau civilinio ieškinio jis nereiškė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai byloje yra kiti, ir jie reiškia atsakovui reikalavimus dėl jų patirtos turtinės žalos atlyginimo regreso teise, t.y. šioje byloje reiškiamas ieškinys dėl kompensacijos pareigūnui išmokėjimo, dėl pareigūnui išmokėtų nedarbingumo išmokų, draudimo sumų bei su tuo susijusių socialinio draudimo įmokų atlyginimo – skiriasi galimai galėjusių būti civilinių ieškinių dalykas.

Be to, atsakovas ir jo atstovas į bylÄ nepateikė nei vieno jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančio įrodymo, t.y. atsakovo atstovas teikdamas, jog atsakovas nukentėjusiajam – policijos pareigÅ«nui atlygino patirtÄ Å¾alÄ , turėjo į bylÄ pateikti Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

IeÅ¡kovų į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareigÅ«nui buvo iÅ¡mokėtos kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat iÅ¡mokėtos nedarbingumo iÅ¡mokos, draudimo sumos ir sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai su jomis susijusios socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje bÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ paneigti, kad iÅ¡mokėtos pareigÅ«nams kompensacijos virÅ¡ija patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ir jo atstovas neneigė ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodinėjo, jog realus nukentėjusiųjų patirtos žalos dydis yra mažesnis nei iÅ¡mokėta socialinio draudimo iÅ¡moka ar kompensacija, ar tokios žalos apskritai nepatirta. Byloje duomenų, kurie turėtų pagrindÄ kelti abejones teismui, kad pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos buvo neteisėtai iÅ¡mokėtos ar jų dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus, nėra.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas.Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antros Å¡alies. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovai buvo atleisti, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.).

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti apmokamas 182,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas, iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamas 182,00 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4111,55 Eur (keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ vienuolika Eur 55 ct) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1962,16 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du Eur 16 ct) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008577, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du Eur) žyminio mokesčio valstybei.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Mantas Ūsas