2017-04-26 Nr. AB-9423-3-61-3-05292-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1219-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05292-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. cspr1-205.

Skunde nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovui skundą dėl inžinerinių tinklų teisinės registracijos panaikinimo. Pareiškėjo manymu, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2006 m. gruodžio 21 d. ir 2007 m. vasario 1 d. sprendimai įregistruoti nekilnojamo turto registre nekilnojamuosius daiktus, t. y. vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tinklai), taip pat Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. vasario 2 d. sprendimai registre įregistruoti nuosavybės teises į Tinklus UAB „Vilniaus vandenys“ vardu yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl šių Tinklų registracija turi būti panaikinta. Taip pat prašė atsakovo atnaujinti prašymo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad jis yra praleistas, tačiau Komisija skundžiamu sprendimu netenkino šio prašymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. jos atstovas Vilniaus filialui pateikė prašymus pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ prašymų įregistruoti Tinklus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre kopijas kartu su priedais bei pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų įregistruoti Tinklus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybe ir vardu kopijas. Pareiškėjui tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., gavus visus minėtus dokumentus ir informaciją, tapo žinoma, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus filialui nebuvo pateikusi jokių (duomenys neskelbtini) g. esančių Tinklų atkarpų topografinių planų, kontrolinių ar geodezinių nuotraukų ir kitų reikalingų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti nuosavybės teises į Tinklus UAB „Vilniaus vandenys“ vardu. Pareiškėjo teigimu, nors jis jau anksčiau kreipėsi į teismus, kuriuose ginčijo 2006 m. spalio 26 d. nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktą Nr. 1168, kaip dokumentą, kurio pagrindu Tinklus ir daiktines teises į juos teritorinis registratorius įregistravo registre, tačiau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo nurodyta, kad pats aktas nesukuria jokių pasekmių Bendrovei. Tik 2015 m rugpjūčio 31 d., gavus visus galutinius duomenis apie tinklų registracijos pagrindus, tapo aišku, kad pati tinklų registracija yra neteisėta, todėl naikintina.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka, jog apie nuosavybės teisių į tinklus įregistravimo Nekilnojamo turto registre pagrindą žinojo jau 2010 m. rugpjūčio 11 d. gavęs Vilniaus filialo sprendimą Nr. KS-2812 atsisakyti tenkinti prašymą dėl Tinklų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo. Minėtame sprendime nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamos, kad jis būtų turėjęs pagrindą teikti skundą dėl priimto sprendimo panaikinimo, kadangi nebuvo galima nustatyti skundo padavimo motyvų (argumentų). Be to, iš minėto sprendimo nebuvo galima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad jame kalbama apie tuos pačius pareiškėjo statytus tinklus. Nesutinka ir su teiginiu, kad apie nuosavybės teisių į Tinklus įregistravimo pagrindą sužinojo iš Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje pateiktų dokumentų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame kaip nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas buvo nurodytas 2006 m. spalio 26 d. senų statinių patikrinimo aktas Nr. 1168. Pareiškėjo teigimu, jis buvo suklaidinta teiginio, kad toje pačioje zonoje, kaip ir Bendrovės įrengti tinklai, yra kažkokie seni inžineriniai tinklai. Pareiškėjui iš tokio nuosavybės įregistravimo pagrindo (senų statinių patikrinimo) nebuvo galima objektyviai suprasti (nustatyti), kad seni inžineriniai statiniai yra tie patys pareiškėjo įrengti tinklai.

Atkreipė dėmesį, kad sprendimas atsisakyti priimti skundą nenumatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 32 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti atstatytas terminas prašymui dėl registracijos panaikinimo pateikti, nes, tik pašalinęs aukščiau nurodytas kliūtis tokiam prašymui pateikti (gavus visus tinklų įregistravimą ir nuosavybę pagrindžiančius dokumentus), jis nedelsdamas įgyvendino savo teisę kreiptis į atsakovą su prašymu.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad sprendimas įregistruoti ginčo inžinerinius statinius buvo priimtas ne pareiškėjo, o UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu, todėl Komisija tyrė aplinkybes, kada pareiškėjui neginčijamai tapo žinoma apie Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimus. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 6 d. prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, priėmė 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. KS-2812, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti ginčo inžinerinius statinius ir nuotekų šalinimo tinklus ir pareiškėjo nuosavybės teises į juos. Kartu su sprendimu pareiškėjui buvo pateiktos ir kadastro žemėlapio ištraukos, kuriose atvaizduotas inžinerinių tinklų persidengimas su įregistruotais Nekilnojamojo turto registre tinklais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys, atsakovo įsitikinimu, buvo pakankami, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, galėtų domėtis tinklų įregistravimo pagrindu, savininkais ir pan. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodytas aplinkybes, Bendrovei apie ginčo tinklų įregistravimą neginčijamai tapo žinoma 2010 m. spalio 1 d.

VĮ Registrų centro nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo anksčiau gauti inžinerinių statinių įregistravimo dokumentų, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2012 m. sausio 10 d. advokatams suteikta teisė gauti ne tik duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, bet ir visus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įregistruoti. Be to, Vilniaus filialas 2013 m. liepos 26 d. lydraščiu pateikė inžinerinių statinių kadastro ir registro dokumentų bylų kopijas Vilniaus miesto apylinkės teismui (pareiškėjas šioje byloje buvo ieškovas), todėl nesutinka, kad tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavęs tuos pačius dokumentus, kurie 2013 m. buvo teikti teismui, jis pagaliau suvokė ir jam tapo aišku, kad besidubliuojantys inžineriniai statiniai yra (galimai) statyti pareiškėjo. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas ilgą laiką buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl mano, jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis ir bendrosios kompetencijos teismuose esant iš esmės išnagrinėtam klausimui dėl inžinerinių tinklų nuosavybės, bando šį klausimą pakartotinai kelti administracine tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad Bendrovė 2015 m. rugsėjo 30 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę, įskaitant nuosavybės teisių į šiuos tinklus, registraciją. Skunde pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovas nuspręstų, jog terminas skundui pateikti yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti, nes tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui gavus galutinius duomenis apie tinklus, jam tapo aišku, kad Tinklų registracija yra neteisėta, todėl naikintina.

Komisija skundžiamame 2015 m. spalio 7 d. sprendime Nr. cspr1-205 konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 1 d. žinojo, kam ir kokiu pagrindu yra registruoti Tinklai, t. y. žinojo apie Vilniaus filialo sprendimus įregistruoti Tinklus ir UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teises į juos, tačiau skundo dėl šių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie sprendimą) nepateikė. Komisija sprendė, kad pareiškėjas nesielgė rūpestingai ir atidžiai, nepateikė jokių įrodymų, jog neturėjo galimybės kreiptis į VĮ Registrų centrą per įstatymų nustatytą terminą, todėl termino teritorinio registratoriaus sprendimams apskųsti neatnaujino ir atsisakė priimti Bendrovės skundą.

Teismas nurodė, kad pagal NTRĮ 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundą dėl Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. vasario 1 d., 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. vasario 2 d. sprendimų, kuriais įregistruoti Tinklai bei UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisės į juos, ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d., nurodydamas, kad apie ginčijamų aktų neteisėtumą jam tapo žinoma tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavus iš Vilniaus filialo visus dokumentus, susijusius su Tinklų registracija.

Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Bendrovė dar 2010 m. galėjo ir turėjo sužinoti, kad ginčo tinklai įregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu. Vilniaus filialas dar 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. KS-2812 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Tinklus, nurodydamas, kad prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jų ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

Taigi gavęs šį sprendimą, pareiškėjas galėjo suprasti, kad Tinklai jau yra įregistruoti, todėl, toliau siekdamas Tinklus įregistruoti savo vardu, galėjo domėtis Tinklų įregistravimo pagrindu, savininkais. Be to, kaip matyti iš įsiteisėjusios 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A502-289/2012, pareiškėjas dar 2010 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. spalio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) g.

Tokį savo prašymą, be kita ko, motyvavo tuo, kad 2010 m. spalio 1 d. iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavęs V. V. apeliacinį skundą, prie kurio buvo pridėta UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. rugsėjo 9 d. lydraščio Nr. 6-4356 (1.20-04) kopija su Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. vasario 5 d. pažymėjimais apie nuosavybės teisės įregistravimą, sužinojo, kad Bendrovei priklausantis turtas registruotas kito asmens vardu. Teismas vertino, kad pareiškėjas pats pripažino, jog dar 2010 m. spalio 1 d. jam tapo žinoma aplinkybė apie jo galimai pažeistas teises, tačiau į atsakovą per 1 mėn. jis nesikreipė.

Teismas pažymėjo, kad nors, nesutikdamas su Tinklų registracija UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir su skundu dėl nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 panaikinimo bei skundu dėl Tinklų ir UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisių į juos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (pastarąjį skundą teismas atsisakė priimti, nes Bendrovė nebuvo pasinaudojusi privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka), tačiau kiekvienas asmuo pats ar per savo atstovus gali pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdą, todėl jo pasirinktų atstovų pasirinktas netinkamas Bendrovės teisių gynimo būdas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažinta objektyvia, nuo pareiškėjo (jo atstovų) valios nepriklausančia aplinkybe.

Teismas pažymėjo, kad net ir po 2010 m. spalio mėn. pareiškėjas turėjo ne vieną galimybę susipažinti su ginčo Tinklų įregistravimo pagrindais – nuo 2012 m. sausio 10 d. pagal NTRĮ 42 straipsnį advokatams suteikta teisė gauti duomenis apie visus dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, be to, Vilniaus filialas 2013 m. liepos 26 d. raštu į bylą, kurioje Bendrovė buvo ieškovė, pateikė Tinklų kadastro ir registro dokumentų bylų kopijas, taigi pareiškėjo argumentai, kad jis tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. sužinojo apie galimai neteisėtą Tinklų registraciją, vertintini kritiškai. Teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipdamasis į atsakovą pareiškėjas suformulavo naują motyvą, kurio pagrindu siekia nuginčyti Tinklų registraciją, tačiau skundo padavimo Centriniam registratoriui terminą sieja su sprendimų priėmimo (sužinojimo apie juos) data, o ne su motyvų, kuriais skundžiami teritorinio subjekto sprendimai, suformulavimo data. Taigi pareiškėjo nurodytos skundo atsakovui pateikimo praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis nuo Bendrovės valios priklausiusiomis aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas konstatavo, kad Komisijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. cspr1-205 yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, pareiškėjo argumentai, jog Komisija neturi teisės atsisakyti priimti skundą, nepagrįsti, kadangi Centriniam registratoriui tokia teisė suteikta atsižvelgiant į NTRĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Centrinis registratorius gali priimti sprendimą atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. csprl-205.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės skunde teismui nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai sprendė, jog apie savo teisių pažeidimą ir šio pažeidimo pagrindus pareiškėjas sužinojo dar 2010 m. Pažymi, kad skundui tiek Centriniam registratoriui, tiek teismui paduoti neužtenka vien žinojimo, jog jo teisės yra galimai pažeistos, kadangi įstatymas imperatyviai iš pareiškėjo reikalauja ne tik suformuluoti reiškiamą reikalavimą, bet ir jį pagrįsti konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju teismas byloje nepagrįstai sutiko su skundžiamo Centrinio registratoriaus sprendimo ir atsiliepimo į skundą teiginiu, jog 2010 m. spalio mėn. pareiškėjui sužinojus, kad ginčo Tinklai įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, pareiškėjas turėjo ir galėjo pateikti skundą dėl teritorinio registratoriaus veiksmų. Pareiškėjo teisių pažeidimo pagrindai tapo aiškūs tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo gauta iki to neprieinama ar/ir slepiama informacija, kuri, priešingai nei vertino atsakovas, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino, kad Tinklai neįeina į UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinio kapitalo sudėtį.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo Centriniam registratoriui pateikimo terminą ir kad šis terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šių pažeidimų teismas sprendime nepagrįstai nenustatė. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra įvardintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais.

Šiuo atveju neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjui buvo atimta galimybė, nesutikus su viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, pasinaudoti teismine gynyba. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškėjui teikė itin ribotą informaciją apie Tinklų registraciją. Iš šios informacijos buvo galima tik matyti, kad Tinklai yra įregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu ir, kad registracija buvo atlikta Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 787, Savivaldybės valdybos 1999 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 1528V, Senų statinių 2006 m. spalio 26 d. patikrinimo akto Nr. 1168 pagrindu.

Tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodytas UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisės į Tinklus atsiradimo pagrindas, nors pagal įstatymą Nekilnojamojo turto registre turi/gali būti registruojami tik nuosavybės teisės buvimą pagrindžiantys dokumentai. Tik pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 31 d. baigus susipažinti su registruose esančiais duomenimis ir gavus atsakovo turimą informaciją apie Tinklus, paaiškėjo, kad Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 1528V ar/ir juo patvirtintas Pagrindinių priemonių sąrašas taip pat negali būti laikomas pagrindu UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisei į Tinklus atsirasti.

Minėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu Pagrindinių priemonių sąraše išvardintas turtas, įskaitant kiek tai susiję su ginčo Tinklais, perėjo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir kodėl jis buvo įtrauktas į šį sąrašą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Tinklai, kaip nekilnojamojo turto objektai, buvo suformuoti juos statant, tačiau nei viešuose registruose, nei anksčiau dėl Tinklų nagrinėtose bylose atsakovas, UAB „Vilniaus vandenys“ ir/ar Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jokių dokumentų, kad Tinklus statė Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus vandenys“ ar kita savivaldybės įmonė.

Susipažinus su itin didelės apimties dokumentais ir archyvinėmis bylomis, Juridinių asmenų registre ar/ir Nekilnojamojo turto registre pareiškėjas nerado jokių duomenų apie UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytą Tinklų statybą, taip pat duomenų, jog Tinklai, kaip nepiniginis įnašas/turtas, būtų įneštas į/panaudotas formuojant UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinį kapitalą. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje numatyto skundo padavimo Centriniam registratoriui termino pradžia turėtų būti siejama ne tik su sprendimų priėmimo (sužinojimo apie juos) data, bet ir su šių sprendimų įregistruoti Tinklus ir daiktines teises į juos pagrindų (įskaitant visų dokumentų apie UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinio kapitalo formavimą bei didinimą nepiniginiais įnašais kopijų gavimą) sužinojimo data.

Pareiškėjas nurodo, kad tik gavus 2015 m. rugpjūčio 31 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo raštą, galutinai paaiškėjo, kad Tinklai nėra UAB „Vilniaus vandenys“ įstatiniame kapitale, tai sudarė pareiškėjui pagrindą ginti savo teises ne ginčijant su UAB „Vilniaus vandenys“ įstatiniu kapitalu susijusius dokumentus (bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimą nepiniginio įnašo (turto) vertinimo ataskaitą, nepiniginio įnašo perdavimo bendrovei aktą, akcijų pasirašymo/steigimo sutartį ir kt.), bet Tinklų ir nuosavybės teisių į juos registraciją Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Akcentuoja, kad sužinojęs patį faktą apie Tinklų registraciją, nedelsdamas ėmėsi aktyvių, sąžiningų ir protingų veiksmų, siekiant įsitikinti dėl Tinklų registracijos pagrindų teisėtumo/neteisėtumo. Tačiau atsakovas tokiems pareiškėjo veiksmams ir siekiams aktyviai priešinosi, slėpė informaciją apie Tinklų registraciją nuo pareiškėjo, jos neteikė. Todėl pareiškėjas, kaip Tinklų savininkas, savo interesų užtikrinimui pasitelkė advokatą, kuris jau kitą dieną po 2010 m. rugpjūčio 11 d. teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti registruoti Tinklus pareiškėjo vardu pagal pareiškėjo pateiktas kadastrinių matavimų bylas ir kitus dokumentus priėmimo pateikė teritoriniam registratoriui 2010 m. rugpjūčio 12 d. prašymą Nr. 01/99 suteikti informaciją, kada ir pagal kieno prašymą buvo atlikti Tinklų kadastriniai matavimai ir užregistruota ne pareiškėjo vardu nuosavybės teisė į juos, išduodant pareiškėjui atitinkamų dokumentų kopijas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsisakė pateikti informaciją ir dokumentų kopijas pareiškėjo atstovui, nurodydamas, jog jie teikiami tik teisių turėtojams ir pan. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Centrinį registratorių, reikalaudamas dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjo turtas (Tinklai) buvo įregistruotas pašalinio asmens vardu bei nurodant, kad jie reikalingi tam, kad pareiškėjas galėtų apginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau 2010 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (1.1.4.-1300)-4411 Centrinis registratorius atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą bei pateikti prašomą informaciją ir dokumentų kopijas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Pažymi, kad teisės aktai iki 2012 m. nenumatė galimybės fiziniams ir juridiniams asmenims gauti sprendimų, kuriais yra įregistruoti (suformuoti) nekilnojamieji daiktai kitų asmenų vardu, taip pat dokumentų, kurių pagrindu tokie sprendimai buvo priimti. Todėl pareiškėjas nežinojo, neturėjo ir negalėjo sužinoti, kad Nekilnojamojo turto registre Tinklai, kaip nekilnojamojo turto objektai, ir daiktinės teisės į juos, buvo įregistruoti nesant tam jokio pagrindo. Po teisės susipažinti su Nekilnojamojo turto registro duomenimis suteikimo advokatams, pareiškėjas, veikdamas sąžiningai ir protingai, iniciavo tiek administracinį, tiek civilinį ginčus, taip pat net kelis metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo dėl Tinklų, kuriuose, kaip 2015 m. rugpjūčio 31 d. paaiškėjo, teismų įpareigojimą dėl visų dokumentų apie Tinklus pateikimo atsakovas, UAB „Vilniaus vandenys“ įvykdydavo tik iš dalies, nes į minėtas bylas pastarieji asmenys dokumentus teikdavo selektyviai, ne visus, taip pat nurodydami, kad kitų dokumentų jie neturi ar neprivalo turėti. Pareiškėjo nuomone, tokių viešųjų juridinių asmenų nesąžiningų ir teisei priešingų veiksmų (neveikimo) pasekmės negali būti panaudotos prieš pareiškėją, nes jis dėjo protingas, sąžiningas ir rūpestingas pastangas rinkti įrodymus, kad nebuvo pagrindo atlikti Tinklų ir nuosavybės teisių į juos registraciją. Pareiškėjas, negavęs atitinkamų dokumentų ir duomenų, objektyviai neturėjo pagrindo nuginčyti Tinklų registraciją, nes jis tuo metu neturėjo ir negalėjo gauti įrodymų, paneigiančių minėtą Tinklų buvimo įstatiniame kapitale aplinkybę (prezumpciją).

Pareiškėjo teigimu, teismas visai nenagrinėjo svarbių aplinkybių ir argumentų, nurodytų 2015 m. sausio 5 d., 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjo rašytinuose paaiškinimuose. Sprendime nenurodyta, kodėl tos aplinkybės nenagrinėtos, ar kad jos atmestinos ir pan. Be to, teismas sprendime nenurodė, kodėl šių aplinkybių nelaiko svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjo skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas.

Kadangi įstatyme nėra įtvirtintas svarbių procesinio termino skundui paduoti praleidimo priežasčių sąrašas, Centrinis registratorius ir vėliau bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir individualiai įvertinęs situaciją, sprendžia, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis ir ar jos sudaro pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ar/ir pateisinamų priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti laikomas neatidžiu, nerūpestingu, nesąžiningu asmeniu, praleidusiu procesinį terminą skundui paduoti ar/ir neturinčiu svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Pareiškėjo supratimu, nuoseklūs ir aktyvūs veiksmai sąžiningai bandant ginti, įgyvendinti savo teises, pripažintini svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi, net ir hipotetiškai laikant, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą vis dėl to yra praleidęs. Pažymi, kad įstatyme įtvirtintas 1 mėn. procesinis terminas nėra ieškinio (skundo) senatis ar/ir pagal savo pobūdį nėra naikinamasis, t. y. toks terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta asmens teisė pateikti skundą.

Pareiškėjo, veikiančio ne teisinių paslaugų srityje, pasirinkto atstovo veiksmai (neveikimas) dėl Tinklų registracijos panaikinimo taip pat teismo neturėtų būti aiškinami pareiškėjo nenaudai, nes pastarasis pagal objektyvias aplinkybes elgėsi sąžiningai, protingai ir rūpestingai. Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ neveikimas neteikiant informacijos apie Tinklų registraciją, pareiškėjo atstovo (advokato) galimos klaidos ir teismų priimti sprendimai dėl negalėjimo ginčyti Aktą Nr. 1168 (kurį teritorinis registratorius laikė pagrindiniu dokumentu, įrodančiu UAB „Vilniaus vandenys“ tariamas nuosavybės teises į Tinklus) užkirto kelią pareiškėjui operatyviai bei tinkamai suformuluoti ir pagrįsti skundo dėl Tinklų registracijos neteisėtumo pagrindus. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, teisingumo požiūriu gintina vertybė, kad pareiškėjas turi teisę į skundo padavimą ir patenkinimą, nes Tinklų registracijos apskundimo procedūroje jo nesąžiningumo, nerūpestingumo požymių nėra.

Akcentuoja, kad pareiškėjas siekia iš esmės išnagrinėti skundą dėl tam tikrų civilinio pobūdžio teisių gynimo administracinėje byloje, kurioje viena iš ginčo šalių yra valstybės institucija (įmonė) ir viešosios teisės elementas (viešojo registro duomenų panaikinimas). Todėl, pareiškėjo supratimu, tokiam procesui, kai skundą nagrinėja Centrinis registratorius, pilna apimtimi turėtų būti taikomos Konvencijos 6 str. ir jos pirmojo protokolo nuostatos, įskaitant „teisę į teisingą bylos nagrinėjimą“, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo galėtų imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, pakanka vien tik sužinojimo apie priimtą sprendimą fakto. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Komisija neturi teisės atsisakyti nagrinėti skundą, jei yra praleistas skundo padavimo terminas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažymi, kad Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos. Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti 2006 m. spalio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje (įrašo Nr. 1 ir 9). Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl tinklų registracijos, atliktos Akto Nr. 1168 pagrindu, panaikinimo, nurodydamas, kad nebuvo išlaikyta ginčams dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojų sprendimų privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria ši nutartis neužkerta kelio pasinaudoti. Tai nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje. Todėl pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo žinomas Akto Nr. 1168 turinys, vertina kritiškai. Taip pat pareiškėjui teismas dar 2010 m. lapkričio 9 d. išaiškino, kad Vilniaus filialo sprendimai turi būti įvertinti ikiteismine tvarka.

Pažymi, kad Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalis nustato, jog Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša. Atitinkamai šios teisės gauti duomenis ir dokumentų kopijas ir informaciją įtvirtintos Juridinių asmenų registro nuostatų VII skyriuje. Taigi pareiškėjo argumentas, kad jis neturėjo galimybės anksčiau nei 2015 m. rugpjūčio 31 d. sužinoti apie UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinio kapitalo sudėtį yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo sprendime padaryta išvada bei byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas dar 2010 m. galėjo ir turėjo sužinoti, jog ginčo Tinklai įregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, Vilniaus filialas dar 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. KS-2812 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Tinklus, nurodydamas, kad prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jų ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Pareiškėjas, gavęs šį sprendimą galėjo suprasti, kad Tinklai jau yra įregistruoti, todėl, toliau siekdama Tinklus įregistruoti savo vardu, galėjo domėtis Tinklų įregistravimo pagrindu, savininkais. Be to, iš įsiteisėjusios 2012 m. kovo 29 d. LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A502-289/2012, pareiškėjas 2010 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. spalio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) g. Tokį savo prašymą, be kita ko, motyvavo tuo, kad 2010 m. spalio 1 d. iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavo V. V. apeliacinį skundą, prie kurio buvo pridėta UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. rugsėjo 9 d. lydraščio Nr. 6-4356 (1.20-04) kopija su Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. vasario 5 d. pažymėjimais apie nuosavybės teisės įregistravimą, sužinojo, kad pareiškėjui priklausantis turtas registruotas kito asmens vardu. Todėl visiškai sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad pats pareiškėjas pripažino, jog dar 2010 m. spalio 1 d. jam tapo žinoma aplinkybė apie jo galimai pažeistas teises, tačiau į atsakovą per 1 mėn. jis nesikreipė.

Pareiškėjo nurodytos skundo atsakovui pateikimo praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl, kaip teisingai nusprendė teismas, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. cspr1-205 yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad visi pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai dėl Tinklų registracijos panaikinimo buvo išspręsti 2014 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015, kurioje teismas nusprendė, kad „<...> apelianto UAB „JGK statyba“ nurodyta aplinkybė, kad ginčo objektą sukūrė jis, šios bylos kontekste savaime nesudaro pagrindo pripažinti apeliantui nuosavybės teisę į minėtą objektą. Dėl to visi apelianto teiginiai dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu nuosavybės teise registravimo į ginčo objektus neteisėtumo neturi teisinės reikšmės“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. cspr1-205, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „JGK statyba“ 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymas atnaujinti skundo dėl Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skunde prašė teismo panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. cspr1-205, kuriuo neatnaujintas pareiškėjui terminas skundams dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų paduoti ir jo skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjo teigimu, terminą paduoti skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimų jis praleido dėl to, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., kai galutinai susipažino su visais dokumentais, kadangi vien tik sužinojimo apie savo galimai pažeistas teises nepakanka, turi būti pateikti ir tai patvirtinantys įrodymai, kurie iki nurodyto termino pareiškėjui nebuvo teikiami.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2010 m. spalio mėn. sužinojo apie Tinklų įregistravimą kito asmens vardu, t. y. apie jo galimai pažeistas teises, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. sužinojo apie galimai neteisėtą Tinklų registraciją, vertino kritiškai, o nurodytas skundo atsakovui pateikimo praleidimo priežastis nelaikė objektyviomis nuo pareiškėjo valios priklausiusiomis aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl skundo netenkino.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino skunde nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus dėl termino praleidimo priežasčių, o kai kurių nurodytų aplinkybių apskritai nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį prašo panaikinti.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikosi nuostatos, kad, sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją su skundu, kuriame prašė panaikinti inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) g. teisinę registraciją. Skunde nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsakymą su priedais, iš kurių sužinojo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ teritoriniam registratoriui nebuvo pateikęs jokių (duomenys neskelbtini) g. tinklų atkarpų topografinių planų, kontrolinių ar geodezinių nuotraukų ir kitų dokumentų teisinei registracijai tinkamai atlikti.

Todėl, jeigu Centrinis registratorius vertintų, kad terminas ginčyti inžinerinių tinklų teisinę registraciją UAB „Vilniaus vandenys“ vardu yra praleistas, prašė jį atnaujinti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija skundžiamu 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. cspr1-205 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų panaikinimo.

Atsakovas sprendime nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatyta tvarka paduoti skundą dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų. Nurodė, kad pareiškėjui nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. tapo žinoma apie Tinklų Nekilnojamojo turto registre įregistravimą, kadangi jis 2010 m. rugpjūčio 6 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus filialą dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų bei pareiškėjo nuosavybės teisių į juos įregistravimo, tačiau Vilniaus filialas 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pareiškėjo prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jų ribos dengia jau pažymėtų ir įregistruotų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

Be to, pareiškėjas skunde teismui taip pat buvo nurodęs, kad 2010 m. spalio 1 d. gavo V. V. apeliacinį skundą, prie kurio buvo pridėtas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. vasario 5 d. pažymėjimas apie nuosavybės teisių įregistravimą, todėl pareiškėjui 2010 m. spalio 1 d. tapo žinoma, kada, kam ir kokiu pagrindu buvo įregistruoti Tinklai Nekilnojamojo turto registre. Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą panaikinti nuotekų ir vandentiekio tinklų registraciją UAB „Vilniaus vandenys“ vardu Nekilnojamojo turto registre, kadangi nepasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje buvo ginčijamas Aktas Nr. 1168, kurioje buvo pateiktos Tinklų kadastro ir registro duomenų bylų kopijos (2013 m. liepos 26 d. Vilniaus filialo lydraštis), todėl nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad apie Tinklų teisinės registracijos pagrindus jai tapo žinoma tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. Komisija vertino, kad pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 1 d. žinojo kam ir kokiu pagrindu yra įregistruoti Tinklai, nesielgė rūpestingai ir atidžiai, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkino.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, t. y., kad pareiškėjui apie galimą jo teisių pažeidimą tapo žinoma dar 2010 m. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. KS-2812 atsisakė tenkinti prašymą įregistruoti Tinklus, nurodydamas, kad prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jų ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Iš šio sprendimo pareiškėjas galėjo suprasti, kad Tinklai jau yra įregistruoti, o siekdamas Tinklus įregistruoti savo vardu, galėjo ir turėjo domėtis Tinklų įregistravimo aplinkybėmis. Pareiškėjas 2010 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti 2006 m. spalio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) g. Tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad 2010 m. spalio 1 d. iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavęs V. V. apeliacinį skundą, prie kurio buvo pridėta UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. rugsėjo 9 d. lydraščio Nr. 6-4356 (1.20-04) kopija su Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. vasario 5 d. pažymėjimais apie nuosavybės teisės įregistravimą, sužinojo, kad Bendrovei priklausantis turtas registruotas kito asmens, t. y. UAB „Vilniaus vandenys” vardu. Tokiu būdu pareiškėjas pripažino, kad jau 2010 m. spalio 1 d. jam buvo žinoma aplinkybė apie galimai pažeistas teises, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į atsakovą jis nesikreipė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog apie tai, kad Tinklai UAB „Vilniaus vandenys“ vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jis sužinojo žymiai anksčiau, nei kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Nors pareiškėjas tvirtina nežinojęs kokiu pagrindu UAB „Vilniaus vandenys“ buvo įregistruoti Tinklai, tačiau šias aplinkybes paneigia jo paties į bylą pateikti įrodymai, iš kurių akivaizdu, kad Tinklų įregistravimo pagrindai pareiškėjui buvo žinomi dar 2010 m. rugsėjo 23 d. teikiant skundą Centriniam registratoriui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėją 2010 metais atstovavo profesionalus teisininkas, o aplinkybė, kad buvo pasirinktas netinkamas galimai pažeistų teisių gynimo būdas, nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Kitos pareiškėjo nurodytos priežastys, jog informacija nuo pareiškėjo buvo slepiama, jam neprieinama, vengiama ją suteikti ir pan., subjektyviai suvokiant galimą teisės pažeidimą, negali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis ir objektyviai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimų paduoti.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tik nuo 2012 metų įstatymas suteikia teisę gauti informaciją apie nekilnojamųjų daiktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kitiems asmenims, savaime taip pat nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad termino eigos pradžia yra siejama su subjektyvaus pobūdžio kriterijais, t. y. asmens suvokimu apie galimai pažeistas jo teises, šiuo atveju Tinklų įregistravimu trečiojo suinteresuoto asmens vardu, bet ne su įregistravimo pagrindų sužinojimu ir įrodymų gavimu.

Todėl įvertinus tai, kad skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų Centriniam registratoriui pareiškėjas pateikė tik 2015 m. rugsėjo 30 d., tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis nuo pareiškėjo valios priklausiusiomis aplinkybėmis, kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas iš esmės nenurodė, todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, atsisakydama atnaujinti skundo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų, kuriais įregistruoti ginčo nekilnojamojo turto objektai, padavimo terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, pilnutinai ir visapusiškai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, susiję su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė