fe06c3d0-2ea5-4e08-b01a-55afc575a922 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Sigitas BagdonavičiusPranešėjas Sigitas Bagdonavičius               Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-366-2014Teisėja Rita Bilevičienė                          Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00239-2012-6                                                              Procesinio dokumento kategorija 2.4.                                                                         (S)          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,teisėjų Jolantos Račiuvienės, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai, išteisintajam V.

B., gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), ir pagal BK 233 str. 3 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012-07-05, apie 14.30 val. Panevėžyje, Senvagėje, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu, tai yra turėdamas tikslÄ pagrobti pas jÄ esantį turtÄ , netikėtai sugriebė nukentėjusiajai už kaklo, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ bei palauždamas nukentėjusiosios A. G. valiÄ prieÅ¡intis, iÅ¡traukė iÅ¡ jos rankos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ SONY ERICSSON su SIM kortele, tokiu bÅ«du, pagrobė svetimÄ V. G. priklausantį turtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ SONY ERICSSON su SIM kortele BITĖ LABAS tinkle bendros 80 litų vertės.V.

B. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013-02-14, apie 08.30 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato konvojaus automobilyje, konvojavimo iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės į teismo posėdį metu, turėdamas tikslÄ bauginti ir daryti poveikį liudytojui M. V. pavartojo psichinę prievartÄ liudytojo atžvilgiu, tai yra grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , o bÅ«tent iÅ¡sakydamas liudytojui M. V. bauginančius žodžius – „jei nepakeisi parodymų ir toliau sakysi, kad plėšimÄ Ä¯vykdė jis, tada jis praneÅ¡ visiems kuriuos pažįsta, kad jį kalėjime sumuÅ¡tų, atimtų, kÄ turi, kad kalėjime jam bus blogai, o jo močiutė negalės iÅ¡eiti iÅ¡ namų“, „jis pasakys bendrininkui ir kalėjime bus dar blogiau, o jei prisipažinsi tau viskas bus gerai“, reikalavo liudytojÄ duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje dėl plėšimo, tokiu bÅ«du, savo veiksmais, terorizavo ir siekė paveikti liudytojÄ M.

V.. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė S. P. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendį panaikinti ir pripažinti V. B. kaltu: -pagal BK 180 str. 1 d. ir nubausti 1 metų laisvės atėmimo bausme; -pagal BK 233 str. 3 d. ir nubausti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. l d. 2 d., bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2012-12-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jÄ nuosprendį, visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl netiki nuosekliais nepilnamečių nukentėjusiosios A. G. ir liudytojos I. L. parodymais apie tai, kad plėšimÄ Ä¯vykdė V. B.. A. G., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad Vygandas mokėsi jos mokykloje, yra vyresnis: ji buvo 6 klasėje, o jis 9 klasėje. VygandÄ ji pažinojo iÅ¡ matymo, žino, kad jis sumušė vaikÄ ir po to buvo paÅ¡alintas iÅ¡ mokyklos (1 t., 37 b.l.).

A. G. parodymai atitinka byloje esančius duomenis apie tai, kad V. B. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ mokyklos po to, kai 2012-03-05 sumušė moksleivį (2 t., 53 b.l.). Liudytoja I. L., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat nurodė, kad nusikaltimÄ padarė Vygandas, jo pavardės nežino, bet atrodo, kad B.. I. L. parodė, kad Vygandas mokėsi jos mokykloje, buvo sesers klasiokas (1 t., 46 b.l). Skunde nurodoma, kad teismas atmesdamas nukentėjusiųjų A. G. ir I. L. parodymus kaip nepatikimus, net neiÅ¡kvietė Å¡ių nepilnamečių į teisiamÄ jį posėdį, neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo iÅ¡vadas.

Esant tokios aplinkybėms, prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikalinga apklausti nukentėjusiÄ jÄ A. G. ir liudytojÄ I. L. dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir asmens, įvykdžiusio nusikaltimÄ tapatybės.Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. B. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., rėmėsi liudytojų J. K., V. K., dirbančių ligoninės vaikų skyriuje slaugytojomis, kaltinamojo atstovės V. B., taip pat dirbančios ligoninės urologiniame skyriuje, parodymais, kad įvykio metu V.

B. buvo ligoninėje, gulėjo lovoje, palatoje. Šie parodymai, prokurorės manymu, vertintini kritiškai, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytoja K. J. - Urniežienė parodė, kad V. B. būklė vaikų skyriuje buvo patenkinama, jis galėjo vaikščioti, eiti, lipti laiptais. Nurodė, kad V. B. vilkėjo tamsios spalvos treningo kelnėmis, tamsios spalvos maikute (4t., 130 b.l.). Liudytojos V. K. parodymai iš viso kelia abejones, kadangi ikiteisminiame tyrime ji nurodė, kad neatsimena kokius rūbus vilkėjo V.

B. (1 t., 58 b.l.), apklausiama teisme 2012-12-13 nurodo įsidėmėjusi, jog jis vilkėjo „treninginėmis“ kelnėmis ir maikute, tik spalvos neprisimena (2 t., 123 b.l.), o 2013-09-11 nurodė, kad V. B. vilkėjo tamsias kelnes, baltÄ maikutę (4 t., 29 b.l.). Tokia parodymų kitimo ir reikalingų aplinkybių augimo dinamika, naudinga teisiamajam V. B., nesukėlė abejonių teismui ir teismas V. K. parodymais rėmėsi kaip nuosekliais ir patikimais. Be to, liudytoja J. K. nurodė, kad eidamas rÅ«kyti, V.

B. užsidėjo juodÄ treningÄ su kapiÅ¡onu (4 t., 28 b.l.). Tai rodo, kad be rÅ«bų, su kuriais V. B. gulėjo lovoje, jis dar turėjo ir kitų rÅ«bų, kurie buvo laikomi palatoje. Tai patvirtina ir byloje esanti ligoninės pažymÄ apie tai, kad V. B. drabužiai saugojimui nebuvo priduoti VÅ¡Ä® „Panevėžio ligoninė" (1 t. 163 b.l.). Minėtos aplinkybės, prokurorės manymu, nepaneigta galimybės, kad V. B. nusikaltimo padarymo metu galėjo vilkėti kitokius drabužius ir jie galėjo atitikti M.

V. aprangos spalvas.Skunde nurodoma, kad liudytojos V. K., J. K. ir atstovė pagal įstatymÄ V. B. nurodė, kad 2012-07-05 laikotarpyje nuo 13.45 val. iki 14.19 val. V. B. gulėjo lovoje ir kietai miegojo, tačiau iÅ¡analizavus V. B. telefono iÅ¡klotines, matyti, kad jis intensyviai bendravo mobilaus ryÅ¡io telefonu ir per šį laikotarpį iÅ¡siuntė ir gavo 8 trumpÄ sias žinutes, turėjo įvairios trukmės pokalbius su kitais trimis abonentais (3 t., 98-98 b.l.). Nuo 14.19 val. iki 16.19 val. bendravimas telefonu nutrÅ«ksta.

BÅ«tent į šį laikotarpį ir patenka nusikaltimo padarymo laikas - apie 14.30 val., kai V. B. buvo Senvagėje ir ten įvykdė plėšimÄ . Taigi liko neaiÅ¡ku, kaip galėjo liudytojos matyti V. B. miegantį ir, bÅ«damos palatoje pamainos keitimosi metu, nepastebėti, kad jis naudojasi mobilaus ryÅ¡io telefonu ir atlieka kažkokius aktyvius veiksmus. Tai teismui turėjo sukelti abejones dėl Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo, tačiau teismas abejonių dėl to neiÅ¡reiÅ¡kė.Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V.

B. atžvilgiu dėl veikos, numatytos LR BK 233 str. 3 d., savo iÅ¡vadas motyvavo tuo, kad nukentėjusiojo M. V. procesinė padėtis Å¡ioje byloje keitėsi, todėl jo parodymus pripažino nepatikimais.M. V. 2013-02-14 teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad tai jis, o ne V. B. įvykdė plėšimÄ , todėl prokuroras paprašė teismo gražinti bylÄ tyrimui papildyti. Papildomo tyrimo metu M. V. paaiÅ¡kino, kad plėšimo jis nepadarė, o parodymus pakeitė todėl, kad V. B. darė poveikį važiuojant jiems abiems konvojaus automobiliu į teismÄ ir belaukiant teismo posėdžio teismo patalpose esančiame kambaryje.

V. B. patikslino kai kurias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Å ias aplinkybes jis (t.y. M. V.) patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tų pačių parodymų jis laikėsi ir teisme.Å iame epizode teismas rėmėsi policijos pareigÅ«nų V. B. ir J. G. parodymais apie tai, kad 2013-02-14 kaltinamasis V. B. ir liudytojas M. V. buvo konvojuojami į teismÄ vienu automobiliu, tačiau skirtingose patalpose, nes buvo žinomas jų statusas. Tačiau liudytojas J. G. nurodė, kad 2013-02-14 konvojuojant V.

B. ir M. V. į teismÄ , izoliacija tarp jų nebuvo nustatyta. Be to, liudytojai V. B. ir J. G. nurodė konvojaus automobilyje jie abu važiavo vairuotojo kabinoje, taigi jokio pokalbio tarp asmenų, sėdinčių konvojaus patalpoje ir negalėjo girdėti. Tai, kad M. V. buvo nusprendęs apkalbėti save, kad tai jis padarė plėšimÄ , atitinka ir liudytojo V. B. parodymus, kuris nurodė, kad M. V. atvežus į Panevėžio apygardos teismÄ kitoje byloje, rÅ«sio patalpose M. V. sakė, kad prisiims kaltę sau (4 t., 132 b.l.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų, M. V. tyrimo dėl plėšimo Senvagėje metu, buvo teisiamas Panevėžio apygardos teisme dėl kitos nusikalstamos veikos ir pareigÅ«no V. B. 2013-03-06 ir 2013-03-26 buvo konvojuojamas į apygardos teismÄ (4 t., 84 b.l.).Prokurorė skunde nurodo, kad byloje niekaip nepaneigta aplinkybė, kad V. B. darė poveikį nukentėjusiajam M. V., ko pasėkoje M. V. pakeitė anksčiau duotus parodymus ir prisipažino, kad tai jis įvykdė plėšimÄ A. G. atžvilgiu. Vien tik pasikeitęs nukentėjusiojo M.

V. statusas byloje, prokurorės manymu, neduoda pagrindo netikėti jo parodymais. Prokurorė skunde daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 233 str. 3 d. V. B. parodymai vertintini kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorės manymu, kritiÅ¡kai vertintini ir liudytojų V. K., J. K. bei V. B. atstovės pagal įstatymÄ V. B. parodymai, kuriais siekiama padėti V. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendis V.

B. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).Skiriant bausmę, prokurorė siÅ«lo atsižvelgti į Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes: padarytos dvi tyčinės ir baigtos nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama prie nesunkių, antra priskiriama prie labai sunkių nusikalstamų veikų, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. iÅ¡ mokymosi įstaigų charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas, Å¡iuo metu Panevėžio AVPK jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d.).Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė skundÄ Â atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Prokurorė skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma konstatuotina V. B. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d. ir 233 str. 3 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo patikrintus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. B. pagal BK 180 str. 1 d. iÅ¡teisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), o pagal BK 233 str. 3 d. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent V.

B. 2012-07-05, apie 14.30 val. Panevėžyje, Senvagėje, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu, pagrobė iÅ¡ jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas padarė, sugretinęs nukentėjusiosios A. G. ir tiesioginės įvykio liudytojos I. L. parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais apie tuometinę V. B. sveikatos bÅ«klę, jo buvimo vietÄ nusikaltimo padarymo metu, aprangÄ , o taip pat V. B. panaÅ¡umÄ Ä¯ M. V., kuris dėl Å¡io nusikaltimo yra ne kartÄ prisipažinęs ir davęs iÅ¡samius parodymus (1 t., b.l. 69, 3 t., b.l. 25-28).

Nukentėjusioji A. G. ir liudytoja I. L. pareigÅ«nams nurodė, kad nusikaltimÄ padarė V. B., kurį jos pažįsta iÅ¡ matymo, nes mokėsi vienoje mokykloje. IÅ¡ A. G. ir I. L. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui, o taip pat duomenų, esančių parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, mergaitės į Senvagę atėjo apie 14.30 val. ir atsisėdo ant akmeninio bortelio ties laiptais, kurie veda kalnu aukÅ¡tyn, link specialiosios mokyklos. Jų teigimu V. B. nusileido tais laiptais ir atsisėdo ant bortelio 15 metrų atstumu nuo jų.

Po 5 minučių V. B. grįžo link tų pačių laiptų ir, palipęs aukščiau, sugriebė A. G. abejomis rankomis už kaklo ir nuÅ¡oko nuo bortelio. Po to iÅ¡traukė A. G. iÅ¡ rankų telefonÄ ir nubėgo į “Romantic” vieÅ¡bučio pusę laipteliais aukÅ¡tyn.Tačiau V. B. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pagal BK 180 str. 1 d., o tuo pačiu ir pagal BK 233 str. 3 d. neigė. Nurodė, kad nusikaltimo dienÄ , t.y, 2012-07-05 gulėjo ligoninėje, dėl sveikatos bÅ«klės iÅ¡ ligoninės iÅ¡eiti negalėjo, taip pat negalėjo bėgti.

IÅ¡teisintojo atstovė pagal įstatymÄ V. B. parodė, jog sÅ«nus V. B. buvo atvežtas į ligoninės priimamÄ jį sumuÅ¡tas 2012-06-29. SÅ«nui buvo lūžę Å¡onkauliai, perdurtas plautis. Intensyvios terapijos skyriuje iÅ¡buvo 7 paras ir liepos 5 d. buvo pervežtas į vaikų skyrių. Ji liepos 5 d. 1415 val. atėjo pas sÅ«nų į palatÄ , rado jį miegantį. 2012-07-05, apie 12 val. V. B. aplankiusi sesuo O. M. teismui paliudijo, kad brolis skundėsi prasta savijauta, jam buvo Å¡alta, norėjo miegoti (3 t., b.l. 29).

Šiuos išteisintojo V. B., jo motinos ir sesers parodymus apie jo sveikatos būklę ligoninėje patvirtina liudytojais apklaustų bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Panevėžio Respublikinės ligoninės vaikų ligų skyriaus gydytoja K. J. - Urniežienė parodė, jog V. B. iš intensyvios terapijos skyriaus, kuriame išbuvo 2-3 paras, 2012-07-04 buvo perkeltas į vaikų skyrių. V. B. diagnozuotas plaučių sumušimas, jo būklė buvo patenkinama: vaikščioti galėjo, tačiau dėl intervencijos ligonis jautė skausmus.

Gydytoja nurodė, kad bėgti, Å¡okinėti V. B. buvo draudžiama, nes Å¡onkauliai gyja mėnesį. Fizinius veiksmus toks ligonis teoriÅ¡kai atlikti negali, todėl nuo fizinio krÅ«vio atleidžiamas mėnesiui. Liudytoja apklausta slaugytoja V. K. parodė, kad V. B. vaikščiojo sunkiai, jo judesiai buvo atsargÅ«s. Keičiantis pamainai, kaip įprasta, 14.10 val. pereinama per skyrių, parodomi gulintys ir naujai atvykę ligoniai. JÄ 2014-07-05 pakeitė kolegė J. K.. Pamainos perdavimo metu V. B. miegojo.

Liudytoja apklausta J. K. patvirtino, kad V. B. pamainos perėmimo iÅ¡Â V. K. metu, t.y. 14.10 val. ar 14.15 val. gulėjo lovoje, snÅ«duriavo. Jis rÅ«kantis, todėl perspėjo, kad eidamas rÅ«kyti, pasisakytų. NurodymÄ V. B. vykdė - eidamas rÅ«kyti, visada pasisakydavo. V. B. pirmÄ kartÄ iÅ¡ palatos išėjo po 17 valandos. Ji įsitikinusi, kad per tÄ laikÄ jis iÅ¡ palatos niekur nebuvo išėjęs. V. B. palata buvo netoli posto, kur ji sėdėjo, jai palatos durys matėsi, o V. B., einant rÅ«kyti, reikėjo praeiti pro postÄ .

Liudytoja apklausta medicinos darbuotoja S. D. parodė, kad pamainoje dirba kartu su J. K., kuri atėjo anksčiau ir perėmė savo ir jos postus. Ji į darbÄ atėjo 14.50 val. Eidama į skyrių, tarpduryje sutiko kaltinamojo motinÄ , kuri stebėjosi, kad sÅ«nus labai ilgai miega. Užėjusi į palatÄ , matė, kad V. B. miega. J. K. jai (t.y. S. D.) buvo minėjusi, kad jis atvežtas iÅ¡ reanimacijos, miega ir reikia jį stebėti, todėl vėliau buvo užėjusi į palatÄ dar kelis kartus ir visada V.

B. rasdavo miegantį. V. B. rado nemiegantį 16.30 val., kai užėjo į jo palatÄ paduoti termometrÄ . Tuo metu pas jį buvo užėję draugai, su kuriais išėjo parÅ«kyti ir grįžo po 15 min. Eidamas parÅ«kyti, pacientas visada pasisakydavo (3 t., b.l. 24-25). Taigi, iÅ¡ Å¡ių esminėse detalėse sutampančių liudytojų parodymų, kyla pagrįstos abejonės ar V. B. tuo metu galėjo nepastebėtas praeiti pro jį atidžiai stebėjusius medicinos darbuotojus, juolab, kad skyriuje buvo tik devyni vaikai.

Be to, pagal Å¡iuos parodymus bei byloje esančiÄ medicininę pažymÄ , kurioje V. B. konstatuotas kairės pusės VIII-o Å¡onkaulio lūžimas, kairės pusės trauminis pneumotoraksas, Å«minis kvėpavimo nepakankamumas (1 t., b.l. 168), kolegijai kyla abejonės ir dėl V. B. galimybės atlikti nukentėjusiųjų parodytus nusikalstamus veiksmus: per keletÄ minučių nuo tada, kai jį palatoje matė medicinos darbuotojai ir motina, nueiti iki Kranto gatvėje esančios specialiosios mokyklos, nusileisti laiptais į Senvagę ir, kaip nurodė nukentėjusioji A.

G., stovint jai už nugaros sugriebti abejomis rankomis už kaklo, nuÅ¡okti nuo bortelio, laikant besimuistančiÄ A. G. už kaklo, pasivesti jÄ atokiau, atimti telefonÄ ir nubėgti laiptais aukÅ¡tyn link “Romantikos” vieÅ¡bučio. Abejones stiprina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. IÅ¡teisintasis, jo motina ir sesuo O. M. nurodė, kad ligoninėje jis vilkėjo sportines kelnes ir baltus marÅ¡kinėlius, avėjo medžiagines įspiriamas Å¡lepetes. V. B. teigė, kad pristačius sÅ«nų į ligoninę, visus jo rÅ«bus iÅ¡vežė namo.

Atvykus į palatÄ pareigÅ«nams, sÅ«nus avėjo Å¡lepetes. PanaÅ¡iai jo aprangÄ apibÅ«dino ir medicinos darbuotojos S. D., J. K. ir V. K.. Tuo tarpu A. G. ir I. L. nurodė, kad užpuolikas vilkėjo juodos spalvos marÅ¡kinėlius, kurie buvo trumpomis, iki pusės Å¾Ä stų ilgio rankovėmis, ir bridžais, kurie jam buvo žemiau kelių, kas visiÅ¡kai atitinka ne V. B., o M. V. 2012-07-05 vilkėtus rÅ«bus. Tai, kad M. V. 2012-07-05 visÄ dienÄ vilkėjo juodus trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius ir bridžus, avėjo juodos spalvos sportinius batelius, pažymėta vaizdo įraÅ¡o, daryto ligoninės teritorijoje nuo 21:07:27 val., apžiÅ«ros protokole (4 t., b.l. 64), drabužių ir avalynės apžiÅ«ros protokole (4 t., b.l. 75-79), paties M.

V. parodymuose (1 t., b.l. 66-68, 75-77, 3 t. 26, 86, 95).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. B. buvo įvestas kateteris. Iš nuotraukos matyti, kad pleistru užklijuotas kateteris yra žemiau dešinės rankos alkūnės (4 t., b.l. 60), todėl, nėra abejonės, kad nukentėjusioji A. G. būtų pastebėjusi kateterį ant trumpomis rankovėmis marškinėlius vilkinčio užpuoliko rankos ir davusi apie tai parodymus, tačiau ji šitos aplinkybės neminėjo. Medicinos darbuotoja J. K. neneigė, kad pacientas galėjo pats išsitraukti kateterį, tačiau vėl įvesti kateterį galėtų tik medikas.

Pakartotinai įvedinėti kateterio tuo metu budinčioms slaugėms neteko. Kaip minėta, nukentėjusioji A. G. ir liudytoja I. L. pareigÅ«nams nurodė, kad nusikaltimÄ padarė V. B., kurį jos pažįsta iÅ¡ matymo. Tačiau, vertinant mergaičių duotų parodymų patikimumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ioje byloje nesusipratimus įtakojančiÄ aplinkybę dėl V. B. ir M. V. panaÅ¡umo. 1 tomo 85 lape yra pateikta asmens nuotrauka. Ikiteisminį tyrimÄ byloje atlikusi tyrėja A. U. teismui paaiÅ¡kino, kad tai yra M.

V. nuotrauka, nes registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡e apie fizinį asmenį nurodytas M. V. asmens kodas. Tačiau V. B. kategoriÅ¡kai paneigė, sakydama, kad tai yra ne M. V., o jos sÅ«naus, V. B. nuotrauka. Byloje yra V. B. praÅ¡ymas prokurorui dėl tyrėjos A. U. nuÅ¡alinimo, kuriame ji atkreipė dėmesį į tai, kad M. V. ir jos sÅ«nus V. B. yra iÅ¡oriÅ¡kai labai panaÅ¡Å«s asmenys. Kaip pavyzdį ji nurodė situacijÄ , kai ji laikraÅ¡tyje pamatė M. V. nuotraukÄ , pati apsipažino, pagalvojusi, kad tai straipsnis apie jos sÅ«nų, kuris kėsinosi seksualiai prievartauti mažametes mergaites (3 t., b.l. 147).

Taigi, akivaizdus M. V. ir V. B. panaÅ¡umas galėjo lemti ir mergaičių apsirikimÄ , palaikant užpuolikÄ V. B., kurį jos pažįsta tik iÅ¡ matymo, juo labiau, kad įvykio metu jos patyrė stresÄ , į užpuolikÄ jos neturėjo galimybės gerai įsižiÅ«rėti: iÅ¡ pradžių jis atsisėdo 15 metrų atstumu nuo jų, po to A. G. griebė už kaklo užėjęs jai už nugaros, o I. L. tuo metu nubėgo ieÅ¡koti pagalbos. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad M. V. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, savo parodymus keitė net keturis kartus, turėjo įtariamojo, liudytojo bei nukentėjusiojo statusÄ .

Dėl įvykdyto plėšimo prisipažinęs M. V., keisti parodymus nutarė supratęs, kad merginos kaip užpuolikÄ pareigÅ«nams įvardijo kitÄ , į jį labai panašų asmenį – V. B.. Tai matyti iÅ¡ proceso eigos. 2012-10-01 M. V. pateikė tyrėjai nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kuriame jis nurodė, kad 2012-07-05 Senvagėje jis įvykdė plėšimÄ , kurio metu iÅ¡ mergaitės pagrobė telefonÄ â€žSony Erikson“ (1 t., b.l. 69). Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja A.

U. parodė, kad po M. V. nuoÅ¡irdaus prisipažinimo pateikimo, atliko jo apklausÄ . Apklausos metu, kuri truko apie pusvalandį, M. V. davė parodymus apie telefono vagystę iÅ¡ merginos Senvagėje. Ä®pusėjus apklausai, tyrėja paklausė ar tikrai jis padarė nusikaltimÄ , taip pat paklausė ar pažįsta V. B. ir parodė jo nuotraukÄ . M. V. pasakė: „koks panaÅ¡us į mane“. Tyrėja paklausė ar viskas buvo taip kaip jis papasakojo. M. V. patylėjo, po to viskÄ kÄ anksčiau sakė paneigė ir davė parodymus tokius, kokie užraÅ¡yti 1 tomo 75-77 lapuose (3 t., b.l. 38-39), t.y.

M. V. parodė, kad telefonÄ â€žSony Erikson“, kurį pridavė į Nemuno gatvėje esantį lombardÄ , gavo iÅ¡ asmens pravarde „karklas“. „Karklas“ jam pasakė, kad telefonÄ iÅ¡ merginos pagrobė V. B. ir smulkiai papasakojo Å¡io pagrobimo aplinkybes, tačiau prašė neįduoti policijai V. B., jei lombarde bÅ«tų aptiktas priduotas telefonas. Tokiu bÅ«du M. V. paaiÅ¡kino parodymų keitimÄ . Tačiau 2013-02-14 vykusio teisiamojo posėdžio metu M. V. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir smulkiai papasakojo Å¡io nusikaltimo aplinkybes, kurios sutapo su A.

G. ir I. L. nurodytomis aplinkybėmis (3 t., b.l. 20-31). PaaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-03-27 nutartimi perdavė bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (3 t., b.l. 45-46). Tačiau 2013-05-16 atliktos apklausos metu M. V. vėl paneigė savo kaltės prisipažinimÄ ir paaiÅ¡kino, kad save apkalbėjo, bijodamas V. B. grasinimų, kuriuos Å¡is iÅ¡sakė konvojaus automobilyje, važiuojant į teismÄ (3 t., b.l. 84-87).

Aplinkybes apie V. B. darytÄ poveikį konvojaus automobilyje M. V. pakartojo ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b.l. 94-96), todėl 2013-05-28 keitėsi M. V. statusas byloje, prokuroro nutarimu jis pripažįstamas nukentėjusiuoju, o V. B. 2013-06-18 pareiÅ¡kiamas įtarimas ne tik dėl plėšimo, bet ir dėl poveikio liudytojui darymo. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas asmuo, pravarde „karklas“, kuris galėtų patvirtinti M. V. pateiktÄ versijÄ , nors M. V. teigė, kad „karklas“ yra jo draugas.

M. V. teigimu, apie nusikaltimo padarymo mechanizmÄ jam papasakojo „karklas“, o „karklui“ papasakojo V. B.. Tačiau Å¡ios versijos tikrumu verčia abejoti aplinkybė, kad M. V. teismui per kelis asmenis perpasakoto nusikaltimo padarymo mechanizmas esminėse ir netgi smulkiose detalėse sutampa su mergaičių A. G. bei I. L. papasakotomis aplinkybėmis (3 t., b.l. 25-27). Neįtikėtina, kad M. V. netgi ne pats plėšimu kaltinamas V. B., o kažkoks trečias asmuo bÅ«tų smulkiai nupasakojęs ne tik kada ir kur buvo pagrobtas telefonas, bet ir smulkiausias detales apie atliktus veiksmus, nukentėjusiųjų iÅ¡vaizdÄ ir t.t.

Darytina iÅ¡vada, kad tokias detales gali žinoti tik pats plėšimÄ Ä¯vykdęs arba betarpiÅ¡kai tÄ plėšimÄ stebėjęs asmuo. Nukentėjusios vienodai nurodė, kad plėšimÄ Ä¯vykdęs asmuo buvo vienas ir jokio bendrininko ar kito asmens netoliese nebuvo. Be to, byloje esančio teisiamojo posėdžio protokole, raÅ¡ytame kitoje M. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-719/2013, užfiksuoti M. V. žodžiai, kad tÄ pačiÄ dienÄ (2012-07-05), jis padarė kitÄ nusikaltimÄ â€“ plėšimÄ , dėl kurio vyksta tyrimas (4 t., b.l. 81). Įvertinus tai bei didelę tikimybę, kad A.

G. ir I. L. galėjo apsipažinti ir nuoÅ¡irdžiai klysti dėl užpuoliko tapatybės, V. B. sveikatos bÅ«klę, jo buvimo vietÄ nusikaltimo metu ir kitas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, jog neįrodyta, kad V. B. dalyvavo padarant BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pagal V. B. telefono iÅ¡klotines jis nuo 13.45 val. iki 14.19 val. bendravo mobilaus ryÅ¡io telefonu (3 t., 98-98 b.l.), o nuo 14.19 val. iki 16.19 val. jo bendravimas telefonu nutrÅ«ko ir bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu, t.y. 14.30 val. padarytas nusikaltimas, tačiau Å¡i aplinkybė, nesant kitų V.

B. kaltę grindžiančių įrodymų, gali bÅ«ti traktuojama tik kaip prielaida.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusios A. G. ir liudytojos I. L. pakartotinės apklausos. Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras Å¡io praÅ¡ymo nepalaikė. Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad pakartotinai apklausinėti Å¡iuos asmenis nėra tikslinga. Tiek nukentėjusioji A. G., tiek liudytoja I. L. yra nepilnametės. Teismų praktika formuojama taip, kad nepilnamečiai bÅ«tų apklausiami tik vienÄ kartÄ .

Nuo paties įvykio yra praėję jau du metai. Mergaitės įvykio metu buvo tik trylikos metų. To įvykio vertinimÄ (jog plėšimÄ padarė V. B.) jos yra jau ne kartÄ iÅ¡sakiusios ikiteisminio tyrimo metu. Akivaizdu, jog tokia nuomonė joms yra susiformavusi tvirtai. Todėl pakartotinė jų apklausa neduos pageidaujamo rezultato, nepaÅ¡alins aptartų prieÅ¡taravimų, o tik gali sutrikdyti nepilnametes.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė iÅ¡samius argumentus, kuriais grįsta iÅ¡vada, kad nepadaryta BK 233 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika.

Su Å¡iais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, iÅ¡teisinus V. B. pagal BK 180 str. 1 d., nebelieka nei poveikiu siekiamo tikslo, nei motyvo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas NUTARĖ:Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                           Sigitas Bagdonavičius Teisėjai                                                       Jolanta Raščiuvienė                                                                                 Algirdas Gaputis