2019-02-21 Nr. AB-7827-3-62-3-00044-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Administracinė byla Nr. T-3-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00044-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, susipažinęs su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi dėl galimybės administracinę bylą Nr. I-3123-583/2019 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo, nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose,

n u s t a t ė:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas R. A. 2019 m. vasario 15 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydamas spręsti klausimą dėl galimybės administracinę bylą Nr. I-3123-583/2019 nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

Nutartyje nurodoma, jog 2019 m. vasario 12 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas A. G. nusišalino nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Pažymima, kad Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2019 m. vasario 12 d. nutartimi konstatuota, jog gavus pareiškėjo A. B. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodydamas adresatą – Regionų apygardos administracinį teismą, vartoja kreipinį „absoliučiai korumpuotai kriminalinei institucijai“, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. SD1-62 „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje (Nepagarba teismui). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose objektyviai gali kilti abejonių teismo nešališkumu, todėl byla perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjo R. A. 2019 m. vasario 15 d. nutartyje remiamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymima, kad iš 2019 m. vasario 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko nutarties turinio akivaizdu, jog į Kauno apygardos prokuratūrą Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas kreipėsi, atstovaudamas teismą kaip jurisdikcinę veiklą vykdančią instituciją. Todėl objektyviai gali kilti abejonių dėl teismo nešališkumo nagrinėjant bylą ne tik Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, bet ir kituose teismo teritoriniuose padaliniuose.

Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo akcentuojama, jog netgi buvusio teismo pirmininko procesiniai sprendimai dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto dokumento pateikimo, suponuoja tai, kad byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui (Žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-536-243/2013, 2013 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-644-342/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-767-583/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-645-386/2013 ir kt.).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjo R. A. 2019 m. vasario 15 d. nutartyje daroma išvada, kad šioje byloje teismo pirmininko kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjui, yra dėl nepagarbos visam Regionų apygardos administraciniam teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, o ne kaip atskiriems jo teismo rūmams ar teisėjams. Manoma, kad šis kreipimasis teismo, kurio teisėjais yra ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai, vardu, gali būti vertinamas kaip prielaida sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje, keliančioms abejonių ne tik Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų nešališkumu, bet ir kitų to paties teismo sudėtyje esančių Klaipėdos rūmų teisėjų nešališkumu. Todėl nurodoma, kad šioje byloje negalima priimti procesinių sprendimų tol, kol dėl nušalinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo ir galimybės šią bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nepasisakys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas.

Nutartyje taip pat atkreipiamas dėmesys į sprendžiant analogišką procesinį klausimą suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Žr., pvz., 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėse bylose Nr. T-575-270/2013, Nr. T-858-169/2013, 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-3-575/2015 ir kt.).

Teismo pirmininkas

k o n s t a t u o j a:

Išsamus bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindų sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje, kurios 2 punkte numatyta, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Pagal ABTĮ 69 straipsnio 2 dalį bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, o 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėjas, <...> negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir įvertinus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjo R. A. 2019 m. vasario 15 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog administracinės bylos Nr. I-3123-583/2019 nagrinėjimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nesuderinamas su teismo nešališkumo principu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. B. savo 2019 m. sausio 6 d. skundą adresavo „Absoliučiai korumpuotai kriminalinei institucijai „Kauno apygardos administraciniam teismui“, o savo 2019 m. vasario 7 d. pranešimą adresavo „Absoliučiai korumpuotai kriminalinei institucijai „Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams“, todėl nėra pagrindo teigti, jog objektyviai gali kilti abejonių kitų Regionų apygardos administracinio teismo rūmų, tarp jų ir Klaipėdos rūmų, šališkumu.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartyje nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju vadovautis nėra teisinio pagrindo, nes nutartyje nurodomose administracinėse bylose tiek faktinės aplinkybės, tiek ir ratio decidendi (liet. sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi. Be to, pastebėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas buvo sprendžiamas, kuomet Regionų apygardos administracinio teismo su teritoriniais jo padaliniais (rūmais) dar nebuvo, todėl teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (Žr., pvz., 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėse bylose Nr. T-575-270/2013, Nr. T-858-169/2013, 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-3-575/2015 ir kt.) buvo sprendžiamas analogiškas procesinis klausimas nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi pagrįstai nusprendė administracinę bylą Nr. I-3123-583/2019 perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, todėl byla grąžintina nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

administracinę bylą Nr. I-3123-583/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00044-2019-4) grąžinti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius