fe01dfd2-caa5-467f-9ecf-3a94e41e74a6 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1310-428/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00892-2012-7       Procesinio sprendimo kategorija 15.5;15.2.2.15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Briedienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. Z. , atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. B. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

Z. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neteisėtų teismo veiksmų, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalÄ (b.l. 2-7, 27). PareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2011-11-02 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismÄ 2011-11-02 pareiÅ¡kimu dėl neteisėto kaltinimo pažeidus tariamÄ namų areÅ¡tÄ ir teisinės padėties atkÅ«rimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10.

Teisėjas V. P. 2011-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 pateikė melagingas iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė namų areÅ¡to režimÄ . Teisėjas nesivadovavo įrodymais, kad laikotarpiu 2010-07-22, 2010-07-28 ir 2010-08-23 pareiÅ¡kėjas sirgo ir lankėsi gydymo įstaigoje. Teismas nebuvo teisingas, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies teisnius reikalavimus bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kam ir teisingam, teisiÅ¡kai nėra atkurtos pažeistos teisės. Teisėjas V. P. , kartu su prokurore 2011-05-26 teismo posėdžio metu neteisėtai uždraudė susipažint su bylos medžiaga skiriant kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ .

Teismas nesivadovavo tik įstatymais, nebuvo teisingas, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, LR Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 21 straipsnio 4 dalies, LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 7 straipsnio teisines normas. Pažeidžiant šias teisines normas teismo 2011-05-26 nutartis buvo neteisėta ir turėjo būti naikinama. Tačiau teisiškai nėra pripažinta, kad pažeistos pareiškėjo teisės, kurios nėra atkurtos.

Apskundus Å¡iuos veiksmus Kauno apygardos teismui 2011-06-06 pastarasis konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau teisiÅ¡kai pažeidimo neįvertino. Jonavos rajono apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo nenagrinėjo LR Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) ir LR Civilinio kodekso (toliau - LR CK) numatyta tvarka, tuo neužtikrino pareigos ginti pareiÅ¡kėjo teises, neužtikrino teisinės gynybos. Teisėja B. B. 2011-11-05 atsiuntė raÅ¡tÄ , ne procesinę nutartį (LR CPK 297 str.), kuriame net nesiteikė nurodyti apskundimo tvarkos, pažeisdama LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies teisines normas.

Jonavos rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo dėl jo teisių pažeidimo, nepriėmė jokio procesinio sprendimo, nesivadovavo įstatymais. PareiÅ¡kėjui dėl to, buvo padaryta neturtinė žala. Teisėja B. B. privalėjo priimti pareiÅ¡kimÄ ir jį nagrinėti LR CPK nustatyta tvarka. Teisėjos B. B. veiksmuose padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos, kurių kvalifikuota teisėja neturėtų daryti. Pagal LR CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Teisėja B. B. privalėjo vadovautis tik įstatymais, tačiau to nevykdė. LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala (įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės 2011-11-02 kreipiantis pareiÅ¡kimu (taikiai) nebuvo apgintos Jonavos rajono apylinkės teisme, teismas nebuvo teisingas. PadarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 10 000 Lt suma, kuriÄ praÅ¡o atlyginti.Atsakovas prašė teismo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje panaÅ¡iai paaiÅ¡kino, kad teisėja B. B. pagrįstai pradėjo administracinę procedÅ«rÄ ir raÅ¡tu atsakė į L.

Z. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes bei pateikė atsakymÄ kaip buvo praÅ¡oma pareiÅ¡kime. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi pareiÅ¡kimu, o ne ieÅ¡kiniu. L. Z. nurodė, kad naudojosi advokato paslaugomis, todėl jam turėjo bÅ«ti žinomos procesinio dokumento turiniui ir formai keliami reikalavimai. PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai neįrodinėjo žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Å¾alÄ .

Skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Byla dalyje dėl pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių pripažinimo nutrauktina (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę (moralinę) žalÄ kildina iÅ¡ teisėjos B. B. veiksmų, sprendžiant pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimÄ , 2011-11-02 pateiktÄ Jonavos rajono apylinkės teismui, dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų pripažinimo ir teisinės padėties atkÅ«rimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10.

PareiÅ¡kėjo teigimu, teisėjos B. B. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad teisėja pateikdama pareiÅ¡kėjui 2011-11-05 atsakymÄ Nr. SD-17397 į pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimÄ , nepagrįstai ir neteisėtai nesprendė pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 297 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl nurodytų veiksmų pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę (moralinę) žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas 2011-11-02 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismÄ 2011-11-02 pareiÅ¡kimu dėl neteisėtų teisėjo V.

P. veiksmų pripažinimo, teisinės padėties atkÅ«rimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. PareiÅ¡kėjas 2011-11-02 pareiÅ¡kime nurodė, kad teisėjas V. P. 2011-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 neteisingai apkaltino pareiÅ¡kėjÄ , kad jis pažeidė areÅ¡to režimÄ (b.l. 34-35). PareiÅ¡kėjas 2011-11-02 pareiÅ¡kime nurodė, kad teisėjas V. P. nevertino įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas sirgo ir lankėsi gydymo įstaigoje, nesirėmė faktiniais duomenimis, įrodymais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ gydymo įstaigos, paaiÅ¡kinimais.

Teisėjas nebuvo teisingas, pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies teisnius reikalavimus bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kam ir teisingam. Taip pat teisėjas V. P. , neteisėtai uždraudęs pareiÅ¡kėjui susipažint su bylos medžiaga skiriant kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ , pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnio ir 21 straipsnio 4 dalies normas.

PareiÅ¡kėjas 2011-11-02 pareiÅ¡kime nurodė, kad teisėjo V. P. 2011-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 buvo neteisėta ir turėjo bÅ«ti naikinama. TeisiÅ¡kai nebuvo pripažinta, kad pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, Å¡ios teisės nebuvo atkurtos, todėl pareiÅ¡kėjas 2011-11-02 pareiÅ¡kime prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti, kad 2010-02-21, 2010-03-24, 2010-04-27, 2010-07-22, 2010-07-28 ir 2010-08-23 pareiÅ¡kėjas nepažeidė jokio areÅ¡to režimo ir atkurti buvusiÄ iki 2011-05-26 nutarties teisinę padėtį.

Taip pat pareiÅ¡kėjas 2011-11-02 pareiÅ¡kime prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti: - kad teismas nebuvo teisingas, neteisingai nustatydamas, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė areÅ¡to režimÄ nurodytomis dienomis; - kad pareiÅ¡kėjas pateikęs teismui 2011-05-26 praÅ¡ymÄ turėjo teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga skiriant namų areÅ¡tÄ ; - kad teismas pasielgė neteisingai apribojęs tokiÄ teisę, teisėjas V. P. nesivadovavo tik įstatymais; - kad teisėjo V.

P. veiksmai buvo neteisėti. Nurodytus 2011-11-02 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas grindė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, LR CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.138 straipsnio 1, 2 ir 8 dalimis, 6.272 straipsniu. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja B. B. , vykdydama Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkės pavedimÄ ir spręsdama pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimÄ , 2011-11-05 raÅ¡tu Nr. SD -17397 pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad teisėjo V.

P. procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 nėra vidinis teismų administravimo dalykas, teismo pirmininkas, turi teisę atlikti skundų dėl teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, tyrimÄ , be to, teisėjo V. P. procesiniai veiksmai buvo įvertinti Kauno apygardos teismo ir pakartotinai nebus tiriami (b.l. 96). PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jo 2011-11-02 pareiÅ¡kimas Jonavos rajono apylinkės teismui turėjo bÅ«ti sprendžiamas LR CPK 297 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiÅ¡kėjas tikėjosi, kad 2011-11-02 pareiÅ¡kimas Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų pripažinimo ir teisinės padėties atkÅ«rimo baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 bus iÅ¡nagrinėtas civilinio proceso tvarka.  PareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo Jonavos rajono apylinkės teismui turinys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi iÅ¡ esmės dėl teisėjo V. P. procesinių veiksmų, skiriant pareiÅ¡kėjui kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10.

PareiÅ¡kėjas prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti neteisėtais teisėjo V. P. veiksmus ir atkurti teisinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10. Pažymėtina, kad teisėjo V. P. procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas buvo vertinamas apeliacine tvarka aukÅ¡tesnės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo. Lietuvos teismų informacine sistemos Liteko duomenys patvirtino, kad Kauno apygardos teismas 2011-05-26 nutartyje konstatavo, jog kardomosios priemonės namų areÅ¡to baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 skyrimas pareiÅ¡kėjui buvo teisėtas ir pagrįstas, bei tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga skiriant kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ .

Teisėjo V. P. procesiniai veiksmai, skiriant pareiÅ¡kėjui kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10, taip pat nesuteikiant pareiÅ¡kėjui galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga skiriant kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ , buvo įvertinti teisinėmis priemonėmis, t.y. teisėjo V. P. procesinių veiksmų teisėtumas buvo patikrintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo. Kauno apygardos teismas 2011-05-26 nutartyje nenustatė teisėjo neteisėtų procesinių veiksmų.

LR CPK ir LR CK nesuteikia teisės dar kartÄ vertinti teisėjo procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumo.  PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jo 2011-11-02 pareiÅ¡kimas Jonavos rajono apylinkės teisme turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas LR CPK tvarka, neturi teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo nurodytas LR CPK 297 straipsnis, pagal kurį turėjo bÅ«ti Jonavos rajono apylinkės teisme priimtas procesinis dokumentas dėl pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo, reglamentuoja pareiÅ¡kimo palikimo nenagrinėtu tvarkÄ ir pasekmes.

LR CPK 297 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kada pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip paÅ¡alinti aplinkybes, iÅ¡vardytas Å¡io LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylÄ .  Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimas Jonavos rajono apylinkės teisme nebuvo vertinamas kaip procesinis dokumentas civilinei bylai iÅ¡kelti. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo esmė ir praÅ¡ymai nebuvo susiję su pareiÅ¡kėjo civilinių teisių pažeidimu ir jų ginimu teisme LR CK ir LR CPK nustatyta tvarka.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo turinio, pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos baudžiamajame procese skiriant jam namų areÅ¡tÄ . Teisėjo V. P. procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamajame procese buvo įvertintas Kauno apygardos teismo LR BPK nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas realizavo savo pažeistų teisių ginimÄ baudžiamajame procese.  Civilinis procesas yra pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik ieÅ¡kovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti iÅ¡dėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.).

Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieÅ¡kovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų bÅ«ti patenkintas. IeÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teismui akivaizdžiai stokojo ieškiniui būdingų elementų – savarankiško ieškinio dalyko (materialinių reikalavimų) ir pagrindo, susijusio su pareiškėjo civilinių teisių pažeidimu. Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškime nebuvo procesiniam dokumentui būdingų elementų, todėl nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo pareiškimo kaip procesinio dokumento civilinei bylai iškelti. Pareiškėjo 2011-11-02 pareiškimo turinys, nebuvo susijęs su civilių teisių pažeidimu, o pareiškimo dalykas ir pagrindas, neatitiko LR CKP keliamų reikalavimų procesiniam dokumentui.

PareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimas pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal teismų administravimÄ reguliuojančius teisės aktus. Teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo pirmininkas yra teismo pareigÅ«nas, kuris Teismų ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui. Teismų įstatymo 103 straipsnyje taip pat numatyta, kad teismo pirmininkas organizuoja ir prižiÅ«ri administravimÄ teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Aptariamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.

Teismų įstatymo 104 straipsnyje numatyti subjektai, įgyvendindami teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas, gali atlikti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimus. Teisėjų tarybos 2011-03-25 nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 5 punkte taip pat numatyta, kad teismo pirmininkas jam priskirtas teismo vidinio administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui, skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.

Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėja B. B. , pateikdama 2011-11-05 atsakymÄ Nr. SD -17397 pareiÅ¡kėjui, vykdė Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkės pavedimÄ . Nurodyto atsakymo turinys patvirtina, kad teisėja pagrįstai, neperžengdama Teismų įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nustatytos teismų administracinės veiklos priežiÅ«ros kompetencijos ribų, nurodė pareiÅ¡kėjui, kad teisėjo V. P. procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 nėra vidinis teismų administravimo dalykas, teismo pirmininkas, turi teisę atlikti skundų dėl teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, tyrimÄ , bei tai, kad teisėjo V.

P. procesiniai veiksmai buvo įvertinti Kauno apygardos teismo ir pakartotinai nebus tiriami (b.l. 96).  Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti teisėjos B. B. veiksmus, tiriant pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimÄ ir pateikiant pareiÅ¡kėjui 2011-11-05 atsakymÄ Nr. SD -17397, neteisėtais ir prieÅ¡taraujančiais teisės aktų reikalavimams. PareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimo turinys ir reikalavimai iÅ¡ esmės patvirtina, kad pateiktas pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimas pagrįstai buvo vertinamas kaip skundas pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 2 straipsnio 15 dalies nuostatas.

BÅ«tent VAÄ® 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad skundu laikomas asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad asmens skundas nagrinėjamas taikant administracinę procedÅ«rÄ . VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 36 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ administracinės procedÅ«ros sprendimÄ administracinių ginčų komisijai arba teismui.

Teisėjo B. B. 2011-11-05 atsakyme Nr. SD -17397 pareiÅ¡kėjui nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, numatyta VAÄ® 36 straipsnyje, tačiau tai nebuvo kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių ginimo. Todėl nustatytas pažeidimas buvo formalus ir pareiÅ¡kėjo teisių iÅ¡ esmės neįtakojo ir esminiai nepažeidė.Nagrinėjamojoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti teisėjos B. B. veiksmus, tiriant pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimÄ ir pateikiant 2011-11-05 pareiÅ¡kėjui atsakymÄ Nr. SD -17397, neteisėtais.

Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo 2011-11-02 pareiÅ¡kimÄ bÅ«tų pažeistos pagrindinės administracinės procedÅ«ros ir taisyklės, numatytos VAÄ® III skirsnio normose, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ , atsakymo pareiÅ¡kėjui pagrįstumÄ ar, kad atsakymÄ pareiÅ¡kėjui pateikė nekompetentingas administravimo subjektas.Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LR CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. VieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė LR CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. LR CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – sampratÄ : civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal LR CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis). Taigi, veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 499/2007).

Sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime taip pat konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiÅ¡kėjo nurodytais Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos B. B. neteisėtais veiksmais ar neveikimu, nenustatyta. Nenustačius pagrindų konstatuoti valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t.y. neteisėtų veiksmų, neturtinė žala, vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, negali bÅ«ti priteistina. PareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti pažeistas jo teises – nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS556-249/2010 ir AS11-212/2006), yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . BylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo pripažinti pažeistas pareiÅ¡kėjo teises nutraukti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam.

Teisėja                                                                                                Jolanta Medvedevienė