fe01d704-c07b-4373-98a4-7bb6340d46ea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3923-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04152-2015-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjo J.

J. (J. J.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad ligoninėje buvo nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2015-08-18. Ligoninės palatos bÅ«davo perpildytos, nebuvo stalų, spintelių, kėdžių, nuo sienų luposi dažai, trÅ«ko oro, nebuvo rozečių, pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra kur pasimankÅ¡tinti. Dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ patenkinti, palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovės atstovė Ligoninė su pareikÅ¡tu skundu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 8-12) atsakovė teigia, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems.

Dėl to, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršijamos.Ligoninės Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele.

Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba”. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė <...> gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.Visose kamerose ir kamerų tipo palatose yra įrengti elektros lizdai, iÅ¡skyrus Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose, dėl pačių nuteistųjų/ suimtųjų saugumo.

Ligoninė vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 176 punktu, kuriame numatyta, kad „Pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo lavinimo ir specialiosiose profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taÅ¡kai, kurie įjungiami ir iÅ¡jungiami centralizuotai.Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje.

Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Pažymi, kad medicininės paslaugos gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti pacientai vedami pagal galimybę, t. y. pasivaikščiojimas vyksta visÄ dienÄ .Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas Ligoninėje atskirais laikotarpiais nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2015-08-18.Ligoninė praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-08-14 (b. l. 2), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo 2012-08-14. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas dalį reikalavimo dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn., todėl darytina iÅ¡vada, kad senaties terminas Å¡iuo laikotarpiu yra praleistas.CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taip pat nenustatė. Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2012-08-14 skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011).Taigi, teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2015-08-18, kai pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo Ligoninėje.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Ginčui dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010-04-30), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo gydomas: nuo 2012-10-26 iki 2012-11-05 Psichiatrijos skyriaus 9 kamerų tipo palatoje (15,51 m2, 6 lovos) ir 4 kamerų tipo palatoje (9,56 m2, 3 lovos); nuo 2013-02-13 iki 2013-02-21 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m2, 6 lovos); nuo 2013-10-11 iki 2013-10-22 Vidaus ligų skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (15,45 m2, 8 lovos); nuo 2014-07-31 iki 2014-08-07 Vidaus ligų skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 m2, 4 lovos); nuo 2015-03-10 iki 2015-03-17 Vidaus ligų skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (21,25 m2, 8 lovos); nuo 2015-08-04 iki 2015-08-18 Psichiatrijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (21,25 m2, 8 lovos) (b. l. 8-9).Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiÅ¡kėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama.

Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį (63 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.PareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad Ligoninės palatose nebuvo stalų, spintelių, kėdžių, nuo sienų luposi dažai, trÅ«ko oro, nebuvo rozečių, pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra kur pasimankÅ¡tinti.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi būti gyvenamosiose patalpose. Ligoninės pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi (b. l. 61-66, 71-76, 89-109, 111-116, 128-131). Atsižvelgiant į tai, teisės aktų pažeidimo šiuo aspektu nenustatyta. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 62 punktu laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

IÅ¡ pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad kameros, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, buvo remontuojamos (b. l. 118-119, 120-121, 126-127). Pagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl to bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.

Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo.Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę (63 paros), į pažeidimo mastÄ , teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 400 Eur neturtinės žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti J. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                          Henrikas Sadauskas