fdff6271-47c1-43fd-977b-4eb90801858d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                               Skundas Nr. II-208-1034/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01080-2017-0 (S)                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                21.8; 18.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, Aistei Bareikei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui S. K., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atstovei Justynai Bortkevič,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundÄ dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2017-03-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,              n u s t a t ė :             Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2017-03-28 nutarimu Nr. 14ANN-92458150-17 S. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 50 Eur dydžio bauda už tai, kad S. K. 2017-03-23 16.30 val.

Augustijonų g. 3, Vilniuje, vieÅ¡oje vietoje įžeidžiamai kibo prie žmonių, įžeidžiamais žodžiais (subinė, (necenzÅ«rinis žodis), invalidas) įžeidė T. N. bei pavadino R. N. raudonodžiu ir raudonveidžiu, tuo savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. K. skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti minėtÄ 2017-03-28 nutarimÄ . Skunde nurodo, kad 2017-03-23 apie 16.30 val.

Augustijonų g. prie pastato Nr. 4 nufotografavo KET 150.5 punktÄ pažeidusį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai pamatė greta stovėjusiame automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvę T. N. ir R. N., ir abu, nepripažindami akivaizdaus KET pažeidimo, inicijavo konfliktÄ : pateikinėjo S. K. iÅ¡galvotus nenuoseklius kaltinimus, teigė iÅ¡kvietę policijos pareigÅ«nus. S. K. mėginant pasitraukti atokiau ir sulaukti policijos pareigÅ«nų, R. N. jį persekiojo ir reikalavo stovėti.

S. K. nurodo patyręs Å¡okÄ , nesuvaldęs iÅ¡gÄ sčio ir pradėjęs bėgti, tačiau jį vijosi R. N. ir Å¡aukė „laikykit vagį“. Jį sulaikė ant tilto per VilniÄ nepažįstamas vyriÅ¡kis, privažiavęs automobiliu, o netrukus atvykę policijos pareigÅ«nai pristatė į TrečiÄ jį policijos komisariatÄ , jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. (1-2 b. l.). 2017-05-11 atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-as veiklos skyrius praÅ¡o S. K. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė parodė, kad praÅ¡o S. K. skundo netenkinti ir nutarimo nekeisti. Nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įrašų, liudytojų parodymų veiksmas vyko vieÅ¡oje vietoje, Vilniaus senamiestyje, prie dviejų gimnazijų. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, t. y. prie mokyklų vadinti žmogų necenzÅ«riniais žodžiais, laikytinas neleistinu ir turi pavojingumÄ visuomenėje. Tuos žodžius vartojęs žmogus turėjo suprasti, kad vaikai galėjo iÅ¡girsti, tai neigiamas elgesio pavyzdys augančiai kartai.

PareiÅ¡kėjai nėra pažįstami su S. K., tai negali bÅ«ti suinteresuoti jam pakenkti, jį Å¡meižti. Teismo posėdžio metu S. K. parodė, kad palaiko skundÄ . Gali tik pasakyti, kad tapo susimokiusių asmenų auka, kurie turi Å¡ioje srityje patirties. Jo nelaimė ta, kad jis buvo vienas, o jie – dviese. Jis pastebėjo automobilį, nufotografavo jo numerius. Tuo metu minėti asmenys priėjo ir prasidėjo konfliktas. Jie pateikė jam kaltinimus, inicijavo konfliktÄ , iÅ¡ jo pusės nebuvo jokio konflikto inicijavimo.

Nufotografavo automobilį, norėdamas nuotraukÄ iÅ¡siųsti policijai. Iki Å¡iol nėra nusiuntęs, tačiau dar iÅ¡siųs. Asmenys iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio, pateikinėjo kaltinimus, kad jis neturi teisės daryti tai, kÄ daro t. y. fiksuoti automobilio, kad apgadino jų automobilį, kad prie jų kibo, nors jie patys priėjo. Anksčiau Å¡ių asmenų nepažinojo, nėra priežasčių norėti juos apkalbėti. Nesakė to, kas ten užfiksuota, nevartojo necenzÅ«rinių žodžių.

Skambino į policijÄ . Pasakė R. N. girdint, kad vienas jų yra raudono veido ir mėlynos striukės. Tai nebuvo įžeidžiantis kontekstas. Jis pateikė institucijai Å¡iuos duomenis, bet jo prašė laukti. Pradėjo filmuoti apytiksliai viduryje konflikto. PrieÅ¡ pradedant filmuoti vyko pokalbis, necenzÅ«rinių žodžių iÅ¡ jo pusės nebuvo. Buvo bandoma įteigti, kad pavadino T. N. necenzÅ«riniu žodžiu, tačiau jis to žodžio nevartojo. Negali pasakyti, kodėl anksčiau nepateikė vaizdo įraÅ¡o, galimai buvo susijaudinęs.Teismo posėdžio metu liudytojas T.

N. parodė, kad atvežė savo vaikÄ Ä¯ gimnazijÄ . Jis su draugu R. pakalbėjo ir pamatė, kad prie jo automobilio atėjo kažkoks žmogus, padėjo savo rankinę, pradėjo filmuoti, pridėjo kažkokį lapukÄ už valytuvo. Priėjus prie jo, jis pradėjo juos įžeidinėti, vadinti invalidu. Pas jį guli invalidumo kortelė. Pradėjo sakyti: „invalidas, subinė, (necenzÅ«rinis žodis).“ Tada jis iÅ¡kvietė policijÄ . R. viskÄ filmavo. Kai iÅ¡kvietė policijÄ , jis pradėjo bėgti.

Draugas pasivijo. Taip pat parodė, kad jam galima toje vietoje statyti automobilį. Taksi automobilis buvo draugo, jis ten irgi iÅ¡leido vaikÄ . Kartu stovėjo porÄ sekundžių. Jis su draugu buvo prie automobilio. Jie bendravo. Tada priėjo S. K.. Jie paklausė, kÄ jis daro, kokiu pagrindu fotografuoja. Nepamena, kÄ pasakė. Pasakė – „tu invalidas“ ir visokiais žodžiais iÅ¡vadino. IÅ¡kvietė policijÄ . Jis pradėjo nuo jų eiti, bėgti, Rolandas bandė jį sulaikyti. Kai asmuo bėgo, nieko neÅ¡aukė.

Negali pasakyti, ar Å¡aukė „laikykite vagį.“ Nežino, kodėl jis taip įžeidinėjo. Nepažinojo Å¡io asmens, nėra priežasčių nepagrįstai apkalbėti. Nežino, ar neįgaliotas asmuo gali fiksuoti pažeidimus. Jie S. K. nieko nesakė, fizinių veiksmų neatlikinėjo. R. filmavo telefonu, pradėjo filmuoti, kai S. K. priėjo prie jo automobilio priekio.Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. parodė, kad atvežė vaikus į mokyklÄ , buvo prisėdę į automobilį su T. ir kalbėjo apie iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ tos vietos, nes ten stovėti negalima.

Tas užtruko iki 5 minučių. T. pamatė, kad kažkas lenda prie jo automobilio. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, įvyko apsižodžiavimas. Po to ir jis iÅ¡lipo. Tada pradėjo filmuoti, nes buvo pradėta kalbėti apie kažkokius 90-uosius metus, pradėjo filmuoti, klausti, kodėl įžeidinėja žmogų, kuris turi invalidumo pažymėjimÄ . Jie S. K. aiÅ¡kino, kad jie ruoÅ¡iasi iÅ¡važiuoti, bet jis tuo momentu pasakė, kad jam trukdo praeiti, nors praėjimas buvo. Jis turėjo įspėjančius lapelius, kad negalima taip statyti.

Pradėjus filmuoti, pradėjo klausti, kodėl vadina subine, invalidu ir pan., kodėl įžeidinėja. Pasakė T. kviesti policijÄ ir tegu iÅ¡siaiÅ¡kina. Jis pasakė „gerai“, paskui ėmė bėgti. Bandė asmenį sustabdyti už rankos, kad palauktų policijos. Jis pradėjo kalbėti apie tai, kad vyksta kažkoks teisių suvaržymas, pasileido bėgti ir jis (R. N.) pradėjo vytis. Jis turi filmuotÄ medžiagÄ , gali parodyti.IÅ¡ R. N. teismui pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad S. K. prisipažino vartojęs žodį „subinė“ (vaizdo įraÅ¡o 0 min. 31 sek.), tačiau jokių necenzÅ«rinių žodžių nėra užfiksuota.IÅ¡ S. K. teismui pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad vyksta konfliktas tarp S. K. ir T.

N. bei R. N., tačiau jokių necenzÅ«rinių žodžių neužfiksuota. Skundas tenkintinas ir nutarimas naikintinas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje S. K. suraÅ¡ytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Veikos kvalifikavimÄ pagal Å¡iÄ straipsnio dalį lemia Å¡ie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta bendrÄ ja prasme yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Neteisėto elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad sprendimÄ apie vieÅ¡osios tvarkos ir žmonių rimties trikdymÄ lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu S. K. paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda už tai, kad S. K. 2017-03-23 16.30 val. Augustijonų g. 3, Vilniuje, viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie žmonių, įžeidžiamais žodžiais (subinė, necenzūrinis žodis, invalidas) įžeidė T.

N. bei pavadino R. N. raudonodžiu ir raudonveidžiu, tuo savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .S. K. skunde nurodė, kad 2017-03-23 apie 16.30 val. Augustijonų g. prie pastato Nr. 4 nufotografavo KET 150.5 punktÄ pažeidusį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai pamatė greta stovėjusiame automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvę T. N. ir R. N., ir bÅ«tent jie, nepripažindami akivaizdaus KET pažeidimo, inicijavo konfliktÄ (b. l. 1, 11). Prie skundo S. K. pridėjo vaizdo įraÅ¡Ä , darytÄ Ä¯vykusio konflikto metu (b. l. 19).

Minėtas vaizdo įraÅ¡as patvirtina S. K. teiginius. Be to, aptariamame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota, kad S. K. vartotų necenzÅ«rinius žodžius ar įžeidinėtų T. N. ir R. N.. Teismui pateiktas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad tarp minėtų asmenų kilo konfliktas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo kilti administracinei atsakomybei. Teismo vertinimu, vaizdo įraÅ¡e S. K. panaudotas žodis „raudonveidis“ R. N. atžvilgiu Å¡ioje konkrečioje situacijoje yra laikytinas ne įžeidimu, o jo iÅ¡orės apibÅ«dinimu siekiant užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e konflikte dalyvavusius asmenis bei jų iÅ¡vaizdÄ .

R. N. pareiÅ¡kime taip pat nurodė, kad jo veidas yra raudonas todėl, kad jis turi aukÅ¡tÄ spaudimÄ (b. l. 13).Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje suraÅ¡ytas atsižvelgiant tik T. N. ir R. N. paaiÅ¡kinimais (b. l. 12-13), be to, neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai. Kaip matyti iÅ¡ vyr. patrulio V. Vaiciulionio tarnybinio praneÅ¡imo, jis įvykusio konflikto nematė (b. l. 10). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T.

N. ir R. N. davė prieÅ¡taringus parodymus, R. N. nurodė, kad sėdėjo automobilyje kartu su T. N., o pastarasis paaiÅ¡kino, jog su draugu buvo prie automobilio, kai priėjo S. K.. Be to, iÅ¡ teismo posėdžio metu peržiÅ«rėto skundÄ padavusio asmens S. K. vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jokie necenzÅ«riniai žodžiai R. N. ar T. N. atžvilgiu nebuvo iÅ¡sakyti, be to, Å¡ie asmenys galimai naudojo fizinį smurtÄ , todėl S. K. pabėgo iÅ¡ Augustijonų gatvės. Taip pat pažymėtina, jog R.

N. teismo posėdžio metu pripažino, kad iÅ¡ esmės buvo pažeidimas dėl to, jog aukščiau nurodyti automobiliai stovėjo neleistinoje vietoje, taigi tiek R. N., tiek T. N. turėjo pagrindÄ apkalbėti S. K., užfiksavusį automobilių stovėjimÄ neleistinoje vietoje. Tokį teismo įsitikinimÄ sustiprina byloje esantis policijos registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog pranešėjas vejasi vyrÄ , kuris bandė apvogti automobilį, bėga link Maironio g., požymiai: plikas, su akiniais, su savimi turi kuprinę; pranešėjo mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R.

N. (b. l. 9, 13). Taigi, R. N., skambindamas į policijÄ , galimai nurodė melagingÄ informacijÄ , jog neva S. K. bandė apvogti automobilį, nors tiek byloje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimais ir parodymais bei peržiÅ«rėtų vaizdo įrašų duomenimis, apie tai spręsti nėra jokio objektyvaus pagrindo, be to, tokių aplinkybių teismo posėdyje nenurodė nei R. N., nei T. N.. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, užtraukia baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju S. K. pavartotas žodis „subinė“ nėra vertintinas kaip necenzūrinis. Teismo vertinimu, vien jo pavartojimas savaime nereiškia administracinio nusižengimo padarymo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vieno žodžio „subinė“ pavartojimas negali bÅ«ti vertintinas kaip pavojingas veikimas, atitinkantis administracinio nusižengimo požymius. Byloje be T. N. ir R. N. parodymų nėra jokių kitų objektyvių duomenų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima teigti, kad S. K. įžeidžiamai kibo prie T. N. ir R. N., ar vartojo Å¡ių asmenų atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius. Taip pat pažymėtina, kad asmens padaryta veika, apraÅ¡yta ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų, negalima pagrįstai teigti, kad S. K. kėsinosi pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, kai galimai pilietiÅ¡kai nusiteikęs fotografavo galimai administracinį nusižengimÄ padariusius asmenis ir kilus konfliktui vienÄ iÅ¡ galimai šį nusižengimÄ padariusių asmenų, abipusio konflikto metu pavadino „subine“. Teismo vertinimu, jei asmuo mano, kad yra pažeista jo teisė į garbę ir orumÄ , jis gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog S. K. atliko kokius nors veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. K. negalėjo ir negali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio nusižengimo byla jam nutrauktina, kadangi jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

S. K. skundÄ tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2017-03-28 nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                              RamÅ«nas KeidÅ«nas