fdff0236-d411-43b6-958a-6bd2ec50efdc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1336-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00360-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.2. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-14).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. periodiÅ¡kai buvo konvojuojamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos transporto priemonėmis į bendrosios kompetencijos teismus, kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo neÅ¡varÅ«s, neatitiko higienos reikalavimų. Dėl netvarkingų konvojavimo sÄ lygų ne kartÄ reiÅ¡kė pretenzijas konvojaus pareigÅ«nams, prašė užfiksuoti pažeidimus, tačiau konvojaus pareigÅ«nai į priekaiÅ¡tus nereaguodavo, pažeidimų nefiksavo. Konvojavimo metu buvo vieÅ¡ai demonstruojami Å¡aunamieji ginklai, guminės lazdos, tai sukeldavo baimę ir stresÄ . Konvojavimo metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu.

Automobiliuose nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių bÅ«tų galima prisilaikyti konvojavimo metu, taip pat nebuvo ventiliacijos, gryno oro ir dienos Å¡viesos. ŽiemÄ automobiliuose buvo Å¡alta, vasarÄ â€“ karÅ¡ta. Automobiliuose bei teismo posėdžiuose nuolat be pagrindo buvo naudotos specialiosios priemonės – antrankiai, dėl to jautė bejėgiÅ¡kumo, baimės, kančios, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Minėtas kalinimo sÄ lygas vertina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Dėl minėtų, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė diskomfortÄ , nepatogumus, pyktį, baimę, stresÄ , fizines ir dvasines kančias, pažeminimÄ .Atsakovo atstovas, VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu (b. l. 17-22) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo konvojuotas Å¡iais marÅ¡rutais: Vilnius-Klaipėda-Vilnius – 1 kartÄ , Vilnius-Kaunas-Vilnius – 3 kartus, Kaunas-PravieniÅ¡kės-Vilnius-PravieniÅ¡kės-Kaunas – 1 kartÄ , Kaunas-Alytus-Kaunas – 1 kartÄ , Vilnius-Alytus-Vilnius – 2 kartus. Atkreipė dėmesį, kad teisminiu konvojumi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nebuvo konvojuotas. Pažymėjo, kad konvojavimas yra atliekamas specialiomis transporto priemonėmis – specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose yra įrengtos techniÅ¡kai tvarkingos kameros.

Visam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba užtikrina tinkamÄ paruoÅ¡imÄ specialaus transporto konvojavimui, t. y. konvojavimo priemonės bÅ«na Å¡varios. Konvojuojamieji vedami į tualetÄ pasikeitimo punktuose patiems praÅ¡ant, apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

Pažymėjo, kad konvojavimo taisyklėse nenumatyta, jog specialiame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jei jie yra įrengti. Saugos diržo įrengimas kėbule, kuriame buvo vykdomas pareiÅ¡kėjo konvojavimas, nenumatytas. Konvojavimo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Remiantis Å¡ia nuostata, pareigÅ«nai turėjo teisę neÅ¡iotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymÄ Ä¯ paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigÅ«nai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to galėjo kilti neturtinė žala pareiÅ¡kėjui, nėra pagrįstas. PareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti deliktinei atsakomybei. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais atsakovo atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos veiksmais konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos automobiliais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. netinkamomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiais maršrutais: 2016-05-06 maršrutu Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės-Kaunas, 2016-05-23 maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2016-05-25 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2016-05-26 maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2016-05-30 maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, 2016-06-29 maršrutu Kaunas-Alytus-Kaunas, 2017-02-21 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2017-02-24 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius (b. l. 23-46).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų buvęs konvojuotas į bendrosios kompetencijos teismus. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad teisminiu konvojumi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo konvojuotas. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė ir nedetalizavo, kada, jo teigimu, jis buvo konvojuotas į bendrosios kompetencijos teismus. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepatvirtinti objektyviais duomenimis, todėl atmetami. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiais automobiliais:

IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-46, 51, 56, 67, 69, 71, 73). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo ventiliacijos, apÅ¡vietimo, tinkamo Å¡ildymo, žiemos metu automobilyje buvo Å¡alta, vasaros metu – karÅ¡ta, automobiliuose buvo neÅ¡varu.Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi bÅ«ti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai oro temperatÅ«ra neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Vertinant pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus teiginius, pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių vertinimo skyrius (b. l. 48-49, 52-54, 55, 58-66, 75-76). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenis.

Automobilių techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) (b. l. 50, 57, 68, 70, 72, 74) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas, pilnai atitiko techninius reikalavimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡ioje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio, į bylÄ nepateikti jokie skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.Pareiškėjas nurodė, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, rankenų, už kurių būtų galima laikytis. Tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai ar rankenos. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti.

Ä® bylÄ yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas, tinkamumÄ eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiÅ«ros kontrolierių, iÅ¡duotos Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (b. l. 50, 57, 68, 70, 72, 74). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, tinkamumÄ naudoti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad pareigÅ«nai kelionės metu neiÅ¡leisdavo jo į tualetÄ . Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai pačių praÅ¡ymu ir tiktai po vienÄ .

VieÅ¡ojo saugumo tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad apie tai daromas įraÅ¡as kelionės žiniaraÅ¡tyje. Ä® bylÄ pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad kelionių metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetÄ (b. l. 30). Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į konvojaus pareigÅ«nus dėl iÅ¡vedimo į tualetÄ ir, kad jam nebuvo leista. Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nui dėl jo netenkinančių konvojavimo sÄ lygų, tačiau, bylos duomenimis, skundų nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje vertintini kaip deklaratyvÅ«s, todėl atmestini.Teismas pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ , konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Remiantis Å¡ia nuostata, pareigÅ«nai turėjo teisę neÅ¡iotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymÄ Ä¯ paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad pareigÅ«nai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to pareiÅ¡kėjui galėjo kilti neturtinė žala, nėra pagrįstas.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad konvojavimo metu jis buvo laikomas su antrankiais.

Skunde pareiÅ¡kėjas Å¡ių savo teiginių nepagrindė įrodymais, taip pat nenurodė, kurių konkrečiai konvojavimų metu jis buvo laikomas su antrankiais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų (įskaitant specialių priemonių – antrankių – panaudojimÄ ) pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nusiskundimų dėl konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas VieÅ¡ojo saugumo tarnybai ar kitoms institucijoms nėra iÅ¡reiÅ¡kęs ir vėliau.

Byloje pateiktoje medžiagoje (kelionės žiniaraščiuose) nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo ar kitų konvojuojamų asmenų atžvilgiu bÅ«tų buvusios taikomos specialiosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl specialių priemonių (antrankių) naudojimo jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.Ä® bylÄ pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus.

Ä® patikros turinį patenka ir pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sėdimų vietų, saugos diržų, ventiliacijos, Å¡ildymo, tvarkos ir pan. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įraÅ¡ai (b. l. 23-46) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų.

Å iuo atveju jokių įrašų nei apie pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, nei pareiÅ¡kėjo skundų dėl pareigÅ«nų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylÄ nepateikta. PareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamÄ pareigÅ«nų elgesį. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi negalavimai kilo dėl konvojavimo sÄ lygų ar kitų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Tačiau Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) ar jos pareigÅ«nų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Audrius Grauželis