fdfed7a7-c1c2-44bd-bf3f-b32aa2e90f42 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1222-555/2010      Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė

Procesinio sprendimo kategorija 30.10;30.12.2;114.11;121.18;121.21;128.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Virginijai Bradulskienei, advokato padėjėjui Edvardui Bandaravičiui, atsakovei

V. V., jos atstovui R. V., trečiojo asmens atstovei Neringai JaneliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo ir 2010 m. kovo 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės

V. K. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo nesusijusių su daikto valdymo

netekimu ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovei V. K. dėl pažeistų teisių gynimo nesusijusių su daikto valdymo

netekimu ir

n u s t a t ė :

eÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę V. V. vieno mėnesio laikotarpyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti be jos – V. K. sutikimo pastatytÄ ant pastarosios sklypo ribos statinį bei savo lėšomis sutvarkant po griovimo atsiradusias statybines atliekas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad ji yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ., unikalus N r. (duomenys neskelbtini) , 0,3000 ha ploto, savininkė, jos sklypas ribojasi su atsakovės V. V. namų valda.. 2009 m. gegužės mėnesį sugrįžusi iÅ¡ Anglijos pamatė, kad jos kaimynė, atsakovė

V. V. ant jų žemės sklypų ribos pasistatė medinį priestatÄ , peržengiant ieÅ¡kovės sklypo ribÄ 0.11 m., nesilaikant 3 m. atstumo nuo sklypų ribos. Statyba su ieÅ¡kove nebuvo derinama, jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo kaimynė negavo, nežino ar atsakovė turi leidimus reikalingus statyboms. Mano, kad dėl tokių kaimynų pastatų savo žemės sklypo negalės parduoti arba parduoti ne už norimÄ kainÄ .

Atsakovė V. V. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę rudenį nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 1 d. iškasti ar iškirsti medžių atžalas, įsipainiojusias į jos ir ieškovės V.

K. bendroje riboje esančiÄ tvorÄ tam, kad bÅ«tų aiÅ¡kios sklypo ribos ir vėl nekiltų kaimyninės pretenzijos dėl savivaliavimo, pažeistų teisių, įpareigoti ieÅ¡kovę V. K. tvarkyti savo sklypÄ bei savo pakeles taip, kad žolės bei piktžolės bÅ«tų Å¡ienaujamos, nesisėtų sėklos į mano sklypo dalį, bÅ«tų sutvarkyta nugriuvusi vielinė tvora Pauliukų gatvėje dėl geresnio estetinio vaizdo, leisti be ieÅ¡kovės sutikimo per specialistų nustatytÄ terminÄ reikiamai patvirtinti jos pastatyto statinio projektÄ , padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytÄ leidimÄ ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė ir jos atstovas paaiÅ¡kino, kad jie padarė pažeidimÄ â€“ pastatė statinį be leidimų, projekto, tačiau nesutinka, kad jį reikia griauti kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Statinys pradėtas statyti 2002 m., buvo medinis, po to apmÅ«ryti pamatai, pastate yra tualetas, duÅ¡as, jis skirtas ne gyventi, o laisvalaikio praleidimui, pastatas

pastatytas iš ekologiškų medžiagų. Statybas matė pati ieškovė, jos motina M. B., ieškovės brolis, neprieštaravo. Taip pat nurodė,

kad planavo šį pastatÄ Ä¯teisinti kartu su kitais pastatais, statomais jų kieme – lauko židiniu ir kt..

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai,

prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, Ä®pareigojo atsakovę V. V. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

statinį su priestatu ir mansarda, pastatytÄ ant atsakovės V. V. ir ieÅ¡kovės V. K. sklypų ribos, nugriauti, iÅ¡aiÅ¡kino

atsakovei, kad jei ji per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys teismo sprendimo ir nenugriaus statinio, statinys teismo sprendimu bus nugriaunamas statytojo lėšomis, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3132 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad atsakovės pastatytas ginčo  statinys (statinio su priestatu plotas sudaro

96 kv.m., dar yra mansarda, kurios žinomas tik aukštis) nepriskiriamas prie nesudėtingų  statinių, kurių bendras plotas yra ne daugiau

kaip 80 kv.m., todėl jam statyti reikalingas leidimas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnis), o kadangi Atsakovė V.

V. pažeidė Statybos įstatymo reikalavimus, statinį (8m x 6 m) su priestatu (12 m x

4 m) ir mansarda savo žemės sklype pasistatė be statybos leidimo, statinio projekto, todėl tokia statyba laikytina savavaliÅ¡ka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „Skena“ ataskaitÄ (priedas Nr. 1 voke) ir pagal UAB „Geopolius“ (b.l. 101-126)

topografinės nuotraukos techninę ataskaitÄ , teismas nustatė, kad atsakovės V. V. pastatai yra pastatyti ant atsakovės V.

V. ir ieškovės V. K. žemės sklypų ribos, todėl

sprendė, jog atsakovė pažeidė STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai", patvirtinto aplinkos ministro

2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), 9 priedo 4 punkto arba, jei ginčo statinio statyba vyko 2002 m., RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos", patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243, 2.7. punkto reikalavimus. Teismas nenustatė, kad iki ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos atsakovė tvarkė pastato įteisinimo klausimus, bet nespėjo jų sutvarkyti, nes atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog iki ieÅ¡kinio padavimo teisme ji kreipėsi į Jonavos raj. savivaldybės statybos priežiÅ«ros specialistus, kad įteisinti ginčo pastatÄ . Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas ieÅ¡kinį tenkino (CK 4.103 straipsnis).

                Priešieškinio reikalavimus - iškasti

ar iÅ¡kirsti medžių atžalas, įsipainiojusias į atsakovės ir ieÅ¡kovės V. K. bendroje riboje esančiÄ tvorÄ tam, kad bÅ«tų aiÅ¡kios

sklypo ribos ir vėl nekiltų kaimyninės pretenzijos dėl savivaliavimo, pažeistų teisių, įpareigoti ieÅ¡kovę V. K. tvarkyti savo sklypÄ bei savo pakeles taip, kad žolės bei piktžolės bÅ«tų Å¡ienaujamos, nesisėtų sėklos į mano sklypo dalį, bÅ«tų sutvarkyta nugriuvusi vielinė tvora Pauliukų gatvėje dėl geresnio estetinio vaizdo, teismas atmetė, kadangi Å¡ie reikalavimai nesusiję su pradiniu ieÅ¡kiniu, Å¡iais reikalavimais negalima įskaityti pradinio ieÅ¡kinio

reikalavimÄ , o patenkinus tokius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies netenkinti

pradinio ieÅ¡kinio, taip pat ir atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės teritorijos Å¡ienavimo, tvarkymo, medžių Å¡akų ir krÅ«mų, įsipainiojusių į sklypų ribas skiriančia vielinę tvorÄ iÅ¡kirtimo, nes ieÅ¡kovė sutvarkė savo teritorijÄ , iÅ¡kirto krÅ«mus ir medžių atžalas. AntrÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ - leisti be ieÅ¡kovės sutikimo per specialistų nustatytÄ terminÄ reikiamai patvirtinti jos pastatyto statinio projektÄ , padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytÄ leidimÄ ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, teismas taip pat atmetė. Nurodė, jog 2006-11-01 įsigaliojęs Statybos įstatymo 28 straipsnis ir CK 4.103 straipsnis numato vienintelį savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ - griovimÄ ir nebesuteikia galimybės įteisinti savavaliÅ¡kos statybos, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavaliÅ¡kos statybos pasekmių Å¡alinimo redakcijoms, kai buvo įvirtinta galimybė savavaliÅ¡kai statomÄ ar pastatytÄ statinį įteisinti vėliau ir per nustatytÄ laikotarpį gauti statybos leidimÄ , bÅ«tų ėmusis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, ir vadovaujantis suformuota teismų praktika, savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimas yra vykdomas pagal jų Å¡alinimo metu galiojančius, o ne pagal statybos metu galiojusius, teisės aktus. Â

Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, iÅ¡skyrus trečiÄ jį ir ketvirtÄ jį

reikalavimus, kuriuos ieškovė jau įvykdė.  Nurodo, kad ieškovė V. K. savo ieškinį grindžia savo

valdomu 0,30 ha žemės sklypu, besiribojančiu su atsakovės žemės sklypu, tačiau ginčijamas statinys stovi gretimame žemės sklypo bloke - 0,23 ha, kuris pagal VÄ® Registrų centro duomenis yra neįregistruotas, todėl ieÅ¡kovės valdomas neteisėtai ir atima jai teisę disponuoti juo  pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė suklaidino teismÄ , pateikė ieÅ¡kinį nebÅ«dama 0,23 ha žemės sklypo, kuriuo grindžia reikalavimÄ pastatytÄ statinį nugriauti, savininkė. Taip pat teigia, jog  teismas be pagrindo atmetė visÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovė įvykdė tik kelis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau po bylos iÅ¡nagrinėjimo paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms,

priešieškinys turėtų būti patenkintas. Taip pat apeliantė ginčija bylinėjimosi išlaidų

priteisimÄ . Apeliantės nuomone, teismas nagrinėdamas bylÄ nepareikalavo iÅ¡ Å¡alių papildomų įrodymų bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi CK 4.49 straipsnio ir Statybos įstatymo 6 straipsnio

4 punkto nuostatomis, prašė įpareigoti gretimo žemės sklypo savininkę savo lėšomis nugriauti statinį, pastatytÄ ant žemės sklypo ribos.

CK

4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę įrodinėjimo dalykas apima neigiamo neleistino poveikio žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, tuo tarpu kai statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieÅ¡kovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokia statyba, todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra teigiama, kad ginčo statinys „negali padaryti neigiamo neleistino poveikio ieÅ¡kovės sklypui ar, juo labiau, kad ieÅ¡kovės žemės sklype esantys pastatai gali netekti stabilumo“ nagrinėjamos bylos atveju nėra reikÅ¡mingi. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pripažino, kad ginčo statinys pastatytas pažeidžiant statybÄ reglamentuojančius teisės aktus ir juose įtvirtinto bÅ«tinumo laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos.

Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir tai, kad ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Todėl nustatyta aplinkybė, jog ieÅ¡kinyje teisiniu pagrindu buvo nurodyta ir CK 4.99 straipsnis, nesudaro pagrindo spręsti, jog  pirmosios instancijos teismas padarė materialinių įstatymų taikymo klaidÄ .

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę bÅ«ti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiÅ«ros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ nustatantys teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės pastatyto statinio teisėtumÄ aktualus Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai gyvenamieji namai“, kurio 9 priedo 4 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai. Tame pačiame reglamente nustatyta, kad mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Å ioje normoje įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad atstumai bÅ«tų mažesni. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo yra konstatuota, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobÅ«džio, turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti Å¡iuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad norminių statybos aktų reikalavimų nesilaikymas savaime patvirtina, jog pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo savininko teisės, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Statybos techninio reglamento nuostatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės statinys pastatytas nesilaikant STR normose įtvirtintų atstumų, statinio dalis  įsiterpia 0,11 m. į ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ . Byloje taip pat pripažinta, kad atsakovė statinį pastatė savavaliÅ¡kai, be statybos leidimo ir statinio projekto. Apeliantė pripažino, jog sutikimo dėl atstumo sumažinimo ieÅ¡kovės neprašė, toks sutikimas statant statinį gautas nebuvo. Kolegija įvertinusi Å¡ias byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad atsakovės statinys pastatytas pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio reglamento reikalavimus ir ieÅ¡kovei Å¡iuo dokumentu garantuojamas teises. Å is pažeidimas, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas statinio neteisėta statyba. Pripažinus statinio statybÄ neteisėta, pagrįstai taikyti CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai.

Byloje pateikti pažymėjimai, kad ieškovė yra žemės sklypų, esančių (duomenys

neskelbtini) . kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kurių plotai atitinkamai

0,23 ha ir 0,3 ha savininkė (b.l. 62, 1 t., 102, 2 t.). Dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ar savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje nebuvo ginčijamos ieÅ¡kovės žemės sklypų nuosavybės teisės, tarp Å¡alių nebuvo nagrinėjami ir reikalavimai dėl žemės sklypo ieÅ¡kovei suteikimo neteisėtumo, žemės sklypo ribų paženklinimo. Spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovė neteisėtai valdo 0,23 ha žemės sklypÄ , yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl sutinkamai su CPK 312 straipsnio nuostatomis Å¡ie apeliacinio skundo argumentai neanalizuotini.

Apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavo įpareigoti ieÅ¡kovę likviduoti jos žemės sklype padarytus pažeidimus, taip pat suteikti galimybę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimus atmetė. Nors apeliaciniame skunde yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl visų pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo, tačiau yra nurodomas vienintelis argumentas - jog savo veiksmais ieÅ¡kovė pripažino atsakovės pareikÅ¡tus reikalavimus. Su Å¡iais argumentais kolegija sutikti pagrindo taip pat neturi, kadangi teisės aktuose nėra numatyta galimybė teismo sprendimu keisti statybos techniniuose reglamentuose nustatytus  atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ir atsakovės praÅ¡omu bÅ«du Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (CK 4.103 straipsnis), be to nėra pateikta byloje įrodymų, koks neigiamas neleistinas poveikis yra sukeliamas atsakovės žemės sklypui ir jame esantiems statiniams ieÅ¡kovei tinkamai tvarkant jai priklausantį žemės sklypÄ (CPK 178 straipsnis).

          Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, atsakovės pareikÅ¡tus reikalavimus atmetė, atitinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidas - ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas, kurias, teismo vertinimu, sudarė 132 Lt žyminis mokestis, 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 1000 Lt už UAB „Skena“ parengtÄ schemÄ priteisė iÅ¡ atsakovės. Papildomu 2010 m. kovo 25 d. sprendimu, argumentuodamas, jog byloje buvo pateikti du kvitai, patvirtinantys ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė taip pat 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 265 straipsnio 2 dalyje

imperatyviai nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų

reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų,

išskyrus šiame Kodekse numatytus

atvejus. Jeigu kurio nors reikalavimo teismo sprendime neišsprendžiama, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje

dalyvaujančių asmenų pareiÅ¡kimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomÄ sprendimÄ (CPK 277 straipsnis). Ne visų

byloje pareikÅ¡tų reikalavimų klausimo iÅ¡sprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali bÅ«ti apeliacinio ir kasacinio apskundimo pagrindas. Kolegijos vertinimu, papildomas sprendimas negali bÅ«ti priimtas dėl tokių trÅ«kumų, kurių iÅ¡taisymas reikÅ¡tų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimÄ ,

nes pagal visuotinai žinomÄ taisyklę, paskelbus byloje sprendimÄ , teismas, priėmęs sprendimÄ , neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines

teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ galima paÅ¡alinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesÄ .

           Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovės atstovas prašė iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimus, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ priimdamas papildomÄ sprendimÄ . Teismo sprendimo tiek apraÅ¡omojoje, tiek rezoliucinėje dalyje, iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės, nurodytos konkrečios ieÅ¡kovei priteistos sumos. Tai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡laidos patirtos advokato pagalbai apmokėti buvo priteistos tik pagal vienÄ iÅ¡ byloje pateiktų kvitų, pagrįstai galėtų bÅ«ti laikoma sprendimo trÅ«kumu, kuris gali bÅ«ti Å¡alinamas priimant papildomÄ sprendimÄ , kadangi tai nereiÅ¡kia priimto sprendimo turinio keitimÄ (CPK  277 straipsnis).

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti

atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliacinio skundo dėl skundžiamų pirmosios

instancijos teismo sprendimų panaikinimo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei,

patyrusiai iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Â suraÅ¡ymu bei atstovavimu teismo posėdyje

apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovės sumokėti advokatui 2000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl Å¡i suma, netenkinus apeliacinio skundo dalies, priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus bei įvertinus įrodymų visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Keisti ar naikinti šį sprendimÄ ir papildomÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas kuriuo iÅ¡spręstas ginčas iÅ¡ esmės, ir papildomu sprendimu iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, paliktini nepakeisti (CPK

326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovei V. K. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Egidijus

Tamašauskas

Kolegijos teisėjai :                                                                                          Virginija

Gudynienė

                                                                                                           Algirdas

Remeika