fdfe5146-d761-4610-95b4-eabdc3c72119 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-396/2017                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00010-2011-2                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui, išteisintajam A.

V. (A. V.),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, nukentėjusiųjų R.

P., D. P., V. P. ir T. P. pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.Nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. praÅ¡ymai dėl patirtų 1 448,10 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. V. kaltinamas tuo, kad naktį iÅ¡ 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d. nuo 21 val. iki 00 val. 50 min. (vietos laiku), laivo „R“, plaukusio su Panamos Respublikos vėliava iÅ¡ Turkijos į Pusiaujo GvinėjÄ , buvusio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. XXX, Lietuvos Respublikos pilietis A. V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su T. P., tyčia sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ , pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas, sugriebė už rankų bei keturis kartus smogė aÅ¡triu duriančiu-pjaunančiu tyrimo metu nenustatytu daiktu į nugarÄ ir padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas veide, virÅ¡ugalvyje, pakauÅ¡yje, kairiame smilkinyje, deÅ¡iniame petyje, žaste, alkÅ«nėje, dilbyje bei plaÅ¡takoje, kairiame žaste, deÅ¡inėje Å¡launyje ir abiejuose keliuose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje pėdoje, dvi pavirÅ¡ines pjautines ir dvi durtines-pjautines žaizdas ant nugaros, stuburo ir juosmens, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o nuo smÅ«gio į pilvÄ plyÅ¡us žarnų pasaitui ir iÅ¡sivysčius Å«miam vidiniam kraujavimui, T.

P. 1 – 2 valandų laikotarpiu, tualete, tarp kajučių Nr. XXX ir Nr. XXX, mirė.2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti aÅ¡tuonerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo terminÄ nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. sausio 26 d.IÅ¡ A.

V. priteisti civilinius ieškinius: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 434,91 Eur turtinei žalai atlyginti; D. P. 1 498,16 Eur turtinei ir 57 924 Eur neturtinei žalai atlyginti;R. P. 3 109,69 Eur turtinei ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti;V. P. ir T. P. kiekvienam po 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš A. V. nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. patirtas 1 448,10 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.2.1. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes skundžiamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.2.2.

Apeliantas skunde praÅ¡o iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybes, t. y. kad A. V. sudavė smÅ«gius T. P. kojomis ir smogė aÅ¡triu duriančiu-pjaunančiu daiktu į nugarÄ , taip padarydamas pjautinius-durtinius sužalojimus nugaroje, nes Å¡ios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Taip pat apeliantas skunde praÅ¡o patikslinti kaltinime nurodytÄ veikos padarymo laikÄ , nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta nuo 22 val. 00 min. iki 24 val. 00 min. (vietos laiku).2.3. Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje bÅ«tina nustatyti tiksliÄ priežastį, kuri sukėlė nukentėjusiojo T.

P. mirtį, t. y. bÅ«tina nustatyti koks buvo padarytas sužalojimas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad T. P. pilvo traumÄ galėjo patirti griuvimo metu, atsitrenkiant į kažkokį objektÄ laive, tačiau apelianto vertinimu, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių.2.4. Prokuroras skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nenustatytos tikslios T. P. mirties priežasties atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pakartotinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. KM 3(8/77)/13, tokia nukentėjusiojo mirties priežastis galėjo bÅ«ti Å«mus vidinis nukraujavimas nuo trauminio žarnų pasaitų plyÅ¡imo (-ų), kurį, labiausiai tikėtina, sukėlė smÅ«gis (-iai) kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu (-ais) į pilvÄ .

Pažymi, kad Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausti teismo medicinos specialistai Diomenas Vitkus ir Romas Raudys, paaiÅ¡kinę, jog ji nėra kategoriÅ¡ka dėl to, kad atliekant nukentėjusiojo lavono tyrimus nerastas pirminis vidinio kraujavimo Å¡altinis. Teismo medicinos specialistas Romas Raudys paaiÅ¡kino, kad pasaito plyÅ¡imÄ vizualiai nustatyti yra sudėtinga, o balzamuotame lavone visi audiniai ir organai dehidratuoti (nes balzamavimo skystyje esantis alkoholis iÅ¡traukia skysčius iÅ¡ audinių);

žarnų pasaitas susitraukė, todėl plyÅ¡imo, jei jis ir buvo, nematyti. Be to, pasak eksperto, paprastai tokie plyÅ¡imai atsiranda nuo smÅ«gio kietu, buku, riboto pavirÅ¡iaus daiktu. Pažymima ir tai, kad T. P. mirtis galėjo įvykti nuo Å«maus trauminio nukraujavimo specialistai sprendė iÅ¡ to, jog atlikus histologinį tyrimÄ buvo nustatyti ryÅ¡kÅ«s mažakraujystės požymiai. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde cituoja specialistų duotus paaiÅ¡kinimus dėl tikimybės atsirasti aptariamiems pilvo srities sužalojimams griÅ«nant, kurių neįžvelgė. 2.5.

Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje selektyviai įvertino bylos įrodymus, t. y. atsižvelgė į tuos iÅ¡teisintojo parodymus, kuriais jis neigė kaltę, ir neatsižvelgė į tuos, kuriais tiek A. V., tiek liudytojas A. B. nurodė, kad iÅ¡teisintasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį T. P.2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors A. V. pirmosios instancijos teisme neigė, jog tarp jo (iÅ¡teisintojo) ir T. P. vyko muÅ¡tynės ir aiÅ¡kino, kad vykusio konflikto metu, jis tik pastÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintasis įvykio situacijÄ ir savo veiksmus apibÅ«dino kitaip.

Pažymima, kad tuoj po įvykio laivo kapitonui pateiktame raporte, A. V. nurodė, jog T. P. trenkė jam į deÅ¡inę akį ir prasidėjo muÅ¡tynės. Nors jis bandė viskÄ sustabdyti, tačiau nesigavo, muÅ¡tynės baigėsi, o jis išėjo ant denio. 2011 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A. V. įtariamuoju, parodė, kad kai T. P. smÅ«giavo jam (iÅ¡teisintajam) antrÄ kartÄ Ä¯ kairės pusės smilkinio sritį, jis gynėsi, todėl iÅ¡tiesęs rankas į priekį galėjo T.

P. pastumti, smÅ«giuoti bei suimti savo rankomis. Tačiau tyčia bei sÄ moningai jokių smÅ«gių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Teigė, kad stumdamas T. P. nuo savęs, jis (nukentėjusysis) galbÅ«t ir buvo į kÄ nors atsirėmęs, tačiau į kÄ â€“ pasakyti negali, nes neprisimena. 2.7. Prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad vertinant A. V. parodymus, duotus netrukus po įvykio laivo kapitonui (atlikusiam pirminį T. P. mirties aplinkybių tyrimÄ ), iÅ¡teisintasis konfliktÄ su T. P. įvardijo muÅ¡tynėmis, o neparėjus mėnesiui po įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apklausiant (dalyvaujant gynėjui) pripažino, jog gindamasis galėjo T.

P. ne tik pastumti ir suimti rankomis, bet ir smÅ«giuoti.2.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo A. B. parodymus, mačiusio konfliktÄ tarp T. P. ir A. V., konstatavo, jog iÅ¡ Å¡ių parodymų neaiÅ¡ku, ar T. P. su A. V. susistumdė ar susimušė, nes tiksliai to liudytojas neįvardijo, o dėl kitų galbÅ«t suduotų smÅ«gių jis (liudytojas) iÅ¡ esmės darė tik prielaidÄ , t. y. nurodė, kad galėjo bÅ«ti suduoti smÅ«giai į Å¡onus ar kitas vietas.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas apibendrinęs liudytojo A. B. parodymus nustatė, kad T. P. su A. V. stumdėsi apie tris minutes, po to T. P. išėjo į savo kajutę, o liudytojas su A. V. išėjo iÅ¡ kajutės. Tačiau prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojo A. B. parodymų turinį bei jų nelygino su kitais byloje esančiais duomenimis.2.9. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, jog T. P. pirmas trenkė A. V. į veidÄ , Å¡is atgal, jie susimušė, vienas kitam sudavė kumščiais po du keturis kartus, kojomis vienas kito nespardė.

T. P. buvo pasilenkęs ir saugojosi smÅ«gių, konflikto metu jie daužėsi į sienas, kajutės daiktus, daužė vienas kitam į Å¡onus, į veidÄ , keitė padėtį kajutėje, ne vienoje vietoje, tai truko apie tris minutes. Pasak apelianto, iÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymų matyti, kad praėjus ketveriems metams po įvykio A. B. nors ir suabejojo, kur tiksliai A. V. smÅ«giavo T. P., tačiau konfliktÄ apibÅ«dino kitaip nei iÅ¡teisintasis, t. y. nurodė, kad A. V. ir T. P. konflikto metu intensyviai smurtavo.

Be to, A. B. parodymai apie konfliktÄ ir muÅ¡tynes tarp A. V. ir T. P. buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu.2.10. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. pakeitė parodymus ir nurodė, jog konfliktÄ stebėjo iki pabaigos ir iÅ¡ kajutės išėjo kartu su A. V., nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad išėjo kajutėje palikęs T. P. ir A. V. Prokuroro vertinimu, Å¡iam neatitikimui galėjo turėti įtakos beveik ketverių metų laikas, praėjęs nuo įvykio, vis naujų įvykio aplinkybių sužinojimas (taip pat ir akistatos su A.

V. metu), tačiau tai, akivaizdžiai, negali nulemti A. B. parodymų vertinimo, kaip neteisingų ar nepatikimų. Be to, net pats A. V. parodymų metu nurodė, kad vykusio konflikto metu A. B. išėjo iš kajutės, o jis (išteisintasis) liko su T. P.2.11. Prokuroras skunde nurodo, kad liudytojo A. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo T. P. lavono tyrimo teismo medicinos specialistų išvados, teismo medicinos ekspertų paaiškinimai, liudytojų P. J., D. K., O. K. parodymai, nukentėjusiųjų R.

P., V. P. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, pateikti O. K. įvykio tyrimo dokumentai (įvykio vietos nuotraukos, schema, ekipažo narių paaiškinimai, bendravimo su A. V. vaizdo įrašas, laivo „R“ žurnalo kopijos). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad ekipažo narių paaiškinimai yra neinformatyvūs ir ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys nebuvo apklausti, tačiau prokuroras pažymi, jog pats teismas nesiėmė jokių priemonių papildomai apklausti šiuos liudytojus.

Be to, nebuvo nustatyta, kad bent vienas ekipažo narys nuslėpė ar melagingai nurodė aplinkybes savo paaiškinimuose.2.12. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog T. P. būtų sužalojimus patyręs iki konflikto su A. V. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis Naujųjų metų naktį laive būtų agresyvus, ar kažkuo nepatenkintas.2.13. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog liudytojo A.

B. parodymai nėra patikimi ir dėl to, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prokuroro nuomone, iš byloje esančių duomenų apie išgerto alkoholio kiekį (t. y. pora butelių stiprių alkoholinių gėrimų vartojo keli asmenys), negalima tvirtinti, kad alkoholis taip paveikė asmenis, jog jie negalėjo suvokti ir atsiminti įvykio aplinkybių. Be to, nei vienas asmuo nenurodė, kad būtent A. B. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.2.14. Apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent A.

V. atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmai, iÅ¡ esmės – smÅ«gis kumščiu į pilvÄ â€“ buvo T. P. žarnų pasaito plyÅ¡imo ir mirties priežastimi. Be to, bylos aplinkybės, A. V. asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis, iÅ¡silavinimas) leidžia spręsti, kad jis smurtaudamas prieÅ¡ T. P. (suduodamas smÅ«gius kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, taip pat į galvÄ bei pilvÄ ), suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, jog dėl to gali atsirasti sunkių padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę atėmė veikiant netiesiogine tyčia. 2.15.

Prokuroras skunde pažymi, kad nusikalstama veika padaryta ne Lietuvos Respublikoje, laivas „R“ taip pat registruotas ne Lietuvoje, todėl pagal žemės principÄ Å¡ioje byloje atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus bÅ«tų negalima, tačiau pagal BK 5 straipsnį, reglamentuojantį, jog pagal šį kodeksÄ Lietuvos Respublikos piliečiai atsako ir už užsienyje padarytus nusikaltimus, A. V. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pilietybės principo pagrindu, nes nustatytos BK 8 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos ir nėra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių.2.16.

Skiriant bausmę A. V. atsižvelgtina į tai, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kÅ«nui sužaloti nenaudotas joks įrankis, nukentėjusiojo mirtį lėmė vienas smÅ«gis kumščiu, nusikalstama veika nebuvo suplanuota iÅ¡ anksto. Be to, A. V. praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Pažymima, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat, bÅ«tina atsižvelgti ir į ilgai trukusį procesÄ , kurio metu kardomosiomis priemonėmis buvo ribojamas A. V. laisvas judėjimas.2.17. Civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodytais pagrindais ir argumentais tenkintini reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau prokuroras skunde pažymi, kad civilinės ieÅ¡kovės D. P. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo – mažintinas iki laidojimo iÅ¡laidų sumos, o R. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo – mažintinas iki gautos laidojimo paÅ¡alpos dydžio.

Taip pat iÅ¡ A. V. priteistinos ir nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidos. Be to, priteisus žalos atlyginimÄ , bÅ«tina taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ A. V. turtui.3. Atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis A. V. praÅ¡o skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ , nes jis teisėtas ir pagrįstas.3.1. IÅ¡teisintasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jo nekaltumo.

Be to, jis neturėjo jokio motyvo nužudyti nukentėjusįjį, nes jie buvo geri draugai. 3.2. A. V. vertinimu, T. P. galėjo bÅ«ti sužalotas kito asmens arba griÅ«nant ir atsitrenkiant į laivo konstrukcijas.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.4.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde bei tinkamai nemotyvavo savo iÅ¡vadų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.4.2.

Apeliacinio proceso metu prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.           Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, nes teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai įvertino byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus (BPK 326 straipsnio 2 dalis, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimopagal BK 129 straipsnio 1 dalį 5. Klaipėdos apygardos teismas A. V., kaltinamÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisino motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, jog iÅ¡teisintasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertino liudytų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismo medicinos specialistų iÅ¡vadas ir konstatavo, kad nukentėjusiajam T. P. nenustatyta mirties priežastis. 5.1. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir konstatuoja, kad apygardos teismas atsietai (selektyviai) vertino įrodymus, visiÅ¡kai ignoruodamas byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Nors prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia naujų reikÅ¡mingų bylai teisingai iÅ¡spręsti duomenų, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas ir užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, t. y. turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).5.2.

Pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytÄ veikÄ nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamo asmens teisių užtikrinimÄ . Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. 5.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 1 d. ryte, laive „R“, plaukusiame su Panamos Respublikos vėliava iÅ¡ Turkijos į Pusiaujo GvinėjÄ , buvusio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, tarp kajučių Nr. XXX ir Nr. XXX esančioje tualeto patalpoje, buvo rastas mirusio Lietuvos Respublikos piliečio T.

P. lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu (taip pat darytas vaizdo įrašas) nustatyta, kad viename iš denių koridoriuje yra iš eilės sunumeruoti kambariai: 201, WC, 202, 203, 204, 205 ir 206. Apžiūrėtas T. P. kambarys Nr. XXX, jo plotas 295 cm x 250 cm, aukštis 2012 cm. Sienoje priešais duris yra langas, prie jo stalas, dešinėje drabužių spinta ir sofa, kairėje – tualetas, iš kurio galima patekti į XXX kambarį. Už tualeto prie kairės sienos – lova. Tualeto patalpa 145 cm x 160 cm, joje yra klozetas ir kriauklė.

Virš denio, kuriame yra apžiūrėtas kambarys, dar yra trys deniai. Apžiūros metu darytas vaizdo įrašas (4 t., 11, 12, 91 b. l.). Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos pranešimo matyti, kad laivo „R“ IMO Nr. 9504944 savininkas yra B. M. S. I., (duomenys neskelbtini). Laivo valdytojas G. S. (duomenys neskelbtini), antrasis adresas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 140-150, 181–187; t. 3, 33-58 b. l.). Nukentėjusioji D. P. pateikė T. P. 2010 m. liepos 29 d. darbo sutarties (kontrakto) kopija, iš kurios matyti, kad T.

P. sudarė keturių mėnesių sutartį su galimybe pratęsti vienam mėnesiui dirbti laive „R“ (1 t., 1-12 b. l.).       5.3.1. 2011 m. sausio 7 d. Pusiaujo Gvinėjos Respublikos Malabo apskrities notariato komisija kartu su medikais laive „R“ apžiÅ«rėjusi T. P. kÅ«nÄ (skrodimas nebuvo atliktas dėl priemonių stygiaus) padarė iÅ¡vadÄ , kad jis mirė dėl kaukolės pamato lūžio, kuris atsirado dėl kritimo arba smÅ«gio (,,akinių“ simptomai), kas sukėlė Å¡irdies – kvėpavimo sistemos veiklos nutrÅ«kimÄ .

Mirusiojo T. P. kūnas buvo balzamuotas (4 t., 166-167, 168, 169, 176-177 b. l.).5.3.2. Klaipėdos ekspertiniame skyriuje buvo atliktas T. P. lavono teismo medicininis tyrimas ir 2011 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. M40/11 nurodyta, kad nustatytos kraujosruvos veide, galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, rankose, kojose, nugaroje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau sužalojimų, galėjusių sukelti mirtį nerasta, aptikti liguisti širdies pakitimai. Taip pat T. P. kraujyje rasta 3,82 promilės etilo alkoholio, todėl tikėtina, kad jis mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu (1 t., 38-49 b. l.).

Toksikologijos tyrimo specialisto išvadoje Nr. T-V 69/11(01) konstatuota, kad T. P. lavono kraujyje rasta 4,13 promilių etilo alkoholio ir 0,28 promilių metilo alkoholio, tulžyje – 34,82 promilių etilo alkoholio ir 1,94 promilių metilo alkoholio. Taip pat nurodyta, kad toksikologinio tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti aplinkybė, jog T. P. palaikai buvo balzamuoti nežinomos sudėties medžiaga (1 t., 55 b. l.). Histologinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. H78/11 (01) konstatuota, kad T. P. vidaus organuose vyrauja mažakraujystė (1 t., 56-57 b. l.).5.3.3.

Teismo medicinos specialisto pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. A-KI-146-17 nurodyta, kad iÅ¡ medicininių dokumentų nustatyti T. P. mirties laikÄ praktiÅ¡kai neįmanoma, nes lavono tyrimas buvo atliktas tik 2011 m. sausio 18 d., o ankstesnėse specialisto iÅ¡vadose apraÅ¡yti pomirtiniai reiÅ¡kiniai tokių galimybių nesudaro. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 40/11 (03) nurodyta T. P. mirties priežastis – Å«mus apsinuodijimas alkoholiu yra netiksli. Lavono tyrimo metu pilvo ertmėje surasti 3 litrai tamsiai raudono skysčio su tamsiais raudonai rudais kreÅ¡uliais, o histologinio tyrimo metu buvo gautas patvirtinimas, kad Å¡ie kreÅ¡uliai prieÅ¡mirtiniai, todėl labai didelė tikimybė, kad T.

P. mirtis įvyko nuo stipraus pilvo sumuÅ¡imo, lydimo vidinio nukraujavimo (1 t., 119, 121-133 b. l.).5.3.4. 2011 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta T. P. palaikų ekshumacija (1 t., 138-148 b. l.).5.3.5. 2011 m. balandžio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. KM 3(8/77)/13 konstatuota, kad T. P. mirties priežastimi galėjo bÅ«ti Å«mus vidinis nukraujavimas nuo trauminio žarnų pasaitų plyÅ¡imo (-ų). T. P. tiksliÄ mirties priežastį nustatyti negalima dėl pomirtinio lavono balzamavimo ir dėl su tuo susijusio apsunkinto lavono iÅ¡tyrimo pirminio skrodimo metu.

Labiausiai tikėtina kraujavimÄ sukėlusio žarnų pasaito plyÅ¡imo (-ų) priežastis yra smÅ«gis (-iai) kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu (-ais) į pilvÄ . Pakartotino T. P. lavono tyrimo metu iÅ¡ esmės naujų, leidžiančių nustatyti mirties priežastį, požymių nekonstatuota (2 t., 70-82 b. l.).5.4. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiųjų, iÅ¡ dalies paties iÅ¡teisintojo, liudytojų A.

B., D. K. (D. K.), P. J. parodymais, teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis ir teismo medicinos specialisto Romo Raudžio, iÅ¡ dalies teismo medicinos specialisto Diomeno Vitkaus paaiÅ¡kinimais apygardos teisme, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. 5.4.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , tačiau selektyviai (atsietai) ir nepakankamai atidžiai juos įvertino. A. V. pripažįsta, kad laive „R“ įvyko konfliktas su T.

P., jie susistumdė, tačiau jis (išteisintasis) jokių smūgių, nuo kurių nukentėjusysis galėjo mirti, nesudavė (10 t., 192-194 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis A. V. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad kilusio konflikto metu jis tik gynėsi nuo T. P. smūgių, galėjo jį pastumti, smūgiuoti ar suimti rankomis, tačiau jo nenužudė (7 t., 54-57, 75-77 b. l.).Akivaizdu, kad išteisintojo A. V. parodymai nėra nuoseklūs ir iš dalies neatitinka faktinių bylos duomenų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. ne kartÄ buvo apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl iÅ¡teisintojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.5.5. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. vakare, (Naujųjų metų iÅ¡vakarėse) laivo „R“ kajutėje Nr. XXX, kurioje gyveno A.

B., įgulos nariai – nukentėjusysis T. P., išteisintasis A. V. ir A. B. vartojo alkoholį. Tarp A. V. ir T. P. įvyko konfliktas, nes išteisintasis norėjo eiti atsiprašyti kapitono vyr. padėjėjo liudytojo P. J. dėl anksčiau tarp jų (A. V. ir P. J.) įvykusio konflikto. Tačiau T. P. to daryti neleido, todėl kilusio konflikto metu nukentėjusysis kumščiu pirmas sudavė A. V. į akį. Tai patvirtina ne tik paties A. V. ir liudytojo A. B. parodymai, bet objektyviai nustatyta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1669/13, o iš fotonuotraukos matyti, jog išteisintojo veidas yra sužalotas (7 t., 84-90, 94 b. l.).

Tačiau pažymėtina, kad iÅ¡teisintojo A. V. ir liudytojo A. B. parodymai apie tolimesnę konflikto eigÄ skiriasi. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad po to, kai T. P. sudavė smÅ«gį A. V. į veidÄ , iÅ¡teisintasis trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, todėl jie susimušė, abu stumdėsi, daužėsi į sienas, kajutėje esančius daiktus, vienas kitam sudavė į Å¡onus, veidÄ . Kadangi jų padėtis nuolat keitėsi ir kajutėje buvo prieblanda, kur nukentėjusiajam tiksliai buvo suduoti smÅ«giai nematė (8 t., 177-181 b. l.). 5.5.1.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintojo A. V. ir liudytojo A. B. parodymai iš dalies sutampa tik dėl konflikto pradžios, tačiau dėl išteisintojo tolimesnių veiksmų ir smūgių sudavimo nukentėjusiajam mechanizmo, skiriasi. Iš bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis A. V. raporte (paaiškinime) laivo kapitonui nurodė, kad tarp jo ir T. P. įvyko muštynės (5 t., 126-127 b. l.), kas iš dalies atitinka liudytojo A. B. parodymus. Iš liudytojo D. K. parodymų matyti, kad A. B. jam sakė, jog tarp A.

V. ir T. P. įvyko muštynės, taip pat jis (D. K.) matė, kad išteisintojo akis buvo sužalota (9 t., 121-122 b. l.). Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad netrukus po įvykio, išteisintasis A. V. aiškino, jog T. P. neužmušė, tik konfliktavo, nes kažko nepasidalino (6 t., 197-198 b. l.). Iš liudytojo P. J. parodymų matyti, kad liudytojas A. B. jam apie įvykio aplinkybes nepasakojo ir stengėsi jas nutylėti (10 t., 162 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo A. B. parodymai apie įvykio aplinkybes yra teisingi, nors ir negalėjo tiksliai įvardyti suduotų smūgių skaičiaus bei lokalizacijos dėl buvusios prieblandos laivo kajutėje.

Tai, kad liudytojas A. B. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat nedaro jo parodymų niekiniais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad A. V. ir T. P. mušėsi apie tris minutes (8 t., 177, 179 b. l.). 5.5.2. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo A. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nes jie atitinka ir kitus bylos duomenis. Tai, kad liudytojo A.

B. parodymuose yra kai kurie nežymūs neatitikimai (t. y. apie išėjimo iš laivo kajutės aplinkybės, suduotų smūgių skaičius ir pan.), teisėjų kolegijos nuomone, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu apklaustas A. V. apie muštynes su T. P., akivaizdžiai interpretuoja savaip ir tik sau naudinga linkme, todėl jo parodymais dėl šios dalies tikėti nėra pagrindo. 5.6. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje nagrinėjamojoje byloje nenustatyta T.

P. tiksli mirties priežastis. Apygardos teisme apklausti teismo medicinos specialistai Diomenas Vitkus ir Romas Raudys paaiÅ¡kino, kad T. P. lavono tyrimas buvo labai apsunkintas dėl to, kad kÅ«nas buvo balzamuotas, todėl jų iÅ¡vados Nr. M40/11 ir Nr. KM 3(8/77)/13 yra tikimybinės, nes nerastas kraujavimo Å¡altinis. Teismo medicinos specialistas Romas Raudys paaiÅ¡kino, kad įvyko vidinis kraujavimas, bet kraujavimo Å¡altinis nežinomas ir nustatyti jo neįmanoma, tačiau kaip labiausiai tikėtinÄ kraujavimo Å¡altinį nurodė pasaito plyÅ¡imÄ , nes nebuvo rasta kitų plyÅ¡usių vidaus organų.

Lavono mikroskopinio tyrimo metu T. P. buvo nustatyta mažakraujystė, o tai patvirtina, jog kraujavimas vyko iki nukentėjusiojo mirties. Be to, pastebėti pasaito plyÅ¡imÄ , struktÅ«rÄ , aiÅ¡kiÄ kraujosruvÄ vizualizuoti sudėtinga net tada, kai lavonas nėra balzamuotas. Balzamuotame lavone visi audiniai ir organai buvo dehidratuoti, todėl, jei ir buvo koks plyÅ¡imas, pats pasaitas susitraukė, todėl gali vizualiai nesimatyti. Todėl kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad asmuo mirė nuo pilvo sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio pasaito plyÅ¡imu ir nukraujavimu, galima bÅ«tų tik tuo atveju, jei kÅ«no tyrimo metu bÅ«tų surastas pasaito plyÅ¡imas, kuris Å¡iuo atveju nerastas, todėl iÅ¡vada yra nekategoriÅ¡ka.

Taip pat pažymėjo, kad paprastai pasaito plyÅ¡imai atsiranda nuo smÅ«gio kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, tai gali bÅ«ti kumÅ¡tis, alkÅ«nė, kojos kelis, pėda. Abu teismo medicinos specialistai atmetė galimybę žarnų pasaito plyÅ¡imÄ patirti griuvimo metu arba ji labai mažai tikėtina (8 t., 202-203, 203-204 b. l.). 5.7. Pažymėtina, kad specialisto (eksperto) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, kuri turi bÅ«ti vertinama kartu su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikÅ¡mės. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie iÅ¡dėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma, turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Todėl akivaizdu, kad Å¡ioje byloje surinkti įrodymai turi bÅ«ti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių iÅ¡vadų pagrįstumÄ , nes įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryÅ¡ys.5.7.1.

Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad tik A. V. rankomis sudavė smÅ«gius T. P. į galvÄ ir pilvo sritį. IÅ¡ liudytojo A. B. parodymų matyti, kad A. V. rankomis sudavė du – keturis smÅ«gius, dėl ko T. P. susilenkė (8 t., 177-180 b. l.). Nors iÅ¡teisintasis A. V. teigė, kad nukentėjusįjį T. P. tik atstÅ«mė, tačiau tokie jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytojas A. B. akistatos metu su A. V. patvirtino, kad iÅ¡teisintasis smÅ«giavo T. P., o ne atstÅ«mė, t. y. vyko muÅ¡tynės (7 t., 96-100 b. l.).

Taip pat iš liudytojo A. B. parodymų apygardos teisme matyti, kad muštynės tarp A. V. ir T. P. truko apie tris minutes, kas patvirtina aplinkybę, jog išteisintojo smūgiai buvo kryptingi ir intensyvūs, dėl ko nukentėjusysis buvo susilenkęs ir bandė jų išvengti. Nors A. B. parodė, kad muštynės nebuvo agresyvios, tačiau akivaizdu, jog tai tik subjektyvi liudytojo nuomonė. Tai, kad T. P. kraujavimas prasidėjo po muštynių, t. y. jam esant gyvam, patvirtina histologinio tyrimo rezultatai (1 t., 56-57 b. l.).

IÅ¡ liudytojų A. B. ir P. J. parodymų matyti, kad iÅ¡teisintasis A. V. po to, kai buvo rastas T. P. lavonas, atrodė labai susijaudinęs („šoko bÅ«senoje“), elgėsi isteriÅ¡kai, iÅ¡gyveno dėl nukentėjusiojo mirties, tvirtino, jog jo (T. P.) neužmušė. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir prie bylos pridėto vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas (6 t., 197-198 b. l.). Tai įrodo, kad A. V. suprato, kad sumušė savo draugÄ (T. P.), tačiau jo mirtis buvo netikėta, todėl jis buvo pasimetęs ir iÅ¡sigandęs.5.8.

Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog A.

V. spardė T. P. arba keturis kartus smogė aÅ¡triu duriančiu-pjaunančiu tyrimo metu nenustatytu daiktu į nugarÄ , dėl ko padarė dvi pavirÅ¡ines pjautines ir dvi durtines-pjautines žaizdas nugaroje, stuburo ir juosmens srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl Å¡ios aplinkybės A. V. iÅ¡ kaltinimo yra paÅ¡alinamos.5.9. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvo sritis yra gyvybei svarbi ir pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į pilvo sritį, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2007, Nr. 2K-281/2008).5.9.1.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. nužudė T. P. veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į pilvo sritį, kuri laikoma gyvybiÅ¡kai pavojinga vieta), numatė, jog dėl tokių veiksmų gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau nors jų ir nenorėjo, t. y. suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam nenorėjo ir nesiekė jo mirties, tačiau buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti ir sÄ moningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Be to, iÅ¡ A. V. parodymų matyti, kad po to, kai buvo rastas gulintis ant žemės T. P., jis darė dirbtinį kvėpavimÄ , tačiau iÅ¡gelbėti jo gyvybės nepavyko, nes jis jau buvo miręs. Akivaizdu, kad A. V. pastangos iÅ¡gelbėti T. P. gyvybę buvo pavėluotos, kas įrodo, jog jis tokių padarinių nesiekė ir nenorėjo. 5.10. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai su jo mirtimi susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį, asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi A. V. nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , padarytų sužalojimų mechanizmÄ ir lokalizacijÄ (pilvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai, daro iÅ¡vadÄ , kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – T. P. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nors teismo medicinos specialisto išvados dėl T. P. mirties priežasties yra tikėtinos, tačiau akivaizdu, kad būtent A. V. nusikalstami veiksmai nulėmė nukentėjusiojo mirtį. Pažymėtina ir tai, kad T. P. mirties priežastis nebuvo nustatyta todėl, kad jo kūnas buvo balzamuotas, o ne dėl kitų priežasčių (4 t., 193-194 b. l.). Iš byloje esančios medžiagos (įvykio vietos apžiūros protokolo) matyti, kad T. P. kūnas buvo rastas tualeto patalpoje, pilvo srityje jokių išorinių sužalojimų nematyti, tačiau nugaroje juosmens srityje buvo matyti plona tamsios spalvos dėmė (6 t., 3-35 b. l.).

Teismo medicinos specialistai Diomenas Vitkus ir Romas Raudys apygardos teisme paaiÅ¡kino, kad T. P. po padarytų sužalojimų (pasaito plyÅ¡imo ir prasidėjusio kraujavimo) tam tikrÄ laikÄ (iki dviejų valandų) galėjo savarankiÅ¡kai judėti, bendrauti. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. P. mirtį sukėlęs sužalojimas – žarnų pasaito plyÅ¡imas – buvo padarytas nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (iÅ¡skyrus nežymius sužalojimus kojose ir rankose), to nepatvirtino nei iÅ¡teisintasis A.

V., nei liudytojai A. B., P. J. bei D. K. parodymų metu.Pažymėtina, kad ant T. P. kūno jokių sužalojimų, būdingų kritimui, kurie galėjo sukelti jo mirtį, nenustatyta. Šių aplinkybių nepatvirtino ir apygardos teisme apklausti teismo medicinos specialistai Romas Raudys ir Diomenas Vitkus (8 t., 202-204 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. P. iki konflikto su A. V. nebuvo sužalotas, iki ar po jo su kitais laivo įgulos nariais nekonfliktavo bei nesiskundė sveikata. Iš liudytojo P. J. parodymų matyti, kad įvykio metu bangavimas jūroje nebuvo didelis, nors tokiu oru būti laivo denyje ir nerekomenduojama (10 t., 162-163  b. l.).

Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad T. P. nukrito ir susižalojo žarnų pasaitÄ dėl bangavimo jÅ«roje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent dėl A. V. nusikalstamų veiksmų kilo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. T. P. mirtis.5.11. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Akivaizdu, kad byloje nėra nustatytas aiÅ¡kus Å¡io nusikaltimo padarymo motyvas.

Tačiau teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų sprendžia, kad kilusio konflikto metu A. V. sudavė smūgius T. P. į įvairias kūno vietas dėl to, kad nukentėjusysis neleido jam (A. V.) išeiti iš laivo kajutės ir pasiaiškinti dėl anksčiau kilusio konflikto su P. J. 5.12. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. V. buvo kaltinamas tuo, jog T. P. nužudė naktį iš 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d. nuo 21 val. iki 00 val. 50 min. (vietos laiku). Iš bylos medžiagos matyti, kad A.

V., T. P. ir A. B., laive „R“ girtavo 2010 m. gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki 22 val. IÅ¡ A. V. parodymų matyti, kad konfliktas su T. P. kilo apie 22 val. 30 min. (vietos laiku), o apie nukentėjusiojo mirtį iÅ¡ A. B. sužinojo maždaug po dviejų valandų. IÅ¡ liudytojo A. B. parodymų matyti, kad T. P. lavonÄ rado apie 23 val. 50 min. (vietos laiku). IÅ¡ teismo medicinos specialisto Romo Raudžio paaiÅ¡kinimų apygardos teisme matyti, kad nuo sužalojimų padarymo T. P. iki jo mirties galėjo praeiti iki dviejų valandų.Todėl teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatytas tikslus laikas, t. y. kada T.

P. buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Dėl T. P. kÅ«no balzamavimo, apygardos teisme apklausti teismo medicinos specialistai Diomenas Vitkus ir Romas Raudys taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti apie Å¡ių sužalojimų padarymo laikÄ (8 t., 202-204 b. l.). Nors laivo ,,Ri“ žurnalo 2011 m. sausio 1 d. įraÅ¡e yra nurodytas laikas, kad A. B. apie mirusį T. P. pranešė 2011 m. sausio 1 d. 00 val. 50 min., tačiau tai nepatvirtina sužalojimų padarymo laiko, nes toks įraÅ¡as galėjo bÅ«ti padarytas vėliau, nei nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu ir konstatuoja, kad A. V. sužalojimus, kurie buvo T. P. mirties priežastimi, padarė 2010 m. gruodžio 31 d. nuo 22 val. iki 24 val.5.13. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. V. buvo kaltinamas tuo, jog T. P. tyčia sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ , pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas, sugriebė už rankų, t. y. nenurodžius konkretaus jų skaičiaus.Tačiau iÅ¡ liudytojo A. B. parodymų matyti, kad kilusių muÅ¡tynių metu A.

V. ir T. P. vienas kitam sudavė kumščiais du – keturis smÅ«gius (8 t., 177-189 b. l.). Todėl teisėjų kolegija kaltinimÄ sukonkretina ir jį patikslina, konstatuodama, kad A. V. sudavė rankomis T. P. ne daugiau kaip keturis smÅ«gius. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinimo patikslinimas nepažeidžia A. V. teisių į gynybÄ .Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė, kad A. V. 2010 m. gruodžio 31 d. nuo 22 val. iki 24 val. 00 min. (vietos laiku), laivo „R“, plaukusio su Panamos Respublikos vėliava iÅ¡ Turkijos į Pusiaujo GvinėjÄ , buvusio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. XXX, Lietuvos Respublikos pilietis A.

V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su T. P., tyčia sudavė ne daugiau kaip keturis smÅ«gius rankomis į galvÄ , pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas, sugriebė už rankų ir taip padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas veide, virÅ¡ugalvyje, pakauÅ¡yje, kairiame smilkinyje, deÅ¡iniame petyje, žaste, alkÅ«nėje, dilbyje bei plaÅ¡takoje, kairiame žaste, deÅ¡inėje Å¡launyje ir abiejuose keliuose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje pėdoje, dėl ko nuo smÅ«gio į pilvÄ nukentėjusiajam plyÅ¡o žarnų pasaitas ir iÅ¡sivystė Å«mus vidinis kraujavimas ir jis 1 – 2 valandų laikotarpiu, tualete tarp kajučių Nr. XXX ir Nr. XXX, mirė.A.

V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).5.14. IÅ¡ Lietuvos aukÅ¡tosios jÅ«reivystės mokyklos 2013 m. birželio 10 d. raÅ¡to Nr. XXX matyti, kad 2011 m. sausio 1 d. apie 0 val. 50 min. laivas „R“ nebuvo jokios valstybės teritoriniuose vandenyse (2 t., 155-157 b. l.). BK 5 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Lietuvos Respublikos piliečiai atsako ir už užsienyje padarytus nusikaltimus. Å ioje byloje nenustatytos BK 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sÄ lygos, kurioms esant A.

V. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pilietybės principo pagrindu. Todėl A. V. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių 6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.6.1.

Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.6.2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) iÅ¡keltus tikslus, priemones jiems pasiekti ir atsižvelgiant į Å¡ių užduočių kontekstÄ esminga tai, jog siekiant tikslo ir ieÅ¡kant priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tina įvertinti, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra – proporcija.

Teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo. Teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų, pataisymui reikalingÄ bausmės rūšį ir dydį. Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse. Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).           6.3.

Pažymėtina, kad rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos jam, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ .           IÅ¡ A. V. ir liudytojo A. B. parodymų matyti, kad nukentėjusysis T. P. pirmas sudavė smÅ«gį į galvÄ A.

V., dėl ko tarp jų kilo muštynės. Tai, kad A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, objektyviai patvirtina byloje esanti fotonuotrauka ir teismo medicinos specialisto išvada (7 t., 84-90, 94 b. l.). Nors A. V. ir T. P. buvo geri draugai, tačiau toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas rizikingu, nes jis galėjo ir turėjo numatyti, jog tokie jo veiksmai gali būti pretekstu kilti muštynėms ir galimiems sunkiems padariniams. Todėl A. V. pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad toks nukentėjusiojo T.

P. elgesys buvo rizikingas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).6.4. Remiantis liudytojų A. B. (8 t., 177-180 b. l.), D. K. (9 t., 121-122 b. l.), iš dalies P. J. (10 t., 162-164 b. l.) parodymais matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. V. pripažįsta, kad iki įvykio vartojo alkoholį, tačiau teigia, jog išgėrė nedaug (10 t., 192-194 b. l.). Tačiau liudytojo A. B. parodymai patvirtina, kad muštynės tarp A. V. ir T. P. kilo būtent alkoholio vartojimo metu, švenčiant Naujuosius metus.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad A. V. ir T. P. buvo draugai, o konfliktas kilo dėl mažareikÅ¡mės dingsties, nukentėjusiajam pirma pradėjus smurtinio pobÅ«džio veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl A. V. Å¡i aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 6.5. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį alternatyvių bausmių laisvės atėmimui įstatymas nenumato.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. V. yra jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, baustas administracine nuobauda (7 t., 35, 36, 37-39 b. l.). Tačiau nustatant bausmės dydį, būtina įvertinti ne tik paties nuteistojo asmenybę, bet ir atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei nagrinėjamos bylos trukmę.6.5.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. gruodžio 31 d., ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. sausio 15 d. (1 t., 1 b. l.), o visas procesas iki šio nuosprendžio priėmimo truko daugiau kaip septynis metus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso greitumo principas baudžiamajame procese yra ypač svarbus, nes bÅ«tent per trumpiausiÄ bylos iÅ¡tyrimo laikÄ ir sprendimo priėmimÄ gali bÅ«ti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ suponuoja atitinkamų valstybės institucijų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo kriterijai yra nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, t. y. jį apibÅ«dina: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobÅ«dis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); kaltininko (nuteistojo) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesÄ ; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-503/2010;

EŽTT byla Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011).6.5.2. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (11 t., 13-28 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ (11 t., 80-88 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka (11 t., 115-118 b. l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo A. V. naujos nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, todėl suteikiama pirmenybė bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai bei atsižvelgiant į pernelyg ilgÄ proceso trukmę (daugiau kaip septyneri metai), dėl kurios buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Be to, A. V. turėjo vykdyti paskirtų kardomųjų priemonių – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti ir įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – reikalavimus, todėl turėjo gyventi netikrumo bÅ«senoje dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties (EŽTT sprendimas byloje Merit prieÅ¡ UkrainÄ (Merit v.

Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75). 6.5.3. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , A. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai kad nusikalstama veika buvo padaryta spontaniÅ¡kai, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, konstatuoja, jog pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, A. V. skiriama baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas A.

V. užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmės tikslų pasiekimÄ .

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 434,91 Eur (11 860,07 Lt) nuostoliams atlyginti                       (8 t., 52-59 b. l.); nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 109,69 Eur (10 737,14 Lt) turtinės ir 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (8 t., 104-112, 145-146 b. l.); nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 859 Eur (16 951 Lt) turtinės ir 57 924 Eur (200 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (6 t., 41-53 b. l.), kurį pirmosios instancijos teisme dėl turtinės žalos patikslino ir prašė priteisti 5 172,86 Lt (1 498,16 Eur) (8 t., 144-145 b. l.); nukentėjusioji V.

P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (8 t., 108-109 b. l.); nukentėjusiojo T. P. atstovas pareiškė 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalų atlyginimo T. P. (8 t., 110-111, 165 b. l.);nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. atstovas advokatas D. L. prašė priteisti iš A. V. nukentėjusiesiems 1 448,10 Eur (5 000 Lt) dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (10 t., 184-185 b. l.). 7.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus, nukentėjusiųjų D.

P., R. P. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai, o dėl neturtinės – iš dalies.7.1.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus bÅ«tina atsižvelgti į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu.

Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.7.1.2. Nukentėjusieji D. P. ir R. P. dėl T. P. nužudymo patyrė turtinę žalÄ (laidojimo paslaugos, gedulingi pietÅ«s, paminklo pastatymas, konsultacinė medicinos specialisto iÅ¡vada, vertimai ir kt.), kuri pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl priteistina iÅ¡ A.

V. (6 t., 43-53 b. l.) 7.1.3. Nukentėjusieji D. P. (sutuoktinė), R. P. (tėvas), V. P. (motina) ir T. P. (brolis) neteko artimo žmogaus, dėl to patyrė dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Nukentėjusioji D. P. neteko vienintelio Å¡eimos maitintojo, o mažametė dukra E. – tėvo, kuriai mokama naÅ¡laitės pensija. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtÄ jos prioritetÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. yra jauno amžiaus ir darbingas (dirba), turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir nuteistojo A. V. asmenybę, nukentėjusiesiems D. P., R. P., V. P. ir T. P. priteistinų neturtinės žalos dydžius sumažina, nes jie akivaizdžiai per dideli ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.7.2. Apeliacinis teismas nurodo, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo) iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. atstovas advokatas D. L. pirmosios instancijos teisme prašė iÅ¡ A. V. priteisti nukentėjusiesiems 1 448,10 Eur (5 000 Lt) dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė kvitÄ (10 t., 184-185 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios iÅ¡laidos yra realios, nes pirmosios instancijos teisme, kuris užtruko pakankamai ilgai, nukentėjusiųjų interesus atstovavo advokatas D.

L.7.3. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo Klaipėdos skyrius nužudytojo T. P. dukrai E. P. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., iÅ¡mokėjo 3 434,91 Eur (11 860,07 Lt) naÅ¡laičio pensijÄ (8 t., 52-59 b. l.). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Todėl iÅ¡ A. V. priteisiama 3 434,91 Eur Valstybinio socialinio draudimo Klaipėdos skyriui netiesioginiams nuostoliams atlyginti.7.4.

Daiktiniai įrodymai: fotoaparatas „N. C.“ ir USB laikmena „S. D.“, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, turi bÅ«ti grÄ Å¾inti A. V., o skaitmeninės laikmenos (5 vnt., priedÄ prie teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1569/13) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.A. V. pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad nukentėjusiojo T. P. elgesys buvo rizikingas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).A. V. pripažinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo terminÄ nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. sausio 26 d.Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo A.

V. sulaikymo dienos. A. V. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.IÅ¡ A. V. priteisti: nukentėjusiajai D. P. 1 498,16 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;nukentėjusiajam R. P. 3 109,69 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;nukentėjusiesiems V. P. – 15 000 Eur, o T. P. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;nukentėjusiesiems V. P., R. P. ir T.

P. 1 448,10 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti;Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 434,91 Eur nuostoliams atlyginti.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ A. V. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir areÅ¡tuotas pinigines lėšas, esančias D. b. (sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti Å¡io nuosprendžio vykdymo metu. A. V. leisti iÅ¡ areÅ¡tuotos sÄ skaitos D. b. (sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) disponuoti 325 Eur dydžio piniginėmis lėšomis.Daiktinius įrodymus: fotoaparatÄ â€žN. C.“ ir USB laikmenÄ â€žS. D.“, grÄ Å¾inti A.

V.; skaitmenines laikmenas (5 vnt., priedÄ prie teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1569/13), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Teisėjai                                                                                                          Kęstutis Jucys                                                                                            Viktoras Kažys                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                               Â