2023-05-30 Nr. BB-4060-1-01-1-12912-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2562/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12912-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo A. U. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo ir šios nutarties vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. U. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį bei nutartį), išteisinti nuteistąjį dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų: neanalizavo įrodymų visumos, išskirtinai vertino tik kaltinančius įrodymus, o nuteistojo parodymus vertino fragmentiškai, nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių, darančių A. U. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, negalimą, nepasisakė dėl subjektyviojo požymio – tyčios pagrobti svetimą turtą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame plačiai dėstomos baudžiamosios atsakomybės, BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo teorinės nuostatos, nurodoma su tuo susijusi teismų praktika, nagrinėjamas svetimų pinigų paėmimo iš bankomato aplinkybės, dėstoma gynybinė versija dėl pinigų negrąžinimo nukentėjusiajai ir pagal ją interpretuojamos teismų nustatytos bylos aplinkybės bei vertinami įrodymai, cituojamos tam tikros apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados (t. y. dėl nuteistojo parodymų nenuoseklumo, 2022 m. birželio 7 d. Swedbank, AB rašto, kaip kaltę patvirtinančio įrodymo, vertinimo, A. U. tyčios neteisėtai ir neatlygintinai pasisavinti iš bankomato paimtus svetimus pinigus), su kuriomis kasatorius nesutinka, pateikdamas savas išvadas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Taigi paduotame kasaciniame skunde pateikti teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju kasatoriaus pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas savo sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. U. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis