fdfb6734-e6df-4b48-b732-84357ab02501 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr

Administracine byla Nr. I-1525-629/2011

(Proceso Nr. 3-61-3-03631-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija 16.6., 74.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Milda Vainiene, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

dalyvaujant pareiškejui

P. S., pareiškejo P. S. atstovei advokatei Rutai Andriuleviciutei, atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstovems Irinai Urbonei ir Dovilei Gotceitaitei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo P.

S. skunda atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai del isakymo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Teiseja, išnagrinejusi byla,

n u s t a t e:

P. S. (toliau – ir pareiškejas) su skundu (b. l. 1-6) kreipesi i teisma, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakyma Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“; 2) pareiškejo atleidima iš pareigu Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. pagrindu pripa˛inti neteisetu ir gra˛inti pareiškeja i buvusias pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš pareigu dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos.

Nurode, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakymu Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“ 2010 m. lapkricio 25 d. jis buvo atleistas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigu, išmokant kompensacija u˛ nepanaudotas kasmetines atostogas, taciau pareiškejo nuomone, iš valstybes tarnybos jis buvo atleistas nepagristai, todel gincijamas isakymas turi buti panaikintas, pareiškejas gra˛intas i buvusias pareigas bei jam priteistas vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika.

Pareiškejo teigimu, 2010 m. lapkricio 25 d. ryta jis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktorius A. G. buvo iškviesti vidaus reikalu ministra R. P., kuris paaiškino, kad buvo gautas septyniu u˛sienio šaliu ambasadoriu laiškas del savaitraštyje „Veidas“ (2010 m. lapkricio 8 d. Nr. 45) atspausdintame pareiškejo straipsnyje „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ išsakytu teiginiu, kurie paseja dvejones del vykdyto ˛ydu tautos genocido. Anot pareiškejo, vidaus reikalu ministras pareiške, kad jis pats neseniai gri˛o iš Izraelio, kur padejo vainika Yad Vashem holokausto auku memoriale, tuo tarpu, jo ministerijos tarnautojas savo straipsniu neigia holokausta. Pareiškejas pa˛ymejo, jog vidaus reikalu ministras nurode, kad, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir jo paties nuomone, tokie asmenys kaip pareiškejas neturi teises dirbti valstybes tarnyboje. Pasak pareiškejo, vidaus reikalu ministras reaguodamas i gauta ambasadoriu laiška net nebandydamas aiškintis situacijos su juo paciu, nurode pareiškejui tuctuojau rašyti prašyma del atleidimo iš valstybes tarnybos savo noru, motyvuodamas tuo, kad kol jis dirbs ministru, tokie ˛mones (kaip pareiškejas) ministerijoje nedirbs.

Pareiškejo teigimu, jis vidaus reikalu sistemoje pradirbo beveik trisdešimt metu, visuomet atsakingai ir pareigingai vykde savo tarnybines funkcijas, nebuvo gaves jokiu drausminiu nuobaudu, tik padekas u˛ ilgameti ir nepriekaištinga darba, todel vidaus reikalu ministro elgesys bei nurodymas nedelsiant rašyti prašyma del atleidimo iš pareigu savo noru, ji labai sukrete. Todel,  pasak pareiškejo, dar budamas streso busenoje, jis 2010 m. lapkricio 25 d. paraše prašyma „Del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu“, kuriame praše atleisti ji iš vyresniojo specialisto pareigu, nenurodydamas atleidimo datos. Ši prašyma pateike Lietuvos

Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktoriui A. G., kuris ji vizavo, prašyma taip pat pasiraše ir Lietuvos

Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vedejas S. B. Taciau, anot pareiškejo, jo parašytas prašymas atsakovui netiko, kadangi jame nebuvo nurodyta atleidimo data, todel Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktorius A. G. nurode perrašyti prašyma irašant atleidimo data – 2010 m. lapkricio 25 d. Tad, pasak pareiškejo, jis vis dar budamas streso busenoje, tiesioginio viršininko nurodymui pakluso ir perraše 2010 m. lapkricio 25 d. prašyma „Del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu“ nurodydamas atleidimo data – 2010 m. lapkricio 25 d.

Pa˛ymejo, jog 2010 m. lapkricio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro isakymas Nr. 1TE-334, kuriuo pareiškejas buvo atleistas iš u˛imamu pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. kaip atsistatydines savo noru. Anot pareiškejo, atsigaves nuo patirto šoko, jis dar ta pacia diena pateike atsakovui pareiškima, kuriuo atšauke savo 2010 m. lapkricio 25 d. prašyma atleisti ji iš vyresniojo specialisto pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d., nurodydamas, kad prašyma paraše spaud˛iamas ir budamas streso busenoje. Taciau Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija 2010 m. gruod˛io 9 d. raštu Nr. 1D-9127-(2) pareiškejui atsake, kad pareiškimas del prašymo atšaukimo netenkintinas, kadangi sprendimas del pareiškejo atleidimo jau priimtas ir igyvendintas.

Pareiškejo teigimu, jo pateiktas prašymas del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu neatitiko jo tikrosios valios, kadangi buvo parašytas patiriant psichologini spaudima bei budamas streso busenoje, todel, pasak pareiškejo, šio prašymo pagrindu priimtas gincijamas isakymas yra nepagristas ir naikintinas.

Pa˛ymejo, jog tiek pareiškejo pokalbis su vidaus reikalu ministru, kurio metu pareiškejas pirma karta išgirdo ministro pozicija del pareiškejo tolesnio darbo ministerijoje, tiek pareiškejo prašymas del atleidimo iš u˛imamu pareigu bei šio prašymo atšaukimas, tiek gincijamas isakymas del atleidimo iš pareigu priimti ta pacia 2010 m. lapkricio 25 d. Taip pat atkreipe demesi ir i tai, jog prašyma del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu pareiškejas paraše iškart po pokalbio su vidaus reikalu ministru, budamas streso busenoje, neturedamas pakankamai laiko apgalvoti savo veiksmu ir ju teisiniu pasekmiu.

Pareiškejo teigimu, nors pareiškejo straipsnis buvo atspausdintas 2010 m. lapkricio 8 d. savaitrašcio „Veidas“ numeryje, iki pat 2010 m. lapkricio 25 d. jis neturejo jokiu duomenu apie tai, kad jo straipsnio tam tikri teiginiai sukele kai kuriu u˛sienio šaliu ambasadoriu nepasitenkinima, taip pat ir apie vidaus reikalu ministro pozicija pareiškejo netarnybines veiklos klausimu.

Pareiškejas, atsi˛velgdamas i vidaus reikalu ministro išsakyta kategoriška pozicija, jog tokie asmenys kaip pareiškejas neturi teises dirbti valstybes tarnyboje, ir kad pareiškejas turis tuctuojau rašyti prašyma del atleidimo iš pareigu, daro išvada, jog iniciatyva del valstybes tarnybos santykiu nutraukimo kilo iš atsakovo, todel pareiškejas nebuvo laisvas savarankiškai apsispresti del atsistatydinimo iš u˛imamu pareigu, kadangi butent atsakovas paskatino pareiškeja parašyti prašyma del atleidimo iš pareigu. Taip pat nurode, jog aplinkybe, kad pareiškejas neturejo laisvo apsisprendimo atsistatydinti iš pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. patvirtina ir tai, kad pareiškejas pirminiame 2010 m. lapkricio

25 d. prašyme del atleidimo iš pareigu nenurode konkrecios jo atleidimo iš pareigu datos, o 2010 m. lapkricio 25 d. atleidimo data nurode tik po Lietuvos

Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktoriaus A. G. nurodymo. Taip pat, anot pareiškejo, ta aplinkybe, kad pareiškejo

tikroji valia buvo kita nei išreikšta 2010 m. lapkricio 25 d. prašyme „Del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu“, patvirtina ir tai, jog pareiškejas dar ta pacia diena pasinaudojo istatymo numatyta teise pakeisti savo valia ir per istatymo numatyta termina raštu atšauke prašyma del atsistatydinimo nuo 2010 m. lapkricio 25 d. tad, pareiškejo teigimu, šios aplinkybes rodo pareiškejo tikraja valia, t. y. apsisprendima toliau dirbti valstybes tarnyboje. Pa˛ymejo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 4 d. valstybes tarnautojas turi teise atšaukti prašyma del atsistatydinimo savo noru ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to, jis gali prašyma atšaukti, tik ji i pareigas priemusio asmens sutikimu.

Be kita ko, pareiškejas nurode, kad jam buvo likes kiek daugiau nei vienas menuo iki jam sukaks pensijos am˛ius, todel jis tikrai neketino atsistatydinti iš pareigu 2010 m. lapkricio 25 d. Pasak pareiškejo, jam senatves pensijos am˛ius sukako 2010 m. gruod˛io 29 d., todel akivaizdu, jog, jeigu jis butu ketines atsistatydinti iš pareigu savo noru, tai atsistatydintu tik po 2010 m. gruod˛io

29 d. Taigi, pasak pareiškejo, tai vel gi patvirtina, jog pareiškejo prašymas atleisti ji iš pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. nebuvo jo laisvas apsisprendimas.

Taip pat pareiškejas atkreipe demesi, kad jis vidaus reikalu sistemoje dirba beveik trisdešimt metu, t. y. nuo 1982 m. kovo 29 d., iš ju apie 20 metu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijoje, t. y. nuo 1990 m. spalio 2 d. Per visa tarnybos laika jis neturejo jokiu drausminiu nuobaudu, atvirkšciai, yra gaves tik paskatinimus u˛ ilgameti ir nepriekaištinga darba valstybes tarnyboje.

Pareiškejo teigimu, vidaus reikalu ministro pozicija del pareiškejo straipsnio „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“, kuris buvo išspausdintas savaitraštyje „Veidas“ (2010 m. lapkricio 8 d. Nr. 45), buvo itakota gauto u˛sienio šaliu ambasadoriu (Jungtines Karalystes, Prancuzijos, Estijos, Suomijos, Nyderlandu, Norvegijos ir Švedijos) laiško, kuriame nurodoma, kad pareiškejas šiame straipsnyje abejoja ˛ydu tautos genocidu. Pareiškejo manymu, tas straipsnio sakinys, del kurio kilo šis nesusipratimas, ambasadoriams galejo buti neteisingai išverstas. Pa˛ymejo, kad spausdinant pareiškejo straipsni, buvo padaryta korekturos klaida sakinyje: „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie 6 mln. neva nu˛udytu ˛ydu, nors iš tiesu teismas neturejo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie ˛ydu naikinima“. Anot pareiškejo, 2010 m. lapkricio 14 d. savaitrašcio „Veidas“ redakcija atsipraše skaitytoju ir išspausdino šios klaidos atitaisyma: „Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie neva 6 mln. nu˛udytu ˛ydu“. Pareiškejo teigimu, šiame sakinyje ˛ydu tautos genocidu jis ne nebande abejoti, nes tai visuotinai pripa˛intas istorinis faktas, jis šiuo teiginiu tik sieke pasakyti, kad istoriniuose šaltiniuose nera aiškiai ivardintas II-ojo pasaulinio karo metais nu˛udytu ˛ydu skaicius, kadangi skirtinguose šaltiniuose jis buvo nurodomas skirtingai, t. y. nuo 9 mln. iki 1,1 mln. Taigi, anot pareiškejo, jis straipsnyje išdestytu teiginiu norejo pasakyti, kad Niurnbergo proceso metu buvo kalbama apie 6 mln., nors jokiu ši skaiciu patvirtinanciu dokumentu proceso metu pateikta nebuvo. Be to, straipsnis buvo redaguotas savaitrašcio „Veidas“ redakcijoje, tad, pasak pareiškejo, visuomenes informavimo priemone nebutu spausdinusi visuomenes informavimo principus pa˛eid˛ianciu teiginiu. Pa˛ymejo, kad pirmini straipsnio varianta sudare 50 tukst. ˛enklu, taciau leidinyje galejo buti spausdinamas tekstas tik iki 9 tukst. ˛enklu, todel pareiškejas trumpino pirmini straipsnio varianta, del ko galejo nukenteti tam tikru straipsnio teiginiu išsamumas.

Pareiškejas atkreipe demesi i tai, kad jis turi humanitariniu mokslu (istorijos) daktaro laipsni, yra knygu apie lietuviu policija II-ojo pasaulinio karo metais autorius bei kitu istoriniu knygu bendraautoris, nuo 1967 m. mokslo ir mokslo populiarinimo leidiniuose yra paskelbes daugybe straipsniu temomis, susijusiomis su II-uoju pasauliniu karu, nacizmo nusikaltimais, tame tarpe ir ˛ydu tautos holokaustu. Tad pareiškejo manymu, atsakovas igyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas nesilaike nepiktnaud˛iavimo savo teisemis, protingumo, sa˛iningumo ir teisingumo principu.

Be kita ko, pareiškejas nurode, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo

5 str. darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja šis istatymas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str. 3 d., jei iš darbo atleid˛iama be teiseto pagrindo ar pa˛eid˛iant istatymu nustatyta tvarka, teismas gra˛ina darbuotoja i darba, priteisia vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos. Tad pareiškejo teigimu, jo atleidimas iš u˛imamu pareigu buvo neteisetas, todel jis turi buti gra˛intas i valstybes tarnyba bei jam priteistas vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika.

Atsakove Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija (toliau – ir atsakove) atsiliepime (b. l. 39-41) i pareiškejo P. S. skunda praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

Nurode, jog Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. nustatyta galimybe valstybes tarnautojui nutraukti valstybes tarnybos teisinius santykius atsistatydinus savo noru. Nutraukiant valstybes tarnybos teisinius santykius nurodytu pagrindu lemiama vaidmeni turi valstybes tarnautojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra valstybes tarnautojo prašymas. Istatymai, t. y. Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymas bei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, taikomas valstybes tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 5 str. nurodytais pagrindais, išsamiai nereglamentuoja darbuotojo prašymo turinio, taciau, atsakoves teigimu, iš esamu nuostatu (prašymas pateikiamas raštu, jame turi buti ispejimas apie valstybes tarnautojo (darbuotojo) pareikšta valia nutraukti tarnybos (darbo) teisinius santykius, nustatyti minimalus darbdavio ispejimo terminai) akivaizdu, kad jame turi buti nurodyta valstybes tarnautojo pageidaujama atleidimo iš valstybes tarnybos data. Pasak atsakoves, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta yra pa˛ymejes, kad istaigos vadovo pareiga yra priimti tinkamai iforminta darbuotojo prašyma del darbo sutarties nutraukimo, kuriame turi buti nurodyta tiek prašymo surašymo, tiek pageidaujama atleidimo iš darbo data.

Anot atsakoves, atsi˛velgiant i teismine praktika, darbdaviui iregistravus prašyma del atleidimo iš tarnybos (darbo) be pageidaujamos atleidimo datos, irodinejimo našta apie pareiškejo valia, atitinkancia Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. turini del atsistatydinimo savo noru, tenka darbdaviui, todel pareiškejas buvo pagristai paprašytas pateikti tinkama prašyma del atleidimo. Atsakoves teigimu, pagristas prašymas del tinkamo prašymo del atleidimo pateikimo negali buti traktuojamas kaip irodantis pareiškejo valios nebuvimo fakta.

Taip pat nurode, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. itvirtinta valstybes tarnautojo teise atsistatydinti savo noru suponuoja darbdavio pareiga iforminti atleidima bei atsiskaityti su atleid˛iamu valstybes tarnautoju. Pa˛ymejo, kad istatymuose nustatyti minimalus darbdavio ispejimo terminai, kuriu paskirtis – leisti darbdaviui surasti kita darbuotoja, u˛tikrinti darbo proceso nepertraukiamuma, todel, pasak atsakoves, tokie ispejimo terminai nustatyti butent darbdavio naudai. Atsakove konstatuoja, kad galiojantys istatymai nedraud˛ia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti jo naudai nustatyto ispejimo termino ir sutikti su valstybes tarnautojo prašymu nutraukti tarnybos teisinius santykius nepraejus istatyme numatytam ispejimo terminui. Pa˛ymejo, jog valstybes tarnautojui pareiškus savo valia del atsistatydinimo ir darbdaviui sutikus su tarnautojo pageidaujama atleidimo data, darbdaviui atsiranda pareiga iforminti tarnautojo atleidima butent nuo prašyme nurodytos datos, nes tokios pareigos nevykdymas gali buti gincijamas reikalavimu del ipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Todel, pasak atsakoves, vidaus reikalu ministro isakymas del pareiškejo atleidimo iš valstybes tarnybos nuo pareiškejo prašyme del atleidimo nurodytos datos (taip pat ir pareiškejo atleidimas iš tarnybos nuo jo prašyme del atleidimo nurodytos dienos) negali buti vertinamas kaip neteisetas ir neatitinkantis galiojanciu teises aktu reikalavimu.

Pa˛ymejo, kad pagal LR ABTI 23 str. 2 d. 6 p. šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grind˛ia savo reikalavimus, taciau, atsakoves teigimu, pareiškejas skunde nurodytas aplinkybes, kad jis prašyma del atleidimo paraše, nes taip jam liepe vidaus reikalu ministras 2010 m. lapkricio 25 d. per judvieju rytini pokalbi, pagrind˛ianciu irodymu teismui nepateike. Todel atsakove konstatuoja, kad pareiškejo išdestytos aplinkybes del vidaus reikalu ministro paliepimo del pareiškejo atsistatydinimo yra nepagristos, tad, anot atsakoves, jomis gristi pareiškejo reikalavimai neteiseti ir netenkintini.

Atkreipe demesi, kad pareiškejas, prašydamas atleisti ji iš darbo nurodydamas konkrecia atleidimo data, kuri yra trumpesne nei istatymo nustatytas terminas, per kuri galima toki prašyma atšaukti, pats savo veiksmais u˛kirto sau kelia igyvendinti istatymo jam suteikta teise. Igyvendinus pareiškejo prašyma jo paties nurodyta data, jo pareiškimo del prašymo del atleidimo atšaukimo patenkinimas pasidare nebeimanomas, todel, pasak atsakoves, pareiškejo teiginiai del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 4 d. nuostatu panaudojimo prieš ji neatitinka tikroves.

I pareiškejo teigini, jog nebuvo jo valios del atsistatydinimo, grisdamas ji pareiškimu del prašymo del atleidimo atšaukimo, atsakove nurode, jog pareiškejo nurodytame pareiškime jis prašo leisti jam dirbti iki 2010 m. gruod˛io 29 d., o tai, anot atsakoves, liudija ne valios del atsistatydinimo nebuvima, o nora pakeisti atsistatydinimo data.

Teismo posed˛io metu pareiškejas P. S. praše patenkinti skunda jame nurodytais argumentais (b. l. 77-85, 117-123). Papildomai paaiškino, kad po vidaus reikalu ministro paliepimo parašyti pareiškima – prašyma del išejimo iš valstybes tarnybos, jis negalvodamas kompiuteriu paraše prašyma atleisti iš valstybes tarnybos. Skyriaus vedejas pavizavo pareiškima – prašyma ir direktorius ji nusineše. Po ma˛daug 20 min. direktorius gri˛o ir liepe prašyme irašyti konkrecia data, t. y. 2010 m. lapkricio 25 d., todel jis taip ir padare. Pareiškejo teigimu, po kurio laiko, t. y. apie 10 val. ryto, ji iškviete Personalo skyriaus direktore, paeme iš jo valstybes tarnautojo pa˛ymejima ir supa˛indino su isakymu, kuriuo pareiškejas buvo atleistas iš valstybes tarnybos ta pacia diena. Pasitares su kitais darbuotojais, viska apmastes ta pacia diena po pietu i Bendrojo departamento raštine padave antra pareiškima del prašymo atleisti iš valstybes tarnybos atšaukimo, kuriame praše leisti dirbti bent iki 2010 m.

gruod˛io 29 d., kadangi tada sukako lygiai 62 m. ir 6 men., kai pareiškejas igijo teise i pensija, taip pat, kad galetu perduoti visus darbo dokumentus.

Taip pat paaiškino, jog straipsnyje ˛odeli „neva“ supainiojo savaitrašcio „Veidas“ redakcija, kuri po to tai paneige ir savo leidinyje atspausdino pataisyma. Pareiškejo teigimu, jis tikrai neneigia ir niekada neneige holokausto.

Teismo posed˛io metu pareiškejo P. S. atstove advokate Ruta Andriuleviciute praše patenkinti skunda jame nurodytais argumentais (b. l. 77-85, 117-123). Papildomai paaiškino, kad nebuvo tikrosios pareiškejo valios, rašant prašyma del atleidimo iš tarnybos, tai patvirtina pareiškejo sekantys veiksmai. Tai, kad isakymas del atleidimo iš tarnybos buvo pasirašytas ir pareiškejas supa˛indintas ta pacia diena apie 10-11 val. patvirtina aplinkybe, kad pareiškejui buvo duotas nurodymas rašyti pareiškima. Pareiškejui pokalbis su ministru ir jo pateikta informacija buvo netiketa, todel jis negalejo taip greitai susivokti situacijoje. Kadangi iniciatyva buvo kito asmens, t. y. buvo padarytas neleistinas poveikis, o ne paties pareiškejo valia, tai atleidimas neteisetas. Straipsnyje buvo išsakyta istoriko nuomone, taciau jis neneige holokausto. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi straipsnis neskirtas holokaustui.

Teismo posed˛io metu atsakoves Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstove Irina Urbone praše skunda atmesti atsiliepime išdestytais motyvais (b. l. 77-85). Papildomai paaiškino, kad personalo klausimus Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijoje tvarko Personalo departamentas, todel Bendrojo departamento direktorius neturejo ir negalejo ˛inoti, kad tas pareiškimas, kuri paraše pareiškejas, neatitinka teises aktu reikalavimu. Nustatyta tvarka pareiškejo prašymas buvo pateiktas Personalo departamentui, kuris turi parengti atitinkama teises akta ir pateikti ministrui, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatyma turi teise priimti ir atleisti istaigoje tarnaujancius valstybes tarnautojus. Personalo departamentas, gaves prašyma, pastebejo, jog jis neatitinka teises aktu reikalavimu, t. y. nenurodyta data, nuo kurios pareiškejas prašo atleisti ji iš tarnybos, todel prašymas buvo jam gra˛intas su prašymu nurodyti konkrecia diena, kuria jis nori buti atleistas iš tarnybos. Gavus prašyma atleisti pareiškeja nuo 2010 m. lapkricio 25 d., vidaus reikalu ministras nusprende ta prašyma tenkinti, kadangi neturejo prie˛asties jo netenkinti. Kadangi šalys pasieke susitarima, t. y. viena praše atleisti, kita – sutiko atleisti, Personalo departamentas privalejo parengti atitinkama dokumenta ir vidaus reikalu ministras prieme atitinkama isakyma del pareiškejo atleidimo iš valstybes tarnybos. Pareiškejo prašymas del atleidimo atšaukimo buvo iteiktas darbo dienos pabaigoje, be to, jame prašoma ne atšaukti atleidima, o atleisti nuo kitos dienos. Taciau pareiškejui jau apie 10 val. buvo ˛inomas faktas, kad yra priimtas isakymas del jo atleidimo. Kadangi istatymas jau buvo priimtas, teisinis ivykis jau ivykes, tad ji panaikinti nebuvo teisinio pagrindo, nes buvo išreikšta pareiškejo valia ir ta valia buvo igyvendinta.

Teismo posed˛io metu atsakoves Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstove Dovile Gotceitaite praše skunda atmesti atsiliepime išdestytais motyvais (b. l. 117-123). Papildomai paaiškino, kad pareiškejas atleistas jo paties prašymu. Iki 2010 m. lapkricio 25 d. 11 val., kol nebuvo priimtas isakymas del atleidimo, pareiškejas galejo pakeisti savo valia. Be to, pareiškime del prašymo atleisti iš tarnybos atšaukimo pareiškejas tik pakeite atleidimo data.

Teismo posed˛io metu liudytoju apklaustas R. P. (Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministras) papasakojo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija gavo elektronini laiška, kuriame nurodyta, kad pareiškejas straipsnyje savaitraštyje „Veidas“ neige holokausta, iš daugybes Europos Sajungos valstybiu ambasadoriu Lietuvoje, ji taip pat gavo ir Lietuvos Respublikos u˛sienio reikalu ministerija bei Ministro Pirmininko tarnyba (b. l. 77-85). Laiške buvo konkreciai minimas P. S., todel buvo duotas pavedimas sekretorei pakviesti ji ir tiesiogini jo vadova – Bendrojo departamento direktoriu A. G. Pokalbis truko ma˛daug minute – buvo informuota apie gauta elektronini laiška, jo turini, bei kad tai yra pakankamai rimti kaltinimai, todel P. S. buvo

pasiulyta pagalvoti, ar tokia jo veikla atitinka valstybes tarnautojo etika. R. P. manymu, 2010 m. gruod˛io 6 d. straipsnio paneigimas nebuvo

rimtas, kadangi tekstas jau buvo parašytas ir nebuvo tinkama apeliuoti i neteisingus vertimus. P. S. nebuvo siulyta išeiti iš darbo, tik pasakyta, kad pagalvotu, ar jis gali dirbti. Isakymas del atleidimo buvo labai greitai pasirašytas, nes reikejo išvykti i Marijampole. Apie kita pareiškima R. P. su˛inojo pirmadieni atvykes i darba, bet pirmasis prašymas jau buvo patenkintas ir pasirašytas isakymas.

Teismo posed˛io metu liudytoju apklaustas A. G. (Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktorius) papasakojo, kad 2010 m. lapkricio 25 d. ryte jis su P. S. buvo pakviesti vidaus reikalu ministro R. P., kuris paaiškino, kad buvo gautas u˛sienio šaliu ambasadoriu elektroninis laiškas del P. S. straipsnio, paskelbto savaitraštyje „Veidas“ 2010 m. lapkricio 8 d. (b. l. 77-85). Ministras išreiške nusistebejima ir konstatavo fakta, kad u˛sienio šaliu ambasadoriai paraše rašta del P. S. straipsnyje išdestytu teiginiu, kurie, ministro nuomone, niekaip nesuderinami su valstybes tarnautojo tarnybines etikos taisyklemis. A. G. teigimu, jis po pokalbio su ministru paklause P. S., ka jis galvoja daryti, o jis atsake, kad rašys pareiškima. P. S. parašyta pareiškima parode Personalo departamentui, taciau Personalo departamento direktore pasake, kad pareiškime turi buti nurodyta data, nuo kada prašo atleisti. Nunešus pareiškima atgal P. S., jis dvejojo, ar rašyti kita prašyma, maste apie 1 val., taciau jokio spaudimo daroma nebuvo. Nuo rytinio pokalbio su vidaus reikalu ministru iki isakymo del P.

S. atleidimo iš pareigu priemimo praejo apie 3 val.

Be to, A. G. paaiškino, kad darbuotoja 2010 m. lapkricio 25 d. apie

15 val. 45 min. ji informavo, jog P. S. pateike trecia prašyma del rytinio prašymo atšaukimo, taciau pastarasis negalejo buti iteiktas Ministerijos vadovybei, kadangi, vidaus reikalu ministras buvo išvykes i Marijampole, o penktadieni jis buvo išvykes i komandiruote pajuryje, todel vadovybei tas prašymas buvo iteiktas tik 2010 m. lapkricio 28 d. arba 29 d. Taip pat A. G. paaiškino, jog gaves treciaji pareiškima ejo i Personalo departamenta ir bande pasiaiškinti, kas galetu kompetentingai išspresti ta klausima, taciau nei Personalo departamento direktore, nei kancleris, nei tiesioginis vadovas tokio klausimo išspresti negalejo, kadangi tai ministro kompetencijos klausimas.

Teismo posed˛io metu liudytoju apklaustas G. S. (savaitrašcio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius) papasakojo, kad P. S. straipsnis buvo gautas elektroniniu paštu, taciau jis buvo per ilgas, nes telpa tik 9 tukst. ˛enklu, o buvo parašyta 12 tukst. (b. l. 117-123) Iš straipsnio buvo matomos tam tikros nuostatos, taciau tekstas nebuvo keiciamas. Kilo didelis susidomejimas straipsniu, kadangi autorius suabejojo tam tikromis tiesomis. Buvo pastebeta, jog vienoje straipsnio vietoje ˛odis „neva“ buvo ne toje vietoje, todel veliau buvo padaryti pataisymai. P. S. yra rašes keleta straipsniu, taciau jis neneige holokausto. Straipsnio paneigimas u˛truko, kadangi jis sukele reakcija tik tuomet, kai buvo patalpintas internete.

Skundas atmetamas.

Gincas byloje kilo del Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakymo Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“ teisetumo ir pagristumo. Pareiškejas teigia, kad jis buvo priverstas rašyti

prašyma del atleidimo iš pareigu, nes taip jam nurode vidaus reikalu ministras R. P., išsikvietes ji 2010 m. lapkricio 25 d. ryta del  savaitraštyje

„Veidas“ (2010 m. lapkricio 8 d. Nr. 45) atspausdintame pareiškejo straipsnyje „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ išsakytu teiginiu, kurie paseja dvejones del vykdyto ˛ydu tautos genocido, todel pareiškejui buvo daromas psichologinis spaudimas ir pareiškimas del atleidimo savo noru nuo 2010 m. lapkricio 25 d. neatspindi jo tikrosios valios. Â

Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkricio 8 d. savaitraštyje „Veidas“ Nr. 45 buvo publikuotas P. S. straipsnis „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ (b. l. 56-57). Straipsnis patalpintas internete 2010 m. lapkricio 14 d. (b. l. 22-26).

2010 m. lapkricio 24 d. u˛sienio šaliu – Jungtines Karalystes, Estijos, Suomijos, Prancuzijos, Nyderlandu, Norvegijos ir Švedijos ambasadoriai atsiunte Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministrui elektronini laiška del P. S. straipsnio apie Niurnbergo teismo procesa, publikuoto savaitraštyje „Veidas“, kuriame prašoma, jog šis klausimas sulauktu asmeninio vidaus reikalu ministro demesio bei, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybe atsiribotu nuo P. S. pa˛iuru, kurie, ambasadoriu teigimu, prilygsta Holokausto neigimui, taip pat imtis tinkamu veiksmu (b. l. 107-112). 2010 m. lapkricio 26 d. Lenkijos Respublikos ambasadorius išsiunte savaitrašcio „Veidas“ vyriausiajam redaktoriui bei Lietuvos

Respublikos vidaus reikalu ministrui laiška, kuriame pasipiktino del kai kuriu P. S. išsakytu teiginiu straipsnyje „Niurnbergo karo

nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ (b. l. 71-73).

2010 m. gruod˛io 6 d. savaitraštyje „Veidas“ Nr. 49 buvo išspausdintas klaidos atitaisymas P. S. straipsnyje „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas – did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ išspausdintame sakinyje „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie 6 mln. neva nu˛udytu ˛ydu,...“ kuriame isivele, redakcijos teigimu, apmaudi klaida (b. l. 58-59). Nurode, jog šis sakinys turetu skambeti taip: „...Niurnbergo procese teisini pagrinda igavo legenda apie nu˛udytu ˛ydu skaiciu – neva 6 mln.“ Buvo atsiprašyta visu, kuriuos šis sakinys i˛eide.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuraturos 2011 m. vasario 11 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baud˛iamojoje byloje Nr. 01-2-00198-10 del galimo viešo tarptautinio teismo pripa˛into genocido nusikaltimo neigimo ar

šiurkštaus menkinimo i˛eid˛ianciu budu „Veidas“ ˛urnale publikuotame P. S. straipsnyje „Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas –

did˛iausias juridinis farsas istorijoje“ nesant veikos, turincios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 1702 str.

1 d., po˛ymiu (b. l. 95-102).

2010 m. lapkricio 25 d. pareiškejas pateike prašyma Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministrui „Del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu“, kuriame praše atleisti ji iš vyresniojo specialisto pareigu, nenurodydamas atleidimo datos (b. l. 8). Prašymas vizuotas 2010 m. lapkricio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento direktoriaus A.

G. bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vedejo S. B.

2010 m. lapkricio 25 d. pareiškejas pateike prašyma Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministrui „Del atleidimo iš valstybes tarnautojo pareigu“, kuriame praše atleisti ji iš vyresniojo specialisto pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d. (b. l. 43). Prašyma Personalo departamentas gavo 2010 m. lapkricio 25 d., vidaus reikalu ministras pavede ruošti isakyma.

2010 m. lapkricio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“ P.

S. nuo 2010 m. lapkricio 25 d. atleistas iš Vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p.  (b. l. 7, 42). Šis isakymas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrajame departamente u˛registruotas 2010 m. lapkricio

25 d. 10 val. 54 min. (b. l. 65). Su pastaruoju pareiškejas iš karto buvo supa˛indintas pasirašytinai (b. l. 45, 77-85). Atsiskaitymo kortele u˛pildyta 2010 m. lapkricio 25 d. (b. l. 64).

Ta pacia diena, t. y. 2010 m. lapkricio 25 d. pareiškejas, ˛inodamas apie priimta isakyma Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“, pateike Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministrui pareiškima, kuriuo atšauke savo 2010 m. lapkricio 25 d. prašyma atleisti ji iš vyresniojo specialisto pareigu nuo 2010 m. lapkricio 25 d., nurodydamas, kad prašyma paraše spaud˛iamas ir budamas streso busenoje; praše leisti jam dirbti iki 2010 m. gruod˛io 29 d. (b. l. 9, 44). Pareiškejo pareiškimas del prašymo atleisti iš pareigu atšaukimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Bendrojo departamento Raštvedybos ir gyventoju priemimo skyriuje gautas 2010 m. lapkricio 25 d. 16 val. 20 min.; Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministras u˛dejo rezoliucija ant pareiškejo pareiškimo 2010 m. lapkricio 29 d. (b. l. 68-69). Atsakymai parengti 2010 m. lapkricio 29 d. (b. l. 44).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija 2010 m. gruod˛io 9 d. raštu Nr. 1D-9127-(2) „Del informacijos pateikimo“ pareiškejui atsake, kad 2010 m. lapkricio 25 d. pareiškimas del prašymo atleisti iš pareigu atšaukimo netenkintinas, kadangi P. S. 2010 m. lapkricio 25 d. prašymas del atleidimo iš pareigu buvo patenkintas ir sprendimas del jo atleidimo jau priimtas bei igyvendintas (b. l. 10, 45).

Taigi, kaip matyti, pareiškejas iš tarnybos atleistas pagal Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 44 str. 1 d. 1 p. – kai valstybes tarnautojas atsistatydina savo noru. To paties straipsnio 4 dalis nustato: „ketinantis atsistatydinti savo noru valstybes tarnautojas privalo apie atsistatydinima ispeti ji i pareigas priemusi asmeni ne veliau kaip prieš 14 kalendoriniu dienu. Valstybes tarnautoja i pareigas priemusio asmens sutikimu valstybes tarnautojas gali buti atleistas ir anksciau. Valstybes tarnautojas atšaukti prašyma del atsistatydinimo savo noru turi teise ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

Po to jis gali atšaukti prašyma tik ji i pareigas priemusio asmens sutikimu.“ Bendra šioje normoje itvirtinta taisykle – kad apie ketinima atsistatydinti valstybes tarnautojas privalo pranešti ji i pareigas priemusiam asmeniui prieš 14 kalendoriniu dienu. Praejus šiam laikotarpiui valstybes tarnautojas gali nebevykdyti savo pareigu, o atitinkamus igalinimus turintis asmuo privalo toki valstybes tarnautoja atleisti iš pareigu. Ši taisykle nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybes institucijos interesu apsauga: tam, kad nesutriktu institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypac susijusios su kitu pilieciu teisiu realizavimu, nustatytas 14 kalendoriniu dienu laikas, per kuri galima pasirengti busimam atleidimui, surasti nauja darbuotoja ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darba.

Tuo paciu valstybes tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksciau istatyme nurodyto laiko, o taip pat gales realizuoti istatymu leidejo suteikta galimybe pakeisti savo nuomone ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo prašymo pateikimo atšaukti ši prašyma. Valstybes tarnautojui pageidaujant ir valstybes institucijos igalintam atstovui sutinkant valstybes tarnautojas gali buti atleistas iš pareigu ir anksciau, nelaukiant 14 dienu termino pabaigos. Tokiam atleidimui butina abieju šaliu suderinta valia: valstybes tarnautojas negali reikalauti, kad butu atleistas anksciau, jei su tuo nesutinka ji i pareigas priemes asmuo, o šis negali valstybes tarnautojo atleisti anksciau mineto termino savo iniciatyva, nesant valstybes tarnautojo pageidavimo.

Tokiu atveju (atleid˛iant anksciau nei po 14 dienu) valstybes tarnautojui teise atšaukti savo atsistatydinimo pareiškima išlieka tik tokiu atveju, jei yra galimybe ja realizuoti iki valstybes tarnybos santykiu nutraukimo. Valstybes tarnautoja i pareigas priemes asmuo turi teise patenkinti atsistatydinimo pareiškima nuo jame nurodytos datos ir tuo atveju, kai laikotarpis tarp pareiškimo padavimo dienos ir jame nurodytos pageidaujamos atleidimo datos yra ma˛esnis negu 3 dienos. Taciau valstybes tarnautoja i pareigas priemusiam asmeniui šia teise pasinaudojus ir patenkinus tarnautojo prašyma nuo jame nurodytos datos, tai yra po to, kai tarnybos santykiai jau nutruko, tarnautojas savo pareiškimo atšaukti nebegali.

Išreikšdamas valia tarnybos santykius nutraukti anksciau nei po 3 darbo dienu nuo prašymo padavimo, valstybes tarnautojas visiškai ar iš dalies atsisako savo teises per 3 darbo dienas atšaukti prašyma del atsistatydinimo savo noru. Analogiškai tokius santykius reglamentuojancios normos aiškintos ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. rugsejo 13 d. nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-417 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr.A10-1045/2004.

Nors šiose nutartyse vienu atveju analizuojamos Darbo sutarties, kitu - Vidaus tarnybos statuto normos, taciau šiuose teises aktuose nustatytas darbo (tarnybos) santykiu nutraukimo darbuotojo (statutinio valstybes tarnautojo) pareiškimu reglamentavimas iš esmes sutampa su nustatytuoju šioje byloje taikytinu Lietuvos Respublikos Valstybes tarnybos istatymo 44 str. 4 p. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-248-706-07, 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-438-842-07).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A-143-424-11 taip pat pa˛ymejo, kad „<...> nei aptariamose Valstybes tarnybos istatymo nuostatose, nei kitose šio istatymo normose nera kalbama apie valstybes tarnautojo atsistatydinimo prie˛astis ir ju reikšme, sprend˛iant valstybes tarnautojo atsistatydinimo savo noru klausima. Tai, viena vertus, reiškia, kad norintis atsistatydinti asmuo nera saistomas nei butinumo nurodyti tokio savo apsisprendimo prie˛astis, nei jas pateisinti arba pagristi. Kita vertus, tai reiškia, kad kitas nurodytu tarnybiniu santykiu dalyvis (atsakovas) taip pat nera saistomas kitu, negu pareikšto noro atsistatydinti, aplinkybiu, t. y. jis neturi kitokio, negu aptariamose teises normose jam nustatyto, elgesio modelio varianto“.

Sprend˛iant klausima nagrinejamoje administracineje byloje, butina laikytis teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu administracinese bylose Nr. A-248-706-07, Nr. A-438-842-07, A-143-424-11, kurios yra iš esmes panašios su nagrinejama byla. Tai yra butina vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismu istatymo 33 str. 4 d., kurioje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina.

Nagrinejamu atveju pareiškejo 2010 m. lapkricio 25 d. prašyme nurodyta, kad jis pageidauja buti atleistas nuo 2010 m. lapkricio 25 d. Atsakove sutiko su tokia atleidimo data ir 2010 m. lapkricio 25 d. isakymu Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“ atleido pareiškeja iš pareigu nuo jo prašyme nurodytos datos. Tokiu budu, pareiškejas, išreikšdamas pageidavima nutraukti tarnybos santykius nuo prašymo padavimo dienos, atsisake savo teises atšaukti paduota prašyma, o atsakovas, netenkindamas pareiškejo atsistatydinimo pareiškimo atšaukimo, teises aktu nepa˛eide, nes tarnybos santykiai jau buvo nutruke.

Pareiškejas taip pat nurodo, kad prašymas del atsistatydinimo neatitiko jo tikrosios valios, ši prašyma jis pasiraše vidaus reikalu ministro bei tiesioginio viršininko spaudimo itakoje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija gavo elektronini laiška, kuriame nurodyta, kad pareiškejas straipsnyje savaitraštyje „Veidas“ neige holokausta, iš daugybes Europos Sajungos valstybiu ambasadoriu Lietuvoje, ji taip pat gavo ir Lietuvos Respublikos u˛sienio reikalu ministerija bei Ministro Pirmininko tarnyba (b. l. 77-85). Laiške buvo konkreciai minimas P. S., todel vidaus reikalu ministras išsikviete pareiškeja bei jo tiesiogini vadova – Bendrojo departamento direktoriu A. G.. Ministras informavo pareiškeja apie gauta elektronini laiška, jo turini, bei kad tai yra pakankamai rimti kaltinimai, todel P. S. buvo pasiulyta pagalvoti, ar tokia jo veikla atitinka valstybes tarnautojo etika (b. l. 77-85). Kitokio pobud˛io spaudimo, galejusio itakoti pareiškejo valia laisvai apsispresti del prašymo atleisti iš u˛imamu pareigu pateikimo, byloje nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posed˛iu metu apklaustu liudytoju parodymais. Be to, kaip matyti iš velesnio 2010 m. lapkricio 25 d. pareiškejo pateikto pareiškimo del atleidimo iš tarnybos pareiškejas nepakeite savo valios del atleidimo, o tik pakeite atleidimo data.

Teismas sutinka, jog pareiškejas galejo buti paveiktas streso faktoriaus po kritiško jo at˛vilgiu pokalbio su vidaus reikalu ministru, po išsakytos kritikos pareiškejas galbut elgesi skubotai ir neapsvarste galimu atsistatydinimo pasekmiu, taciau asmeniniu savybiu ar streso faktoriaus itaka vienokio ar kitokio sprendimo priemimui nereiškia, kad pareiškejui buvo daroma psichologine prievarta. Teismo vertinimu, nera pagrindo pripa˛inti, kad pareiškejo apsisprendimas atsistatydinti nebuvo jo laisvos valios išraiška.

Atsi˛velgiant i išdestyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakymas Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“ yra teisetas ir pagristas, todel pareiškejo skundas atmetamas kaip nepagristas.Â

Atmetus skunda yra netenkinamas ir pareiškejo prašymas del bylinejimosi išlaidu priteisimo (LR ABTI 44 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ˛ i a :

pareiškejo P. S. skunda del Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2010 m. lapkricio 25 d. isakymo Nr. 1TE-334 „Del P. S. atleidimo iš pareigu“ panaikinimo atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skunda paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Teiseja                                                                                                                       Â

Milda Vainiene