fdfaee5c-e5eb-441c-bc72-2c90adbeea0d · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-205-654/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00441-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gegužės 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. K. apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2018 m. sausio 16 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas, n u s t a t ė: Priimtų sprendimų esmė 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.

Nustatyta, kad R. K., 2017 m. gruodžio 26 d., 13.04 val., Vilniuje, VirÅ¡upio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , vairavo automobilį „Audi A6 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,58 prom.) girtumo laipsnis. 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino R. K. skundo dėl 2018 m. sausio 16 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nežymus neblaivumo normos virÅ¡ijimas nesudaro pagrindo Å¡velninti pažeidėjo teisinę padėtį.

Tai, kad dėl R. K. veiksmų neatsirado jokių neigiamų pasekmių, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jo teisinę padėtį. Vairuotojo veiksmų pavojingumas netampa mažesnės dėl to, kad buvo išvengta rimtesnių padarinių. Teismas konstatavo, kad Institucija įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir R. K. buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Taip pat teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, galėjo būti pritaikytas švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio administracinės nuobaudos arba švelnesnės administracinio poveikio priemonės negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje skyrimas.

Apeliacinio skundo argumentai R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei neatimti teisės vairuoti transporto priemonę arba atimti Å¡iÄ teisę mažesniam terminui nei paskirta Institucijos nutarimu bei pirmosios instancijos teismo nutartimi.Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pateikė gana formalius motyvus, todėl liko neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, teismas kiekvienÄ aplinkybę vertino atskirai, o ne pateiktų teigiamų duomenų visumÄ . Vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes atsietai jos nesukurtų pagrindo administracinės atsakomybės Å¡velninimui, tačiau jų kompleksiÅ¡kas vertinimas sudaro pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Be to, teismas nepasisakė dėl skunde paminėtos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminÄ .Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė yra tokia sudėtinga, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam bÅ«tų neadekvati administracinio poveikio priemonė. R. K. pateikė dokumentus patvirtinančius, kad serga II tipo cukriniu diabetu. Dėl Å¡ios ligos jis dar nėra netekęs darbingumo, tačiau Å¡i liga sukelia daug varginančių pojūčių, kurių vairuojant automobilį buvo galima iÅ¡vengti.

Dėl ligos paveikti kojų sÄ nariai, ko pasėkoje jis negali vaikščioti ilgų atstumų. Å iuo metu, kai yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones, suintensyvėjo sÄ narių skausmai. Specialios teisės neturėjimas cukriniu diabetu sergančiam pareiÅ¡kėjui sukelia daug sunkesnes pasekmes, negu sveikam žmogui, tačiau apylinkės teismas tai laikė visiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybe bei apribojo asmens teises labiau nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.Apylinkės teismas nepakankamai dėmesingai įvertino pareiÅ¡kėjo, kaip vairuotojo, charakteristikÄ .

Teismas nelaikė reikÅ¡mingu, kad per 33 vairavimo metus pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo padaręs analogiÅ¡ko ar kito grubaus pažeidimo. Jo padaryti smulkÅ«s KET pažeidimai taip pat nėra sistemingi. Tai parodo, kad jo padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobÅ«džio. Teismas neatsižvelgė į R. K. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis automobilio vairuoti neblaivus neketino, o nusižengimÄ padarė netyčia, kai neteisingai įvertino savo galimybę vairuoti. Alkoholį vartojo nusižengimo iÅ¡vakarėse, o kitÄ dienÄ sėsdamasis už vairo jautėsi blaivus, todėl nesuvokė, kad daro nusižengimÄ .

Teismas konstatavo, kad R. K. nusižengimÄ padarė tyčia, tačiau nustatytas promilių kiekis, pirminis paaiÅ¡kinimas, 33 metų stažas ir analogiÅ¡kų KET pažeidimų nepadarymas pagrindžia, jog automobilį pareiÅ¡kėjas vairavo netyčia.Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas padarė grubų nusižengimÄ , tačiau teismų praktikoje tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams, padariusiems grubius nusižengimus, negali bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Svarbu vertinti konkrečiais veikos pavojingumo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę. Skundžiamoje nutartyje aplinkybės, kad nustatytas nedidelis promilių kiekis, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepažeisti kiti KET reikalavimai buvo vertinamos kaip neturinčios jokios reikÅ¡mės nuobaudos individualizavimui. Teismų praktikoje Å¡ios aplinkybės vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis ir susiejamos į duomenų visumÄ , sudarančiÄ pagrindÄ taikyti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę.Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas įgalina iÅ¡skirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Apeliantas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, visas paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, nebuvo teistas, jo atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas, yra vedęs, dirbantis.Netekus teisių neturės galimybių atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, į kitas pareigybes negali bÅ«ti perkeltas, todėl Å¡iuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo. Kadangi serga lėtine liga, yra 56 metų amžiaus ir 12 metų dirbo tÄ patį darbÄ , jo galimybė susirasti kitÄ darbÄ yra labai komplikuota.

PareiÅ¡kėjo sutuoktinė automobilio nevairuoja. Jis rÅ«pinasi uoÅ¡viais V. P. ir B. P., kurie gyvena Anykščiuose. Jie yra senyvo amžiaus ir turi specialių poreikių. Abiem artimiesiems reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, medikų konsultacijos. Juos lankydavo kiekvienÄ savaitgalį, esant poreikiui nuveždavo į gydymo įstaigas. Netekus teisės vairuoti artimųjų priežiÅ«ra buvo apsunkinta. Nors apylinkės teismas nurodė, kad skiriant nuobaudÄ bÅ«tina vadovautis teisingumo ir protingumo principais, tačiau Å¡ioje byloje jais nebuvo vadovautasi, nes 12 mėnesių teisių vairuoti transporto priemones atėmimas neatitinka vieÅ¡ojo intereso poreikių ir pareiÅ¡kėjo teisių pusiausvyros.Skunde apylinkės teismui apeliantas nurodė Å¡ios bylos aplinkybes atitinkančios teismų praktikos pavyzdžius dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo.

Skunde apygardos teismui šie teismų sprendimai taip pat yra įvardijami (sprendimai bylose AN2-36-337/2017, ATP-349-116/2015, AN2-341-361/2017 ir kt.). Nors apylinkės teismas aptartas aplinkybes laikė nereikšmingomis, tačiau minėtose bylose tokios pat aplinkybės buvo vertinamos pažeidėjų naudai. Taigi buvo pažeisti R. K. teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, lygiateisiškumo principai. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.

Å io konstitucinio principo turi bÅ«ti laikomasi tiek leidžiant įstatymus tiek juos taikant. Dėl paminėtos teismų praktikos apylinkės teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija nurodo, kad R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas teisėtai ir teisingai bei praÅ¡o R. K. apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamÄ 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai R.

K. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 641 straipsnį teismas (apylinkės teismas), nagrinėdamas bylÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . R. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimÄ bei praÅ¡o taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡skirtiniais ir iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Netenkindamas R. K. skundo dėl Institucijos paskirtos nuobaudos apylinkės teismas tinkamai įvertino R. K. asmenybę, nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei pagrįstai nurodė, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta.

Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumÄ , apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas R. K. paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ bei administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme, sumažinti jų dydžius ar jas panaikinti, nėra. Jų nenustatė ir skundÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti Å¡velnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobÅ«džio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigÄ , taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminÄ .

Administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali bÅ«ti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Å is reguliavimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais kiekvienoje byloje galima bÅ«tų mažinti administracinio poveikio priemonės terminÄ ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalies reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.

Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas nesutinka, jog vairuodamas automobilį neblaivus administracinį nusižengimÄ padarė tyčia. Nurodė, kad už vairo sėdo neįvertinęs savo galimybės vairuoti transporto priemonę. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia. Tai nurodė ir apylinkės teismas. Å is apelianto skundo argumentas yra daugiau buitinio, o ne teisinio pobÅ«džio, savo veiksmų pateisinimas remiantis Å¡iuo argumentu neturi teisinės reikÅ¡mės, nepaneigia įstatymo taikymo.

Vien faktas, kad R. K. sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus, neįsitikinęs savo bÅ«sena rodo, kad administracinį nusižengimÄ jis padarė tyčia. Tai patvirtina ir bylos duomenys, nes dėl padaryto nusižengimo jis prisipažino ir gailėjosi, o tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas visas bylos aplinkybes vertino atskirai ir todėl netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau Å¡ių aplinkybių vertinimas kompleksiÅ¡kai padaryto nusižengimo kontekste leistų sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

SkundÄ nagrinėjantis teismas nesutinka su Å¡iuo skundo argumentu. Teiginys, kad bylos aplinkybes įvertinus kompleksiÅ¡kai tai reikÅ¡tų kitokį rezultatÄ , yra nelogiÅ¡kas. Apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad bendra aplinkybių visumos analizė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, apylinkės teismas iÅ¡analizavo įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visus kartu. Be to, skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl ir kaip bendras (kompleksinis) bylos aplinkybių vertinimas turėtų lemti sprendimÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad nebuvo vertinta jo argumentų visumÄ , tačiau nepateikia savo visumos vertinimo.

Kaip minėta Å¡ios normos taikymas yra iÅ¡skirtinis, o nagrinėjamu atveju nėra jokių anksčiau įvardytų sÄ lygų Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . R. K. padarytas nusižengimas nėra mažareikÅ¡mis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjo paskirtÄ baudÄ , nėra teistas, jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokio pobÅ«džio nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , o anksčiau padaryti smulkÅ«s KET pažeidimai nėra sistemingi, necharakterizuoja jo iÅ¡skirtinai teigiamai. Nusižengimų ir nusikaltimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, o tai, kad teisės pažeidimus jis daro nesistemingai neapibÅ«dina jo geriau, nei jei jis teisės pažeidimus darytų sistemingai.

Taikant 34 straipsnio 5 dalies nuostatas turi bÅ«ti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. K. prisipažino padaręs nusižengimÄ ir gailėjosi. Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudÄ ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos dydį.Skunde apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo kaip vairuotojo charakteristikÄ , turimÄ vairavimo staÅ¾Ä (33 metų), analogiÅ¡kų nusižengimų nebuvimÄ , į tai, kad jo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė.

Tačiau apylinkės teismas įvertino Å¡ias aplinkybes skirdamas R. K. minimalų įstatyme numatytÄ nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminÄ . Skiriant nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę buvo įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat pažeidėjo asmenybė. R. K., vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumÄ .

Apeliantas padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimÄ Ä¯statymų leidėjas iÅ¡ anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Vien tai, kad Å¡iuo atveju buvo iÅ¡vengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Galimai sunkesnių pasekmių buvo iÅ¡vengta tik todėl, kad apeliantas buvo laiku sulaikytas ir nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo. Be to, įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimÄ , o už veiksmus.

Jei vairuodamas neblaivus R. K. bÅ«tų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Tai, kad R. K. turi ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä ir nėra padaręs analogiÅ¡kų nusižengimų, necharakterizuoja jo iÅ¡skirtinai teigiamai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad padarydamas administracinį nusižengimÄ R. K. turėjo galiojančių nuobaudų už greičio virÅ¡ijimÄ , o tai vertinama neigiamai.Teismo nuomone skundo argumentas, kad neblaivumo riba su paklaida virÅ¡yta nežymiai, nėra reikÅ¡mingas.

R. K. vairavo transporto priemonę bÅ«damas lengvo girtumo laipsnio, kai leistinÄ normÄ virÅ¡ijo beveik dvejomis deÅ¡imtosiomis promilės (leistina norma 0,4 prom., o R. K. nustatytas 0,58 prom. girtumas), tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimÄ esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimÄ esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Taigi, esant sunkesniam girtumui R. K. bÅ«tų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl Å¡ios priežasties skundo argumentas, kad R. K. girtumas tik nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ ribÄ , negali bÅ«ti laikomas pagrįstu sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Be to, įstatymų leidėjas nustatė bÅ«tent tokiÄ , o ne kitokiÄ , atsakomybės ribÄ ir jos reikia laikytis. Lengvo girtumo riba nėra labai didelė, tik 1,1 promilės – nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, o apeliantas jÄ virÅ¡ijo beveik 20 procentų.

Bandymas pažeidimÄ sumenkinančiais argumentais koreguoti nuobaudos dydį nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų nėra priimtinas ir teisingas. Ä®statymų leidėjas nustatė bÅ«tent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi bÅ«ti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos paskyrimÄ . Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais Å¡viesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau R.

K. turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – amžių, patirtį, staÅ¾Ä ir kitus – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios.Apeliantas pažymi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones jis gali netekti darbo, taip pat negali tinkamai pasirÅ«pinti senyvo amžiaus artimaisiais. Tai, kad dėl paskirtos nuobaudos netekęs teisės vairuoti apeliantas gali prarasti darbÄ bei negalės pasirÅ«pinti senyvo amžiaus bei specialių poreikių turinčiais giminaičiais, negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų bÅ«ti Å¡velninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė.

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti Å¡ios specialios teisės netekimÄ . R. K. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina vykdant darbines funkcijas bei tinkamai pasirÅ«pinti Å¡eimos nariais, Å¡ia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatÅ«s padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai bÅ«tina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes įvertino ir nurodė iÅ¡samius argumentus, kodėl jos nelaikytinos pagrindu taikyti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Papildomai teismas nurodo, kad teikdamas argumentÄ dėl negalėjimo pasirÅ«pinti senyvo amžiaus bei specialių poreikių turinčiais giminaičiais apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu jais negalės pasirÅ«pinti kiti jų giminaičiai – kiti vaikai ar anÅ«kai. Tokie argumentai labiau panaÅ¡Å«s į bandymÄ bet kokiais bÅ«dais palengvinti savo situacijÄ pateikiant teismui nepilnus duomenis bei bandant teismÄ apgauti, ir nepateikiant siekiamam sprendimui nenaudingų duomenų, bet ne teisingumo siekimui.Skunde teigiama, kad netekęs teisės vairuoti R.

K. patiria papildomų nepatogumų, nes serga lėtine liga – cukriniu diabetu. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad R. K. negalia nėra tokio mÄ sto, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bÅ«tų neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Apylinkės teismas įvertino Å¡iÄ aplinkybę ir tinkamai konstatavo, jog ji nėra iÅ¡skirtinė, kurios pagrindu pažeidėjui galėtų bÅ«ti skirta Å¡velnesnė nuobauda. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natÅ«rali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties R.

K. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo Å¡velninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. BÅ«tų neteisinga, jei padaręs nusižengimÄ asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. R. K. sirgo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau sėsdamas už vairo neblaivus neatsižvelgė į savo ligÄ ir neįvertino, kad jį nubaudus už padarytÄ nusižengimÄ bus apsunkintas jo kasdienis gyvenimas. Å ie nepatogumai turi ir prevencinę reikÅ¡mę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. IÅ¡ įstatymo formuluotės seka iÅ¡vada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis bÅ«tų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiÅ¡kų nusižengimų padarymo ateityje.

Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Be to, šis nepatogumas nėra neįveikiamas, yra daug kitokių susisiekimo būdų, kuriais R. K. gali pasinaudoti.Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos.

Priimdami sprendimus teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Pateiktuose teismų sprendimuose aptartos situacijos ir faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos bylos, tačiau teismas negali remtis vien tik skunde nurodytais teismų sprendimais, nes yra ir priešingos teismų praktikos. Kadangi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra dispozityvus ir priklauso nuo teismo vertinimo paremto vidiniu teismo įsitikinimu, egzistuoja ir kitokie teismų sprendimai analogiško pobūdžio bylose.

Pavyzdžiui Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo pažeidėjui buvo sumažintas administracinio poveikio priemonės terminas iki 6 mėnesių. Kaip ir nagrinėjamu atveju pažeidėjui buvo nustatytas panaÅ¡us girtumo laipsnis – 0,60 prom., neturėdamas teisių galėjo prarasti darbÄ , turėjo sergančiÄ motinÄ , kuria turėjo rÅ«pintis, neturėjo galiojančių nuobaudų, bet buvo baustas už greičio virÅ¡ijimÄ , pažeidėjo atžvilgiu taip pat buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau apygardos teismas nesutiko, kad tai yra reikÅ¡mingi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir apylinkės teismo sprendimÄ dėl nuobaudos suÅ¡velninimo panaikino (2017 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-380/2017). PanaÅ¡i situacija iÅ¡nagrinėta ir Kauno apygardos teismo, kuomet buvo panaikintas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo suÅ¡velninta pažeidėjui skirta nuobauda. Pažeidėjui buvo nustatytas 0,76 prom. girtumas. Teismas įvertino, kad pažeidėjas augina 3 mažamečius vaikus, jie lanko mokyklas nutolusias nuo gyvenamosios vietos, teisių atėmimas trukdys jo darbinių funkcijų atlikimui, tačiau konstatavo, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rÅ«pinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę Å¡velninančia, galinčia lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės Å¡velninimÄ (2018 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-810/2018). Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pažeidėjo (vairavo neblaivus, kai nustatytas 1.05 prom. girtumas) padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių nebuvimas, asmenybė, darbinė ir šeiminė padėtys nėra pakankami spręsti dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui (2018 m. kovo 13 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-851/2018). Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi Å¡ia teismų praktika ir daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas ir 2018 m. kovo 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                               Alenas Piesliakas