fdf7d74e-4fef-4ade-9870-1e3fe6aa550d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-2678-535/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00206-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Vytautui Birmontui, atsakovės atstovei Kristinai Bytautaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. J. kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021-11-03 sprendimÄ Nr. (21.222)500-272 (toliau – Sprendimas);

2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2021-12-23 sprendimÄ Nr. S-(7-172/2021);

3) sumažinti ar panaikinti priskaičiuotus delspinigius;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad VMI 2021-08-26 sprendimu Nr. 23.31-08) 467-41275 nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti 96 402,98 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ jos turto, t, y, prievolės suma 50 449,05 Eur; bauda 5 054 Eur; delspinigių suma 40 899,93 Eur. Prievolės suma buvo nustatyta 2018-07-06 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-245. Komisija 2018-07-26 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131.-31-5) FR0682-245 atleido jÄ nuo 50 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) delspinigių mokėjimo.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad prievolė nustatyta už tai, jog jos vyras, su kuriuo ji susilaukė dviejų dukrų, tačiau nebuvo susituokę, skyrė lėšas jos ir dukrų iÅ¡laikymui. Lėšos buvo skirtos Å¡iais laikotarpiais: nuo 2010 iki 2011 ir nuo 2013 iki 2014metų. Mokesčių administratoriaus sprendimus skundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021-04-28 sprendimu (administracinė byla Nr. eA-568-968/2021) jos skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2021-09-23 kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu atleisti nuo 2021-08-26 sprendimu Nr. (23.31-08) priskaičiuotų delspinigių ar jų dalies mokėjimo.

VMI 2021-11-03 sprendimu Nr. (21.222) 500-272 atsisakė atleisti jÄ nuo 24 759,49 Eur (pastaba – delspinigių suma, matyt dėl techninės klaidos mažesnė nei nustatyta VMI 2021 m. rugpjūčio 26 sprendime Nr. 23.31-08, atitinkamai Å¡iame skunde laikoma, jog PareiÅ¡kėjai taikoma mažesnė delspinigių suma) delspinigių. Komisija 2021-12-23 sprendimu Nr. S-(7-172/2021) patvirtino VMI 2021-11-03 sprendimÄ Nr. (21.222) 500-272 ir neatleido nuo 24 759,49 Eur delspinigių. PareiÅ¡kėja nesutinka su priimtais sprendimais, teigia, jog egzistuoja Mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAÄ®) nustatyti delspinigių mažinimo pagrindai: valstybės biudžetui nebuvo padaryta žala; kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu; delspinigiais ji papildomai nubaudžiama; delspinigių suma yra neadekvati; priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į faktinę jos padėtį.

IÅ¡ skundžiamų sprendimų visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kaip konkrečiai jai buvo paskaičiuota taikomų delspinigių suma, t. y. kokia palÅ«kanų norma taikyta ir kaip skaičiuota. PareiÅ¡kėja remiasi MAÄ® nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nurodo, kad delspinigiai, sutinkamai su MAÄ®, yra mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios tikslas yra skatinti tinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ bei nevykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų padengimÄ .

Delspinigių dydis ir skaičiavimo tvarka yra nustatyta MAÄ®, tačiau jų taikymas turi atitikti MAÄ® įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, konstitucinį proporcingumo principÄ , o kompensacinis delspinigių pobÅ«dis negali lemti situacijos, kai delspinigiais yra ne tik kompensuojami nuostoliai, bet ir papildomai nubaudžiama. PareiÅ¡kėja pažymi, kad viso patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė VMI praÅ¡omÄ informacijÄ , tačiau pats patikrinimas, ne dėl jos kaltės, truko beveik trejus metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieÅ¡ai skelbiamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų rezultatais nuo 2012 metų, jos atveju mokėtina delspinigių suma virÅ¡ija faktinius valstybės skolinimosi kaÅ¡tus. Todėl delspinigiai yra neproporcingi delspinigių tikslui ir faktiÅ¡kai nustato papildomÄ baudÄ . PareiÅ¡kėja akcentuoja, kad nei VMI, nei Komisija nepateikė argumentų, pagrindžiančių delspinigių, virÅ¡ijančių faktinius skolinimosi kaÅ¡tus, taikymÄ , t. y. kodėl apskaičiuojant delspinigius nebuvo taikomasi proporcingumo principo, neatsižvelgta į delspinigių paskirtį.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad ji yra dviejų nepilnamečių vaikų mama ir turi konstitucinę teisę bei pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1,2 ir 6 dalis, 22 straipsnio 4 dalis). Nurodo, kad delspinigių jai nustatymas prieÅ¡tarauja konstituciniam teisingumo principui ir nepagrįstai riboja jos teisę ir pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. PareiÅ¡kėja teigia, kad aplinkybę, jog skaičiuojami delspinigiai yra nepagrįsti, netiesiogiai pagrindžia ir tai, jog Å¡is mokestinis ginčas tik teisme faktiÅ¡kai kainavo 8 619,17 Eur delspinigių.

Taigi, valstybei „apsimoka“ ilgi mokestinių ginčų nagrinėjimai, kadangi iÅ¡ piliečių yra uždirbamos palÅ«kanos, kurios yra kartais didesnės nei faktiniai valstybės skolinimosi kaÅ¡tai. PareiÅ¡kėja nurodo, kad apskritai kritiÅ¡kai vertintina delspinigių skaičiavimo praktika, kai delspinigiai visa apimtimi ir formaliai taikant įstatymÄ yra skaičiuojami, kai yra inicijuojamas mokestinis ginčas. Tuo atveju, jei asmuo neinicijuoja mokestinio ginčo, o tiesiog nemoka mokesčių, delspinigių suma bÅ«tų apribota – jų skaičiavimas bÅ«tų apribotas 180 dienų (MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis).

Taigi, pagal VMI taikomÄ delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , ji yra faktiÅ¡kai nubaudžiama už tai, kad inicijavo ginÄÄ . Jos atžvilgiu taikomi delspinigiai nepagrįstai suvaržo jos teisę kreiptis į teismÄ . Varžymas pasireiÅ¡kia tuo, jog ji, kreipdamasi į teismÄ , rizikuoja sumokėti delspinigių sumÄ , kuri yra didesnė nei faktiÅ¡kai patiriami valstybės skolinimosi kaÅ¡tai. Atsakovė VMI atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad MAÄ® 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme (2 p.) ir/arba yra MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (3 p.) ir/arba kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Atsakovė pažymi, kad MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas specialiais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas specialiajame mokesčių įstatyme nustato atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies specialiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas, pavyzdžiui, tokia tvarka ir sÄ lygos nustatytos MAÄ® 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 11 straipsnyje „Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“.

Pagal Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2019-01-01, mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję MAÄ® 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018-12-31, apskaičiuotÄ delspinigių nepriemokÄ , atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neiÅ¡ieÅ¡kotų delspinigių sumos. Akcentuoja, kad Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos yra aktualios tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai yra savanoriÅ¡kai deklaravę mokėtinus mokesčius.

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamų atveju pareiÅ¡kėjos mokestinė prievolė kilo iÅ¡ mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos prievolės - Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinto GPM ir su juo susijusių sumų, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo GPM delspinigių klausimÄ , MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos. Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja nėra kalta dėl padarytų pažeidimų – neįvykdytų MAĮ 40 straipsnio 1 dalyje bei MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių mokesčių įstatymo (ginčo atveju – GPMĮ) pagrindu teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Pagal minėtų MAĮ straipsnių nuostatas mokesčių mokėtojai mokesčius turi apskaičiuoti savarankiškai, įvertindami per mokestinį laikotarpį iš turėtų sandorių gautas pajamas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, išsiaiškinti, kaip minėtos pajamos apmokestinamos ir atlikus šiuos veiksmus savarankiškai užpildyti deklaracijas, apskaičiuojant priklausančius mokėti mokesčius bei sumokėti juos atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu terminu.

Nagrinėjamu atveju papildomai mokėtina GPM suma pareiÅ¡kėjai apskaičiuota mokestinio patikrinimo metu, nustačius GPMÄ® pažeidimus. PareiÅ¡kėjos kaltė padarius mokestinį pažeidimÄ yra įrodyta ir patvirtinta įsiteisėjusia LVAT 2021-04-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-568-968/2021. Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurias bÅ«tų galima prilyginti force majeure, cas fortuit ar vis absoluta, nenustatyta. Todėl MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiÅ¡kėja nuo GPM delspinigių mokėjimo negali bÅ«ti atleista. Atsakovė nurodo, kad analizuojant atleidimo nuo delspinigių pagrindus, duomenų, jog pareiÅ¡kėja mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo ar dėl mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos, nenustatyta, todėl MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinos.

Pagal MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , mokesčių mokėtojas (fizinis asmuo) gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, jei yra sunki jo ekonominė (socialinė) padėtis, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Tokiu atveju mokesčių mokėtojas, praÅ¡ydamas atleisti jį nuo delspinigių, mokesčių administratoriui turi pateikti kompetentingų institucijų iÅ¡duotus dokumentus, patvirtinančius sunkiÄ ekonominę ir/ar socialinę padėtį. Vertinant atleidimo nuo delspinigių galimybę minėtais MAÄ® nustatytais pagrindais, privaloma įvertinti ne tik mokesčių mokėtojo priklausymÄ MAÄ® iÅ¡vardintoms socialinės padėties asmenų grupėms, bet ir surinkti duomenis apie mokesčio mokėtojo turimÄ turtÄ bei pajamas, iÅ¡ kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota mokestinė nepriemoka.

Akcentuoja, kad VMI nerenka, nesistemina ir neturi informacijos apie mokesčių mokėtojams teikiamÄ socialinę paramÄ , reikalingÄ pagalbÄ ir pan. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad jos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, todėl spręstina, kad jai netaikytinos MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai lygina jai priskaičiuotų mokėtinų delspinigių sumÄ su valstybės skolinimosi kaÅ¡tais. MAÄ® 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarkÄ nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono bÅ«du iÅ¡leistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palÅ«kanų normos svertinį vidurkį; delspinigių dydis nustatomas minėtÄ jÄ palÅ«kanų normÄ padidinus 10 procentinių punktų; jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.

Paskutinis delspinigių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-03-05 įsakymu Nr. 1K-084 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. antrajam ketvirčiui“, pagal kurį delspinigių už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ mokestį dydis - 0,03 procento už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Taigi, delspinigių dydis yra nustatytas įstatymu ir negali bÅ«ti pripažintas neprotingai dideliu. Pagal LVAT praktikÄ , vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo jų mažinti ar atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo jų mokėjimo vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais.

Atleidimas nuo delspinigių (jų dalies) Å¡iuo pagrindu paprastai yra taikomas tik esant iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nulemtos norminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo, kai apskaičiuoti delspinigiai dėl savo dydžio neadekvatÅ«s padarytam pažeidimui (žr. pvz., LVAT 2020-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2981-968/2020). Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja, norėdama iÅ¡vengti papildomų į biudžetÄ mokėtinų delspinigių sumų, galėjo jai apskaičiuotÄ mokestinę prievolę (GPM) sumokėti ir tęsti mokestinio ginčo procedÅ«rÄ .

Tuo labiau, kad, kaip pažymėjo Komisija, pareiÅ¡kėjÄ atstovavo profesionalÅ«s teisininkai, kurie turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jai kylančias mokestines teisines pasekmes delspinigių dydžio aspektu, kai mokestinio ginčo procesas inicijuojamas, prieÅ¡ tai sumokėjus į biudžetÄ mokesčių administratoriaus sprendimu apskaičiuotÄ GPM, ir kokio dydžio delspinigiai bus skaičiuojami, nesumokėjus apskaičiuoto GPM. Atsakovė nesutinka, kad delspinigių pareiÅ¡kėjai nustatymas prieÅ¡tarauja konstituciniam teisingumo principui ir nepagrįstai riboja jos teisę ir pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus.

Pažymi, kad pareiga mokėti mokesčius - konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bÅ«tų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas, kad mokesčiai bÅ«tų mokami laiku; tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (inter alia (be kita ko) konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiÅ¡kumo principų), gali bÅ«ti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palÅ«kanos ir kt. (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-24 nutarimÄ ). Delspinigiai yra svarbus mokesčių teisės institutas, kurį esant pagrindui taikyti, Å¡is institutas negali bÅ«ti netaikomas, nesant tam svarių iÅ¡imčių. Netaikant delspinigių instituto be svarių priežasčių, bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas rinkti mokesčius valstybės (savivaldybių) vykdomoms funkcijos finansuoti, nes bÅ«tų prasilenkiama su delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esme, t. y. skatinti mokestinės prievolės savanoriÅ¡kÄ ir tinkamÄ vykdymÄ , o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrinti įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimÄ (žr., pvz., LVAT 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-96-442/2021).

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja, vadovaujantis MAÄ® 8 straipsnyje apibrėžtais protingumo ir teisingumo kriterijais, vykusio mokestinio ginčo metu buvo atleista nuo 50 proc. GPM delspinigių mokėjimo. Komisija 2018-10-15 sprendimu Nr. S-174 (7-158/2018) atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 16 140,38 Eur GPM delspinigių mokėjimo. Komisija minėtame sprendime įvertino mokestinio patikrinimo laikotarpį, kuris iÅ¡ dalies buvo nulemtas paties mokesčių administratoriaus veiksmų, atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos bendradarbiavimÄ , taip pat į tai, kad delspinigiai sudarė daugiau kaip pusę apskaičiuotos GPM sumos.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas teismo prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje keliamas ginčas dėl to, ar VMI pagrįstai atsisakė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo GPM delspinigių sumos mokėjimo ir ikiteismine tvarka jos skundÄ iÅ¡nagrinėjusios Komisijos sprendimo, kuriuo ji buvo atleista nuo 50 proc. jai priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl delspinigių panaikinimo arba sumažinimo.

Byloje nustatyta, kad VMI 2018-05-24 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)-FR0680-213 (toliau – Patikrinimo aktas) apskaičiavo į biudžetÄ mokėtinÄ 50 536,08 Eur GPM sumÄ . SprendimÄ priskaičiuoti minėtÄ sumÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, be kita ko, grindė tuo, kad laikotarpiais nuo 2010 iki 2011 m. ir nuo 2013 iki 2014 m. pareiÅ¡kėja iÅ¡ J. P. M. ir kitų asmenų, tačiau su J. P. M. žinia ir (arba) jo nurodymu, gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (2010 m. – 179 360,01 Lt, 2011 m.

– 814 947,32 Lt, 2013 – 104 319,43 Lt, 2014 m. – 74 969,81 Lt), nuo kurių neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, atmetė kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ginčo pajamas J. P. M. skyrė savo ir pareiÅ¡kėjos dukrų iÅ¡laikymui ir kad ginčo pajamoms turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 26, 32 punktuose įtvirtintos lengvatos, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi papildomai į biudžetÄ mokėtinÄ GPM apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , pritaikęs lėšų banko sÄ skaitose metodÄ .

PareiÅ¡kėja 2018-06-26 pateikė raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto. VMI 2018-07-26 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 patvirtino Patikrinimo aktÄ ir jame papildomai apskaičiuotÄ 50 536,08 Eur GPM, apskaičiavo 32 280,75 Eur GPM delspinigius, skyrė 5 054 Eur GPM baudÄ . PareiÅ¡kėja padavė skundÄ Komisijai, kuri 2018-10-15 sprendimu Nr. S- 174 (7-158/2018) patvirtino VMI 2018-07-26 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 16 140,38 Eur (32 280,75 x 50 proc.) GPM delspinigių.

PareiÅ¡kėja padavė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1084-484/2019 skundÄ atmetė. LVAT 2021-04-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-568-968/2021 pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmetė ir paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . VMI 2021-08-26 sprendimu iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.31-08) 467-41275 nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti į biudžetÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 50 449,05 Eur GPM, 40 899,93 Eur GPM delspinigius ir 5 054 Eur GPM baudÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2021-12-16 raÅ¡te Nr. (24.10-31-5 Mr) R-5544 paaiÅ¡kino, kad, dėl Mokesčių apskaitos informacinės sistemos veikimo sutrikimo, Å¡iame raÅ¡te (jo priede) nurodyta netiksli GPM delspinigių suma ir pateikė duomenis, kad 2021-12-15 delspinigiai sudarė 24 971,31 Eur. PareiÅ¡kėja VMI pateikė 2021-09-23 praÅ¡ymÄ atleisti nuo 2021-08-26 sprendimu Nr. (23.31-08) 467- 41275 priskaičiuotų delspinigių ar jų dalies mokėjimo. VMI 2022-11-03 sprendimÄ Nr. (21.222)500-272 neatleido pareiÅ¡kėjos nuo 24 759,49 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2011-05-02 iki 2020-03-15.

Komisija 2021-12-23 sprendimu Nr. S-(7-172/2021) patvirtino VMI 2021-11-03 sprendimÄ Nr. (21.222) 500-272 dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palÅ«kanų. PareiÅ¡kėja nesutinka su ginčijamais sprendimais, teigia, kad mokestinis patikrinimas jos atžvilgiu buvo atliekamas ilgÄ laikÄ , t. y. visas procesas truko beveik 3 metus. Nors Komisija ir sumažino delspinigių dydį, tačiau vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais, delspinigių dydis yra neadekvačiai didelis, neatitinkantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-03-05 įsakymu Nr. 1K-084 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. antrajam ketvirčiui“ nustatyto delspinigių dydžio, pagal VMI taikomÄ delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , ji yra faktiÅ¡kai nubaudžiama už tai, kad inicijavo mokestinį ginÄÄ ir, be to, jos atžvilgiu taikomi delspinigiai nepagrįstai suvaržo jos teisę kreiptis į teismÄ , valstybės biudžetui nebuvo padaryta žala.

Be to, ji yra dviejų nepilnamečių vaikų mama ir turi konstitucinę teisę bei pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl delspinigių jai nustatymas prieÅ¡tarauja konstituciniam teisingumo principui ir nepagrįstai riboja jos teisę ir pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Ginčo santykius reglamentuoja MAÄ® ir Inspekcijos virÅ¡ininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 ,,Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palÅ«kanų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palÅ«kanų taisyklės (toliau - Taisyklės).

Atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių teisiniai pagrindai įtvirtinti MAÄ® 100 ir 141 straipsniuose bei Taisyklių 5 ir 7 punktuose. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį mokesčių administratoriui atsiranda pareiga skaičiuoti mokesčių mokėtojui delspinigius.

Siekiant tinkamai atskleisti Å¡ios įstatymo nuostatos turinį pirmiausia primintina, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose yra labai svarbus bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, be kita ko, reikalaujantis mokesčio mokėtojo atidumo, rÅ«pestingumo bei draudžiantis piktnaudžiauti teise (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-715/2013). MAĮ 69 straipsnio 1 dalis pirmiausia ir apima piktnaudžiavimo teise atvejus ir yra skirtas mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise laikymÄ si, Å¡iuo tikslu eliminuodama mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstÄ mokestinę naudÄ .

Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:1) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme;

2) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, t. y.:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais;

3) kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atleisti nuo delspinigių arba juos sumažinti, remdamasi nepagrįstai ilga mokestinio patikrinimo trukme ir MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ).

Pagal MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama).

Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo delspinigių mokėjimo Å¡iuo pagrindu buvo sprendžiamas VMI ir Komisijos sprendimuose. MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimÄ nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių.

Tam bÅ«tina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir kt.) (LVAT 2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A-442-807/2010, 2018-01-24 nutartis adm. byloje Nr. A-94-261/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, VMI ir Komisija, nagrinėjamu atveju teisingai įvertino pareiÅ¡kėjos ekonominę (socialinę) padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes ir, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėja yra darbingo amžiaus, gauna draudžiamÄ sias pajamas, pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja neatitinka pagrindinės Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygos – ji nepriskirtina socialinei grupei, su kuria yra siejamas Å¡ios normos taikymas, t. y. ji nėra pensininkė, neįgalioji, bedarbė ir pan. (tokių duomenų nepateikė ir pati pareiÅ¡kėja).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo Å¡iuo pagrindu. IÅ¡ mokestinio ginčo bylos matyti, kad Komisijos skundžiamame sprendime buvo iÅ¡nagrinėtas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atleisti nuo delspinigių remiantis teisingumo ir protingumo principais. Komisija, nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjos mokesčių kontrolės veiksmai vyko pernelyg ilgai ir atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 50 procentų jai apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ir protingumo kriterijams taikyti turi bÅ«ti vertinami ir paties mokesčių mokėtojo veiksmai mokesčių administravimo procese. Kaip nustatyta ginčo atveju, pareiÅ¡kėja laiku nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtini į biudžetÄ mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedÅ«rų metu, todėl apskaičiuota GPM delspinigių suma vertintina kaip pareiÅ¡kėjos pasirinkto elgesio modelio (privalomų sumokėti mokesčių aspektu) pasekmė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja jau buvo atleista nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad neapibrėžtų įstatymų leidėjo ir tuo pačiu iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios lemtų teisingumo bei protingumo kriterijų taikymÄ bei atleidimÄ nuo visos GPM delspinigių sumos mokėjimo minėtais pagrindais ginčo atveju nenustatyta, o pareiÅ¡kėjos skunde akcentuojami mokesčių administratoriaus veiksmai (mokestinio patikrinimo trukmė) jau buvo įvertinti Komisijos.

Todėl teismas neturi teisinio pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo likusių 50 proc. GPM delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti. Teismas pažymi, jog sutinka su VMI pozicija, kad nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikyti ir MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto atleidimo nuo delspinigių pagrindo, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , t. y. kai fiziniam asmeniui reikia socialinės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama yra teikiama.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad VÄ® Registrų centro 2021-10-19 duomenimis, pareiÅ¡kėja asmeninės nuosavybės teise disponuoja 4 nekilnojamojo turto objektais (žemės sklypai, žemės sklypai su statiniais, ar jų dalimis, esančiais Å irvintose). VMI kontrolės procedÅ«rų metu surinkti įrodymai patvirtina, kad į savo sÄ skaitas pareiÅ¡kėja gavo dideles neapmokestintų pajamų sumas. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos ekonominė (socialinė) padėtis tenkina MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžtÄ sunkiÄ ekonominę / socialinę padėtį.

PareiÅ¡kėja nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, kad jos ekonominė- socialinė padėtis yra sunki. Remiantis MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo baudų mokėjimo, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pagal MAÄ® nuostatas už mokėtino į biudžetÄ mokesčio sumažinimÄ skiriamos sankcijos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo prieÅ¡ingai.

LVAT 2011-03-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-364/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas atleidimÄ nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti, t. y. įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių teisine galimybe. Taigi tam, kad pritaikyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pareiÅ¡kėja turėjo nurodyti bei patvirtinti tokias aplinkybes, kurias bÅ«tų galima pripažinti objektyviomis kliÅ«timis sumokėti mokesčius.

Kaip jau minėta, mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja laiku neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 50 536,08 Eur GPM, todėl turi prisiimti ir iÅ¡ Å¡ių veiksmų kylančias pasekmes, t. y. sumokėti delspinigius, apskaičiuotus už nesavalaikį GPM sumokėjimÄ . Mokesčių sumokėjimas laiku yra imperatyvi mokesčio mokėtojo prievolė valstybei. PareiÅ¡kėja, gaudama pajamas, turėjo užtikrinti savalaikį mokesčių sumokėjimÄ , kadangi už tinkamÄ mokesčių sumokėjimÄ pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, kad pareiÅ¡kėja nekalta dėl padaryto pažeidimo. PareiÅ¡kėjos skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su netinkamomis mokesčių apskaičiavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nepanaikina jos kaltės dėl padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo. Ä®vertinus kitus pareiÅ¡kėjos nurodytus atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindus, kurie įtvirtinti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, taip pat konstatuotina, kad nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo GPM delspinigių, nes skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjos mokestinis pažeidimas buvo sÄ lygotas force majeure (nenugalimos jėgos poveikis) ar cas fortuit (atsitiktinių aplinkybių poveikis) (MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

PareiÅ¡kėja, laiku nesumokėjusi į biudžetÄ mokėtinų mokesčių sumų, padarė žalÄ biudžetui, todėl MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos. Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleistas nuo baudų mokėjimo, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad mokestinis pažeidimas buvo sÄ lygotas klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos. Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, įtvirtintų MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punkte ir 141 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, todėl ji negali bÅ«ti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo Å¡iais pagrindais. Nagrinėjamu atveju taip pat konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja, laiku nesumokėjusi įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų mokesčių, padarė žalÄ biudžetui (prieÅ¡ingai negu teigia pareiÅ¡kėja), kadangi į jį laiku nepateko mokėtinos sumos, todėl atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 24 759,49 Eur GPM delspinigių mokėjimo pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nėra pagrindo.

Teismas, nekartodamas VMI ir Komisijos argumentų, pritaria iÅ¡vadai dėl MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų protingumo ir teisingumo kriterijų taikymo negalimumo, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pasirinktÄ elgesį ir jam darančias įtakÄ pasekmes, nenustačius ypatingų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių. PareiÅ¡kėja dėl savo paties veiksmų, piktnaudžiaudama teise, mokestinės prievolės neįvykdė tinkamai ir laiku, todėl jai kilo atitinkamos teisinės pasekmės - pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius.

Teismui nebuvo pateikti nauji reikÅ¡mingi įrodymai, kuriais remiantis pareiÅ¡kėjos situacija galėtų bÅ«ti įvertinta kitaip. Teismas, pasisakydamas dėl teisėtų lÅ«kesčių ir saugumo principų taikymo galimybės, pažymi, jog teisinio saugumo ir teisėtų lÅ«kesčių principas negali bÅ«ti taikomas apsaugant mokesčių mokėtojÄ nuo draudimo piktnaudžiauti teise principo taikymo. Mokesčių teisės doktrinoje pripažįstama, jog mokesčių teisės normos neturėtų ginti asmens, kuris piktnaudžiauja teise ( ESTT 2010-12-22 sprendimas Weald Leasing Ltd. byloje Nr. C- 103/09). Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad VMI, priimdama sprendimÄ , veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas mokestinio ginčo faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai pripažintini nepagrįstais bei atmestini.

Ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 10 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, Apibendrinant tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad VMI sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo šį sprendimÄ panaikinti, vadovaujantis pareiÅ¡kėjos nurodytais ar kitais motyvais. Mokestinį ginÄÄ ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija teisingai, vadovaudamasi MAÄ® ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti. Netenkintus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , kuriuo ji praÅ¡o sumažinti ar panaikinti priskaičiuotus delspinigius. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytų iÅ¡vadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byla Nr. A-261-3555/2011). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas). Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič