fdf6548f-629e-447a-9187-afbfbcbbfdb1 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-958-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02684-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 16.5; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R.Z.i,atsakovo atstovei J.B., 2016 m. sausio 18 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.Z. skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja R.Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės sprendimÄ nemokėti motinystės paÅ¡alpos pasibaigus tarnybos santykiams neteisėtu, įpareigoti iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ motinystės paÅ¡alpÄ â€“ 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d. (kol vaikui suėjo dveji metai) bei priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Skunde (b.l. 4-5) R.Z. nurodo, kad 2015 m. gruodžio 4 d. atsakovas priėmė sprendimÄ nemokėti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos ir pasiÅ«lė kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl motinystės paÅ¡alpos mokėjimo tęstinumo, motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos ir atsakovo tarnybos santykiai nutrÅ«kę. PaaiÅ¡kina, jog iki 2015 m. rugsėjo 17 d. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiÄ ja tyrėja.

Pažymi, kad nuo 2014 m. sausio 23 d. buvo išėjusi vaiko auginimo atostogų iki vaikui sueis 2 metai ir pasirinko motinystės paÅ¡alpos mokėjimÄ â€“ iki vaikui sueis metai – 70 proc., o nuo 1 metų iki 2 metų – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Akcentuoja, jog 2015 m. liepos 1 d. grįžo į darbÄ ir kartu su darbo užmokesčiu jai buvo mokama įstatymu numatyta 40 proc. vidutinio dydžio atlyginimo motinystės paÅ¡alpa. Teigia, kad nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo atleista iÅ¡ pareigų dėl išėjimo į tarnybinę pensijÄ , tačiau nutrÅ«kus tarnybos santykiams motinystės paÅ¡alpos mokėjimas nebuvo tęsiamas.

Mano, jog atsakovo sprendimas nemokėti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos iki vaikui sueis dveji metai yra neteisėtas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-17) su pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimais nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad R.Z. 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. TE-17 suteiktos atostogos vaikui prižiÅ«rėti nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d., t.y. iki vaikui sueis 2 metai, mokant motinystės paÅ¡alpÄ 70 procentų vidutinio jos kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , kol vaikui sueis vieneri metai.

Pažymi, jog remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. TE-169 nuo 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjai skirta 40 procentų vidutinio jos kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, kol vaikui sueis dveji metai. Nurodo, kad R.Z. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. ėjo Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas, t.y. buvo statutinė valstybės tarnautoja. Mano, jog nutrūkus tarnybos santykiams dėl motinystės pašalpos skyrimo pareiškėja turėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių.

Tvirtina, kad pavėluotai iÅ¡mokėjus socialinio draudimo iÅ¡mokas delspinigiai neskaičiuojami. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos teisės gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ atostogų vaikui prižiÅ«rėti laikotarpiu nutrÅ«kus tarnybos santykiams.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad R.Z., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja, nuo 2014 m. sausio 24 d.

įgijo teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. TE-17 buvo iÅ¡leista atostogų vaikui prižiÅ«rėti iki jam sueis dveji metai (nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d.). PareiÅ¡kėjai buvo mokama 70 procentų jos vidutinio kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka iki vaikui sueis vieni metai ir 40 procentų vidutinio kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka antraisiais vaiko priežiÅ«ros metais.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. R.Z. grįžus į tarnybÄ , atsakovas 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. TE-169 nurodė toliau mokėti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ (40 proc. vidutinio darbo užmokesčio) nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d. įskaitytinai. 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. TE-207 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vadas nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. atleido vidaus tarnybos majorę R.Z. iÅ¡ vidaus tarnybos. 2015 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovÄ dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo tęstinumo pasibaigus tarnybos santykiams, tačiau 2015 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (21)-14-4132 pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių.

AnalogiÅ¡kÄ atsakymÄ atsakovas pateikė ir vėlesniame 2015 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 21/23-15-3316, tuo bÅ«du atsisakydamas mokėti pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nutrÅ«kus tarnybos santykiams.Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , jų socialines bei kitas garantijas reglamentuoja specialus įstatymas – Vidaus tarnybos statutas, kurio 41 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl pareigÅ«nų laikinojo nedarbingumo bei jo apmokėjimo tvarkos. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalis (2013-05-14 redakcija Nr. XII-297) nustatė, kad laikinojo nedarbingumo (iÅ¡skyrus laikinÄ jį nedarbingumÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiais pareigÅ«nams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis; mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.Vidaus tarnybos pareigÅ«nai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ iki 2016 m. sausio 1 d. nebuvo priskirti asmenų grupei, kuri privalomai draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) iÅ¡mokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2011-12-13 redakcija Nr. XI-1792).

Tačiau Å¡i aplinkybė asmeniui, kuriam taikomas Vidaus tarnybos statutas, nebuvo kliÅ«tis gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kadangi minėtÄ socialinę garantijÄ numatė Vidaus tarnybos statutas ir ginčui aktualiu laikotarpiu taikytinos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Å io įstatymo nuostatų taikymas apdraustųjų asmenų socialinių garantijų suvienodinimo prasme nereiÅ¡kia, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa valstybės tarnautojui, kuriam taikomas Vidaus tarnybos statutas, mokama iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nes tokiam statutiniam valstybės tarnautojui motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo mokama iÅ¡ valstybės biudžeto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-330/2013 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas valstybės tarnautojų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas, socialinės garantijos – teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ užtikrinimui yra pasirinkęs finansavimo iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, kurias iÅ¡moka darbdavys, modelį.Teisinis reguliavimas dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų skyrimo (sÄ lygų, dydžio bei trukmės) įtvirtintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19-21 straipsniuose.

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį (2014-04-24 redakcija Nr. XI-850), motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa mokama vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieneri arba dveji metai. Å io įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 100 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti Å¡iÄ paÅ¡alpÄ , kol vaikui sueis vieneri metai; jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kol vaikui sueis dveji metai, Å¡ios paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.R.Z. buvo pasirinkusi gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kol vaikui sueis dveji metai, todėl iki atleidimo iÅ¡ tarnybos jai buvo mokama atitinkamai 70 procentų vidutinio darbo užmokesčio iki vaikui sueis vieneri metai ir 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio antraisiais vaiko priežiÅ«ros metais.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjai mokėjo iki 2015 m. rugsėjo 17 d., t.y. iki tarnybos santykių pabaigos.Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo tvarka tais atvejais, kai iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ asmuo atleidžiamas iÅ¡ darbo (tarnybos), reglamentuota Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje. Pagal minėtÄ teisės normÄ (2014-04-24 redakcija Nr. XII-850) vienam iÅ¡ tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡leistam vaiko priežiÅ«ros atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , atleistam iÅ¡ darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa mokama Å¡io įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.

Analizuojant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, vertintina, jog joje įtvirtinta teisė gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ Ä¯prasta tvarka net ir nutrÅ«kus darbo (tarnybos) santykiams, tačiau tik tuo atveju, kai darbo (tarnybos) santykiai nutrÅ«ko ne dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės ir ne jo valia.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2015-09-15 įsakymas Nr. TE-207 patvirtina, jog pareiÅ¡kėja R.Z. buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y. jos pačios praÅ¡ymu.

PareiÅ¡kėja skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog iÅ¡ užimamų pareigų atleista jai pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos, iÅ¡tarnavus vidaus tarnyboje laikÄ , suteikiantį teisę iÅ¡eiti į tarnybinę pensijÄ . PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2012-10-02 redakcija Nr. XI-2254) numatė, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams iÅ¡tarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ) 20 ir daugiau metų.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡tarnavusi vidaus tarnyboje ilgiau nei 20 metų, R.Z. nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos, siekdama gauti pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareigÅ«nų vidaus tarnybos trukmė yra iki kol sukaks 50 metų ar daugiau (priklausomai nuo grandies), todėl net ir iÅ¡tarnavęs ilgiau nei 20 metų bei įgijęs teisę į pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ asmuo nėra priverstinai atleidžiamas iÅ¡ tarnybos, o pats sprendžia - jam likti tarnyboje, ar iÅ¡ jos iÅ¡eiti.

Darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos išėjimas iÅ¡ tarnybos nebuvo sÄ lygotas objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (reorganizavimo, paskyrimo į pareigas termino ar įgaliojimų laiko pabaigos), o nulemtas jos pačios valinio sprendimo (savo noru), todėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo 19 straipsnio 6 dalies (2014-04-24 redakcija Nr. XII-850) nuostatos, įtvirtinančios motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo tęstinumÄ nutrÅ«kus tarnybos santykiams R.Z. atžvilgiu netaikytinos.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi aktualios redakcijos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tęstinumo nebesieja su atleidimo iš tarnybos pagrindais ir įtvirtina, jog motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas nepriklausomai nuo to, kad nutraukta darbo sutartis ar asmuo atleistas iš tarnybos, tačiau R.Z. atostogų vaikui prižiūrėti iki jam sueis dveji metai terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 5 d., t.y. iki naujos redakcijos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo.

Administracinio teismo kompetencija sprendžiant ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Tokiu bÅ«du administracinis teismas privalo patikrinti administravimo subjekto kompetencijÄ priimant atitinkamÄ aktÄ , akto teisėtumÄ , tai yra, ar jį priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar priimtas aktas yra pagrįstas teisės normomis, o akto turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Taip pat teismas privalo tikrinti, ar administravimo įgaliojimai yra įgyvendinami siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais (LVAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-225/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-794/2011).IÅ¡tyrus bylos raÅ¡ytinius įrodymus bei įvertinus Å¡alių pateiktus argumentus, nenustatyta jokių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės sprendimo nemokėti motinystės paÅ¡alpos pasibaigus tarybos santykiams neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.) bei iÅ¡vestinių skundo reikalavimų tenkinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjos R.Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjos R.Z. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                             Remigijus Arminas                                                                                                                                                                                        Â