fdf5d00d-2580-47d5-9a02-bd3ca4c70f56 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-264-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00005-2017-2  Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant posėdžiui sekretorei Danei Gvildienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. M. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė), atlyginti.

R. M. skunde nurodė, kad jis nuo 2014 m. vasario 3 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 5 kv. m ploto, ir dėl to jam buvo suvaržyta judėjimo laisvė, jis buvo priverstas nuolat gulėti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų – kamerose tebuvo tik skylė grindyse; prieÅ¡ais tualetÄ pastatytas stalas.

Be to, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, nes stebint pro kamerų duryse įrengtus langelius, yra matoma, kaip asmenys naudojasi sanitariniame mazge įrengtu tualetu. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos ir tuo, kad tualetÄ turėdavo užsidengti su ta pačia patalyne, kuri iÅ¡duodama atvykus į areÅ¡tinę. R. M.nurodė, kad žalÄ patyrė ir dėl to, kad atvykęs į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę, nebuvo nuvestas į duÅ¡Ä . PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitokius nepatogumus (b. l. 2).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. kovo 12 d. - 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose vienas, su dar vienu arba dviem, trimis asmenimis. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiÅ¡kėjui Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje mažiau nei 5 kv. m ploto teko trumpÄ laikotarpį, tačiau pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas kur kas ilgesnį laiko tarpÄ praleidžia pataisos namuose, kuriuose, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Panevėžio AVPK atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog minimalus reikalaujamos asmeninės erdvės plotas yra ne mažiau kaip 3 kv. m, o mažas kameros plotas Å¡io teismo sprendimuose vertinamas kaip ypač mažas, neįtikėtinai mažas, dėl kurio kameroje esantys asmenys neturi ar beveik neturi vietos laisvai judėti. Atsakovės atstovas patvirtino, kad per visÄ buvimo areÅ¡tinėje laikotarpį pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl per mažo kamerų ploto nebuvo pateikęs. Panevėžio AVPK teigė, kad areÅ¡tinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nuostatas, o 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų apskritai nenumato. Panevėžio AVPK tvirtino, kad nepagrįsti yra pareiškėjo nusiskundimai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo.

Nurodė, kad asmenys, besinaudojantys areÅ¡tinės kamerose įrengtu tualetu, gali audeklu užsidengti tualetÄ , kadangi 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso remontÄ , sanitariniame mazge buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nėra matomas pro kameros stebėjimo langelį, be to, jei asmenys ir bÅ«tų matomi pro stebėjimo langelius, vien to nepakaktų įrodyti, kad taip pažeidžiamos žmogaus teisės, nes stebėjimo langelių funkcija ir yra sudaryti sÄ lygas stebėti kameroje esančių asmenų elgesį, siekiant užkirsti keliÄ galimiems pažeidimams.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kaip turi bÅ«ti iÅ¡dėstytas inventorius, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad stalas, esantis prieÅ¡ais sanitarinį mazgÄ , galėjo pažeisti jo teises, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodė, kad HN 37:2009 52 punktas numatė, jog sulaikytieji privalo patys rÅ«pintis areÅ¡tinės Å¡vara, tuo tikslu jie yra aprÅ«pinami bÅ«tinu inventoriumi, taigi asmenys, nesilaikydami Å¡varos ir higienos, gali patirti nemalonius pojūčius, tačiau tokiu atveju už kilusias pasekmes yra atsakingi patys.

Nurodė, kad kamerų langai yra darinėjami, todėl galimybės vėdinti kameras yra sudarytos. Be to, akcentavo, kad 2005 metais atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės remonto darbus, joje buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Teigė, kad pareiÅ¡kėjui teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo suteikiama, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, t. y. vienÄ kartÄ per savaitę. Panevėžio AVPK atsiliepime pabrėžė, kad R. M. skundas pagrįstas abstrakčiais teiginiais, nenurodyti jokie požymiai, kuriais pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė neturtinė žala, pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Nėra jokių duomenų, kad areÅ¡tinės darbuotojai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ (b. l. 7-11). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. M. 2014 m. kovo 12 d. - 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu (toliau - ginčo laikotarpis) periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (b. l. 7-8, 14-15). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigÅ«nų aktų (ar ne veiksmų), neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas, ginčo teisiniams santykiams taikoma Å¡io įstatymo suvestinės redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta higienos norma HN 37:2009 (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Kalinimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o esmine sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo prielaida pripažįstamas minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas.

Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas R. M. buvo laikomas areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ , kamerose buvusių bendrÄ asmenų skaičių, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ kamerose Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2017 m. sausio 23 d. Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose „Dėl R. M. laikymo areÅ¡tinėje“ bei „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l. 7-8, 14-15, 16).

Teismas, įvertinęs Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis 139 paras buvo laikomas kamerose Nr. 9, 11, 15, 16, 18, 19, 25, iÅ¡ jų: 32 paras – pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (pareiÅ¡kėjui 1 parÄ teko 2,30 kv. m ploto, 7 paras - 3,31 kv. m ploto, 14 parų – 3,50 kv. m ploto, 5 paras – 3,60 kv. m ploto, 1 parÄ â€“ 4,25 kv. m ploto, 4 paras – 4,46 kv. m ploto), bei 107 paras - Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui 19 parų teko 5,24 kv. m ploto, 16 parų – 5,61 kv. m ploto, 12 parų – 5,90 kv. m ploto, 26 paras – 8,50 kv. m ploto, 1 parÄ â€“ 8,97 kv. m ploto, 1 parÄ â€“ 9,26 kv. m ploto, 9 paras – 12,52 kv. m ploto, 6 paras – 13,09 kv. m ploto ir 17 parų – 18,30 kv. m ploto).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo daroma ir tuo, kad atvykęs į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę, nebuvo nuvedamas į duÅ¡Ä .

Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų higienos reglamentavimui iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo skirtas HN 37:2009 VII skyrius. Higienos normos HN 37:2009 55 punkte buvo nustatyta, kad į policijos areÅ¡tinę patekę asmenys turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡e.HN 37:2009 60 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Veiklos taisyklių 7.12 punkte. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad teisė nusiprausti vienÄ kartÄ per savaitę jam buvo suteikiama, tačiau tvirtino, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nainesudarydavo galimybės, atvykus konvojumi į Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinę, nueiti į duÅ¡Ä .Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę ginčo laikotarpiu buvo pristatomas 20 kartų (b. l. 7-8, 14-15). Panevėžio AVPK duomenų apie tai, kad R.

M., atvykęs konvojumi į areÅ¡tinę, buvo nuvedamas nusiprausti į sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡Ä , nepateikė.Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai, ginčo laikotarpiu uždarydami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ areÅ¡tinę, pažeidė tuo laiku galiojusios HN 37:2009 55 punkto reikalavimÄ .Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad areÅ¡tinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų – kamerose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse; prieÅ¡ais tualetÄ pastatytas stalas; nebuvo užtikrinimas privatumas, nes besinaudojančius tualetu asmenis mato pareigÅ«nai, stebintys pro kamerų duryse įrengtus langelius.

Sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinėse ginčo laikotarpiu reglamentavo HN 37:2009 20 punktas. Jame buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L.

M. 2017 m. sausio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl R. M. skundo“ pateiktais duomenimis, kad 2005 m. areÅ¡tinės antrame korpuse, o 2013 m. – ir pirmajame korpuse, buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, pakeisti vamzdynai, sumontuoti nauji unitazai, kriauklės; visose areÅ¡tinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniuose mazguose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema ir atskira patalpų vėdinimo sistemÄ , unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė)(b. l. 9, 17).

Remiantis Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. sausio 23 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl sanitarinių mazgų“ duomenimis, nustatyta, kad kamerose Nr. 18, 19 ir 25, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, stalas yra įrengtas prieÅ¡ais sanitarinį mazgÄ (b. l. 19). Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atitiko HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas taip pat atsižvelgia, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretÅ«s reikalavimai areÅ¡tinės kamerose įrengiamų tualetų konstrukcijai, be to, HN 37:2009 nebuvo įtvirtinta reikalavimo, kad areÅ¡tinės kamerose sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto skirtų durys ar kitokios pertvaros, taip pat kad sanitariniai mazgai bÅ«tų įrengti atskiroje patalpoje, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinės kamerose pripažįstami nepagrįstais.

Teismas pažymi, kad stalo, prie kurio valgo kameroje laikomi asmenys, įrengimo vietos ir įrengimo reikalavimų ginčo laikotarpiu galiojusi HN 37:2009 nenustatė. Be to, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik patį faktÄ , kad prieÅ¡ais sanitarinį mazgÄ yra pastatytas stalas, tačiau visiÅ¡kai nedetalizavo, kokį konkretų poveikį tai padarė jo teisėms ir interesams.Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgiama į tai, kad aukščiau nurodytas teisės aktas nenustatė, koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, bei neįtvirtino reikalavimo areÅ¡tinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas.

PareiÅ¡kėjas privatumo pažeidimÄ siejo su aplinkybe, kad pareigÅ«nams stebint pro kamerų duryse įrengtus langelius, jis buvo matomasbesinaudojantis sanitariniame mazge įrengtu tualetu. Atsižvelgus į Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad 2005 m. atlikus areÅ¡tinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontÄ , o 2013 m. – areÅ¡tinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontÄ , kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 18).

Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto 2017 m. sausio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodyti duomenysleidžia teigti,kad tualetu besinaudojantys asmenys sanitarinį mazgÄ užsidengia audeklu (b. l. 13). Be to, atsižvelgus į minėto pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ , daroma iÅ¡vada, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigÅ«nas gali matyti beveik visÄ kamerÄ ir dalį sanitarinio mazgo, kadangi prie durų esantys kampai, kuriuose ir yra įrengtisanitariniai mazgai, į matymo zonÄ nepatenka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant dėl areÅ¡tinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti Å¡ių asmenų saugumÄ , sÄ lygoja areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus.

Todėl dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų, absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Taigi, įvertinus tai, kad sanitariniai mazgai yra įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomi asmenys turi galimybę sanitarinius mazgus uždengti audeklu, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areštinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, teigęs apie privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimÄ , skunde tikslių duomenų apie tai, kada jis buvo stebimas, nenurodė. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ , aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK bÅ«tų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto ir Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, nenustatyta.IÅ¡analizavus skundo turinį, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neginčijo aplinkybės, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo sudarytos sÄ lygos sanitarinį mazgÄ užsidengti, pasinaudojant sanitariniame mazge įrengtais kabliukais ir audeklu.

Tačiau pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jo teisės buvo pažeistos ir tuo, kad tualetÄ turėdavo užsidengti su ta pačia patalyne, kuri buvo iÅ¡duodama atvykus į areÅ¡tinę. Atsakovės atstovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus apie galimybę asmenims užsidengti sanitarinį mazgÄ audeklu, dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo teiginio jokių argumentų nepateikė. Atsižvelgęs į įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ administracinėse bylose dėl žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų kalinimo vietose, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK nepateikė nustatytų įrodymų, galinčių paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog naudojantis tualetu, sanitarinį mazgÄ Â užsidengti buvo priverstas ta pačia lovos patalyne, o ne specialiai sanitarinio mazgo uždengimui skirtu audeklu ( uždangalu).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008). Atsižvelgęs į byloje nustatytus pareiÅ¡kėjo R. M. teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimus Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui buvo sukelti nepatogumai, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir papildomÄ diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Be to, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigais. Atsižvelgęs į teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei nesant įrodymų, jog laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygos sukėlė žalingus padarinius asmens fizinei ir psichinei sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 500 Eur suma yra per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui tenkanti ploto norma buvo pažeista nežymiai, į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas buvo pristatomas periodiÅ¡kai, areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas su dviem – trimis asmenimis. Nors Panevėžio AVPK duomenų apie tai, kad R. M., atvykęs konvojumi į areÅ¡tinę, buvo nuvedamas nusiprausti į sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡Ä , nepateikė, tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad kitomis dienomis areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui teisė nusiprausti duÅ¡e buvo užtikrinama.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui priteisiama 250,00 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir nepatogumams atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                        Dalytė Zlatkuvienė