2024-07-17 Nr. AB-10835-3-62-3-01579-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-100-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01579-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. birželio 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Ginčo laikotarpiu nebuvo tarnybinių patalpų bendrauti su psichologais, pareiškėjas su psichologe asistente Ž. I. bendravo maisto laikymo patalpoje, kurioje iki 2023 m. kovo 1 d. buvo atliekamos ir kirpimo paslaugos. Minėtos paslaugos buvo atliekamos nehigieniškai, o konsultacijos buvo pertraukiamos kitų nuteistųjų, atėjusių į patalpą pasišildyti maistą. Iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengta maisto laikymo patalpa. Maisto laikymo patalpoje šaldytuvas neveikė pagal paskirtį. Pagal sudarytą grafiką maisto laikymo patalpoje buvo galima būti 5 min. Nuteistųjų poilsio kambariu naudojosi pareigūnai, kurie jungėsi prie interneto ir darė dokumentų kopijas, žiūrėjo televizorių, dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis šia patalpa, žaisti žaidimus ar dėlioti dėliones, užsiimti kita veikla. Kalėjime visiškai nebuvo organizuojamas užimtumas. Kalėjime durys į tualetą be spynos visiškai neužsidarydavo, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Dėl šių problemų buvo kalbėta su pareigūnais, tačiau situacija nepasikeitė. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023, esant analogiškoms aplinkybėms, teismas pareiškėjui A. T. priteisė 3 300 Eur, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tikslinga remtis šia byla.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ 2022 m. gruodžio 7 d. sudarė projekto įgyvendinimo sutartį Nr. ST-188 „Aš esu pokytis“. Pagal minėtą sutartį Kalėjime lankosi psichologė asistentė Ž. I., kuri teikia konsultacijas nuteistiesiems. Nuteistieji su Tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje, tačiau atvejais, kai tam skirtos patalpos yra užimtos, nevyriausybinių organizacijų atstovams gali būti pasiūlytos ir kitos neužimtos patalpos. Įstaigoje yra kviečiami įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie pagal galimybes užsiima nuteistųjų resocializacija ir užimtumu. Kalėjime yra įrengta atskira patalpa nuteistiesiems kirptis. Psichologų konsultacijos kirpyklos patalpoje nevykdomos, ši patalpa yra naudojama pagal paskirtį.

4.2. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 8 būryje 7 patalpoje, 7 būryje 7 patalpoje, nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki dabar gyvena 12 būryje 3 patalpoje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), iki 2023 m. kovo 1 d. buvo įrengti kambariai arba kambario vieta maisto produktams laikyti. Kalėjimas užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo patalpos valomos ir tvarkomos kiekvieną dieną, todėl Kalėjime negali būti nehigieniškų ir netvarkingų patalpų. Pareigūnai nuteistuosius veda pagal nustatytus grafikus į kirpyklą, kur jie kerpami. Jokiose kitose patalpose nuteistieji nėra ir nebuvo kerpami.

4.3. Kalėjimo 8 ir 7 būriuose yra įrengti laisvalaikio kambariai, o 12 būryje yra įrengtas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai neina į patalpas, skirtas nuteistiesiems, ten nežiūri televizijos, nebūna prie kompiuterio bei kitaip neleidžia laiko nuteistųjų laisvalaikio patalpoje. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesiejami su jokiais jo teisių pažeidimais.

4.4. 2023 m. sausio mėnesį pareiškėjas dalyvavo „Bendrųjų žinių testų sprendimas“ resocializacijos priemonėje; 2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo užsirašęs į užsienio kalbų būrelį (prancūzų kalba), tačiau daugeliu atveju pareiškėjas atsisakydavo ateiti; 2023 m. kovo 20 d. pareiškėjas buvo pradėjęs lankyti diskusijų klubo užsiėmimus, tačiau vėliau juose nebesilankė; 2023 m. birželio 27 d. pareiškėjas dalyvavo kultūriniame renginyje „Joninių vaistažolės“. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę lankyti nevyriausybinės organizacijos „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos biuras“ vedamus individualius Potrauminio streso programos bei Karjeros formavimo programos užsiėmimus, priklausomybių konsultacijas, tačiau nesuregistravo į šias programas. Dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties pareiškėjo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su konkretaus turinio prašymu dėl to galėjo kreiptis į Kalėjimo administraciją.

4.5. Maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai, kurie veikia ir yra naudojami pagal paskirtį – maisto produktams laikyti. Kalėjimo tualeto duryse yra įrengti magnetiniai užraktai pagal patvirtintus projektus. Pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji gadina kalėjimo turtą: sutraiško magnetus, iškreipia durų vyrius. Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale 2023 m. balandžio 19 d. užfiksuota, kad 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos tualeto durys, sulaužyti apvadai, vyriai. Durų sutaisyti iš karto nebuvo galimybės, kadangi tam buvo reikalingi nauji vyriai, kurios reikėjo užsakyti ir nupirkti. Įvykdžius pirkimo procedūras, 2023 m. birželio 8 d. nupirkti vyriai nedelsiant įdėti į duris. Tarnyba, nustačiusi turto sugadinimą, nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad durys būtų sutaisytos. Pareiškėjas nedetalizavo konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

4.6. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, valstybės civilinės atsakomybės sąlygos yra neįrodytos.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad nuo 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjas gyveno 8 būryje 7 patalpoje, nuo 2022 m. gruodžio 7 d. – 7 būryje 7 patalpoje, nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki dabar gyvena 12 būryje 3 patalpoje. Pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje, teismas vadovavosi Taisyklių 6.3 papunkčiu, rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimais. Iš į bylą pateiktų duomenų ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų teismas sprendė, kad atsakovo atstovas iš esmės neneigia, jog, esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir kitose patalpose (maisto laikymo patalpoje). Tačiau vien ši nustatyta aplinkybė savaime nepatvirtina Tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą ir sutarti kitą laiką paslaugai gauti. Teismas vertino, kad, jeigu nuteistasis teigia, jog buvo konsultuotas maisto laikymo patalpoje, vadinasi jis sutiko būti konsultuojamas šioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas. Todėl vien tai, kad pareiškėjui netiko aplinka, kurioje galbūt (pareiškėjas nedetalizuoja šių aplinkybių) buvo teikiamos paslaugos, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą). Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą yra pateikta nuotrauka patalpos, kurioje buvo teikiamos konsultacijos, o iš nuotraukos matyti, jog patalpa yra tvarkinga, joje yra kilimas, kėdės. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas sudaro tinkamas sąlygas nuteistiesiems bendrauti su psichologu. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniojo psichologo 2023 m. liepos 12 d. pažymoje Nr. RV-22-6692 nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų emocinių sunkumų būnant konsultuojamam maisto laikymo patalpoje. Teismo vertinimu, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų neturtinei žalai atlyginti.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos, teismas pažymėjo, kad, remiantis Taisyklių 6.9 papunkčiu, nuteistiesiems, kurie yra priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas. Šiuo atveju atsakovo atstovas nurodė, kad, užtikrinant Taisyklių reikalavimus, iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriuose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teigia, jog patalpose yra šaldytuvas, bei tvirtina, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateikta informacija, juolab, kad pareiškėjas į bylą nepateikė ją paneigiančių duomenų. Teismas nenustatė, jog kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi Taisyklių 6.9 papunkčio nuostatas.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo atliekamos nehigieniškos kirpimo paslaugos, teismas rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimais, kad pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo konkrečių pažeidimo aplinkybių, nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, teismui pateikta nuotrauka nepatvirtina, jog kirpimo paslaugos atliekamos nehigieniškai. Pagal vizualiai matomą aplinką jos atliekamos tam skirtoje patalpoje, laikantis reikalavimų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl šio pažeidimo buvo kreipęsis į Kalėjimo administraciją, į kompetentingas tarnybas. Pareiškėjas neišdėstė konkrečių pažeidimų atvejų dėl jo paties teisių, todėl pareiškėjo teiginius dėl maisto laikymo patalpoje vykusių kirpimo paslaugų netinkamumo teismas laikė abstrakčiais ir nepagrįstais.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad šaldytuvas neveikia pagal jo paskirtį, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie neveikiantį šaldytuvą, nenurodė daugiau jokių argumentų ir konkrečių aplinkybių, todėl tai nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai, kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti. Teismas nematė jokio objektyvaus pagrindo netikėti kompetentingų pareigūnų nurodyta informacija.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atsakovas aplaidžiai vykdė nuteistųjų užimtumą, o laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai, teismas vadovavosi Taisyklių 6.8 papunkčiu, rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimais, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime 8 ir 7 būryje yra įrengti laisvalaikio kambariai, o 12 būryje yra įrengta socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas; kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai neina į patalpas skirtas nuteistiesiems, ten nežiūri televizoriaus, nebūna prie kompiuterio, bei kitaip neleidžia laiko nuteistųjų laisvalaikio patalpoje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės ir nereiškia pretenzijų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tik teigia, kad jame leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, neišdėstė konkrečių aplinkybių, kada, kokiu būdu pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kaip tai turėjo įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms, kaip pasireiškė pažeidimai. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, juolab, jog dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone.

12. Įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 55 straipsnio nuostatas, atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas pareiškėjo argumentus, kad pataisos įstaigoje neorganizuojamas užimtumas, vertino kaip abstrakčius, neįrodančius jo teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti įvairiose pataisos įstaigoje siūlomose užimtumo priemonėse ir programose tiek, kiek jam buvo galima pagal taikomą režimą, ir tiek, kiek pareiškėjas išreiškė norą bei pats rodė iniciatyvą. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų teisingumu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad ši teisė būtų sąmoningai ir tikslingai ribojama, todėl pareiškėjo teiginius apie neturtinę žalą, kilusią dėl nesudarytų veiklos ir užimtumo sąlygų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ginčo laikotarpiu tualete nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualeto durys buvo nesandarios, gerai neužsidarė, nebuvo spynos, teismas vadovavosi HN 134:2015 12 punktu, rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų yra akivaizdu, jog sanitarinio mazgo durys tam tikru momentu (kai buvo sulaužytos) neužsidarė; taip pat yra akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu tualeto durys nebuvo operatyviai sutvarkytos (fiksuotas gedimas 2023 m. balandžio 19 d., o sutaisytos 2023 m. birželio 8 d.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus, teismas nurodė, kad teismui nekyla abejonių, jog tai pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu visa įranga būtų tvarkinga (tualeto durys nebūtų sulaužytos). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, gyvendamas 12 būrio 3 patalpoje, naudojosi sanitariniu mazgu esant netvarkingoms sanitarinio mazgo durims ir jų tvirtinimo mechanizmui. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė HN 134:2015 12 punkto reikalavimus – nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. birželio 8 d. 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos tualeto durys, sulaužyti apvadai, vyriai, nebuvo operatyviai sutvarkytos sanitarinio mazgo durys. Todėl pareiškėjui nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. birželio 8 d. kilo atitinkamų nepatogumų dėl sulūžusių tualeto durų, dėl ko nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tai pareiškėjui sukėlė neigiamų emocijų ir išgyvenimų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų esmingai pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

15. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 19 d., o administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. birželio 27 d. (skundas priimtas teismo nutartimi). Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Teismas pažymėjo, kad likę tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III. 17. Pareiškėjas V. K. (V. K.) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno Rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, patvirtindamas faktą, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje, kadangi tam skirtos patalpos buvo užimtos. Teismas nurodė, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą, ką pareiškėjas ir darė, būtent todėl negalėjo dalyvauti įstaigoje organizuojamuose užsiėmimuose, daugeliu atvejų tekdavo nesilankyti prancūzų kalbos užsiėmimų, ką patvirtina Kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. RV-22-6820. Kai maisto patalpoje pareiškėjas būdavo su specialistais, kiti nuteistieji eidavo šildyti maistą, gaminti patiekalus, tokie veiksmai pareiškėjui trukdydavo ir sukeldavo didelių nepatogumų, blaškydavo, todėl yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta nuotrauka patalpos, kurioje buvo teikiamos konsultacijos, tačiau pareiškėjas teismui paaiškino, kad ši patalpa neegzistavo būryje, kuriame jis buvo laikomas, o atsakovas to neįrodė.

18.2. Iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengta maisto patalpa, nebuvo kur gaminti ir laikyti greitai gendančių maisto produktų, vėliau atsirado mikrobangų krosnelė bei šaldytuvas, tačiau šis nebuvo naudojamas pagal paskirtį, kadangi į jį buvo dedami tabako ir kiti gaminiai tikslu perduoti kitiems rakinamuose kamerose laikomiems nuteistiesiems. Atsakovas formaliai nurodė, kad iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo įrengti kambariai maistui laikyti, o pirmosios instancijos teismas be papildomų įrodymų neturėjo pagrindo tikėti atsakovo pateikta informacija. Todėl teismo išvada, kad kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu nebuvo pažeidusi Taisyklių 6.9 papunkčio, yra neteisinga ir nepagrįsta.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nereiškia pretenzijų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tik teigia, kad jame leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji. Tačiau, priešingai nei nurodo teismas, pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl būryje neįrengto laisvalaikio kambario, kuriame laisvalaikį leisdavo pareigūnai prie kompiuterio su prijungtu internetu, spausdintuvu, taip pat žiūrėjo televizorių, dėl ko buvo pažeistas Taisyklių 6.8 papunktis. Atsakovas, su tuo nesutikdamas, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pareiškėjo teisės yra iš esmės suvaržytos, todėl jis negali teismui pateikti visų įmanomų įrodymų, o atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

18.4. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus nustatytiems pažeidimams kompensuoti. Pareiškėjas teismo prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtą administracinę bylą Nr. TA-481-442/2023, kurioje, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo priteista 3 300 Eur, tačiau teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, kuris keistinas.

19. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo netenkina, nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. birželio 19 d., atlyginimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. birželio 8 d. 12 būrio 3 patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu dėl sugadintų tualeto durų (sulaužyti apvadai, vyriai), todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o kitą skundo dalį atmetė.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus; teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus pažeidimams kompensuoti, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtą administracinę bylą Nr. TA-481-442/2023, kurioje, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo priteista 3 300 Eur suma.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

26. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis skunde reiškė pretenzijas dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo. Tačiau, teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl naudojimosi laisvalaikių kambariais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas iš esmės nereiškia pretenzijų dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 7, 8 ir 12 būriuose laisvalaikio kambarių neįrengimo, tik teigia, kad juose leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde patirtus nepatogumus sieja su tuo, kad laisvalaikio patalpose pareigūnai žiūrėjo nuteistiesiems skirtą televizorių ir naudojosi jose esančiu kompiuteriu savo reikmėms. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, jog kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, juolab, kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją.

28. Dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytų teiginių, susijusių su psichologo paslaugų (konsultacijų) teikimu maisto laikymo patalpoje, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. liepos 5 d. pažymoje Nr. LV-31092 „Apie nuteistojo V. K. laikymo sąlygas“ nurodyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime yra užtikrintos tinkamos sąlygos bendrauti su psichologu, nuteistieji bendrauja atskiroje patalpoje. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas neneigia, jog tais atvejais, kai tam skirtos patalpos yra užimtos, nevyriausybinių organizacijų atstovams gali būti pasiūlytos ir kitos neužimtos patalpos (be kita ko, maisto laikymo patalpos). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien nustatyta aplinkybė dėl konsultacijų teikimo maisto laikymo kambaryje savaime nepatvirtina Tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta konkrečių atvejų (tokių atvejų nenurodė ir pareiškėjas), kad psichologo konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas atsisakė psichologo konsultacijų maisto laikymo patalpoje ir tokiu atveju pareiškėjui nebuvo suteiktos kitos patalpos psichologo konsultacijai. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją ar į kompetentingas įstaigas dėl tinkamų sąlygų psichologo konsultacijoms neužtikrinimo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengta maisto patalpa, nebuvo kur gaminti ir laikyti greitai gendančių maisto produktų, vėliau atsirado mikrobangų krosnelė bei šaldytuvas, tačiau šis nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Remiantis Taisyklių 6.9 papunkčiu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui), o pagal Taisyklių 6.10 papunktį – maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (žr. Nutarties 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais, kad iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriuose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių šiuos paaiškinimus. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad psichologo konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje, pats pripažino, jog maisto laikymo patalpa buvo įrengta.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kitus apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

31. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

32. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę (nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. birželio 8 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12 būrio 3 patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu dėl sugadintų tualeto durų (sulaužyti apvadai, vyriai)), tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista suma (200 Eur) yra adekvati pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

34. Nors pareiškėjas teismo prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. TA-481-442/2023 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ja remtis nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė