N-575-652-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties E. A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-652-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo E. A. Ž. (toliau – ir E. A. Ž.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda, paliko nepakeistą ir E. A. Ž. skundą atmetė.
Full text
Administracinė byla Nr. N575-652/2012
Teisminio proceso Nr. 4-62-3-3-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties E. A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo E. A. Ž. (toliau – ir E. A. Ž.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda, paliko nepakeistą ir E. A. Ž. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinė nuobauda E. A. Ž. paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 11 d., 8 val. 9 min., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 74,80 kilometre, Jurbarko rajono savivaldybėje, vairuodamas automobilį važiavo 119 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną 90 km/h greitį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog nors E. A. Ž. ir teigė, kad leistiną greitį galėjo viršyti nebent 10 km/h, kaip kad rodė jo automobilio navigacijos prietaisas, jo kaltė padarius jam inkriminuotąjį pažeidimą buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, KET pažeidimo duomenų protokolu, policijos pareigūnės J. M. parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais. Pažymėjo ir tai, jog E. A. Ž. vairuojamos transporto priemonės greitis buvo užfiksuotas stacionariai įrengta transporto priemonių greičio matavimo sistema MultaRadar S580 Nr. 593-072/70047, turinčia galiojantį patikros sertifikatą. Nurodė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šio greičio matavimo prietaiso teisėtumą: 2006 m. spalio 11 d. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotas Matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas Nr. 2189, Valstybinės metrologijos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. išduotas Matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatas. Atsižvelgęs į tai, teismas E. A. Ž. argumentus, kuriais jis abejojo minėto greičio matuoklio tinkamumu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atmetė tą E. A. Ž. teiginį, jog apie automobilio greitį, t. y. 99 km/h, jį informavo automobilyje įrengta navigacinė sistema, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie minėtos navigacinės sistemos techninius duomenis bei jos teikiamų duomenų tikslumą.
II. E. A. Ž., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 108 – 111), kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog su paskirtąja nuobauda nesutinka, teidamas, kad jo padarytas KET buvo nežymus, t. y. nustatytą greitį jis galėjo viršyti iki 9 km/h. Teigia, jog KET pažeidimo duomenų protokolo, kuriuo teismas vadovavosi nustatinėdamas jo kaltę, jokie teisės aktai neįteisina ir jo teisėtumo nei policijos pareigūnas, skyręs nuobaudą, nei pirmosios teismas netyrė. Tikina, jog duomenų nuotolinio perdavimo funkcija Vokietijoje pagamintai stacionariai greičio matavimo sistemai MultaRadar S580 Nr. 593-072/70047 (toliau – ir MultaRadar S580), kuriuo buvo matuotas jo greitis, nėra metrologiškai įteisinta, todėl greičio matavimo duomenų iš sistemos MultaRadar S580, įrengtos šalikelėje, perdavimas į duomenų apdorojimo centrą Vilniuje ir šiame centre duomenų nuotolinis priėmimas pažeidžia Metrologijos įstatymo 15 straipsnio reikalavimus ir teisiniams matavimams toks nuotolinis duomenų nuskaitymas negali būti taikomas.
Pažymi, jog pagal sistemos MultaRadar S580 instrukciją duomenys iš šios sistemos SmartCameros gali būti perkeliami per USB jungtį į USB duomenų laikmeną juos nukopijuojant, tačiau gamintojo instrukcijoje nenumatyta, kad sistemoje sukaupti duomenys galėtų būti perduodami nuotoliniu būdu, kaip kad buvo padaryta duomenis iš MultaRadar S580 perduodant Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenų apdorojimo centrui Vilniuje. Pažymi, jog teismas netyrė, ar duomenys perduodami į informacijos centrą per sistemos MultaRadar S580 gamintojo USB jungtį, šios aplinkybės negalėjo išaiškinti ir liudytoja J.
M.. Mano, jog jeigu duomenys apie sistemą MultaRadar S580 į Vilnių, o vėliau iš Vilniaus į Jonavos rajono policijos komisariatą perduodami internetu, tai pažeidžia šios sistemos naudojimo instrukciją ir sertifikatą. Taip pat pažymi, jog teismas neapklausė Institucijos specialisčių D. L. ir J. M., be to, teismas neišreikalavo duomenų, ar šios pareigūnės buvo parengtos darbui su sistema MultaRadar S580 ir ar jos yra išlaikiusios apmokymo žinių patikrinimo įskaitą. Pabrėžia ir tai, jog minėtosios greičio matavimo sistemos sertifikatą pasirašė vienas ir tas pats asmuo V.
T., kas taip pat laikytina esminiu pažeidimu, nes pagal Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. V-104 patikros sertifikatas teisinę galią turi tik tada, jeigu yra pasirašytas dviejų metrologijos laboratorijos darbuotojų – metrologo ir laboratorijos vadovo bei su įstaigos antspaudu. Priduria ir tai, jog jo teiginius pagrindžia ir teismo išreikalauta Bendroji patikros metodika, iš kurios 1.4. punkto matyti, kad MultaRadar S580 patikros negali atlikti vienas ir tas pats asmuo, be to, iš jos matyti, kad joje nėra metrologiškai įteisintas sistemos MultaRadar S580 užfiksuotų greičio matavimo duomenų perdavimas nuotoliniu būdu į Vilniuje įrengtą informacijos apdorojimo centrą ir iš šio centro į teritorinius policijos komisariatus.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 6 punktą teisės pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukti prietaisai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, ar greičio matavimo sistema MultaRadar S580 buvo įtraukta į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą. Akcentuoja, jog nuosavybės teise minėta greičio matavimo sistema MultaRadar S580 priklauso UAB Viltechna.
Mano, jog privati įmonė, komerciniais pagrindais eksploatuojanti minėtąją greičio sistemą, yra suinteresuota neteisėtai skatinti metrologijos specialistus, kad šie tinkamai neatliktų metrologinės patikros ir tokiu būdu būtų galima atsakomybėn neteisėtai patraukti daugiau vairuotojų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
E. A. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
Apelianto pažeidimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580 Nr. 593-072/70047. Nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. šiam greičio matuokliui buvo išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 27), kuriuo valstybės įmonė Kauno metrologijos centras patvirtino, kad jis yra tinkamas naudoti. Iš byloje esančio KET pažeidimo duomenų protokolo (b. l. 16) matyti, kad šis greičio matuoklis užfiksavo E. A. Ž., 2010 m. rugsėjo 11 d., 8 val. 9 min., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 74,80 kilometre, Jurbarko rajono savivaldybėje, vairuojantį automobilį 115 km/h greičiu (pritaikius paklaidą), t. y. leistiną 90 km/h greitį viršijantį 25 km/h.
Apeliaciniame skunde E. A. Ž. neigia savo kaltę, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišreikalavo visų reikiamų bylai įrodymų, taip pat akcentuodamas, jog greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580 gauti duomenys nėra patikimi, nes jie gaunami iš šalikelėje įrengtos greičio matavimo sistemos nuotoliniu būdu perduodant į duomenų apdorojimo centrą Vilniuje, kas pažeidžia šio gaminio naudojimo instrukciją, be to, šiam prietaisui išduotas patikros sertifikatas yra neteisėtas, nes buvo pasirašytas vieno ir to paties asmens, kai pagal teisės aktų reikalavimus tą padaryti privalėjo du metrologai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. A. Ž. padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas E. A. Ž. kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo pozicija, jog metrologinė patikra nagrinėjamu atveju buvo atlikta visai sistemai ir dėl jos tinkamumo naudoti teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Tuo tarpu tie apelianto teiginiai, esą niekas netikrino, ar sukaupti duomenys gali būti perduodami nuotoliniu būdu, kas, pasak jo, pažeidžia byloje esančią prietaiso naudojimo instrukciją, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos greičio sistemos netinkamumo įtikinamai neįrodo ir yra vertinti kritiškai. Pareiškėjas neįrodė, jog būdas, kuriuo duomenys iš greičio matavimo sistemos buvo perduoti į teritorinį policijos komisariatą, sąlygojo neteisingą automobilio, kurį jis vairavo, greičio fiksavimą, bet priešingai savo samprotavimus grindė subjektyviais ir su ginčo esme tiesiogiai nesusijusias teiginiais bei prielaidomis.
Pridurtina, jog E. A. Ž. kaltės padarius minėtąjį pažeidimą taip pat nepaneigia jo argumentai, esą greičio matavimo sistemai MultaRadar S580 išduotu patikros sertifikatu (b. l.
41) negalima remtis, nes jis yra pasirašytas vieno ir to paties asmens. Teisėjų kolegijos vertinimu, formalūs trūkumai nepaneigia iš rašytinių bylos duomenų viseto darytinos išvados, jog minėtam greičio matuokliui metrologinė patikra atlikta buvo ir jis buvo sertifikuotas, taigi, tinkamas naudojimui. Be to, iš patikros sertifikato akivaizdu, kad apelianto minimas, sertifikatą pasirašęs V. T. toje pačioje valstybės įmonėje užima ir metrologo, ir laboratorijos vadovo pareigas, jokių jo piktnaudžiavimo tarnyba požymių byloje taip pat nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, jog E. A. Ž. apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones tuo, jog greičio matavimo sistema MultaRadar S580 priklauso privačiai įmonei, kas, jo teigimu, duoda pagrindą manyti, jog duomenys apie greičio viršijimą yra klastojami. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog tai tėra prielaida, neįrodyta objektyviais duomenimis. Pridurtina, jog teisėjų kolegija nesutinka su tuo apelianto argumentu, kad greitį galima matuoti tik tokiomis priemonėmis, kurios yra policijos nuosavybė, nes apeliantas reikalavimą įtraukti į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą tas priemones, kurios naudojamos teisės pažeidimams nustatyti, aiškina siaurinamai, t. y. per nuosavybės teisės institutą, tačiau nenurodo, kokioms imperatyvioms normoms prieštarauja policijos greičio matuoklių valdymas kitais pagrindais, o teisėjų kolegija savo ruožtu tokių prieštaravimų taipogi nenustatė.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar duomenys perduodami į informacijos centrą per sistemos MultaRadar S580 gamintojo USB jungtį, neapklausė Institucijos specialisčių D. L. ir J. M., be to, neišreikalavo duomenų, ar šios pareigūnės buvo parengtos darbui su sistema MultaRadar S580 ir ar jos yra išlaikiusios apmokymo žinių patikrinimo įskaitą. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad E. A. Ž. veikoje yra ATPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
E. A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius