fdf3429d-8f73-40b6-a3eb-ea411c0b2db1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1213-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03610-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 28; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui,atsakovo atstovui Leonardui Ubanovičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Sauleita“ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas UAB „Sauleita“ (toliau – ir Bendrovė) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 62 752,9 Lt žalos atlyginimo ir 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. UAB „Sauleita“ taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir praÅ¡yti iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad peržiÅ«rėti fiksuotų elektros energijos ir atsinaujinančių iÅ¡teklių tarifų (toliau – Fiksuoti tarifai) didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek Å¡io įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas Fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.PaaiÅ¡kino, kad 2011-05-12 priimto Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) tikslas buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ .

Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta skatinimo priemonė - Fiksuotas tarifas, kuris Ä®statymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis garantuojama už pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.Ä®statymo redakcijoje, galiojusioje iki 2013-01-31, buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už FiksuotÄ tarifÄ , vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o Å¡io straipsnio 4 dalyje, kad Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Ä®statyme nustatytus Fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija).

Tos pačios redakcijos 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad Komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , o Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, yra peržiÅ«rimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančiu energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, bÅ«tinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, 24 punkte nustatyta, kad įmonė, norinti gauti leidimÄ plėtrai, kiekvienu atveju turi pateikti atskirÄ praÅ¡ymÄ :

1) statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumo objektus naujoje vietoje (nauju adresu);

2) iÅ¡plėti esamÄ elektros energijos gamybos pajėgumÄ virÅ¡ijantį apimtį, nustatytÄ anksčiau iÅ¡duotame leidime. Saulės elektrinių statyba Lietuvoje yra galima tik gavus leidimÄ plėtrai. Bendrovė leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus (toliau – Leidimas plėtoti) gavo 2012 m., galiojant 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifui elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW ir 1,8 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Å ie tarifai buvo patvirtinti Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. 03-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metams“ (toliau – Nutarimas I).Seimas 2012-01-17 ypatingos skubos tvarka priėmė Pakeitimo įstatymÄ , kuriuo pakeitė teisinę padėtį gamintojų, kurie ketino statyti iki 30 kW įrengtosios galios saulės elektrinę. Pataisomis panaikinti taikytini elektros energijos supirkimo tarifai, sutrumpintas elektrinės statybos terminas bei pareikalauta užtikrinimo priemonės – garantijos (15 000 Lt vienai 30 kW įrengtosios galios saulės elektrinei).

Pakeitimo įstatymo 6 straipsnis, kuriuo buvo pakeistas Ä®statymo 20 straipsnis, nustato, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , o Fiksuotu tarifų didžiausi galimi dydžiai peržiÅ«rimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Pakeitimo įstatymu buvo pakeista Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-31, bei poįstatyminių teisės aktų koncepcija. Pakeitimo įstatyme įtvirtinta taikomas Fiksuotas tarifas, kuris galios leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ . Ankstesniu Ä®statymo reguliavimu elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu, kadangi tik žinojęs garantuojamÄ supirkimo tarifÄ , pareiÅ¡kėjas galėjo vertinti savo bÅ«simas investicijas, kreiptis į bankus bei kitas finansines institucijas dėl energetikos projektų finansavimo.

Komisija 2012-09-28 nutarimo Nr. 03-282 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ (toliau – Nutarimas II) 2.1 punktu patvirtino 1,25 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, o 1.1 punktu patvirtino 1,6 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Komisija 2013-02-28 nutarimo Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ (toliau – Nutarimas III) 1.2 punktu patvirtino 0,69 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW, o 1.1 punktu patvirtino 0,87 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW.

Pakeitus Fiksuoto tarifo nustatymo tvarkÄ pareiÅ¡kėjas buvo priverstas pagamintÄ elektros energijÄ parduoti ne leidimo plėtrai, o leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusiais tarifais ir ateinančius 12 metų turės pardavinėti elektros energijÄ mažesniais tarifais, nei buvo nustatyta iki 2013-01-31 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje. Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pažeidžiamos elektros energijos gamintojų, kuriems elektros energijos Fiksuotas tarifas jau buvo nustatyta, teisės. PareiÅ¡kėjas mano, kad Energetikos ministerija Pakeitimo įstatymu pažeidė Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, Ä®statymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , o Energetikos ministerijai kilo civilinė atsakomybė.

Priimant Pakeitimo įstatymÄ , buvo pažeisti įstatymų negaliojimo atgal, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principai, teisėkÅ«ros reikalavimai. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais nustatyti grįžtamÄ jį įstatymo galiojimÄ . Pakeitimo įstatymu Energetikos ministerija nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius, t. y. pagal Ä®statymo redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-01-31, Fiksuotas tarifas buvo susietas su leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu galiojusiu tarifu, tad Å¡io Ä®statymo redakcijos 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti reikalavimai buvo įgyvendinti UAB „Sauleita“ iÅ¡davus LeidimÄ plėtoti.

Fiksuotas tarifas pareiškėjo parduodamai elektros energijai yra Leidimo plėtrai išdavimo metu galiojęs tarifas, tad faktinis santykis, su kuriuo buvo susietas Fiksuotas tarifas, pasibaigė nuo pareiškėjui išduoto Leidimo plėtoti išdavimo momento. Iš Didžiosios Britanijos Apeliacinio teismo 2012-01-25 sprendimo byloje Nr. C1/2012/0023 matyti, kad užsienio valstybių teismuose ginčai, kai elektros energijos gamintojai kreipiasi į teismines institucijas dėl atitinkamų institucijų neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių elektros energijos gamintojų teises, kurios yra pažeidžiamos atitinkamų institucijų priimtais naujais teisės aktais, taikomais retrospektyviai, yra išspręsti ne valstybinių institucijų naudai.

Mano, kad Pakeitimo įstatymas iš esmės pažeidžia visus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo elementus, nes:

1) valstybė priimdama Pakeitimo įstatymÄ panaikina Leidimu plėtrai pareiÅ¡kėjų turėtas teises, įgytas pagal iki 2013-02-01 galiojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ ;

2) Pakeitimo įstatymas iš esmės yra taikomas atgal;

3) pareiÅ¡kėjas, gavęs LeidimÄ plėtoti iki 2013-01-31, pagrįstai galėjo tikėtis, kad jam bus taikomas Fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu. Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-31, buvo teisėta ir joje įtvirtintos teisės normos neprieÅ¡taravo kitiems teisės aktams bei Konstitucijai, todėl galėjo lemti pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių atsiradimÄ . Bendrovė, įgyvendindama teisės aktais suteiktas teises ir pareigas, negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti, kad pradėjus įgyvendinti Ä®statyme nustatytas teises ir pareigas, įstatymų leidėjas pablogins jai iki 2013-01-31 galiojusios redakcijos Ä®statymo suteiktas teises ir pažeis pareiÅ¡kėjo teisėtus interesus.

Ä®statymų leidėjo skuboti sprendimai dėl Pakeitimo įstatymo sukėlė teisinį neapibrėžtumÄ elektros energijos gamintojams, kadangi juo energetikos projekto įgyvendintojai bei jų finansuotojai sužinojo, kad projekto investicinė grÄ Å¾a bus ne tokia, kokia buvo nustatyta iki 2013-01-31 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje. Tik žinodamas garantuojamÄ supirkimo FiksuotÄ tarifÄ , pareiÅ¡kėjas galėjo vertinti savo bÅ«simas investicijas, kreiptis į bankus bei kitas finansines institucijas dėl energetikos projektų finansavimo.

Energetikos ministerija 2013-01-07 pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektÄ Nr. 13-64-01 (toliau – Projektas), kuris buvo įregistruotas teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (toliau – TAPIS) tik 2013-01-07, t. y. vos prieÅ¡ 10 dienų iki Pakeitimo įstatymo priėmimo. Vyriausybės 2013-01-14 nutarimu Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ nutarta praÅ¡yti Seimo ProjektÄ svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Taip buvo neįvertintas Projekto lemiamas teisinis, ekonominis ir socialinis poveikis, o teikiamas Projektas buvo nesuderintas su kitomis valstybės institucijomis ir visuomene. Teisingumo ministerija 2013-01-09 rašte Nr. (1.6)2T-23 nurodė, kad Projektas teikiamas Vyriausybei nesilaikant Vyriausybės darbo reglamento, Vyriausybės teisėkūros taisyklių nustatytos tvarkos ir terminų. Tokia teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei ir jo svarstymo Vyriausybėje tvarka nesudaro galimybių visapusiškai ir išsamiai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo, neužtikrina teisės aktų kokybės ir teisėkūros proceso efektyvumo bei sistemiškumo.

Energetikos ministerija Projekto nesuderino su Teisingumo ministerija ir kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis, Projektas nebuvo paskelbtas vieÅ¡ai susipažinti iki 2013-01-07 teikimo Vyriausybei. Atsakovo atstovas neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2003-02-26 nutarimu Nr. 276. Ä®statymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pateikti paaiÅ¡kinimai yra abstraktus ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki. 2013-01-15 aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dėl Projekto 5 punkte nurodyta, kad priėmus ProjektÄ neigiamų pasekmių nenumatoma.

Asmenims, valdantiems jau veikiančias elektrines, Å¡ios veiklos sÄ lygos nesikeis. Asmenys, jau turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, iÅ¡duotus iki Projekto priėmimo, ir pradėję įgyvendinti projektus, galės juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sÄ lygomis, 7 punkte nurodyta, kad Projekto įgyvendinimas nepakeis verslo sÄ lygų ir neturės neigiamo poveikio investicijų atsinaujinančios energetikos sektoriuje plėtrai, kadangi galiojančių teisės aktų pakeitimai bus taikomi tik naujiems projektams, inicijuotiems po Projekto priėmimo, 13 punkte nurodyta, kad pirminis Ä®statymo projektas buvo derintas su suinteresuotoms institucijomis.

Projekto trÅ«kumai iÅ¡dėstyti Ūkio ministerija 2012-12-06 raÅ¡te Nr. (26.14-81)3-6733 „Dėl atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013-01-15 iÅ¡vadoje Nr. XIIP-204 „Dėl atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“ ir Seimo Ekonomikos komiteto Papildomo komiteto 2013-01-16 iÅ¡vadoje Nr. 103-P-2 dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-204). 2013-01-17 Seimo I (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 19 stenograma, patvirtina, kad įstatymų leidėjas žinojo apie galimas neigiamas finansinės pasekmes, kurios kiltų priėmus ProjektÄ .

Priimant Pakeitimo įstatymÄ buvo pažeistas proporcingumo principas. Pakeitimo įstatymu nebuvo poreikio apsaugoti ar užtikrinti kitų teisinių vertybių. Elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių skatinimo mechanizmas, kai elektros energijos gamyba skatinama vartotojo sÄ skaita, buvo numatytas dar 2011 m. priimant Ä®statymÄ . Vartotojų teisių apsauga buvo užtikrinta įgyvendinant visumÄ teisinių priemonių, kurios įtvirtintos Ä®statyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

Valstybės interesas siekti energetinės nepriklausomybės ir „švarios“ energijos buvo suderintas su vartotojų interesais – elektros energijos gamybos skatinimas vartotojų sÄ skaita buvo siekis. Pakeitimo įstatymo svarstymo ar priėmimo metu, Lietuvos Respublikoje ypatingos situacijos nebuvo. Pakeitimo įstatymas, Projektas arba jo lydimieji raÅ¡tai, komitetų, ministerijų iÅ¡vados bei raÅ¡tai, patvirtina, kad valstybėje ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties ar kt.) nebuvo.

Atsakovas negali remtis Å¡ia aplinkybe, pateisinančia Fiksuotų tarifų mažinimÄ atgaline tvarka, nes Å¡i aplinkybė Pakeitimo įstatymo priėmimo metu objektyviai neegzistavo. Pakeitimo įstatymu nebuvo nustatyta, jog Fiksuoti tarifai mažinami tik tam tikram laikotarpiui. Projekto lydimuosiuose raÅ¡tuose Pakeitimo įstatymo poreikis grindžiamas siekiu užtikrinti darniÄ alternatyvios energetikos plėtrÄ . Pakeitimo įstatymu pakeisti Fiksuotų tarifų nustatymo principai nesusiję su alternatyvios energetikos plėtros rodikliais.

Fiksuotų tarifų nustatymo principų pakeitimas nelemia išduotų leidimų plėtrai ir leidimų gamybai skaičiaus. Siekiant darnios plėtros alternatyvios energetikos srityje, Pakeitimo įstatymu buvo nustatytos kitos priemonės šiam tikslui siekti (prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimas, leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminų sutrumpinimas ir kt.). Pakeitimo įstatymu gamintojų teisių ribojimas „ne didesniu mastu, nei būtina“ kriterijumi apskritai nevertintas.

Pakeitimo įstatymo poveikio rinkai tyrimai ir ekspertinis vertinimas nebuvo atliekami. Energetinio nepriklausomumo didinimo, naudojant „švaresnę“ energijos gavybÄ , įvardinimas Ä®statymo projekte suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡iÄ sritį laiko prioritetine ir atitinkančiÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas LeidimÄ plėtoti gavo tada, kai galiojo Nutarimu I patvirtintas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW bei 1,8 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Remiantis iki 2013-01-31 galiojusia Ä®statymo redakcija, Å¡is Fiksuotas tarifas UAB „Sauleita“ turėjo bÅ«ti taikomas 12 metų skatinamuoju laikotarpiu, tačiau, priėmus Pakeitimo įstatymÄ , Bendrovė yra ir bus priversta parduoti pagamintÄ elektros energijÄ ne Leidimo plėtoti iÅ¡davimo, o leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusiais elektros energijos supirkimo Fiksuotais tarifais. PareiÅ¡kėjo patiriami nuostoliai pasireiÅ¡kia Leidimo plėtrai ir leidimo gamini iÅ¡davimo metu galiojusių elektros energijos supirkimo Fiksuotų tarifų skirtumu.2013-10-22 iÅ¡ UAB „Arginta“ buvo gauta pažyma apie saulės energetikos sistemų parametrus Lietuvos sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjos saulės elektrinės rangovo UAB „Mazgas“ 2013-10-21 atsakyme patvirtinama, jog pareiÅ¡kėjo saulės elektrinė atitinka optimalias įrengimo sÄ lygas. UAB „Sauleita“ įrengusi saulės elektrinę, kurios galingumas 29,28 kW, patirs 62 752,90 Lt nuostolių, apskaičiuojamų taip: A x B x C x D, kur A – per 1 (vienerius) metus 1 kW įrengtosios galios saulės elektrinės (Lietuvos sÄ lygomis) pagamintas elektros energijos kiekis lygus 940 kWh; B – 12 metų laikotarpis, kurio metu gamintojui taikomas supirkimo Fiksuotas tarifas;

C – Leidimo plėtoti iÅ¡davimo metu galiojusio (1,44 Lt/kWb (be PVM)) ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusio (1,25 Lt/kWh (be PVM)) elektros energijos supirkimo Fiksuotų tarifų skirtumas, kuris lygus 0,19 Lt/kWh (be PVM); D – saulės elektrinių įrengtųjų galių suma, lygi 29,28 kW. UAB „Sauleita“ 2013-07-11 sudarė su AB „Lesto“ Elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.3. punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas įsipareigoja patiekti į skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklÄ elektros energijÄ , pagamintÄ naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, o AB „Lesto“ įsipareigoja sumokėti V.

T. 1,25 Lt, o ne 1,44 Lt už 1 kWh. PareiÅ¡kėja yra pateikusi AB „Lesto“ 2013-07-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 22 631,54 Lt sumai, 2013-08-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 6 048,49 Lt sumai, 2013-09-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3 867,46 Lt sumai, 2013-10-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 815,00 Lt sumai, 2013-11-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 385,69 Lt sumai, 2013-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 231,41 Lt sumai.

UAB „Sauleita“ yra patyrusi 4 394,13 Lt nuostolių, apskaičiuojamų pagal formulę A x B, kur A – bendras pagamintas elektros energijos kiekis už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, t. y. 22,952 kWh; B – Leidimo plėtoti išdavimo metu galiojusio (1,44 Lt/kWh (be PVM)) ir Leidimo gaminti išdavimo metu galiojusio (1,25 Lt/kVVh (be PVM)) elektros energijos supirkimo Fiksuotų tarifų skirtumas, kuris lygus 0,19 Lt/kWh (be PVM). Energetikos ministerija numatė ir galėjo bei turėjo numatyti, jog dėl jos veiksmų pareiškėjas patirs ar gali patirti nuostolių.

Atsakovas gerai žinojo ir suprato savo veiksmų pasekmes, kad ribojant kainÄ Leidimus plėtrai iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos gavusiems elektros energijoms gamintojams, bus pažeisti elektros energijos gamintojų teisėti lÅ«kesčiai, nepaisant to, jis norėjo priimti neteisėtÄ Pakeitimo įstatymÄ ir Å¡iuo įstatymu siekė sukelti neigiamas pasekmes elektros energijos gamintojams. Jeigu Pakeitimo įstatymas nebÅ«tų priimtas, UAB „Sauleita“ gautų tokias pajamas iÅ¡ elektros energijos pardavimo, kokios buvo numatytos gauti pagal iki 2013-01-31 galiojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ .

Energetikos ministerijos neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuostolių pareiÅ¡kėjui atsiradimo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Energetikos ministerija prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2012 m. vasaros atsakovui buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines.

Susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, taip virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ Ä®statymo 2013-02-01 redakcijos 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų. Tai galėjo lemti papildomÄ kasmetinį VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt., kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Ä®statymų leidėjas, Ä®statyme nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ .

Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jos balansavimas kompensuojamas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, kaip nustatyta Vyriausybės 2012-07-18 nutarime Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šios lėšos, vadovaujantis Vyriausybės 2012-09-19 nutarimu Nr. 1157 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra surenkamos iš kitų elektros energijos vartotojų.

Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant Komisijos nustatytų tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams. Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai ir konkurencingumui, didelę įtakÄ turi elektros energijos kaina.

Nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstÄ naÅ¡tÄ mokėti už VieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo principai, todėl Seimas 2013-01-17 priėmė Pakeitimo įstatymÄ . Seimas, privalėdamas vykdyti valstybinio rinkos reguliavimo funkcijas, siekiant apsaugoti vartotojus, turėjo imtis teisinių rinkos reguliavimo priemonių. Valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir visuomenės interesus.

Seimui priėmus Pakeitimo įstatymÄ , saulės elektrinių veikla nebuvo apribota. VieÅ¡as interesas tai kompromisinis taÅ¡kas, kuriame susikerta tai, kas svarbiausia valstybei, ir tai, kÄ sutartinai vertina gyventojai. Atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjas galimai patyrė ar patirs nuostolių.

Teisės doktrinoje nustatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui. Vartotojas turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes yra silpnesnioji sandorio Å¡alis. Ä®statymo nuostatos buvo pakeistos ginant silpnesnę sandorio Å¡alį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika. Reikalavimas, jog įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus.

Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ . Konkuruojant keliems teisės principams, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. Nuo 2012 m. vasaros spaudoje bei internetinėje erdvėje buvo praneÅ¡ama apie situacijÄ , susijusiÄ su saulės elektrinėmis. Energetikos ministerijos elektroniniame tinklalapyje buvo nuolat skelbiama informacija apie tÅ«kstančius iÅ¡duotų leidimų. PareiÅ¡kėjas dar prieÅ¡ gaudamas LeidimÄ plėtoti, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu ir nelaikytina, kad jo teisinė padėtis pablogėjo.Atkreipė dėmesį, kad Energetikos ministerija 2013-01-11 raÅ¡tu Nr. (8.1-10)-3-87 „Dėl pakartotino įstatymų projektų teikimo“ Vyriausybę informavo, kad Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas ir jų aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai patikslinti pagal Teisingumo ministerijos 2013-01-09 raÅ¡te Nr. (1.6.)2T-23 pateiktas pastabas.

Taip pat informavo, kad tikslinant įstatymų projektus neatsižvelgta į Teisingumo ministerijos siÅ«lymÄ nustatyti vėlesnę įstatymų projektų įsigaliojimo datÄ . Pažymėjo, kad atidėjus įstatymų įsigaliojimo datÄ , per atidėjimo laikotarpį dar iÅ¡augtų Ä®statymo nustatyta tvarka pateiktų praÅ¡ymų gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei iÅ¡duotų leidimų skaičius. Projektas 2013-01-07 buvo įkeltas į Seimo TAIS Projektų registravimo posistemę.

Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1244, 4 punktas nustatė, kad dėl TAIS Projektų registravimo posistemėje skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiÅ«lymus Å¡ių taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatytais terminais gali teikti visi suinteresuoti asmenys. Daro iÅ¡vadÄ , kad visuomenei buvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl Projekto. Minėtų taisyklių 31.4 punktas nustatė, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nerengiama, kai rengiamas įstatymo projektas.

Vyriausybė 2013-01-14 nutarimo Nr. 23 1 punktu nutarė pritarti Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Seimui.Atsakovas nesutinka, kad pareiÅ¡kėjui žalÄ tiesiogiai sukėlė Seimas, priimdamas Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymÄ . Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 13-64-01 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te Energetikos ministerija deklaruoja tikrÄ jį Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslÄ â€“ suteikti galimybę Komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.Teigia, kad tikslaus pareiÅ¡kėjo nuostolių dydžio apskaičiuoti yra objektyviai neįmanoma, kadangi jis priklauso nuo faktiÅ¡kai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio ir pažeidimo termino.

Be to, faktiÅ¡kai pagamintos elektros energijos kiekis taip pat priklauso nuo objektyvių priežasčių. UAB „Sauleita“ informuoja apie su AB „Lesto“ sudarytÄ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas ginčija saulės jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimui taikomÄ kainÄ , įtvirtintÄ sutartyje, tačiau byloje nėra informacijos apie jo pateiktÄ ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ . Elektros energijos jėgainės, naudojančios saulės energijÄ yra naujas reiÅ¡kinys Lietuvoje. Energetikos ministerijai nėra žinomi objektyvÅ«s, patikimi Å¡altiniai, nurodantys elektros energijos jėgainių, naudojančių saulės energijÄ , elektros gamybos pajėgumus, jų ilgaamžiÅ¡kumÄ . Nesutinka su teiginiu, kad per vienerius metus 1 kw įrengtosios galios pagamintas elektros energijos kiekis yra lygus 900 kWh.

UAB“Sauleita“ nepateikė saulės elektrinės dokumentų, nurodančių kada ir kur yra pagamintos Å¡ios elektrinės dalys, taip pat nepateikė pirkimo, planavimo dokumentų, įrangos kokybę užtikrinančių dokumentų, neinformavo, kas atliko montavimo darbus. Atsakovas nemano, kad Pakeitimo įstatymas ir jo įgyvendinimo įstatymas, ta apimtimi, kuria elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojančiu tarifu, o ne leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ , galiojančiu nustatytu fiksuotu tarifu, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 daliai, bei konstituciniams principams bei todėl nemato poreikio kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Å¡ie teisės aktai prieÅ¡tarauja nurodytam Konstitucijos straipsniui ir principams.Pažymėjo, kad akivaizdi papildomo kasmetinio VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikio virÅ¡ijančio 400 mln.

Lt., kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų, grėsmė, pagrindžia bÅ«tinos teisinės priemonės – Pakeitimo įstatymo priėmimÄ . Aplinkybė, kad 2013-05-30 iki 2013-02-01 galiojusios Ä®statymo redakcijos 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas tikslas, vertinant įrengtÄ jÄ suminę elektros galiÄ pagal iÅ¡duotus leidimus gaminti elektros energijÄ , jau buvo virÅ¡ytas daugiau negu penkis kartus, patvirtina, kad Å¡i teisinė priemonė nevaržo asmens teisių labiau, negu reikia Ä®statymo tikslams pasiekti.

Elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas Ä®statymo kontekste. VieÅ¡uoju interesu pripažintina taip pat galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkcijÄ ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ . Mano, kad atsižvelgiant į iki 2013-02-01 galiojusios redakcijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus rodiklius iki kiek gali bÅ«ti didinama saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia, Pakeitimo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone nustatant pusiausvyrÄ tarp Å¡ių interesų.

PareiÅ¡kėjas, dar prieÅ¡ jam gaunant leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. SÄ lygos vystyti saulės elektrinių projektus pasikeitė vienodai visiems asmenims, kurie iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nespėjo įrengti saulės elektrines ir gauti leidimus gaminti elektros energijÄ . Pažymėjo, kad Anglosaksų teisinės sistemos atstovai – KaraliÅ¡kieji teisingumo teismai – nėra Europos SÄ jungos teisminės institucijos, todėl negali formuoti Europos SÄ jungos teismų praktikos.Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos UAB „Sauleita“ padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos – Energetikos ministerijos – neteisėtus veiksmus, turtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo nuomone, Pakeitimo įstatymas prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams. Projektas parengtas ir pateiktas Vyriausybei pažeidžiant teisėkÅ«ros reikalavimus (Projekto rengimo, priėmimo procedÅ«ras, Projektas nebuvo suderintas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir visuomene, neatliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir neatlikti bÅ«tini pataisymai), Pakeitimo įstatymo nuostatos neatitinka iki Å¡iol vykdytos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos politikos ir reguliavimo praktikos, taip pat Pakeitimo įstatymo nuostatos pažeidžia Bendrovės teisėtus lÅ«kesčius ir interesus, lemia ženklius finansinius nuostolius ir iÅ¡ esmės pablogina verslo sÄ lygas atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos sektoriuje.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Energetikos ministerija, atsižvelgusi į UAB „Sauleita“ 2012-09-05 praÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 78), 2013-03-21 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-7357.

Å iame leidime nurodyta, kad įrengiamos saulės elektrinės instaliuota galia – 0,03 MW. Leidime nurodyta, kad jis laikomas iÅ¡duotu nuo 2012-11-12. Leidimu plėtoti reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (t. 1, b. l. 157).

PareiÅ¡kėjas 2013-02-28 pateikė Energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (t. 1, b. l. 87). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-02-28 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymoje Nr. 13Ä®P2-36369 patvirtino, kad elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (t. 1, b. l. 89). Atsakovo atstovas 2013-03-29 UAB „Sauleita“ iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1640 saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,02928 MW.

Leidime gaminti pažymėta, kad jis yra iÅ¡duotas Leidimo plėtoti pagrindu. Å io leidimo dalyje „Leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (t. 1, b. l. 17). Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimas skatinamas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Viena iÅ¡ skatinimo priemonių yra fiksuotas energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimo tarifas (Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ä®statymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad skatinimo priemonių taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, kiek jų nereglamentuoja Å¡is ir (ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi Å¡io įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė.Pažymėtina, kad Leidimo plėtoti ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui procedÅ«rų laikotarpiu pasikeitė tam tikros Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo nuostatos.

Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pagal tos pačios redakcijos Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalį Komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 straipsnio 8 dalį nustatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Taigi gamintojams buvo nustatyti fiksuoti tarifai 12 metų laikotarpiui atsižvelgiant į Leidimo plėtoti iÅ¡davimo metu Komisijos nustatytus tarifus. Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo pataisoms, buvo pakeistas saulės energetikos plėtros bei skatinimo reglamentavimas. Pagal Å¡ios redakcijos Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalį Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Aptartos Ä®statymo nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ tarifai elektros energijos supirkimui buvo taikomi pagal leidimo plėtoti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ , o nuo 2013-02-01 tarifai taikomi pagal leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ . Vadinasi, iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad, jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 buvo nustatyta, kad analogiÅ¡ku bÅ«du besielgęs asmuo yra įgijęs teisėtÄ lÅ«kestį, kokio buvimÄ Å¡ioje byloje įrodinėja pareiÅ¡kėjas.

Bendrovė reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kia teigdama, kad jos teisėti lÅ«kesčiai pažeisti, kadangi atliko didelės vertės investicijas tikėdamasi, jog pastačius elektrinę ir gavus leidimÄ gaminti visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas. Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 buvo nurodyta, kad gamintojo konstitucinė teisė į teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ yra paneigiama iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio 3 ir 6 dalių, kurios įpareigoja valstybę apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus bei Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų tautos gerovei, kylančiu teisėtu vieÅ¡uoju interesu užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos kainos didėjimui.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, kad valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų. Å iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu teismas remiasi vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. IÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, Energetikos ministerija vykdė tiesiogiai įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas – teikė administracinę paslaugÄ . Vadovaujantis Taisyklių 16.1 punktu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama leidimÄ , nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui yra suteikta teisė nustatyti konkrečias sÄ lygas ir Å¡ios teisės ribos yra tiesiogiai susiję su konkrečia veikla, kuriÄ vykdyti iÅ¡duodamas leidimas ir suteikia teisę.

Teisės doktrinoje numatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio Å¡alis. Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus.

Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . Jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje teismas, remdamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, vadovaujasi teisės iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie pateikiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013.

PareiÅ¡kėjas ginčijo galimumÄ remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi dėl bylų skirtingumo, nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo aplinkybių, sudarančių Å¡ioje byloje pateikto skundo pagrindÄ ir nepasisakė dėl administracinių ir turtinių teisinių santykių atskyrimo bei eigos ir su tuo susijusio Pakeitimo įstatymo įsiterpimo į pasibaigusius ar besitęsiančius teisinius santykius bei įstatymo galiojimo atgal problema. Nors čia nagrinėjamoje administracinėje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 pareikÅ¡ti reikalavimai yra skirtingi, tačiau savo esme abi bylos yra tokios pačios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje reikalauti įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidime gaminti įraÅ¡yti sÄ lygÄ , jog parduodant elektros energijÄ bÅ«tų taikomi fiksuoti tarifai, galioję Leidimo plėtoti iÅ¡davimo metu, tuo tarpu Å¡ioje byloje praÅ¡oma priteisti skirtumÄ tarp fiksuotų tarifų, kurie bÅ«tų galioję, jei Pakeitimo įstatymas nebÅ«tų priimtas ir realiai taikomų. Taigi abiejose bylose yra siekiama, jog bÅ«tų taikomi iki Pakeitimo įstatymo priėmimo nustatyti fiksuoti tarifai, kas rodo abiejuose bylose nagrinėjamų teisinių santykių tapatumÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra pasisakyta dėl turtinių teisių atsiradimo momento nuo leidimo plėtoti iÅ¡davimo, įvertinti ryÅ¡ium su teisės įgyvendinimu kilę teisėti lÅ«kesčiai ir kartu jie paneigti remiantis proporcingumo bei vartotojų apsaugos, o taip pat asmens ir visuomenės interesų derinimo principais.

Tai rodo, jog buvo įvertinti ir pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje nurodomi motyvai.Leidimas plėtoti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2013-02-01, o Leidimas gaminti UAB „Sauleita“ iÅ¡duotas 2013-03-29, t. y. galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai, galiojančiai nuo 2013-02-01. Dėl Leidimo gaminti energijÄ iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ kreipėsi su 2013-02-28 praÅ¡ymu, taigi taip pat galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai. Leidimo gaminti gavimo procesu susiję teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Energetikos ministerija pagrįstai vadovavosi Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojusiomis Ä®statymo nuostatomis ir Leidime gaminti nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pažymėtina, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas Bendrovei nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jai taikomas dvylikos metu laikotarpiu (Ä®statymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Taigi, nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta UAB „Sauleita“, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

KaraliÅ¡kieji teisingumo teismai nėra Europos SÄ jungos teisminės institucijos ir negali formuoti Europos SÄ jungos teismų praktikos, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytu Didžiosios Britanijos Apeliacinio teismo 2012-01-25 sprendimu byloje Nr. C1/2012/0023 nesivadovautina.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad turtinę žalÄ jam sukėlė Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo veiklos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tačiau Seimas, leisdamas įstatymus, neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų ir negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Atsižvelgiant į Å¡ias teisės akto nuostatas, pareiÅ¡kėjo ginčijami Seimo veiksmai, galimai jam sukėlę turtinės žalos atsiradimÄ , negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku, todėl teismas pareiÅ¡kėjo nurodytų Seimo veiksmų neanalizuoja.

Teismui konstatavus, kad LeidimÄ gaminti atsakovas priėmė remdamasis jo iÅ¡davimo metu galiojusia Ä®statymo redakcija ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti Energetikos ministerijos darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei turtinės žalos priteisimui. UAB „Sauleita“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Sauleita“ taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismui su prašymu ištirti, ar Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad peržiūrėti Fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energija išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas Fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Atitinkama nuostata nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ . Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti taikytino teisės akto atitikimÄ Konstitucijai. Pateikto praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina jo pagrįstumÄ . Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei aptartÄ Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo analizę, teismui pagrįstų abejonių dėl praÅ¡omos iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo normos konstitucingumo nekyla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje Nr. A-2834/2013 taip pat buvo nagrinėjama bei atmesta galimybė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo eilę argumentų dėl teisėkÅ«ros proceso pažeidimo. Tokio pobÅ«džio argumentai galėtų bÅ«ti svarstomi tik Konstitucinio Teismo sprendžiant įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimÄ , o ne nagrinėjamas teismų sistemoje veikiančių teismų. Kadangi nebuvo nustatytas galimas Pakeitimo įstatymo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, teismas Å¡ioje byloje daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taip pat atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                JÅ«ra Marija Strumskienė