2019-02-14 Nr. AB-4357-3-61-3-01688-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-763-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01688-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., D. I. (D. I.), E. T., R. M. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. I., R. M., A. S. ir E. T. su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–4, 29–30) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) įpareigoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) tarnybinių ginčų komisiją išnagrinėti prašymus dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo tarnybinių ginčų komisijoje; 2) panaikinti Departamento 2017 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 5-S-4092 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad vykdant vidaus reikalų sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, už 2016 metus tiesioginiai vadovai pareiškėjus įvertino „labai gerai“, suformulavo pasiūlymus nustatyti didesnę pareiginę algą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija priėmė išvadas veiklą įvertinti „gerai“, tačiau nenurodė motyvų. Ginčydami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimus, pareiškėjai su prašymais kreipėsi į Departamento tarnybinių ginčų komisiją. Pastaroji skundų neišnagrinėjo, nepersiuntė skundų nagrinėti kompetentingai institucijai. Atsakovas 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 5-S-4092 informavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą, kad individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių tarnybinių ginčų komisijose arba teisme. Pareiškėjai paaiškino, jog Departamento tarnybinių ginčų komisija iki šiol prašymų neišnagrinėjo ir jokio atsakymo nepateikė. Rašte nekonkretizuota, kokiose įstaigose turi būti sprendžiami individualūs tarnybiniai ginčai. Pareiškėjai manė, jog tarnybinį ginčą nagrinėti Departamento tarnybinių ginčų komisijoje būtų tikslingiau, nes būtų užtikrintas objektyvumas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas jau priėmė nepalankų sprendimą, o absoliuti dauguma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ginčų komisijos narių yra pavaldūs šio komisariato viršininkui.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 34–35).

4. Atsakovas pažymėjo, kad analogiško turinio skundą su iš esmės tuo pačiu reikalavimu jau nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3762-535/2017 skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, skundžiamas Policijos departamento 2017 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 5-S-4092 iš esmės yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Departamentas sutiko su tokiu teismo vertinimu. Taip pat manė, kad pareiškėjų šioje byloje pateikti samprotavimai, jog policijos pareigūnas iš esmės gali kreiptis su prašymu išnagrinėti tarnybinį ginčą į bet kurioje policijos įstaigoje veikiančią tarnybinių ginčų komisiją, yra nepagrįsti. Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Nei Statutas, nei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. IV-13, nenumato tarnybinių ginčų komisijų steigimo vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kuriose būtų nagrinėjami kitų, joms pavaldžių, įstaigų pareigūnų prašymai nagrinėti tarnybinius ginčus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Departamento 2017 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 5-S-4092 ir įpareigojo Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjų prašymo priimtinumą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusią skundo dalį atmetė (b. l. 120–123).

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 01-01-70 persiuntė Departamentui pareiškėjų prašymus, kuriais Departamento tarnybinių ginčų komisijos prašė išnagrinėti ginčą tarnybinių ginčų komisijoje. Departamentas 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 5-S-4092 nurodė, jog individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių ginčų komisijose arba teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti ginčą nagrinėjanti subjektą, grąžino nuspręsti dėl tolimesnio teisių gynimo būdo.

7. Teismas vadovavosi Statuto 61 straipsnio 1–3 dalimis. Pažymėjo, kad vidaus reikalų įstaigos skirstomos į vidaus reikalų centrines įstaigas (Departamentas) ir kitas vidaus reikalų įstaigas (Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (Statuto 4 str.). Iš pareiškėjų skundo teismas sprendė, jog jie pageidauja, kad tarnybinį ginčą nagrinėtų ne įstaiga, kurioje jie tarnauja, o centrinė įstaiga (Departamentas). Teismas pažymėjo, jog nei Statute, nei Taisyklėse nėra įtvirtina teisė pareiškėjams pasirinkti, kurios vidaus reikalų įstaigos sudaryta tarnybinių ginčų komisija turi nagrinėti pareiškėjų skundus. Taip pat šiuose teisės aktuose nėra įtvirtina, jog pareiškėjų skundus nagrinėja vidaus reikalų centrinės įstaigos. Priešingai, numatyta, jog tarnybiniai ginčai gali būti nagrinėjami vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje (neskirstant įstaigų į centrines, kitas vidaus reikalų įstaigas ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas). Atitinkamai Statuto 61 straipsnio 1 ir 2 dalių loginės konstrukcijos patvirtina, jog ginčai nagrinėjami ne bet kokiose įstaigose, o tose, kuriose pareiškėjai atlieka tarnybą (šiuo atveju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato). Teismas sprendė, kad Departamentas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog Departamento tarnybinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti pareiškėjų skundų.

8. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai, grįsdami būtinybę ginčą nagrinėti Departamento tarnybinių ginčų komisijoje, nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas yra priėmęs sprendimą, o absoliuti dauguma tarnybinių ginčų komisijos narių yra pavaldūs šiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad Statuto 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Taigi aplinkybė, jog profesinė sąjunga paskyrė atstovus, kuriais nepasitiki ir yra pavaldūs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, yra ne neobjektyvus galimas skundo išnagrinėjimas, o profesinės sąjungos, kuri delegavo netinkamos atstovus, netinkamas diskrecijos įgyvendinimas. Atitinkamai, profesinė sąjunga galėjo deleguoti asmenis, kuriais pasitiki ir nėra pavaldūs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui. Iš kitos pusės, net ir esant šioms aplinkybėmis, teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, jog ginčas turėtų būti nagrinėjamas kitoje nei Statuto 61 straipsnyje numatytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Be to, esant netinkamai išnagrinėtam prašymui, pareiškėjas turės teisę pateikti skundą teismui (Statuto 61 str. 5 d.).

9. Teismas pažymėjo, kad Departamentas skundžiamame rašte nurodė, jog pareiškėjai turi teisę pasirinkti ginčą nagrinėjantį subjektą. Iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 13 d. rašto matyti, jog jie pasirinko, kad skundus turėtų nagrinėti tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisija, tačiau jie suklydo, kurios įstaigos komisija turėtų juos nagrinėti. Tuo labiau, Departamentas iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 13 d. rašto ir jo priedų niekaip negalėjo padaryti išvados, jog pareiškėjai prašo tarnybinį ginčą nagrinėti teisme.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, gero administravimo principu, privalėjo pareiškėjų prašymus persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ginčų komisijai, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai patys pasirinktų, kuris subjektas turėtų nagrinėti jų prašymus. Tuo iš dalies apsunkindamas teisę pasinaudoti Statuto 61 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti skundą tarnybinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino Departamento Raštą ir įpareigojo Departamentą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

III. 11. Pareiškėja E. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjos skundas atmestas (b. l. 126–128).

12. Pareiškėjos teigimu, priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, iš Statuto 4 straipsnio matyti, jog vidaus reikalų įstaigos yra suskirstytos ir Departamentas, kaip centrinė vidaus reikalų įstaiga, patenka į vidaus reikalų įstaigų sąvokos apibrėžimą. Nei Statute, nei Taisyklėse nenumatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai sprendžiami tik toje vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas (pareiškėja) tarnauja.

13. Pareiškėja pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė skirtingus sprendimus. Administracinėje byloje Nr. I-3427-535/2017 teismas nusprendė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir nėra pagrindo jį naikinti. Šioje byloje pareiškėja buvo pateikusi prašymą nagrinėti individualų tarnybinį ginčą Bendrojo pagalbos centro tarnybinių ginčų komisijai, t. y. įstaigai, kurioje ji tarnauja, o Bendrojo pagalbos centro viršininkas savo nuožiūra perdavė to ginčo nagrinėjimą centrinei vidaus reikalų įstaigai.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 132) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo teigimu, visus pareiškėjos argumentus pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė. Kadangi atsakovui nėra žinomos visos pareiškėjos apeliaciniame skunde minimos bylos aplinkybės, pasisakyti dėl jos sąsajos su šia byla negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 5-S-4092 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos skundas atmestas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu, kad vidaus reikalų centrinės įstaigos (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) tarnybinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti jos skundo, bei teigia, jog nei Vidaus tarnybos statute, nei Taisyklėse nėra numatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai sprendžiami tik toje vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas (pareiškėja) tarnauja.

19. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktas sąvokos „vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) apibrėžimas (valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos). Tai vertintina kaip norma-apibrėžimas (definityvinė norma), kurios paskirtis – apibrėžti Statute vartojamas teisines sąvokas.

20. Be to, pagal Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnį vidaus reikalų įstaigos yra: 1) vidaus reikalų centrinės įstaigos: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas); Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas); Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba); 2) kitos vidaus reikalų įstaigos – vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kitos įstaigos; 3) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

21. Tai reiškia, kad šioje Vidaus tarnybos statuto nuostatoje iš esmės yra įtvirtinta vidaus reikalų įstaigų sistema, o vidaus reikalų centrinės įstaigos, kitos vidaus reikalų įstaigos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos sudaro vieningą vidaus reikalų įstaigų sistemą. Kitaip sakant, Vidaus tarnybos statute vartojama sąvoka „vidaus reikalų įstaiga“ yra apibendrinanti, apimanti visas anksčiau minėtas vidaus reikalų įstaigų grupes (rūšis).

22. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, o 2 dalyje – individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

23. Anksčiau nurodytoje Vidaus tarnybos statuto nuostatoje aiškiai įtvirtinta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Įvertinus Statuto 2 straipsnio 9 dalies, 4 straipsnio, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių normų prasmę, vadovaujantis sisteminiu, loginiu ir lingvistiniu teisės normų aiškinimo metodais, darytina išvada, jog kiekvienoje iš vidaus reikalų įstaigų sudaroma tarnybinių ginčų komisija, kuri ne teismo tvarka sprendžia tarp atitinkamos vidaus reikalų įstaigos ir tos įstaigos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kilusius individualaus pobūdžio tarnybinius ginčus. Priešingai nei teigia pareiškėja, jokių kitų individualaus tarnybinio ginčo nagrinėjimo alternatyvų Statuto 61 straipsnio normos nereglamentuoja, t. y. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtinas nagrinėti pareiškėjos skundas/prašymas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, padarė teisingą išvadą, jog Statuto 61 straipsnio 1 ir 2 dalių konstrukcija patvirtina, kad ginčai nagrinėjami ne bet kokiose įstaigose, o tose, kuriose pareigūnai atlieka tarnybą (šiuo atveju – Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate), nes nei Statute, nei Taisyklėse nėra įtvirtinta teisė pasirinkti, kurios vidaus reikalų įstaigos sudaryta tarnybinių ginčų komisija turi nagrinėti pareiškėjų skundus.

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams (dėl objektyvumo/nešališkumo principo pažeidimo, dėl skundo persiuntimo nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje, kuria E. T. skundas atmestas. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė