fdef9f03-48d1-4aa3-972c-ba2ded514524 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-272-362/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 22 d.Å iauliai             Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas A. G. nurodė, kad nuo 2017-01-19 iki 2017-07-13 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

TrÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo antisanitarinės sÄ lygos, nepakankamas buitinis ir higieninis inventorius, nesudaromos sÄ lygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, nebuvo atliekami remontai, grybelio Å¡alinimas jo laikymo kamerose, nesuteikiamas Å¡iltas vanduo, neįrengti evakuaciniai išėjimai, nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nesirÅ«pinama elektros instaliacijos tvarkingumu, gyvenamojoje aplinkoje yra asbesto, buvo tiekiamas prastos kokybės, žemo kaloringumo maistas. Nurodo, jog gyvenamojo ploto kamerose trÅ«ko iki 1 kv. m, plotÄ dar mažino baldai, sanitarinis mazgas, kiti daiktai.

Buvo gultų perteklius., tačiau trÅ«ko kito inventoriaus, sanitarinis mazgas buvo vienas, jame nebuvo užtikrinamas privatumas. DuÅ¡uose nebuvo pertvarėlių. Nebuvo tinkamo evakuacinio išėjimo, elektros instaliacija sena, nebuvo pavojaus mygtuko. Higienos priemonės iÅ¡duodamos nebuvo, jis negavo socialinių iÅ¡mokų. Kamerose visÄ laikÄ matė parazitus. Naktį nebuvo iÅ¡laikoma tamsos sÄ lyga. Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2017-09-23 pažymos „Dėl A. G.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017-02-17 iki 2017-07-13 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 61,15,92, kameroje bÅ«davo 1-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,77 kv. m iki 17,5 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Dušuose jau nuo 2014 m. įrengtos pertvaros, juose yra 8 kabinos. Evakuaciniai planai sudaryti, visas taisyklėmis numatytas priešgaisrinis inventorius yra.

Higienos priemonėmis pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pinamas pagal galiojančius teisės aktus. Teisės aktai neįpareigoja aprÅ«pinti nuteistųjų ar suimtųjų darbu Å iaulių tardymo izoliatoriuje. PraÅ¡ymų dėl paramos suteikimo pareiÅ¡kėjas neteikė. Nusiskundimų dėl kamerų bÅ«klės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija vykdomi nustatyta tvarka. Apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai – turint asmeninėje sÄ skaitoje lėšų, tokių neturint, kartÄ per tris mėnesius suteikiama teisė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokomai.

Dėl teisės skalbti rÅ«bus nemokomai pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Jokie patikrinimo aktai asbesto buvimo nustatę nėra. Remontai kamerose atliekami pagal nustatyus planus. Duomenų apie elektros įrangos netvarkingumÄ i nėra, ji tinkamai prižiÅ«rima. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo A. G. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-09-23 pažymos Nr. 60/09-35213 „Dėl A. G.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2017-02-17 iki 2017-07-13. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .

Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 61,15,92 kalinamas 140 dienų, po 1-5 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 17,48 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 140 dienų, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Tačiau, nors, kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tačiau teismas taip pat įvertina tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad Å¡ioje byloje kameros plotas taip pat vertintinas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas.

Ä®vertinus kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, darytina iÅ¡vada, jog kameroje Nr. 15 (kameros plotas 18,85 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 17,14 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,43 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 92 (kameros plotas 18,95 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 15,26 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,05 kv. m kameros ploto. Kameroje Nr. 61, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tam skaičiui kameroje esančių asmenų teko daugiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

Viso mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinį mazgÄ , vienam asmeniui teko 48 dienÄ .Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-09-27 pažymoje Nr. 61/04-2251 „Dėl A. G.“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas A. G. nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kamerose. Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo statusas buvo suimtasis. IÅ¡ aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sÄ skaitos Nr. 225“ matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pinamas higienos priemonėmis, patalyne, stalo įrankiais pagal galiojančias normas, tualetinio popieriaus iÅ¡duota trys ritinėliai.

Duomenų, jog bÅ«tų pateikti praÅ¡ymai dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, nėra. Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2017-02-17 iki 2017-07-13, kai pareiÅ¡kėjas buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, galiojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas iÅ¡duodamas pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y., esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Å iaulių tardymo izoliatoriaus evakuaciniai planai teismui pateikti.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas neatliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2017-06-29 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, karÅ¡tas vanduo į kameras netiekiamas, ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. 2017-05-19 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos yra. 2017-05-03 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, duÅ¡o patalpos, persirengimo kambariai dezinfekuojami. 2017-04-18 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos yra. 2017-03-13 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, gyvenamosios kameros dezinfekuojamos.

Pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažyma Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, kokios kameros ir patalpos buvo remontuojamos. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ , asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015- lapkričio 02 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytÄ tvarkos papildymÄ , virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai. Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017-04-05 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo patikrinimo aktu nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sÄ lygų pažeidimo nenustatyta, 2017-02-10 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo patikrinimo aktu nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sÄ lygų pažeidimo nenustatyta. 2017-02-22 cheminių tyrimų protokolu nustatyta, jog nedirbančių vyrų valgiaraščio energetinė vertė 2502 kcal.Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas A.

G. pas gydytojus nesikreipė. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-02-17 iki 2017-07-13 metu (viso 140 dienų) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas 48 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas pakankamas kameros gyvenamasis plotas, kai kameros plotas skaičiuojamas, iÅ¡ jo atimant plotÄ , kurį užima sanitarinis mazgas, nors pažeidimas buvo minimalus, pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau 3 kv. m kameros ploto. Pažymėtina, kad nors Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tačiau teismas visi tik laikosi pozicijos, jog 48 dienas pareiÅ¡kėjui nors ir minimaliai nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę daugiau, nei yra bÅ«tina.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms (esantys parazitai, grybelio nenaikinimas) paneigtas yra iÅ¡ dalies, patikrinimų metu nustatyta, jog kenkėjų Å¡alinimas vyksta, kameros dezinfekuojamos, tačiau patikrinimų konkrečiose pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose atliekama nebuvo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Vertinant pateiktus įrodymus, pastebėtina, jog teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sienelė buvo 1 m 82 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo nenustatyta. Atmestini argumentai dėl asbesto buvimo, atlikti patikrinimai jo nenustatė, kuo vadovaujasi pareiÅ¡kėjas, tai tvirtindamas, nenurodyta. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

Atmestinas argumentas dėl neiÅ¡duodamų higienos priemonių, pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs praÅ¡ymų dėl jų iÅ¡davimo, savo skundÄ grindžia negaliojančiomis teisės normomis. Å ilto vandens privalomÄ buvimÄ kamerose Å iaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktai nenumato. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas, patikrinimų metu maisto gaminimo higienos, laikymo sÄ lygų, kaloringumo pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 p. numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl per didelio asmenų kiekio duše ir pertvarų nebuvimo. Atsakovo atstovas nurodo, jog pertvaros įrengtos dar 2014 metais, viso yra 8 kabinos, kameroje būdavo ne daugiau kaip 5 asmenys, tad šie argumentai atmestini.Teismui pateikti evakuaciniai planai įrodo, jog esant reikalui, evakuacijai yra pasirengta, kuo pasireiškia priešgaisrinės saugos pažeidimai, nurodyta nėra, kuo konkrečiai kokioje kameroje buvo netvarkinga elektros instaliacija, nenurodyta, tad šie argumentai taip pat atmestini.Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato privalomos tamsos naktį, skundų dėl netinkamo naktinio apšvietimo pateikta nebuvo, tad argumentas dėl tamsos neužtikrinimo atmestinas.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas numato, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, bet nenumato karÅ¡to vandens tiekimo į gyvenamÄ sias patalpas, tad argumentas dėl Å¡ilto vandens nebuvimo kamerose atmestinas.Teisės aktai nenumato suimtųjų privalomo įdarbinimo, dėl socialinės paramos pareiÅ¡kėjas pats nesikreipė, tad argumentas dėl darbinių pajamų neaprÅ«pinimo (pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas vadovaujasi teisės normomis dėl nuteistųjų, o ne suimtųjų aprÅ«pinimo darbinėmis pajamomis) ar socialinės paramos neteikimo atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose, prastos higienos sÄ lygos kamerose ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, bet nebuvo užtikrintos kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiama jo teisė į pakankamÄ gyvenamÄ jį plotÄ , kai kameros plotas skaičiuojamas be sanitarinio mazgo, buvo neilgas, tik 48 dienos, didžiojoje buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpio dalyje (92 dienas iÅ¡ viso bÅ«tų 140 dienų) teisė į pakankamÄ kameros plotÄ buvo užtikrinta, atkreipiant dėmesį, jog higienos pažeidimų jo buvimo kamerose nustatyta nebuvo, skundų dėl higienos sÄ lygų gyvenamosiose kamerose pateikta nebuvo, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 350 (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius