Legislator Case Law & Legislation
fdef3193-bd5c-42ae-9678-3f31aebbfcbe AI generated

Court dismissed appeal against refusal to issue writ for excessive interest in pre-2011 consumer loan.

Case Number fdef3193-bd5c-42ae-9678-3f31aebbfcbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the creditor's appeal against the first-instance judge's refusal to issue a writ of execution. The lower court rejected the claim because the 0.5% daily interest rate violated consumer protection laws applicable to post-2011 contracts. Although the loan was signed before the Consumer Credit Law, the court ruled that the procedural decision to reject the request was legally sound and could not be overturned.

Legislator headnote

AI generated

CPK 435 str. 2 d.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.: The court of first instance correctly exercised discretion to reject a creditor's request for a writ of execution when the claimed interest rate is clearly unreasonable and violates consumer protection principles, and such a procedural decision cannot be annulled by the appellate court.

Keywords

AI generated
consumer credit law excessive interest rates writ of execution procedural dismissal consumer protection appellate review unreasonable debt

Cited Legislation

AI generated
CPK 435 str. 2 d.
nuo 2012-01-01), taip pat pažeistų skolininko, kaip vartotojo, teises bei interesus, todėl pareiÅ¡kimÄ laikė aiÅ¡kiai nepagrįstu ir atsisakė jį priimti (CPK 435 str. 2 d.).
CPK 337 str. 1 d. 1 p.
Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ , todėl teismas teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
CPK 336 str.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str.
Lietuvos Respublikos kredito vartojimo ůstatymas 11 straipsnio 8 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008
Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.2S-1301-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01355-2013-2             Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1; 122.2; 122.4; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. liepos 9 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei T.

P. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė Kreditorius UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės T. P. 690,59 Lt skolos, 170,88 Lt delspinigių, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkei dėl skolos priteisimo.Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini vartojimo teisiniais santykiais, o kadangi kreditorius taiko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos, t.y. 183 proc. metinių delspinigių per metus, tokį reikalavimÄ laikė aiÅ¡kiai nepagrįstu.

Konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 0,5 procento dydžio delspinigių priteisimo prieÅ¡tarautų teismų suformuotai praktikai, Lietuvos Respublikos kredito vartojimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai (akt. red. nuo 2012-01-01), taip pat pažeistų skolininko, kaip vartotojo, teises bei interesus, todėl pareiÅ¡kimÄ laikė aiÅ¡kiai nepagrįstu ir atsisakė jį priimti (CPK 435 str. 2 d.). Atskirojo skundo argumentai Kreditorius UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo bei teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kimÄ bei iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ 2013-05-21 nutartyje netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatas, nustatančias, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kadangi Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01, kurio 41 straipsnis nurodo, kad Å¡ios įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl vartojimo kredito gavėjui periodiÅ¡kai teikiamos Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011-04-01 sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims.

Kreditorius nurodė, kad sutartis su skolininke buvo sudaryta 2010-08-11, t.y. tada, kai Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojęs, todėl negali bÅ«ti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.CPK 435 str. 3 d. aiÅ¡kiai įtvirtina, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, ir jeigu skolininkas per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kiÄ prieÅ¡taravimus, kreditoriaus reikalavimu, pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

CPK numato, kad teismo įsakymas privalomai turi bÅ«ti įteiktas skolininkui, prieÅ¡ingu atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymÄ ir kreditoriaus reikalavimÄ palieka nenagrinėtÄ . Todėl teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, o skolininkas turi pats gintis pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimÄ . Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ , kuri atsižvelgiant į negrÄ Å¾into kredito dalį, negali bÅ«ti laikoma nepagrįstai didele.

Teismas apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismo pozicijos aiÅ¡ku, kad kreditorius negali kreiptis į teismÄ , jeigu jo su klientu sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc.Sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sÄ lygų, taip pat nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. TokiÄ teisę suteikia CK 6.71 str., kuris leidžia sutarties Å¡alims susitarti dėl delspinigių dydžio, kuri kaip prievolės užtikrinimo priemonė, skatintų sutarties Å¡alis tinkamai vykdyti sutartį ir užtikrintų kreditoriaus interesų gynybÄ prievolės pažeidimo atveju.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, konstatavus, kad kreditoriaus praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra aiÅ¡kiai per didelė, teisėtumo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises.

Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.), tačiau Å¡is pagrindas taikytinas tik tada, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba materialiosios teisės normos vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiÅ¡kėjas reikalauja įvykdyti terminuotÄ prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)).

Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas.Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB bankas „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iÅ¡ skolininko 690,59 Lt skolos, 170,88 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko.

PareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo nurodyta, kad delspinigiai 170,88 Lt sumai paskaičiuoti pagal sutartį Nr. VCK 00811LGTA, taikant 0,5 % delspinigių normos netesybas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo iÅ¡ dalies yra nepagrįstas, todėl atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK 435 str. 2 d. pagrindu, kadangi teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį vartojimo sutartyse.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi bÅ«ti aktyvus ir ginti vartotojÄ , įgyvendinat vartotojų teisių apsaugÄ ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Nustatant netesybų (delspinigių) normÄ Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai didelę netesybų (delspinigių) normÄ . Pažymėtina ir tai, kad tarp bylos Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VCK 00811LGTA yra priskirtina prie viešųjų sutarčių (b.l. 11). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

Kadangi, kaip jau buvo minėta, tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų buvo ribotos, nes ji sudaryta prisijungimo bÅ«du. Akcentuotina, kad sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus Å¡io asmens pareikÅ¡to reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus.

Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisę įvertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisės normoms.

Ä®statymas numato ir teisinį instrumentÄ , apribojantį akivaizdžiai (aiÅ¡kiai, matomai) neapgrįsto pareiÅ¡kimo priėmimÄ - CPK 435 str. 2 d. Å ios teisės normos vien formalus aiÅ¡kinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiÅ¡kinant bei taikant įstatymus bÅ«tina vadovautis teisingumu, protingumu ir sÄ Å¾iningumu. Todėl pirmos instancijos teismas Å¡iÄ procesinę pareigÄ atliko tinkamai, kadangi įvertino, jog kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 0,5 proc. delspinigių priteisimo galėtų bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes tokie delspinigiai, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ , į sutarties sudarymo prisijungimo bÅ«du aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra aiÅ¡kiai per dideli.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog spręsdamas kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2010-08-11 dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, kuris įsigaliojo 2011-04-01, tačiau pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas, kaip jau Å¡ioje nutartyje konstatuota, buvo iÅ¡spręstas teisingai, todėl nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti.    Įvertinus nurodytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, todėl nėra pagrindo skundžiamos teismo nutarties panaikinti.

Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ , todėl teismas teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r ė :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

    Teisėjas                                                                                                                   Antanas Rudzinskas