Court dismissed appeal against refusal to issue writ for excessive interest in pre-2011 consumer loan.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the creditor's appeal against the first-instance judge's refusal to issue a writ of execution. The lower court rejected the claim because the 0.5% daily interest rate violated consumer protection laws applicable to post-2011 contracts. Although the loan was signed before the Consumer Credit Law, the court ruled that the procedural decision to reject the request was legally sound and could not be overturned.
Legislator headnote
AI generatedCPK 435 str. 2 d.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.: The court of first instance correctly exercised discretion to reject a creditor's request for a writ of execution when the claimed interest rate is clearly unreasonable and violates consumer protection principles, and such a procedural decision cannot be annulled by the appellate court.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr.2S-1301-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01355-2013-2             Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1; 122.2; 122.4; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. liepos 9 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Antanas Rudzinskas teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal kreditoriaus UAB âSNORO lizingasâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB âSNORO lizingasâ pareiÅ¡kimÄ skolininkei T.
P. dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ Kreditorius UAB âSNORO lizingasâ kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡duoti teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkÄs T. P. 690,59 Lt skolos, 170,88 Lt delspinigių, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkÄs bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2013 m. gegužÄs 21 d. nutartimi atsisakÄ priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkei dÄl skolos priteisimo.Teismas pažymÄjo, kad tarp Å¡alių susiklostÄ teisiniai santykiai kvalifikuotini vartojimo teisiniais santykiais, o kadangi kreditorius taiko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos, t.y. 183 proc. metinių delspinigių per metus, tokį reikalavimÄ laikÄ aiÅ¡kiai nepagrįstu.
Konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dÄl 0,5 procento dydžio delspinigių priteisimo prieÅ¡tarautų teismų suformuotai praktikai, Lietuvos Respublikos kredito vartojimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai (akt. red. nuo 2012-01-01), taip pat pažeistų skolininko, kaip vartotojo, teises bei interesus, todÄl pareiÅ¡kimÄ laikÄ aiÅ¡kiai nepagrįstu ir atsisakÄ jį priimti (CPK 435 str. 2 d.). Atskirojo skundo argumentai Kreditorius UAB âSNORO lizingasâ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 21 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti pareiÅ¡kimo priÄmimo bei teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ iÅ¡ esmÄs â priimti pareiÅ¡kimÄ bei iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dÄl skolos priteisimo.
AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybÄmis:Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ 2013-05-21 nutartyje netinkamai taikÄ Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatas, nustatanÄias, jog pavÄluoto įmokų mokÄjimo atvejais vartojimo kredito gavÄjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnÄs kaip 0,05 procento pradelstos sumokÄti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kadangi Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01, kurio 41 straipsnis nurodo, kad Å¡ios įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dÄl vartojimo kredito gavÄjui periodiÅ¡kai teikiamos Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011-04-01 sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims.
Kreditorius nurodÄ, kad sutartis su skolininke buvo sudaryta 2010-08-11, t.y. tada, kai Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojÄs, todÄl negali bÅ«ti taikomas anksÄiau susiklosÄiusiems teisiniams santykiams.CPK 435 str. 3 d. aiÅ¡kiai įtvirtina, kad teismas, sprÄsdamas pareiÅ¡kimo priÄmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, ir jeigu skolininkas per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kiÄ prieÅ¡taravimus, kreditoriaus reikalavimu, pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti nagrinÄjamas pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles.
CPK numato, kad teismo įsakymas privalomai turi bÅ«ti įteiktas skolininkui, prieÅ¡ingu atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymÄ ir kreditoriaus reikalavimÄ palieka nenagrinÄtÄ . TodÄl teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, o skolininkas turi pats gintis pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimÄ . Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ , kuri atsižvelgiant į negrÄ Å¾into kredito dalį, negali bÅ«ti laikoma nepagrįstai didele.
Teismas apriboja kreditoriaus teisÄ kreiptis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismo pozicijos aiÅ¡ku, kad kreditorius negali kreiptis į teismÄ , jeigu jo su klientu sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc.SutarÄių laisvÄs principas, leidžiantis laisva valia susitarti dÄl sutarties sÄ lygų, taip pat nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. TokiÄ teisÄ suteikia CK 6.71 str., kuris leidžia sutarties Å¡alims susitarti dÄl delspinigių dydžio, kuri kaip prievolÄs užtikrinimo priemonÄ, skatintų sutarties Å¡alis tinkamai vykdyti sutartį ir užtikrintų kreditoriaus interesų gynybÄ prievolÄs pažeidimo atveju.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 str., 338 str. apeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatÄ, todÄl pasisako tik dÄl atskirojo skundo argumentų.NagrinÄjamu atveju sprendžiamas klausimas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo, konstatavus, kad kreditoriaus praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra aiÅ¡kiai per didelÄ, teisÄtumo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) XXIII skyrius nustato bylų dÄl teismo įsakymo nagrinÄjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinÄjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl piniginių reikalavimų (atsirandanÄių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises.
Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, sprÄsdamas pareiÅ¡kimo priÄmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). PažymÄtina, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.), taÄiau Å¡is pagrindas taikytinas tik tada, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba materialiosios teisÄs normos vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiÅ¡kÄjas reikalauja įvykdyti terminuotÄ prievolÄ nesuÄjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)).
Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybÄ, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmÄs neįmanomas.Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB bankas âSNORO lizingasâ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iÅ¡ skolininko 690,59 Lt skolos, 170,88 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko.
PareiÅ¡kime dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo nurodyta, kad delspinigiai 170,88 Lt sumai paskaiÄiuoti pagal sutartį Nr. VCK 00811LGTA, taikant 0,5 % delspinigių normos netesybas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, sprendÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl netesybų (delspinigių) priteisimo iÅ¡ dalies yra nepagrįstas, todÄl atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK 435 str. 2 d. pagrindu, kadangi teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį vartojimo sutartyse.ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi bÅ«ti aktyvus ir ginti vartotojÄ , įgyvendinat vartotojų teisių apsaugÄ ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik paÄiam vartotojui, bet ir didelei visuomenÄs daliai.
Nustatant netesybų (delspinigių) normÄ Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grÄsmÄ, kad ekonomiÅ¡kai stipresnÄ Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padÄtimi ir nustatyti neprotingai didelÄ netesybų (delspinigių) normÄ . PažymÄtina ir tai, kad tarp bylos Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VCK 00811LGTA yra priskirtina prie viešųjų sutarÄių (b.l. 11). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad vieÅ¡oji sutartis laikytina sutarÄių laisvÄs principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys paÄios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisÄs aktų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-90/2012).
Kadangi, kaip jau buvo minÄta, tarp ginÄo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todÄl skolininkÄs galimybÄs derÄtis dÄl sutarties sÄ lygų buvo ribotos, nes ji sudaryta prisijungimo bÅ«du. Akcentuotina, kad sutarties laisvÄs principas gali bÅ«ti ribojamas, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies â vartotojo â teises ir teisÄtus interesus, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus Å¡io asmens pareikÅ¡to reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus.
Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik paÄiam vartotojui, bet ir didelei visuomenÄs daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad dÄl tokių bylų nagrinÄjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo priÄmimo stadijoje teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisÄ Ä¯vertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisÄs normoms.
Ä®statymas numato ir teisinį instrumentÄ , apribojantį akivaizdžiai (aiÅ¡kiai, matomai) neapgrįsto pareiÅ¡kimo priÄmimÄ - CPK 435 str. 2 d. Å ios teisÄs normos vien formalus aiÅ¡kinimas neatitiktų įstatymo leidÄjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiÅ¡kinant bei taikant įstatymus bÅ«tina vadovautis teisingumu, protingumu ir sÄ Å¾iningumu. TodÄl pirmos instancijos teismas Å¡iÄ procesinÄ pareigÄ atliko tinkamai, kadangi įvertino, jog kreditoriaus reikalavimas dalyje dÄl 0,5 proc. delspinigių priteisimo galÄtų bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes tokie delspinigiai, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ , į sutarties sudarymo prisijungimo bÅ«du aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra aiÅ¡kiai per dideli.
ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog sprÄsdamas kreditoriaus UAB âSNORO lizingasâ pareiÅ¡kimo dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2010-08-11 dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, kuris įsigaliojo 2011-04-01, taÄiau pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimas, kaip jau Å¡ioje nutartyje konstatuota, buvo iÅ¡sprÄstas teisingai, todÄl nurodyta aplinkybÄ nÄra pakankamas pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti.    Įvertinus nurodytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ procesines teisÄs normas, reglamentuojanÄias pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimÄ pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo, todÄl nÄra pagrindo skundžiamos teismo nutarties panaikinti.
PažymÄtina, kad pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiÅ¡kimo dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo priÄmimo klausimÄ , todÄl teismas teisinio pagrindo naikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). ApeliacinÄs instancijos teismas nepasisako dÄl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisÄtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r Ä :             Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
    TeisÄjas                                                                                                                   Antanas Rudzinskas