fdeedc85-9b32-487f-aeeb-4acf137651d7 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-2777-414/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00454-2016-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui D.

G. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skunde nurodė, kad nuo 2013-10-17 iki 2014-03-17 su tam tikromis pertraukomis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – Marijampolės AVPK areÅ¡tinė) buvo apgyvendintas patalpose, kuriose buvo per mažas vienam asmeniui tenkantis plotas. Prašė atsižvelgti į tai, kad mažam kameros plote turėjo tilpti kameros inventorius, dėl to nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti. Pabrėžta, kad kamerose buvę sanitariniai mazgai buvo įrengti ne atskirose, o tose pačiose patalpose, todėl kamerose kartu laikyti asmenys ir pareigÅ«nai pravėrę duris matydavo pareiÅ¡kėjÄ besinaudojantį sanitariniu mazgu.

Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, buvo žeminamas jo orumas. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės AVPK) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Marijampolės VPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013 m. spalio 16-22 dienomis, spalio 31- lapkričio 7 dienomis, gruodžio 12-19 dienomis, 2014 m. sausio 30 - vasario 6 dienomis, vasario 20-26 dienomis, kovo 13-17 dienomis. Pripažino, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. minimalus plotas, tačiau skirtumas tarp teisės aktais nustatyto ir realiai suteikto ploto nebuvo itin didelis.

Pažymėjo, kad Marijampolės AVPK areÅ¡tinės sanitariniai mazgai yra tvarkingi, atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120-130 cm aukščio pertvara, sanitarinio mazgo vieta į stebėjimo zonÄ nepatenka. Pabrėžė, kad areÅ¡tinėje yra įrengti du pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimai organizuojami kiekvienÄ dienÄ esant tinkamoms oro sÄ lygoms, pagal sudarytÄ grafikÄ .           PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje 2013 m. spalio 16-22 dienomis, spalio 31- lapkričio 7 dienomis, gruodžio 12-19 dienomis, 2014 m. sausio 30 - vasario 6 dienomis, vasario 20-26 dienomis, kovo 13-17 dienomis.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose Marijampolės AVPK areÅ¡tinės kamerose, sanitarinis mazgas buvo neuždaras, todėl buvo nuolat stebimas, nebuvo jokio privatumo. Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma), kurios 6 p. numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (galiojo iki 2015-11-01).

AnalogiÅ¡ka nuostata iÅ¡dėstyta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 p.Netinkamas laikymo sÄ lygas areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas grindžia per mažu gyvenamojo ploto suteikimu. Taisyklių 80 p. nustato, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Å iame kontekste pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas, nagrinėjamu atveju taikytina ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 p. įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma, o bÅ«tent minėta Taisyklių 80 p. įtvirtinta ploto norma. Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (ABTÄ® 13 str., 20 str., žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-678/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-2277/2015, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A575-1658/2015 ir kt.).

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2013 metų spalio 16-22 dienomis D. G. buvo laikomas kameroje Nr. 7, 8 ir 10 kamerose. Nuo D. G. uždarymo į areÅ¡tinę spalio 16 d. 15,00 val. iki 16,55 val. jis buvo laikomas kameroje Nr. 8, kameros plotas 7,84 m2. Kameroje buvo 2 asmenys. Nuo 16.55 val. iki 21.00 val. D. G. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 10, kameros plotas 10,73 m3, kameroje buvo 3 asmenys. Po spalio 16 d. 21.00 val. D. G. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 8 ir buvo laikomas iki spalio 17 d. 9.00 val., kameroje buvo 2 asmenys.

Po spalio 17 d. 9.00 val. D. G. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 7, kurioje buvo laikomas iki spalio 22 dienos. Kameros plotas 18,63 m2. Kameroje buvo laikomi 3 asmenys (spalio 18 d. laiko tarpe nuo 9.00 val. iki 21.00 val. keletÄ valandų į kamerÄ buvo patalpintas ketvirtas asmuo).2013 metų spalio 31 d. - lapkričio 7 d. D. G. buvo laikomas kameroje Nr.

5. Kameroje buvo viso 2 asmenys. Kameros plotas yra 6,2 m2.2013             metų gruodžio 12 d. - 19 d. D. G. buvo laikomas kameroje Nr. 2 ir 3. Nuogruodžio 12 d. iki 17 d. buvo kameroje Nr. 2, kameroje buvo viso 4 asmenys. Kameros plotas 18,46m2. Gruodžio 17 d. D. G. perkeltas į kamerÄ Nr. 3, kurioje buvo laikomas iki gruodžio19 d. Kameros plotas 11,02 m2. Kameroje buvo laikomi 3 asmenys.2014             metų sausio 30 d. - vasario 6 d. D. G. buvo laikomas kameroje Nr. 2(sausio 30 d. - vasario 4 d. iki 21.00 val. kameroje buvo 4 asmenys, nuo vasario 4 d. 21.00 val. iki 6d. kameroje buvo 3 asmenys.2014 metų vasario 20 d. - 26 d.

D. G. buvo laikomas kameroje Nr. 4 ir 3. Kameros Nr. 4 plotas yra 6,53 m2. Nuo vasario 20 d. iki vasario 22 d. 18.40 val. kameroje buvo vienas. Nuo vasario 22 d. 18.40 val. iki vasario 23 d. 21.00 val. kameroje buvo dviese. Nuo vasario 23 d. 9.00 val, iki vasario 24 d. 17.00 val. kameroje buvo vienas. Nuo vasario 24 d. 17.00 val. D. G. perkeltas į kamerÄ Nr. 3, kurio plotas yra 11,02 m2. Iki vasario 25 d. 9.00 val, kameroje buvo 2 asmenys. Nuo vasario 25 d. 9.00 val. iki vasario 26, kameroje buvo 3 asmenys.2014 metų kovo 13 d. - 17 d. D. G. buvo laikomas kameroje Nr.

8. Paminėtu laikotarpiu kameroje buvo laikomi 2 asmenys. Kameros plotas 7,84 m2 (b.l.28).  Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje 19 dienų neatitiko Taisyklių 80 p. įtvirtinto reikalavimo, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv.m. Be to pareiÅ¡kėjui jo buvimo Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu gruodžio 12-19 d. ir 2014 m. sausio 30 - vasario 4 d. trÅ«ko iki bÅ«tino minimalaus ploto 0,4 kv.m.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 57 str.). IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Marijampolės AVPK nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).

Higienos formos HN 37:2009 20 p. nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovo į bylÄ pateiktame Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013-11-20 patikrinimo akte Nr. Pa-451 (b.l. 32-34) nurodyta, kad apgyvendinimo kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti 120-130 cm aukščio pertvaromis.

Patikrinimo iÅ¡vada: Lietuvos Higienos normos 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas nurodė, jog kamerose yra sudaryta galimybė atlikti gamtinius reikalaus niekam nestebint. PareigÅ«nai, stebėdami kameras pro stebėjimo langelį, asmenų kameroje atliekančių gamtinius nemato, nes sanitariniai mazgai kamerose įrengti taip, kad pro stebėjimo langelį nematyti. Byloje nėra ginčijama aplinkybė ir todėl teismas pripažįsta, jog pareigÅ«nai, stebėdami kameras pro stebėjimo langelį, asmenų kameroje atliekančių gamtinius nemato, tačiau į bylÄ pateikta įėjimo vaizdo iÅ¡ kameros vidaus nuotrauka (b.l.

14) akivaizdžiai parodo, kad Marijampolės AVPK areÅ¡tinės kamerose nėra sudaryta galimybė atlikti gamtinius reikalus be kitų kameroje esančių asmenų stebėjimo.  Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ . be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo pažeistas privatumas ir dėl jis patyrė sukrėtimų, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminanti jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti kitaip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ yra pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, jis įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ ir toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr. 2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimÄ M. ir J. prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavime sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios" Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Aktualu ir tai, kad EŽTT vis dėlto atsisako nustatyti, kiek minimalaus gyvenamojo ploto turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr. EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ RusijÄ , 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ L. ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Tuo tarpu tokiose bylose, kai nėra žymiai virÅ¡ijama kameros perpildymo norma, jog tai bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, bÅ«tina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sÄ lygas vertinant, ar asmens laikymo sÄ lygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų.

Vertintinos tokios sÄ lygos: galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas (žr. EŽTT 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ RusijÄ ).Å iame kontekste akcentuotina tai, kad bÅ«damas areÅ¡tinėje D. G. buvo iÅ¡leidžiamas pasimankÅ¡tinti į pasivaikščiojimo kiemelį, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013-11-20 patikrinimo aktas Nr. Pa-451 (b.l. 32-34).

Administracinėje byloje nesustatyta, kad bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems naudotis pasivaikščiojimo kiemeliais. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 metų spalio 16 dienos iki 2014 metų kovo 17 dienos ( areÅ¡tinėje buvo 6 kartus) D. G. bÅ«damas Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje skundų Marijampolės AVPK, dėl jo laikymo sÄ lygų nepateikė. Be to, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas skundėsi dėl sveikatos bÅ«klės, dėl pareiÅ¡kėjui neteiktos medicininės, psichologo ar psichiatro pagalbos.

Taigi, konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, pažeisto privatumo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, konkrečiai įvertinęs administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, dėl kurių pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai laikymui Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje bÅ«dingus nepatogumus, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 400 Eur suma, todėl Å¡is žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 57 str.).Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo D. G. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Rimantas Giedraitis